Administracinė byla Nr. eI-985-821/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02752-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė
sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei,
dalyvaujant atsakovo atstovui direktoriui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų ekspertas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 163,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. bei 9,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Prašyme nurodo, kad pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. T1-247 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, rinkliavos mokėtojų registrą administruoja rinkliavos administratorius – UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, kuris parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus ir yra atsakingas už nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą. Remiantis valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registrų duomenų bazės išrašu, nekilnojamo turto objekto, esančio adresu: Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), savininke įsiskolinimo laikotarpiu buvo atsakovė UAB „Statybų ekspertas“, tačiau atsakovė jai tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą nevykdė. Pareiškėja siuntė atsakovei pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovė rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Vietinės rinkliavos skola nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. sudaro 163,70 Eur sumą. Atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos skolos nėra sumokėjusi.
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjos prašymu.
Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti nesumokėtas vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. yra nepagrįstas. Teigia, kad prašyme nurodytos mokėtinos sumos ir laikotarpiai už kurias šias yra prašoma priteisti neatitinka pareiškėjos prašymo priede pateiktų mokėjimo pranešimų duomenų, t. y. neatitinka laikotarpiai ir sumos, dėl šios priežasties pareiškėjos reikalavimą laiko nepagrįstu. Teigia, kad pareiškėjos pateiktuose mokėjimo pranešimuose kaip naudos gavėjas (rinkliavos gavėjas) yra nurodyta Druskininkų miesto savivaldybės administracija, bet ne pati pareiškėja, todėl pareiškėja negali gauti savo naudai piniginių lėšų, kurios yra skirtos rinkliavos mokesčiui kitam juridiniam asmeniui. Taip pat nurodo, kad atsakovei nebuvo pateikti mokėjimo dokumentai. Paaiškina, kad pareiškėja atsakovei neatsiuntė jokių dokumentų, kuriuose būtų informacija apie prievolę mokėti rinkliavas (mokėjimo pranešimų, sąskaitų, prašymų, pretenzijų, įspėjimų ar kitų dokumentų). Dėl tariamai nesumokėtų vietinių rinkliavų nėra gavusi jokių kreipimųsi ar raginimų nei iš pareiškėjos, nei iš nurodytos naudos (rinkliavos) gavėjos Druskininkų savivaldybės administracijos.
Atkreipia dėmesį, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės jau buvo kilęs teisminis ginčas dėl pareigos mokėti vietinės rinkliavas už tą patį nekilnojamo turto objektą. Nurodo, kad 2019 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-3340-643/2019, kurioje teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą mokėti vietines rinkliavas už nekilnojamo turto objektą adresu: Verpėjų g. 2A, Viečiūnai, Druskininkų sav. už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Pažymi, jog nors pareiškėjos reikalavimai minėtoje byloje buvo atmesti visa apimtimi, nepaisant to pareiškėja šioje byloje savo reikalavimus grindžia senais ir nepatikslintais dokumentais, kurie neva pagrindžia atsakovės turimą skolą už ankstesnį laikotarpį, kuri neva nėra apmokta.
Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors jai nuosavybės teise ir priklauso anksčiau minėtas nekilnojamo turto objektas, tačiau bendrovė minėtame objekte veiklos nevykdo ir jame atliekų nesusidaro. Teigia, kad atsakovei yra taikoma lengvata pagal statybos leidimą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad pareiškėja neturi teisės reikšti reikalavimo dėl savivaldybei mokėtinos rinkliavos priteisimo. Be to atsakovei taikymo lengvata, nes nuo 2008 m. išduotas statybos leidimas ir nėra priimto sprendimo, kuriuo pritaikyta lengvata būtų panaikinta.
