Administracinė byla Nr. A-773-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03694-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. M. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 20 000 Eur neturtinę žalą.

Nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. perpildytose kamerose, kuriose esami baldai ir inventorius sumažina kamerų laisvus plotus. Kamerų sienos ir lubos avarinės ir antisanitarinės būklės, todėl juntamas pelėsių kvapas, oro ir šviesos trūkumas. Higienos reikmėms atlikti kameroje esanti kriauklė prastos būklės, o sanitarinis mazgas atitvertas neaukšta sienele nuo bendros patalpos, todėl nesant ventiliacijos visi kvapai sklinda į kamerą. Pareiškėjui mėnesiui buvo duodamas vienas rulonas prastos kokybės tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo kelioms dienoms. Vieną kartą per savaitę 15 minučių naudodavosi dušu, tačiau to būdavo per mažai, nes po kelių dienų oda pasidengdavo niežais. Kameroje būdavo drėgna, nes išplauti rūbai ne tik nedžiūdavo, bet ir pradėdavo pūti. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas 10 m2 ir juo naudojosi vienu metu dar keli asmenys. Jam buvo draužiama laikyti kompiuterius, muzikos grotuvus, šiltus pledus, maisto kokybė buvo prasta, o giminės ir draugai negalėdavo perduoti pakankamo maisto kiekio. Pareiškėjas buvo paskelbęs bado streiką, tačiau jį nutraukė, nes nepasiekė jokio efekto. Taip pat skunde nurodė, kad medicininės pagalbos efektyvumas menkas, o kai kurie susirgimai peraugo į chroniškus, t. y. stuburo ir galvos skausmus.  Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nerimą dėl savo ateities. Prašo iš atsakovo priteisti pareiškėjui 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, su skundu nesutiko ir atsiliepime (I t., b. l. 167–178) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. kamerose Nr. 13, Nr. 39, Nr. 64 Nr. 87 Nr. 30 Nr. 55 Nr. 32 Nr. 59 Nr. 61 Nr. 82 Nr. 12 Nr. 98, kuriose jam teko nuo 2,79 m2 iki 11,5 m2 kameros ploto. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisą, žaisti krepšinį ir t.t.) asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais, vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).

Pasisakydamas dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams, atsakovas nurodė, kad kamera Nr. 39 Šiaulių visuomenės sveikatos centro buvo patikrinta 2013 m. lapkričio 18 d. (išvados surašytos 2013 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-450). Nustatyta, kad kameroje pelėsio nėra, langai įstiklinti, tačiau kameroje reikalingas remontas. Santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuotas oro temperatūros pažeidimas. Kamera Nr. 64 Šiaulių visuomenės sveikatos centro buvo patikrinta 2014 m. vasario 3 d. (išvados surašytos 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27). Nustatyta, kad kameroje 2013 m. spalio – lapkričio mėn. buvo atliktas einamasis remontas, pelėsio nėra, tualetas atskirtas nuo kameros orientuotų skiedrų plokšte ir užuolaida. Santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 užfiksuotas kameros Nr. 30 patikrinimas. Nustatyta, kad kameroje oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas, pelėsio ant sienų ir lubų nerasta, tačiau kameroje reikalingas remontas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktą bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 2 punktą, taisyklės ir higienos norma taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pagal HN 76:2010  24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Šiaulių visuomenės sveikatos centas 2013 m. birželio 26 d. atliko periodinį patikrinimą (išvados surašytos 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224), kuriame nurodė, jog įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais.“ Tas pats užfiksuota ir 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406.

Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat – gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.

Dirbtinis apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi – keturios dienos šviesos lempos ir dirbtinė naktinė šviesa. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Pareiškėjo teiginiai, apie privatumo neužtikrinimą naudojantis sanitariniais mazgais yra visiškai nepagrįsti ir grindžiami tik prielaidomis. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su nuplaunamuoju vandeniu. Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiškėjo įvardijamas tariamas trūkumas nebuvo užfiksuotas atliekamų patikrinimų metu. HN 76:2010  21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodyną – klozeto puodas išvietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobūdžio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, nors pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių jis niekaip nedetalizuoja. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose, graužikų naikinimo atsakovas nurodė, kad pagal HN 76:2010 56-60 punktų reikalavimus, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvės ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Taip pat, patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) iki 2012 metų Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI 2013 m. rugsėjo 15 d. dezinfekcijos planu Nr. 20/01-2606 bei Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planu 2014 -2015 metams. LVAT 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150/14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administraciją, kad jam nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“. Vadinasi, svarbu, kad poreikis būtų aiškus, konkretus ir išreikštas kreipiantis į įstaigos administraciją. Tačiau jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos ar dezinsekcijos vykdymo pareiškėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs, o dėl šių dalykų pirmą kartą skundžiasi tik teismui.

