Civilinė byla Nr. 2S-1174-459/2024

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02130-2020-5

 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10

 (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

 Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų U. K. ir A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei A. L., antstoliui A. A. dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą dydžio sumažinimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos sumažinti skolininkėms U. K. ir A. K. skirtą baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą skaičiuojant po 2 (du) eurus (vietoj skirtų 10 eurų) už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 priimto 2020 m. birželio 26 d. reikalavimo Nr. 00298 dieną. Be šio reikalavimo, pareiškėjos prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą antstolės A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0140/23/0061 ir antstolio A. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas šis pareiškimas.

2.                      Pareiškėjos nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-4934-399/2020 išnagrinėjo antstolės S. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą ir priėmė 2020 m. liepos 21 d. nutartį. Teismas nutarė antstolės pareiškimą tenkinti, skirti U. K. ir A. K. 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės reikalavimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 11 d. iki antstolės reikalavimo įvykdymo. Pareiškėjų teigimu, kyla grėsmė, kad jeigu baudai išieškoti bus realizuotas skolininkių nekilnojamasis turtas, priimto skolininkėms palankaus teismo sprendimo dėl baudos dydžio sumažinimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti nebegalimas, o turtą realizavus, skolininkėms atgal susigrąžinti turto nepavyks.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1.       Teismas nurodė, kad pareiškėjų argumentas bei motyvas, jog, realizavus pareiškėjų turtą, būsimo teismo sprendimo dėl baudos dydžio sumažinimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba tapti nebeįmanomas, nepagrįstas jokiomis pareiškėjų nurodomomis aplinkybėmis bei faktiniais duomenimis ir rašytiniais įrodymais, galinčiais pagrįsti reikalaujamų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Nors pareiškėjos teigia, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas, tačiau, teismui nusprendus sumažinti pareiškėjoms skirtą baudą, pareiškėjų teisinė padėtis nagrinėjamoje situacijoje pagerėtų pačių pareiškėjų atžvilgiu, o teismui nusprendus baudos nesumažinti, teisinio rezultato nepasikeitimas nėra tokio teismo sprendimo pobūdžio, kuris suponuotų prielaidą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų galima įgyvendinti teismo sprendimo, kuriuo paskirta skolininkėms bauda palikta nepakeista, ar kad tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

3.2.       Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese antstolės A. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolio A. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2.       Pareiškėja U. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese. Atskirojo skundo argumentai:

4.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai pareikšto prašymo nevertino ir motyvų, kodėl pareiškėjų pareikštas prašymas sumažinti skolininkėms baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą skaičiuojant po 2 (du) eurus už kiekvieną uždelstą įvykdyti reikalavimą dieną galbūt yra nepagrįstas, nenurodė.

4.2.       Akcentuoja, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iki bus išnagrinėtas prašymas dėl baudos sumažinimo, kyla grėsmė, jog antstolei S. Ž. realizavus turtą ir išmokėjus išieškotas lėšas antstolių A. A. ir A. L. vykdomosiose bylose palankaus skolininkėms teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3.       Pareiškėja A. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama apeliantės atskirąjį skundą tenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti.

5.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai pareikšto prašymo dėl susikaupusios baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą dydžio sumažinimo neįvertino ir motyvų, kodėl toks prašymas yra nepagrįstas, nenurodė.

5.2.       Pažymi, kad dalis baudos (1 659,39 Eur) jau yra išieškota, teismui patenkinus prašymą dėl baudos sumažinimo, skaičiuojant po 2 eurus, išieškoti liktų tik nedidelė baudos dalis, kurią būtų galima išieškoti tuo pačiu būdu, kaip jau yra išieškoma, nesiekiant išieškoti iš gyvenamojo namo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-81-570/2012 dėl 14 348,64 Eur išieškojimo iš skolininkių A. ir U. K. išieškotojai A. B.. Antstolė S. Ž. pateikė teismui pareiškimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, jame prašė spręsti klausimą dėl skolininkių U. K. ir A. K. nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą (sudaromos kliūtys apžiūrėti ir įvertinti turtą). Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškimą tenkino, skyrė U. K. ir A. K. 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto 2020 m. birželio 26 d. reikalavimo Nr. 00298 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 11 d. iki antstolės reikalavimo įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį paliko nepakeistą. 2024 m liepos 11 d. pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl paskirtos baudos sumažinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kol bus išnagrinėtas pareiškimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

8.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas preliminariai pareikšto prašymo nevertino ir motyvų, kodėl pareiškėjų pareikštas prašymas sumažinti skolininkėms baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą skaičiuojant po 2 (du) eurus už kiekvieną uždelstą įvykdyti reikalavimą dieną galbūt yra nepagrįstas, nenurodė.

9.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju – pareiškėjos (CPK 12 ir 178 straipsniai).

10.       Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).

11.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik įvertina, ar ieškinys (šiuo atveju pareiškimas) atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas, ir preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-970-553/2023).

12.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodė pareiškimo teisinius ir faktinius argumentus, todėl vertinant preliminariai nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 straipsnio). Taigi, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aišku, kad pareiškėjų pareiškimas yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas dėl jo preliminaraus nepagrįstumo.

13.       Konstatavus, kad pareiškėjos pareiškimo reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus pareiškėjoms, įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka pareiškėjoms.

14.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iš esmės grindė aplinkybėmis, kad kyla grėsmė, jog antstolei S. Ž. realizavus turtą ir išmokėjus išieškotas lėšas antstolių A. A. ir A. L. vykdomosiose bylose (dėl baudų išieškojimo) palankaus skolininkėms teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes, realizavus skolininkių gyvenamąjį namą, skolininkės patirtų sunkias pasekmes.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantės nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra deklaratyvios ir nesudarančios pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad dėl turto realizavimo galėtų būti pažeisti itin didelės vertės skolininkių turtiniai interesai (finansinės pasėkmės). Juolab apeliantė net konkrečiai neįvardijo, kokie yra tie skolininkių turtiniai interesai, kurie galėtų būti pažeisti, ir kokio masto žala gali kilti skolininkėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolė turės teisę tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, savaime neleidžia daryti išvados, kad priėmus pareiškėjai galbūt palankų teismo procesinį sprendimą šio sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Byloje nėra pateikta pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad, antstolei atlikus konkrečius vykdymo veiksmus ir teismui patenkinus pareiškėjų pareiškimą, vėliau nebus galima pašalinti šiais veiksmais sukurtų pasekmių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantė įrodė kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, priimto procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nėra pagrindo spręsti, jog, tenkinus pareiškėjos pareiškimą, bus padaryta didelė žala ar kils grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus pareiškėjoms, įvykdymui. Pažymėtina, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16.       Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų ar dėl jų kylančių nepatogumų.

Dėl procesinės bylos baigties

17.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                       Raimonda Andrulienė