Teismas
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl 163,70 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žr., pvz., administracines bylas: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, rinkliavos mokėjimo, permokų grąžinimo tvarką Druskininkų savivaldybėje reglamentuoja Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Druskininkų savivaldybės 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 „Dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 15 d.; bei galiojanti nuo 2020 m. spalio 15 d.) (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Nuostatų 4.5 papunkčiu, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Druskininkų savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – ir Registras) administruoja rinkliavos administratorius UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Administratorius) (Nuostatų 6 punktas). Rinkliava, susideda ir pastovios ir kintamosios rinkliavų dedamųjų, o jos dydžius tvirtina Savivaldybės taryba (Nuostatų 14-15 punktai). Pagal Registro duomenis Administratorius ne rečiau kaip vieną kartą per metus parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams Administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 24 punktas). Mokėjimo pranešimai siunčiami rinkliavos mokėtojams nekilnojamojo turto objekto ar kitu rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu, paprastuoju arba elektroniniu paštu (Nuostatų 25 punktas). Rinkliavos mokėtojai gali visą rinkliavos sumą sumokėti iš karto, arba dalimis, bet ne mažiau nei ¼ iki kiekvieno metų ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 26 punktas). Už rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą atsakingas rinkliavos Administratorius (Nuostatų 45 punktas; nuo 2020 m. spalio 15 d. galiojančios Nuostatų redakcijos 50 punktas).
Iš nagrinėjamoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovei nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Ginčo dėl to, jog minėtas pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovei byloje nėra.
Atsakovė su pareiškėjos prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą nesutinka. Teigia, jog prašymas turėtų būtų netenkintas vien dėl to, kad rinkliavos gavėja yra ne pareiškėja, bet Druskininkų savivaldybė ir dėl šios priežasties pareiškėjos ankstesnis prašymas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1340-643/2019 buvo atmestas.
Teismas, vertindamas šiuos atsakovės skundo argumentus pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalį dėl rinkliavų išieškojimo paslaugas teikiančios organizacijos kreipiasi į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą su prašymais. Nors pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama į Savivaldybės sąskaitą, tačiau pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra paskirta rinkliavos Administratoriumi, kuriai, be kita ko, pavestas ir nesumokėtų rinkliavų išieškojimas (Nuostatų 45 punktas; nuo 2020 m. spalio 15 d. galiojančios Nuostatų redakcijos 50 punktas), todėl bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl pareiškėjos teisės reikšti reikalavimą priteisti iš rinkliavos mokėtojo (šiuo atveju atsakovės) susidariusią vietinės rinkliavos skolą, nekyla.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad nors Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eI-1340-643/2019 pareiškėjos prašymas buvo atmestas, tačiau vėliau Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje Nr. eI-4862-1047/2020 pareiškėjos reikalavimas priteisti susidariusią rinkliavos skolą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu buvo patenkintas ir atsakovės argumentai, jog Administratorius nėra rinkliavos gavėjas ir dėl šios priežasties neturi reikalavimo teisės, atmesti kaip nepagrįsti. LVAT, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-851-968/2021 priimta nutartimi, pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje LVAT išaiškino, kad pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ siekdama iš atsakovės išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą turi materialinį teisinį suinteresuotumą, nes Druskininkų savivaldybė jai delegavo teisę vykdyti ir šios rinkliavos išieškojimo procedūras iš skolininkų. Atsižvelgdamas į aptartą LVAT praktiką, teismas atsakovės argumentus, kuriais kvestionuojama pareiškėjos (Administratoriaus) reikalavimo teisė remiantis 2019 m. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1340-643/2019 atmeta kaip nepagrįstus.
Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka ir dėl to, kad pareiškėjos pateiktose sąskaitose ir pranešimuose yra netikslumų, nesutampa mokėtinos sumos, neaiškus kaip jos susidarė, neatsižvelgta į ankstesniais laikotarpiais apskaičiuotas sumas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Iš byloje esančios pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą matyti, kad atsakovės ginčo laikotarpiu nesumokėta rinkliavos skola sudaro 163,70 Eur, t. y. 81,86 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 81,84 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose Nr. 11880937 ir 11971610 už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovei apskaičiuota 163,70 Eur vietinės rinkliavos (mokestinis laikotarpis 2020 metai). Atitinkamai, už kiekvieną ketvirtį mokėtina suma sudaro po 40,925 Eur (163,70 Eur / 4). Pareiškėja iš atsakovės prašo priteisti skolą už 2020 m. III ir IV ketvirčius (nesumokėta vietinė rinkliava už 2020 m. I ir II ketvirčius iš atsakovės priteista Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje byloje Nr. eI-4862-1047/2020). Taigi, iš atsakovės reikalaujama priteisti 81,86 Eur (40,93 x 2) nesumokėtos vietinės rinkliavos skola už 2020 m. III ir IV ketvirčius apskaičiuota teisingai.
Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 11998249 už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovei apskaičiuota 163,70 Eur vietinės rinkliavos suma (už metus). Atitinkamai, kiekvieną ketvirtį mokėtina suma taip pat sudarytų po 40,925 Eur (163,70 Eur / 4). Pareiškėja iš atsakovės prašo priteisti 81,84 Eur (40,925 x 2) skolos už 2021 m. I ir II ketvirčius, todėl nesumokėta rinkliavos suma taip pat apskaičiuota teisingai.
Ta aplinkybė, kad mokėjimo panešimuose yra nurodytos ankstesniais laikotarpiais priskaičiuotos ir atsakovės nustatytais terminais nesumokėtos sumos, taip pat į bylą pateikti dokumentai (mokėjimo pranešimai, skolų suderinimo aktai, įspėjimai) už ankstesnius mokestinius laikotarpius, neturi įtakos pareiškėjos reiškiamo reikalavimo pagrįstumui. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėja neprašo priteisti iš atsakovės nesumokėtos rinkliavos už ankstesnius laikotarpius.
Atsakovė teigia, kad neturi pareigos mokėti rinkliavos, nes jai taikoma lengvata dėl 2009 m. išduoto statybos leidimo. Teigia, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudoja, jame veiklos nevykdo ir neturi jokio sprendimo, kuriuo būtų panaikinta nuo 2009 m. taikoma lengvata.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjusiame teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4862-1047/2020 konstatuota, kad atsakovei taikyta lengvata statybos laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto datos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gegužės 16 d. Taigi, lengvatos terminas yra pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovei buvo žinoma, kad dėl išduoto statybos leidimo ankstesniais laikotarpiais taikyta lengvata nebegalioja, todėl teismo posėdyje nurodyti argumentai, jog sprendimas taikyti lengvatą nėra panaikintas atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl lengvatos taikymo nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir toks prašymas būtų patenkintas. Ta aplinkybė, kad atsakovė galimai nesinaudoja nekilnojamuoju turtu ir jame nevykdo veiklos, savaime nuo įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleidžia ir tuo pagrindu lengvata automatiškai netaikoma.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, siunčiant jai vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodoma iki kada ir kur atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atsakovė taip pat buvo įspėta dėl susidariusios skolos ir paraginta ją sumokėti. Aplinkybė, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, jai yra neabejotinai žinoma ir iš anksčiau teisme nagrinėtų ginčų dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Duomenų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė ginčo laikotarpiu apskaičiuotą vietinės rinkliavos įsiskolinimą būtų sumokėjusi į Savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą arba rinkliavos administratoriui į bylą nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 163,70 Eur įsiskolinimas, susidaręs už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (prašymo parengimas ir pateikimas teismui).
Teismui pateikti dokumentai patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas Advokatų kontorai „Win&Law“ už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).
Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 1314 straipsnio 4 d.).
Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu. Įvertinus tai, kad nagrinėtoje byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, tokio pobūdžio bylose jau suformuota teismų praktika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja galėjo kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudodama teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ (juridinio asmens kodas 300632679) 163,70 Eur (šimtą šešiasdešimt tris eurus ir 70 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 250135860) naudai.
Atmesti pareiškėjos prašymą dėl 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Iveta Pelienė