Dėl sąlygų asmens higienai: Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal HN 76:2010 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. birželio 26 d. prausimosi-švarinimosi patalpose atliko patikrinimą dėl jų atitikimo higienos normoms. 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prausimosi-švarinimosi patalpose yra dvi dušinės su 8 dušo rageliais, dušinėse ištraukiamoji ventiliacija neveikianti, patalpose pelėsių nėra. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija prausimosi – švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, todėl pareiškėjo pretenzijoms dėl dušų nėra yra nepagrįstos ir nevertintinos. Kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų: Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 m2 iki 22,44 m2. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pareiškėjas nurodo, kad vaikščioti kiemeliuose neįmanoma, nes vienu metu juose būna daug žmonių. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Dėl galimybės skalbtis ir džiovintis rūbus kameroje: suimtųjų patalynės ir apatinių rūbų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. HN 76:2010 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių TI skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Iki 2011 m. asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius Šiaulių TI suimtieji ir nuteistieji skalbėsi kamerose patys. Tam tikslui kamerose buvo iškabintos virvės skalbiniams džiovinti, išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Atsakovas pažymi, kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti), įrengimo gyvenamosiose kamerose bei dėl kalinamųjų saugumo, nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai (Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas). Nuo 2012 m. spalio mėnesio įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas, tai yra 2012 m. lapkričio 20 d. buvo pasirašytas įsakymas Nr. 1/01-236. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems, todėl S. M. pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sąlygos jam skalbtis ir džiovintis rūbų kameroje yra subjektyvios, neturi jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam būdavo išduodama per mažai tualetinio popieriaus. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimą vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. HN 76:2010 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos „Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos“. Šiose patvirtintose normose numatytas asmens aprūpinimas tualetiniu popieriumi. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, jog tariamai jam išduodavo per mažai tualetinio popieriaus. „Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprūpinimo tualetiniu popieriumi tvarka“. Pareiškėjas neginčija to fakto, kad tualetinis popierius jam nebuvo išduodamas, jis tik skundžiasi per mažu jo kiekiu ir prasta kokybe. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvimo Šiaulių TI metu buvo išduodamas tualetinis popierius pagal nustatytas higienos normas. Šiaulių TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio bei jo kokybės yra labai individualios ir neturi pagrindo būti pripažintos pateisinamomis.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad įstaigoje jam neleidžiama naudotis savo nuosava patalyne, t. y. šiltu pledu. Suėmimo vykdymo įstatymo (Kardomojo kalinimo įstatymo nauja redakcija priimta 2008 m. liepos 1 d., įsigaliojo 2009 m. balandžio 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jei jie to pageidauja. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę). Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvių kalbos žodyne numatyta, jog patalynė yra visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, priegalvis, patalai); žodis pledas aiškinamas kaip didelė skara, vartojama kaip apdangalas. Vertinant sąvoką pledas lingvistiniu metodu, darytina išvada, kad pledas nelaikytinas tokio pobūdžio patalynės vienetu, kurio naudojimą leistų teisės aktai; apskritai jis nėra priskirtinas leidžiamų naudoti daiktų kategorijai. Pareiškėjo teiginiai dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, susijusių su patalynės neatitikimų higienos normų reikalavimams nepagristi, nes jiems nėra jokio pagrindo.

Dėl teisės naudotis televizoriaus, kompiuteriais, vaizdo grotuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, jų patikrinimo ir grąžinimo: Šiaulių TI televizorių, radijo imtuvų, kompiuterių, kompiuterinių žaidimų aparatų ir kitų daiktų priėmimo ir naudojimosi tvarka organizuojama vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK), Suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis. Atsakovas pabrėžia, kad BVK 96 straipsnyje nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Atsakovas pažymi, kad nė viename teisės akte nėra uždrausta naudotis iš laisvės atneštais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais, kurie nėra įrašyti į BVK 1 priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašą“, todėl jei pareiškėjas nesinaudojo suteiktomis teisėmis, tai neturi jokio teisinio pagrindo Šiaulių TI pareigūnų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui atsirasti.

Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo: Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 14 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinimo dienos maisto raciono bendras kilokalorijų kiekis buvo nepakankamas (bendra paros davinio praktinė energinė vertė 1844 kcal). Iš UAB „Pontem“ 2014 m. kovo 6 d. rašto Nr. 05-09-94 matyti, kad mėginių paėmimo vietoje buvo atliktas neplaninis auditas ir atlikti papildomi cheminiai tyrimai gaminamo maisto energetinei vertei ištirti. Tyrimų rezultatai buvo teigiami – atitinkantys nustatytas ribas. Atliktų cheminių tyrimų rezultatai sudarė prielaidas teigti, jog pasitaikę Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu neatitikimai galimai vienetiniai arba kilę dėl maisto produktų tiekėjų produkcijos, tiekiamos maisto gamintojui, neatitikimo deklaruojamai kokybei. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 27 d. atlikto patikrinimo metu cheminiam ištyrimui buvo paimtas laisvės atėmimo vietose laikomiems nedirbantiems vyrams skirto paros maisto racionas. Nustatyta, kad patikrinimo dienos maisto raciono bendra energetinė vertė atitinka patvirtintą normą (bendra paros davinio praktinė energinė vertė 2312 kcal). Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo, o dokumentinė medžiaga rodo, jog maisto raciono energetinės vertės neatitikimas reikalavimams galėjo būti konstatuotas tik kaip vienetinis atvejis arba dėl maisto produktų tiekėjų produkcijos, tiekiamos maisto gamintojui, neatitikimo deklaruojamai kokybei.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu (II t., b. l. 3–27) pareiškėjo S. M. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už visą kalinimo Šiaulių TI laikotarpį. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Teigia, jog kameros buvo pilnos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Byloje yra pateikta Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 7 d. pažyma Nr. 60/09-833 „Dėl S. M.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. (490 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 421 dieną nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 37 dienas buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 32 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių TI administracija iš dalies pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. atsakovas iš dalies neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Vertindamas pareiškėjui tenkantį asmeninės erdvės plotą, teismas atsižvelgia į plotą, skirtą kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas adm. byloje Nr. A261-1798/2013).

