Civilinė byla Nr. 2-2200/2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AUTO EXPRESS“ ieškinį atsakovams S. B., UAB „TIROLA“ ir UAB „Tirola Logistics“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

                                          I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „AUTO EXPRESS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „TIROLA“, S. B. ir UAB „Tirola Logistics“, prašydamas įpareigoti atsakovus S. B., UAB „TIROLA“, UAB „Tirola Logistics“ nutraukti neteisėtus veiksmus – nenaudoti konfidencialios ir komercinę UAB „AUTO EXPRESS“ paslaptį sudarančios informacijos; priteisti iš visų atsakovų solidariai ieškovo naudai 335 908,08 Lt žalos (nuostolių) atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog jis yra 2011 m. kovo 23 d. įkurta įmonė, kurios pagrindinė veikla yra tarptautiniai krovinių pervežimai. Nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė S. B. dirbo ieškovo įmonėje ir buvo supažindinta su konfidencialios informacijos sąrašu, pasirašė konfidencialumo nuostatas dėl įmonės komercinės paslapties neatskleidimo. Atsakovei S. B. dirbant ieškovo įmonėje, ši įmonė per mėnesį iš savo klientų gaudavo vidutiniškai 138 151,41 Lt pelno, o atsakovei nustojus dirbti pas ieškovą, šis iš tų pačių klientų gaunamas pelnas sumažėjo iki 54 174,39 Lt. Tokiu būdu ieškovas prarado 335 908,08 Lt pelno, skaičiuojant ieškovo negautas pajamas už keturių mėnesių laikotarpį iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Atsakovas UAB „TIROLA“ buvo įsteigtas 2011 m. rugpjūčio 22 d., o atsakovas UAB „Tirola Logistics“ – 2012 m. lapkričio 22 d. Kartu šie subjektai vykdo ekspedijavimo autotransportu veiklą. Atsakovė S. B., dirbdama ieškovo įmonėje, sukaupė ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią neteisėtai atskleidė naujai įsteigtoms atsakovų įmonėms (atsakovę S. B. ir atsakovą UAB „TIROLA“ neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpiu siejo darbo teisiniai santykiai), kurios ją neteisėtai panaudojo.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 335 908,08 Lt sumai areštavo solidariems atsakovams UAB „TIROLA“, S. B. ir UAB „Tirola Logistics“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, teismas nurodė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams, esančias pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant nurodytos sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovės S. B. darbo užmokestis. Teismas nurodė leisti atsakovams UAB „Tirola Logistics“ ir UAB „TIROLA“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovė S. B. pateikė prašymą, kuriuo prašo panaikinti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys pateikė papildomus procesinius dokumentus, iš kurių matyti, jog ieškovas nenurodo nei vieno realaus ir konkretaus veiksmo, kurį atliko atsakovė S. B. ir nepateikia nei vieno tiesioginio ar netiesioginio savo reikalavimus pagrindžiančio įrodymo. Todėl ieškovo jos atžvilgiu pareikšti reikalavimai, atlikus jų vertinimą, yra prima facie nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė atsakovės S. B. prašymą. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi, kurios teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumą. Teismas nurodė, jog ieškovas yra aiškiai suformulavęs ieškinio dalyką, pateikęs savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau jam yra sudėtinga be teismo pagalbos gauti visus reikiamus rašytinius įrodymus ir jis juos prašo išreikalauti teismo. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas preliminariai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovė S. B. nepaneigė teismo sprendimo neįvykdymo rizikos ir nepateikė jokių savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė S. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti jos atžvilgiu šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantės atžvilgiu pareikšti reikalavimai yra prima facie nepagrįsti – nei ieškinyje, nei dublike nepateikti jokie įrodymai, kurie leistų daryti prielaidas, kad atsakovė yra padariusi teisės aktų pažeidimus ar atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus.
2. Remiantis kasacinio teismo praktika, asmenys, galintys būti atsakovais bylose dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, yra ūkio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Kadangi apeliantė yra fizinis asmuo, kurį su ieškovu siejo darbo santykiai, todėl Konkurencijos įstatymo nuostatos jos atžvilgiu netaikytinos (Konkurencijos įstatymo 3 str. 4 d.).
3. Apeliantė pateikė įrodymus, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. ji buvo įsidarbinusi UAB TIROLA buhalterės pareigose, visiškai nesusijusiose su ankstesniu darbu. Nuo 2012 m. lapkričio 19 d. ji dirba buhaltere UAB „ZVIK“.

Ieškovas UAB „AUTO EXPRESS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, detaliai išdėstė aplinkybes, išvardino teisės aktus, kuriais jis grindžia savo pareikštus reikalavimus, pateikė jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.
2. Nagrinėjamu atveju pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
3. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad išnyko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

              Asmeniui, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, proceso įstatymas numato teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.).

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Kai ieškinys pareikštas dėl pinigų sumos priteisimo, ir teismas pritaiko areštą atsakovo turto atžvilgiu atitinkamai sumai, atsakovas, siekdamas arešto panaikinimo, turi pareigą įrodyti, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Duomenys, pagrindžiantys turtinę padėtį gali būti informacija iš viešų registrų apie asmens vardu registruoto turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų informacija apie asmens sąskaitas ir jose esančias lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, ir kiti. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija, o atsakovas pateikia tik dalį jo turtinę padėtį atspindinčių duomenų, tačiau neteikia išsamių aukščiau paminėtų duomenų, daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė ir galimai ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalima.

Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010). Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina tų atsakovų turtinę padėtį, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas. Jeigu ieškovas atsakovais patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariąją prievolę ieškovui bei prašo areštuoti atsakovų turtą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas vertina atsakovų, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas, bendrą turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-888/2012).

Nagrinėjamu atveju viena iš solidarių atsakovių byloje S. B. prašė panaikinti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą ir atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia aplinkybe, kad ieškovas preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų, taip pat Konkurencijos įstatymo nuostatomis, kuriomis vadovaujantis reikalavimai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo gali būti reiškiami tik ūkio subjektams, o ne fiziniams asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo nepagrįstumo, kadangi ieškinyje remiamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsniu, kuriame nustatyta fizinių asmenų – darbuotojų atsakomybė už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą pažeidžiant darbo sutartį. Ieškinio preliminarus pagrįstumas (prima facie) šioje byloje jau yra įvertintas pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi, kuriomis nustatytas pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimas. Aplinkybių, kurios leistų daryti kitokią išvadą dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, apeliantė nenurodė. Byloje nėra pateikta duomenų apie kitiems solidariems atsakovams pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir sudarytų prielaidas svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės atžvilgiu panaikinimo galimybę. Kaip minėta, teismas vertina solidariąją prievolę turinčių atsakovų bendrą turtinę padėtį, todėl padarius išvadą, kad nepakanka duomenų, jog galimas ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas netaikant laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės S. B. atžvilgiu, panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Ankščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu panaikinimo. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                         Artūras Driukas