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas: teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundėsi, jog kamerose, kuriose ji buvo, sienos ir lubos avarinės ir antisanitarinės būklės, todėl juntama drėgmė, pelėsių kvapas, oro ir šviesos trūkumas, o higienos reikmėms atlikti kameroje esanti kriauklė prastos būklės. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-450 (patikrinimas atliktas 2013 m. lapkričio 18 d.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 39 (pareiškėjas nurodytoje kameroje buvo nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. sausio 28 d.). Nustatyta, kad kameroje pelėsio nėra, langai įstiklinti. Virš durų, prie sanitarinio mazgo vietomis tinkas byrantis, sienos suskilę, kameroje reikalingas remontas. Santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuotas oro temperatūros pažeidimas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 3 d.) nurodyta, kad patikrinta kamera Nr. 64 (pareiškėjas nurodytoje kameroje buvo nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2014 m. vasario 17 d., nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 9 d., nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d., nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. spalio 16 d., nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 28 d.). Nustatyta, kad kameroje 2013 m. spalio – lapkričio mėnesiais atliktas einamasis remontas, pelėsio nėra, tualetas atskirtas nuo kameros OSB (Orientuotų skiedrų plokšte) ir užuolaida. Santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad ventiliacijos įrengimas nevertintas, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Natūralaus apšvietimo koeficientas, ventiliacijos efektyvumas režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, ventiliacijos sistemos įrengimas, dušo kabinų įrengimas, vandentiekio vamzdynų sistemos keitimas nevertinti, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 27 d.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 30 (pareiškėjas nurodytoje kameroje buvo nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. kovo 25 d., nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. gegužės 16 d.). Nustatyta, kad kameroje oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. Kameroje sienų ir lubų dažų danga lupasi, reikalingas remontas. Pelėsio ant sienų ir lubų kontrolės metu nerasta. Paminėtame patikrinimo akte nurodyta, kad HN 76:2010 nėra reglamentuotas šilto vandens tiekimas į kameras, lentynėlių televizoriams, atramų lovose galvai su pagalve atremti įrengimas, spintelėmis su durelėmis maistui laikyti aprūpinimas, šildymo radiatoriaus dydis. Apgyvendinimo kamerų sanitariniuose mazguose tiekiamas šaltas vanduo, kas atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimą. Natūralaus apšvietimo koeficientas, oro judėjimo greitis, ventiliacija kubiniais metrais per valandą nevertinta, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, pastato konstrukcija, joje esančios medžiagos nevertintos, nes tai nereglamentuoja HN 76:2010. Inventoriaus (lovų) nusidėvėjimas nevertintas, kadangi tai nereglamentuoja higienos norma. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d.) konstatuota, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais. Priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai išvalyti, priėmimo-paskirstymo patalpoje (švarinimo patalpoje) natūralaus apšvietimo nėra, patalpa įrengta rūsio patalpoje. Ją valo ūkio būrio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimą atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, švarinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, išvalytos. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d.) konstatuota, kad geriamasis vanduo tiekiamas, gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (patikrinimas atliktas 2014 m. sausio 14 d.) konstatuota, kad lovų nusidėvėjimas apgyvendinimo kamerose nevertintas, nes tai nereglamentuoja HN 76:2010. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas nevertintas, nes tai susiję su pastato rekontrukcijos darbais. Pastato kontrukcija, joje esančios medžiagos nevertintos, nes tai nereglamentuoja HN 76:2010. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr.EP-447  (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d.) konstatuota, kad Šiaulių TI įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo – paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, išvykstančiųjų apžiūros patalpos. Veikia 2 dušo patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės. Laikomiems asmenims sudaroma galimybė mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos. Nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės švaryklos, skalbyklos patalpas. 2015 m. spalio 5 d. duomenimis, dirbančiųjų buvo 29. Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai. Kirpykla neveikė. Gyvenamąsias patalpas valo ten laikomi asmenys, švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprūpinami. Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarkos aprašas parengtas (Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-205, 2015 m. rugsėjo 16 d.). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje (pagal nustatyta grafiką). Minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra. Sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110°C temperatūra išlaikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas vedamas. Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, švarūs lovos skalbiniai išduodami atvykus, išduotas inventorius pažymimas Asmeninės sąskaitos kortelėje. Skalbykloje švarių  ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis). Kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal finansines galimybes ir turimus žmogiškuosius išteklius. Šiaulių TI remonto darbai vykdomi pagal sudaryta planą 2015 metams.

Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. sausio 11 d. pažymoje Nr.62/08-22 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje” nurodoma, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas. LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Paprastai šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kai kuriais atvejais Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu buvo nustatyti aukščiau minimi HN 76:2010 pažeidimai, tačiau jie buvo trumpalaikiai ir nežymūs.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad valstybė turi užtikrinti gyvenimą be parazitų ir graužikų. HN 76:2010 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 3 d.), 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224, 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406, 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (patikrinimas atliktas 2014 m. sausio 14 d.) ir 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d.) užfiksuotomis aplinkybėmis, konstatavo, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių TI kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti HN 76:2010 pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo nėra. Nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 5 d. Nr. 20/01-2606 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus dezinfekcijos planas“ ir Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. rugsėjo 22 d. Nr. 20/01-2341 „Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planas 2014-2015 m.“.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad nebuvo laikomasi HN 76:2010 21 punkto reikalavimų. HN 76:2010 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad HN 76:2010, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). LVAT praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (LVAT 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).

Šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktą. Atsižvelgiant į LVAT praktiką, konstatuotina, kad dabartinė Šiaulių TI patalpų būklė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 2013 m. liepos 10 d., turėjo būti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju –HN 76:2010 reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Ru­siją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje būdavo drėgna, nes išplauti rūbai ne tik nedžiūdavo, bet ir pradėdavo pūti. HN 76:2010 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d.) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje suimtieji asmenys patalyne ir asmens higienos priemonėmis aprūpinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministero 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Asmenys, atsisakantys patalynės, ar dalies jos, asmens higienos priemonių papildomai pasirašo „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne“ asmeninės sąskaitos kortelėje“. Asmenys apatiniais ir specialiaisiais viršutiniais drabužiais neaprūpinami. Daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbinių išdavimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sąskaita“. Pagal Šiaulių TI patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d.) konstatuota, kad laikomiems asmenims sudaromos sąlygos keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registravimo žurnalas). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (patikrinimas atliktas 2014 m. sausio 14 d.) konstatuota, kad suimteisiems patalynė keičiama, atžymos apie jos keitimą yra. Pagal atžymas, ji išduodama suimtajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, atžymint tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kartelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių. Jei suimtasis atsisako išduodamos patalynės, ūkio skyriaus sandėlininkas taip pat pažymi asmeninės sąskaitos kortelėje. Tardymo izoliatoriuje Ūkio skyriaus sandėlininkas kartą per mėnesį atrenka nusidėvėjusią patalynę, inventorių.  Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d.) konstatuota, kad Šiaulių TI kartą per savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registracijos žurnalas). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 yra konstatuota, jog pagal Šiaulių TI patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką,  viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių TI socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis rašytiniu prašymu kreipėsi, tačiau už skalbimo ar cheminio valymo paslaugas jam nebuvo apmokama iš Šiaulių TI socialinės paramos fondo lėšų. Vis dėlto, pareiškėjas nenurodo, jog jis pats būtų kreipęsis, pats neturėjo galimybės pasinaudoti mokamomis viršutinių rūbų skalbimo, džiovinimo paslaugomis, jog būtų prašęs suteikti galimybę pasinaudoti nemokamai drabužių skalbimo/džiovinimo paslaugomis.

Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau taip pat suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Skalbimo organizavimą ir valymo tvarką Šiaulių TI reglamentuoja patvirtintas Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių TI skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI pažeidė HN 76:2010  64 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vieną kartą per savaitę 15 minučių naudodavosi dušu, tačiau to būdavo per mažai, nes po kelių dienų oda pasidengdavo niežais. Tačiau teismas, įvertinęs Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 3 d.), 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 27 d.), 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224, 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406, 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (patikrinimas atliktas 2014 m. sausio 14 d.), 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr.EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d.) užfiksuotas aplinkybes, nelaikė, kad Šiaulių TI netinkamai užtikrino HN 76:2010  68 punkte numatytą pareiškėjo teisę prausti kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelio plotas 10 m2 ir juo naudojosi su pareiškėju vienu metu dar keli asmenys. HN 76:2010 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, be paukščių išmatų. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224  nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemai, kurių yra 21, įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukšte. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiškai, drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymą yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11. Šis kiemelis dezinfekuojamas „Mikrobac forte“ 1,5 % po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 nurodoma, kad laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.). Pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, yra šiukšliadėžės. Įstaigos teritorija tvarkinga. Nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių TI 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir IV – ojo aukšto pasivaikščiojimo kiemelių schema.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis nuostatoms, nurodo, kad šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Įvertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelio dydžio įrengimo atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad mėnesiui jam buvo duodamas vienas rulonas prastos kokybės tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo kelioms dienoms. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus 1 mėnesiui. Iš pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 2517 matyti, kad jam tualetinis popierius buvo išduotas kiekvieną mėnesį, ką pripažino pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentai dėl tualetinio popieriaus kiekio išdavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros buvo antisanitanės būklės. HN 76:2010 58 punkte numatoma, kad „laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi“. Šiaulių visuomenės sveiktos centro 2013 m. liepos 9 d. akte Nr. EP-224 nurodoma, kad kamerose valymo inventorius nelaikomas, gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius išduodamas pagal asmenų prašymus. Suimtiesiems apgyvendinimo kamerų valymui yra skiriami šepečiai, skudurai, plastmasiniai dubenys ir kalcinuota soda. Kiekviename aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Valymo inventorius (skudurai, šepečiai, dubenys) jose yra. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 (patikrinimas atliktas 2014 m. kovo 19 d.) konstatuota, kad kiekviename režiminio korpuso aukšte yra sukompektuotas valymo inventorius, kuris išduodamas paprašius kameros gyventojui, ir grąžinamas atgal juo pasinaudojus. Tualeto šveitimo reikmenys į kameras išduodami ta pačia tvarka. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 nurodoma, kad gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda išduodama asmenims paprašius. Tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447  (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d.) konstatuota, kad Šiaulių TI gyvenamąsias patalpas valo ten laikomi asmenys, švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprūpinami. Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarkos aprašas parengtas (Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-205, 2015 m. rugsėjo 16 d.). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje (pagal nustatyta grafiką).

Nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. rugsėjo 22 d. Nr. 20/01-2341 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos - dezinfekcijos planas 2014-2015 m.“. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo netinkamai įgyvendinimas HN 76:2010 58 punktas.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad buvo draudžiama turėti šiltą pledą, kompiuterius ir muzikos grotuvus. Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę). Lietuvių kalbos žodyne numatyta, jog patalynė yra visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, priegalvis, patalai); žodis „pledas“ aiškinamas kaip didelė skara, vartojama kaip apdangalas. Vertinant sąvoką „pledas“ lingvistiniu metodu, darytina išvada, kad pledas nelaikytinas tokio pobūdžio patalynės vienetu, kurio naudojimą leistų aukščiau nurodytos normos ir apskritai nėra priskirtinas leidžiamų naudoti daiktų kategorijai. Pareiškėjo pretenzijos dėl leidimo naudotis kompiuteriu ir muzikos grotuvu yra bendro pobūdžio, teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo leista naudotis kokiu nors konkrečiu prietaisu, jam nebuvo perduotas konkrečių asmenų atneštas kompiuteris ar kitoks aparatas, kokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus dėl tokių aplinkybių ir kada jis patyrė, todėl tokie abstraktūs ir neįrodyti argumentai nelaikytini pareiškėjui neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad giminės ir draugai negalėdavo perduoti pakankamo maisto kiekio, nes maisto kokybė buvo prasta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27 nurodyta, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo paimti laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams skirtas racionas. Kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas termosuose. Maistas tiekiamas iš įmonės “Pontem”. Patikrinimo metu nustatyta, kad patiekalai gaminami pagal parengtą valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento 2011 m. balandžio 29 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-138 “Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose” reikalavimų nuostatas, t. y. patiekalai atitiko mėnesio 3 d. valgiaraštį laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams ir laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams (vegetarams). Atlikus cheminius tyrimus nustatyta, kad paros raciono energetinė vertė neatitinka nustatytiems reikalavimams. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 nurodyta, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo paimtas laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams skirtas paros racionas. Maistas tiekiamas iš įmonės “Pontem”, esančios adresu Ukmergės g. 126, Vilnius. Patiekalai gaminami pagal parengtą valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento 2011 m. balandžio 29 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-138 reikalavimų nuostatas. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus nustatyta, kad paros davinio energetinė vertė atitinka patvirtintą normą. Šioje laboratorijoje tyrimai dėl vitaminų kiekio nustatymo maisto produktuose neatliekami. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.2/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, pagal valgiaraščius, sudarytus asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Taisyklės parengtos vadovaujantis BVK, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14, skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1R-144. Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 nurodyta, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo paimtas, laisvės tėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams, skirtas paros racionas. Maistas tiekiamas iš įmonės “Pontem”. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų patiekiamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų: bendras paros kilokalorijų kiekis nepakankamas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447  (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d.) konstatuota, kad Šiaulių TI maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Maistą tiekia UAB „Pontem“. Maistą į kameras išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kamerose naudojami asmeniniai arba ŠTI išduoti indai ir stalo įrankiai. Asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“.

Iš turimų rašytinių įrodymų negalima spręsti, jog Šiaulių TI visada užtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog giminės ir draugai negalėdavo perduoti pakankamo maisto kiekio yra bendro pobūdžio, teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam neleido perduoti pakankamo maisto kiekio.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Šiaulių TI medicininės pagalbos efektyvumas menkas, o kai kurie jo susirgimai peraugo į chroniškus, t. y. stuburo ir galvos skausmus.  Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nerimą dėl savo ateities. Susipažinus su pareiškėjos asmens sveikatos istorijos įrašais matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros metu 2013 m. vasario 28 d. pareiškėjas nusiskundimų sveikata neišsakė, nurodė savo žalingus įpročius: rūkymą, alkoholį, narkotikus vartoja nuo 2005 m. Pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI keletą kartų skundėsi galvos skausmu, blauzdų odos bėrimu. Į visus pareiškėjo nusiskundimus buvo reaguojama, jam skiriami vaistai, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjui nebuvo suteikiamas gydymas, medicininė pagalba Šiaulių TI ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI pablogėjo sveikata, kai kurie susirgimai peraugo į chroniškus, tačiau tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad jokių įrašų dėl dvasinių išgyvenimų, depresijos, nerimo, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo paskelbęs bado streiką, tačiau jį nutraukė, nes nepasiekė jokio efekto. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atsisakė įstaigoje pagaminto, valdiško maisto nuo 2015 m. rugsėjo 4 d., t. y. jau išvykęs iš Šiaulių TI (išvyko 2015 m. gegužės 28 d.).

Pažymėtina, kad nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių TI (pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI medicininės pagalbos efektyvumas menkas). Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Iš byloje esančios Šiaulių TI 2016 m. sausio 5 d. pažymos Nr. 61/04-25 matyti, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. su skundais, prašymais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų nėra kreipęsis.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo S. M. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 700 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

Pareiškėjas S. M. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 32–35) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir priteisti visą pareiškėjo prašomą (20 000 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašo kviesti jį į teismo posėdį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo formaliai, rėmėsi iš esmės tik atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais ir nepagrįstai sumažino jam priteistinos neturtinės žalos dydį net 19 kartų. Pareiškėjas pažymi, kad jo kalinimas netinkamomis sąlygomis truko net 655 paras (o ne kaip nurodė teismas – 490 parų). Jį nuolat kankino stuburo bei galvos skausmai, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Teismas rėmėsi tuo, kad pareiškėjas dėl prastų kalinimo sąlygų atsakovui nesiskundė, tačiau pareiškėjas nematė prasmės kreiptis į tardymo izoliatoriaus administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kadangi atsakovas tų sąlygų vis tiek nebūtų pagerinęs, o atsakymai būtų buvę formalūs. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad per visą ginčo laikotarpį jo teisė į tinkamą kameros plotą buvo pažeista vos 67 paras. Be to, teismas netinkamai nurodė, kad iš viso netinkamomis sąlygomis pareiškėjas Šiaulių TI praleido 490 parų. Teismo priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma per maža. Teismas nepaaiškino, kodėl sumažino šią sumą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (II t., b. l. 38–40) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. M. iškėlė ginčą dėl neturtinės žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo už kalinimą Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nesutikdamas su minėtu sprendimu, apeliacinį skundą teismui pateikė pareiškėjas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka iš esmės tik su teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė pažeidimo laikotarpį, skaičiuodamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turėjo vadovautis EŽTT praktika ir priteisti visą skunde nurodytą neturtinės žalos atlyginimo sumą (20 000 Eur).

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacine tvarka ši byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kviesti jį į apeliacinės instancijos teismo posėdį, kuriame jis nori pateikti paaiškinimus apie kalinimo Šiaulių TI kamerose jam tekusį kameros plotą.

ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde reikšdamas prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, jo nepagrindė aplinkybėmis, dėl kurių nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 81 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo netenkino ir apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys ir kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasi minėta praktika, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendime padarytoms išvadoms, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, sienų ir lubų avarinės ir antisanitarinės būklės, dėl kamerose juntamos drėgmės, pelėsių kvapo, oro ir šviesos trūkumo, yra iš dalies pagrįsti (šie pažeidimai užfiksuoti atitinkamų Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu), tačiau jie laikytini trumpalaikiais ir nežymiais (pažeidimai nustatyti tik dalyje kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir tik trumpais periodais, kuriais jis šiose kamerose gyveno). Taip pat apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria teismo išvadoms, jog nustatytas pažeidimas, susijęs su tinkamu sanitarinio mazgo neatskyrimu nuo gyvenamosios kameros dalies, tačiau pažeidimų, susijusių su 1 ritinėlio tualetinio popieriaus per mėnesį išdavimu, vedimu praustis į dušą kartą per savaitę ir tik 15 min., mažu pasivaikščiojimo kiemelio plotu, neleidimu pareiškėjui laikyti kompiuterį, grotuvą ir šiltą pledą, maža maisto energetine verte, prasta medicinine pagalba bei antisanitarine kamerų būkle (purvu), byloje nenustatyti. Šiais aspektais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja. Kolegija pažymi tik tai, kad apeliantas minėtais aspektais jokių naujų argumentų nenurodė, apeliaciniame skunde šios teismo išvados neginčijamos, todėl papildomai dėl jų nepasisakoma.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kuriuo jis buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su šiuo apelianto teiginiu sutinka iš dalies. Iš į bylą pateiktos Šiaulių TI 2014 m. liepos 11 d. pažymos Nr. 17/01-1568 ir 2015 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. 14/01-25396 (I t., b. l. 7, 8) nustatyta, jog Šiaulių TI atskirais laikotarpiais pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. gegužės 28 d., t. y. iš viso 487 paras. Kita vertus, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė pareiškėjas, tai, kad jis Šiaulių TI praleido 487 paras, nereiškia, kad visą šį laiką ir buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Įvertinus minėtose pažymose pateiktą informaciją (nurodytas tik laikotarpis, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas atitinkamoje kameroje, kameros numeris, jos plotas ir asmenų, laikytų toje kameroje nurodytu laikotarpiu, skaičius), darytina išvada, jog pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalų kameros plotą, turintį tekti vienam asmeniui (3,6 kv. m), pareiškėjas Šiaulių TI iš viso praleido 242 paras.

Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė tikslių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų ir kiek laiko (taip pat, kuriomis dienomis) pažymoje nurodytu laikotarpiu buvo laikoma vienoje kameroje kartu su pareiškėju, todėl šie duomenys vertinti pareiškėjo naudai ir neparodo tikslaus pareiškėjo teisių pažeidimo sunkumo lygio. Pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 9 d. pažymoje Nr. 14/01-25396 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 64, kurios plotas 22,34 kv. m ir kurioje minėtu laikotarpiu buvo nuo 2 iki 7 asmenų; todėl darytina išvada, kad pareiškėjui šiuo laikotarpiu teko nuo 3,19 kv. m iki 11,17 kv. m kameros ploto. Į tai svarbu atsižvelgti apskaičiuojant pareiškėjui priteistinos žalos dydį, kadangi, nesant tikslių duomenų, visas minėtas laikotarpis vertintas kaip pažeidžiantis pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas, nors dalį šio laikotarpio jam teko žymiai didenis nei 3,6 kv. m kameros plotas. Be to, didžiąją dalį tų dienų, kuriomis konstatuotas pareiškėjo teisės į kalinimą ploto reikalavimus atitinkančioje kameroje pažeidimas, pareiškėjui iki 3,6 kv. m trūko labai nežymaus ploto, pvz., 0,51 kv. m, 0,13 kv., 0,11 kv. m ir pan. Taigi, pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu negali būti laikomas itin sunkiu.

Apelianto manymu, jo kalinimas netinkamomis sąlygomis, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatytos kalinimo sąlygos (pareiškėjui gana ilgą laiką teko mažesnis kameros plotas nei reikalaujama teisės aktuose, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies, nustatyti nežymus HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai), galėjo pareiškėjui sukelti tam tikrą diskomfortą. Tačiau pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, t. y. jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir, tam tikrais atvejais, nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų. Taip pat pastebėtina, kad šie pažeidimai nebuvo itin sunkūs: atitinkamu laikotarpiu pareiškėjui tękusį mažesnį kameros plotą kompensavo tai, kad kitomis dienomis (arba net tą pačią dieną) jam teko žymiai didenis nei 3,6 kv. m kameros plotas (kartais net daugiau 11 kv. m), tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, sportuoti ir pan.; taip pat, kiek tai susiję su netinkamai nuo gyvenamosios kameros erdvės atskirtu sanitariniu mazgu, pareiškėjas teismui skundėsi tik tuo, kad dėl netinkamai atskirto sanitarinio mazgo, iš jo sklido nemalonus kvapas, tačiau dėl privatumo pažeidimo jokių argumentų neteikė. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys nepatvirtina to, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl minėtų kalinimo sąlygų atsirado kokios nors pasekmės pareiškėjo sveikatos būklei. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks pažeidimas nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Iš pareiškėjo teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad, jo manymu, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos, turi būti atsižvelgiama į EŽTT analogiškose bylose priteisiamas sumas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT praktikoje nurodoma, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Scordino prieš Italiją). Svarbu tai, kad EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Priteistinos žalos dydį remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas remdamasis šioje valstybėje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei teismų praktikoje nustatytais kriterijais, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą, o skirtingų neturtinės žalos sumų priteisimas (skirtingose to paties teismo priimtuose sprendimuose) pats savaime nepagrindžia aplinkybės, jog asmuo buvo diskriminuojamas, nes neturtinė žala patiriama individualiai (žr., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2474-520/2015).

Apeliantas nesutinka su teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Šiuo aspektu kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, reikalavimo užtikrinti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t.

Šiuo atveju, pastebėtina, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų anksčiau nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos reikėtų vertinti pareiškėjo prašoma 20 000 Eur suma. Įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pažeidimų pertraukiamumo laiką, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista 700 Eur suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama ir proporcinga jo patirtam diskomfortui.

Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                         Arūnas Dirvonas

                                                                                                     Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė