Civilinė byla Nr. 2-206-259/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00972-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.;
2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.15.;
2.6.10.8.; 3.2.6.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
sekretoriaujant Laurai Gintvainytei,
dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui A. S.,
atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei A. B.,
atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje, tretiesiems asmenims A. S., B. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė R. R. Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimą atsakovams viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) ir AAS „BTA Baltic Insurance Comapany“, veikiančio per filialą Lietuvoje, atlyginti solidariai padarytą dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų 5 000 Eur neturtinę žalą.
Ieškinyje nurodoma, kad 2016-11-29, apie 09:05 val. S. N. ir Statybininkų gatvių sankryžoje, Vilkaviškio mieste, ieškovę R. R., einančią per pėsčiųjų perėją, partrenkė A. K. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio R. R. buvo pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio į (duomenys neskelbtini)priėmimo skyrių pristatytą nukentėjusiąją R. R. apžiūrėjo priėmimo skyriuje budėję gydytojai A. S. bei B. K., kurie atlikę rankos rentgenografinį tyrimą ir nenustatę lūžių, išleido gydytis į namus. Nors R. R., po autoįvykio pristatyta į (duomenys neskelbtini), gydytojams A. S. ir B. K. skundėsi dideliais skausmais veido srityje ir dešinėje rankoje, tačiau minėti gydytojai jai nepaskyrė nei galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimo, nei ultragarsinio tyrimo. Atlikus šiuos tyrimus būtų buvę savalaikiai nustatyti autoįvykio metu patirti sužalojimai bei paskirtas reikiamas ir savalaikis gydymas, būtų laiku atliktos operacijos bei būtų išvengta tokių neigiamų pasekmių. Be to, R. R. po autoįvykio skundžiantis dideliais skausmais tiek galvos srityje, tiek rankoje, nepadarius būtiniausių tyrimų, ji privalėjo būti stacionarizuota (duomenys neskelbtini) stebėjimui ir detalesniam ištyrimui. Tačiau gydytojai A. S. bei B. K. to nepadarė.
R. R. po autoįvykio ir (duomenys neskelbtini) gydytojų apžiūros, esant nuolatiniams skausmams veido srityje bei dešinėje rankoje, kreipėsi į šeimos gydytoją. Galimybės atlikti tyrimus reikėjo laukti tris savaites. Tik 2016-12-21 atlikus peties sąnario ultragarsinį tyrimą konstatuota, kad R. R. pilnai plyšęs raumuo bei nutraukta viena sausgyslė (vėliau Kauno klinikose nustatyta, kad nutrukusios dvi sausgyslės), o 2016-12-23 atlikus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą konstatuotas nešviežias dešiniojo skruostikaulio lūžimas bei žandinio sinuso lateralinės sienos lūžimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) gydytojai A. S. bei B. K. 2016-11-29 netinkamai atliko savo pareigas, kai po autoįvykio R. R. buvo pristatyta į priėmimo skyrių, dvi operacijos Kauno klinikose buvo atliktos labai pavėluotai. Praėjus šešioms savaitėms po patirto sužalojimo, t. y. 2017-01-13, buvo atlikta veido srities operacija, o 2017-03-23, praėjus penkiolikai savaičių, buvo operuota ranka.
R. R. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir dėl (duomenys neskelbtini) gydytojų nesuteiktos kokybiškos paslaugos, savalaikiai, tinkamai netirtų nusiskundimų, skausmo priežasčių, ilgą laiką buvo nedarbinga, o būtent nuo 2016-11-29 iki 2017-08-14 - tiek laiko truko gydymas ir reabilitacija. Nors R. R. po gydymo ir reabilitacijos grįžo į darbą, tačiau dėl nuolatinių skausmų (nuolat tirpsta dešinė veido pusė, nuolat jaučia skausmus dešinėje petyje, rieše bei plaštakoje) negalėjo dirbti ir tinkamai atlikti savo pareigas darbe. R. R. turėjo kreiptis į gydytojus, kurie dėl išlikusių pasekmių po nesavalaikiai atliktų operacijų skyrė gydymą ir reabilitaciją. 2018-06-21 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad R. R. neteko 45 procentų darbingumo. Dėl to R. R. neteko turėto darbo ir pajamų.
R. R. 2017-05-12 dėl galimai netinkamų medikų veiksmų kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00326-17, kurį atliko Marijampolės AVPK, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2017-12-07 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-448/2017, D11-436/2017 ataskaita, kurioje nurodoma, kad 2016-11-29 pacientei R. R. (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus:
1) 2016-11-29 gydytojas ortopedas traumatologas A. S., pagal kompetenciją privalėdamas mokėti diagnozuoti ir gydyti raumenų ir sausgyslių sužalojimus peties ir žasto lygyje S46, kaip tai yra numatyta Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 “Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” 13.5.122 p., nediagnozavo trauminio dešinio peties raumenų ir sausgyslių sužalojimo (antdyglio raumens sausgyslės plyšimo), tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 “Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1080 “Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 “Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” 11.2 p. nuostatą - gydytojas ortopedas traumatologas privalo pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus bei licenciją kvalifikuotai tirti ir diagnozuoti ortopedines ligas ir traumas, skirti gydymą bei užtikrinti reikiamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
2) 2016-11-29 gydytojas neurologas B. K., pagal kompetenciją privalėdamas mokėti diagnozuoti ir gydyti galvos skausmo sindromus ir ligas G43, G44 bei intrakranijinius, nervų ir nugaros smegenų sužalojimus S06, S24, S34, kaip tai numatyta Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 “Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” 13.3.13 p. ir 13.3.35 p., diagnozavo galvos sumušimą; pacientei, patyrusiai galvos traumą, besiskundžiančiai dešinės pusės veido skausmu, tirpimu, neįtarė galvos smegenų traumos, (sukrėtimo), veido kaulų trauminio pakenkimo ir dėl šių nusiskundimų priežasties nustatymo pacientės nenukreipė gydytojui chirurgui ar gydytojui veido žandikaulių chirurgui, diagnozės patikrinimui, neskyrė kompiuterinio ištyrimo, nepateikė gydymo rekomendacijų, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 “Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 “Dėl Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 “Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” 11.10 p. nuostatą - gydytojas neurologas privalo teikti specializuotą neurologinę pagalbą pagal šios normos VII skyriuje nurodytą kometenciją; 11.2 p. nuostatą - nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamą srities specialistą.
2018-01-17 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00326-17, konstatavus, kad sveikatos priežiūros paslaugos R. R. buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, įvardintus 2017-12-07 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11- 448/2017, D11-436/2017 ataskaitoje, tačiau įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis nustačius, kad veikoje nėra būtino tarnybos pareigų neatlikimo sudėties požymio - didelės žalos, nutrauktas.
2018-06-04 R. R. su pareiškimu dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į Komisiją, prašydama atlyginti padarytą žalą sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini), įpareigojant (duomenys neskelbtini) atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą. 2018-10-26 Komisija priėmė sprendimą Nr. 56-135, kad R. R. buvo padaryta atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini), ir R. R. prašymą atlyginti žalą tenkino iš dalies, įpareigojo (duomenys neskelbtini) atlyginti R. R. 1 000 Eur žalą. R. R. su Komisijos sprendimu Nr. 56-135 sutinka iš dalies. Kadangi R. R. su minėtu sprendimu sutinka iš dalies, todėl per 30 dienų, kai sužinojo apie priimtą sprendimą (2018-11-09), turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Ieškovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) ne tik nebuvo suteiktos kokybiškos paslaugos, bet buvo ignoruojami nusiskundimai, netirtos skausmo priežastys, neatlikti būtini tyrimai, o gydytojai nesielgė rūpestingai ir atidžiai. Dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo, dėl gydytojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir dėl to atsiradusių neigiamų padarinių sveikatai, R. R. patyrė skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus, tai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.246-6.249 straipsniuose nurodytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) gydytojų netinkamo pareigų atlikimo R. R. buvo padaryta nepataisoma ir neatstatoma žala, ieškovė prarado 45 procentų darbingumą, dėl ko neteko darbo, ženkliai sumažėjo pajamos, nes gauna tik netekto darbingumo pensiją, todėl negali gyventi visaverčiai, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, prašoma 5 000 Eur kompensacija už padarytą žalą yra adekvati.
Bylą nagrinėjant 2021 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas poziciją, išdėstytą ieškinyje palaikė, prašomą priteisti neturtinės žalos sumą sumažino iki 4 000 Eur sumos, prašė teismo priteisti 4 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti ieškovei jos turėtas 482,20 Eur išlaidas teismo medicininei ekspertizei apmokėti.
Atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog nors CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau šiuo konkrečiu atsakovės nuomone ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškinys privalo būti pagrįstas ir jis turi būti įrodytas, ko šiuo atveju nėra, nes nėra nei vieno dokumento, kuriame būtų parašyta, kad dėl gydytojų netinkamų veiksmų ieškovė R. R. neteko 45 procentų darbingumo. Ieškovė nuo teismo nuslėpė labai svarbias bylai aplinkybes, nes dėl 2016-11-29 autoįvykio, kuris įvyko S. N. ir Statybininkų gatvių sankryžoje, Vilkaviškio mieste, ieškovę, einančią per pėsčiųjų perėją partrenkė A. K. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė ieškinio 4 lape 3 pastraipoje tik užsimena, kad buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl eismo įvykio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose, tačiau nieko daugiau, nei kada, nei kokia byla, nei kokia žala jai jau yra atlyginta dėl šio eismo įvykio nepasisako, nors būtent šiame ieškinyje ji už visus tą dieną patirtus sužalojimus prašo atlyginti būtent iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės. Minėtoje baudžiamojoje byloje yra bylai reikšmingi dokumentai, R. R. civilinis ieškinys, kuriame jau traktuojama, kad būtent dėl A. K. kaltės ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovės turimomis žiniomis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai šioje baudžiamojoje byloje 2018 m. gegužės 3 d. priėmė nuosprendį ir iš A. K. buvo priteista ieškovei 2 900 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuri jau yra atlyginta, atlyginta turtinė žala. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri priėmė sprendimą dėl R. R. pareiškimo taip pat apie šią baudžiamąją bylą nieko neužsimena, liko nevertinta jau atlyginta neturtinė žala. Šioje baudžiamojoje byloje ir pasimatys kaip tos dienos įvykius traktavo ieškovė, nes iš prie ieškinio pridėtame 2018-01-17 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ji kaltino gydytojus, kad šie netinkamai elgėsi todėl, kad A. K. yra seniūnas, jų pažįstamas, todėl norėjo, kad jis nenukentėtų dėl autoįvykio.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl žalos padarytos neteisėtais gydytojų veiksmais atlyginimo, nustatė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010), nes galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Taigi, aptariamas dokumentas nepriskiriamas prie oficialiųjų dokumentų, kai kyla ginčas ir sprendžiama dėl komisijos nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai specialistai l.e.p. Traumatologijos skyriaus vedėjas A. S. ir Nervų ligų ir reabilitacijos departamento vadovas G .Bukauskas įvertinę medicininius dokumentus konstatavo, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ (duomenys neskelbtini) pacientei esminių klaidų nepadaryta. NDNT komisijos išvadoje minimos terapinės ligos, paminėtas tik sukamosios manžetės (ankštumo) sindromas (M75.1), kuris su trauma nesiejamas.
Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Šiuo konkrečiu atveju nėra priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, nes visi nepatogumai yra kilę dėl autoįvykio, o ne dėl gydytojų veiksmų 2016-11-29.
Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Comapany“, veikianti per filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teigia, jog vadovaujantis CK 6.246 - 6.249 straipsniais atsakovo VšĮ ,,Vilkaviįkio ligoninė“ civilinė atsakomybė atsiranda, esant šioms sąlygoms: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė. CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingos pagalbos pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau - Komisija) ikiteismine tvarka nagrinėdama ieškovės pareiškimą kreipėsi į konkrečios specifinės srities specialistus, prašydama įvertinti ar konkrečioje situacijoje gydytojas A. S. bei B. K. elgėsi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos bei gydymo galimybes. Komisija kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligonines l. e. p. traumatologijos skyriaus vedėją A. S. ir Nervų ligų ir reabilitacijos departamento vadovą G. B.. Gautose išvadose yra nurodoma, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ (duomenys neskelbtini) esminių klaidų nepadaryta.
Ieškinyje teigiama, kad gydytojai A. S. ir B. K. 2016 m. lapkričio 29 d. nepaskyrė nei galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimo, nei ultragarsinio tyrimo. Ieškovės teigimu, atlikus šiuos tyrimus būtų buvę savalaikiai nustatyti autoįvykio metu patirti sužalojimai bei paskirtas reikiamas ir savalaikis gydymas, būtų laiku atliktos operacijos bei būtų išvengta tokių neigiamų pasekmių. Atsakovas draudimo bendrovė BTA su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. Gydytojų A. S. ir B. K. veiksmus ieškovė vertina retrospektyviai, t.y. žinodama galutinę diagnozę, tačiau civilinei atsakomybei reikšminga, ar gydytojas priėmė teisingus sprendimus pagal tuo metu buvusią ieškoves klinikinę situaciją ir turėtą informaciją. Atsakovės draudimo bendrovės BTA nuomone, ieškovės patirtos neigiamos pasekmės yra ne gydytojų A. S. ir B. K. suteiktų gydymo paslaugų, o 2016 m. lapkričio 29 d. įvykusio eismo įvykio pasekmė.
Ieškovė ieškinyje teigia, jog dėl to, kad gydytojai A. S. ir B. K. neva nesilaikė gydytojų veiklą reglamentuojančių teises aktų reikalavimų, ieškovei atsirado neigiami padariniai jos sveikatai, ieškovė patyrė bei patiria skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus be kita ko ieškovės teigimu, po atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų netinkamo pareigų atlikimo tapo praktiškai nedarbinga, neteko 45 proc. darbingumo. Atsakovė draudimo bendrovė BTA kategoriškai nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais. Visų pirma, gydytojai specialistai, susipažinę su ieškovės medicininiais dokumentais, pateiktuose Komisijai atsakymuose nurodė, kad ,,NDNT komisijos išvadoje minimos terapines ligos, paminėtas tik sukamosios manžetės (ankštumo) sindromas (M75.1), kuris su trauma nesusijęs.“ Antra, atsakovo draudimo bendrovės BTA nuomone, ieškovė patyrė skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus, ne dėl atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl 2016-11-29 įvykusio eismo įvykio.
Pabrėžtina, kad gydytojo kaltės negali lemti bet kokia klaida (neteisėti veiksmai). Visais be išimties atvejais turi būti vertinamas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų ir jis turi būti vertinamas pagal conditio sine qua non taisyklę, t.y. negali būti atlyginama žala, kurios nelėmė gydytojų veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gydymo įstaigai negali būti taikoma teisinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojo veiksmai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011). Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir gydytojų veiksmų. Gydytojai specialistai įvertinę ieškovės medicininius dokumentus nurodė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ (duomenys neskelbtini) esminių klaidų nepadaryta, leidžia teigti, kad gydytojų sprendimai buvo teisingi. Asmens pareiga atlyginti žalą gali būti konstatuojama tik tais atvejais, kai yra aiškiai nustatomi ir pagrindžiami jo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp atitinkamų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilines atsakomybes prigimti gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju priežastinis ryšys nėra įrodytas.
Ieškovė teismo prašo iš dalies panaikinti Komisijos sprendimą ir priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti konkretų neturtinės žalos dydį. Remiantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žalos dydį, neturtinės taip pat, reikia įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, šis civilinės atsakomybės elementas nei jo dydis nėra preziumuojami. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovės draudimo bendrovės BTA nuomone, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei gydytojų veiksmų nėra įrodytas, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu draudimo bendrovės atstovas išdėstytą poziciją palaikė, papildomai nurodė, kad byloje nagrinėjamas R. R. sužalojimo, jos gydymo, gydymo pasekmių įvykis nėra draudžiamasis įvykis, tai pagrindžia atstovo teigimu į bylą pateikto Sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo liudijimo (1 t. b. l. 97, antra pusė) nuostatos. Jame nurodoma, kad draudimo sutarties pagrindas yra LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-06 įsakymas Nr. V-6, kuriuo patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės, kur nedraudiminiu įvykiu laikomi draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala (14.1 punktas). Kadangi ieškovė reikalauja neturtinės žalos, draudimo bendrovė neturi prievolės sumokėti reikalaujamą neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė neįrodė, kad sveikatos priežiūros įstaiga ir joje dirbę gydytojai nesilaikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei. Siūlė atmesti ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu.
Ieškinys tenkinamas.
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigoje pacientei suteiktų medicininių paslaugų kokybės, sveikatos priežiūros įstaigos ir joje dirbančių gydytojų civilinės teisinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų nustatymo, byloje surinktų įrodymų vertinimo, gydymo įstaigoje gavusio netinkamas gydymo paslaugas paciento teisių gynimo.
Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau PTŽSAĮ). PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Ar pacientui suteiktos tinkamos (kokybiškos) medicinos paslaugos, teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, įvertinęs byloje esančių ir surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Jei nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (PTŽSAĮ 3 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.264, 6.283 straipsniai). Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų/nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Teismas taip pat pažymi, jog pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdžių metu yra nustatyta, jog 2016-11-29, apie 09:05 val. S. N. ir Statybininkų gatvių sankryžoje, Vilkaviškio mieste, ieškovę R. R., einančią per pėsčiųjų perėją, partrenkė A. K. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas nustatė, jog autoįvykio metu R. R. buvo sužalota – ji patyrė dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, žandinio sinuso lateralinės sienos lūžimą, trauminį dešinio peties raumenų ir sausgyslių sužalojimą (antdyglio raumens sausgyslės plyšimą). Po eismo įvykio R. R. nedelsiant buvo pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini), ligoninės priėmimo skyriuje pristatytą nukentėjusiąją R. R. apžiūrėjo skyriuje budėję gydytojai ortopedas traumatologas A. S. bei neurologas B. K.. Pacientė jautė ir gydytojams skundėsi dideliais skausmais veido srityje ir dešinėje rankoje. (duomenys neskelbtini) po gydytojų apžiūros, R. R. buvo atliktas rankos rentgenografinis tyrimas, kadangi buvo nenustatyta rankos kaulų lūžio, pacientė buvo išleista gydytis į namus.
Ieškovė byloje įrodinėjo, kad gydytojai ortopedas traumatologas A. S. bei neurologas B. K. tuo metu suteikė netinkamas, nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi, pagal turimą kvalifikaciją privalėjo, tačiau nediagnozavo trauminio dešinio peties raumenų ir sausgyslių sužalojimo, dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimo, žandinio sinuso lateralinės sienos lūžimo. Pacientei, patyrusiai galvos traumą, besiskundžiančiai dešinės pusės veido skausmu, tirpimu, neįtarė veido kaulų trauminio pakenkimo ir dėl šių nusiskundimų priežasties nustatymo, pacientės nenukreipė gydytojui chirurgui ar gydytojui veido žandikaulių chirurgui, galimų sužalojimų patikrinimui, neskyrė pacientei pažeistų kūno vietų kompiuterinio ištyrimo. Ieškovė nurodė, kad dėl to, kad (duomenys neskelbtini) jai buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos laiku ir tinkamai diagnozuoti avarijos metu patirtus sužalojimus, vėliau trukęs sužalojimų gydymo procesas dėl to užsitęsė, ji kentė skausmą, turėjo nepatogumų, praradimų. Teismui ieškovė pateikė įrodymus, jog kreipėsi į šeimos gydytoją, galimybės atlikti tyrimus reikėjo laukti tris savaites. Tik 2016-12-21, atlikus peties sąnario ultragarsinį tyrimą, buvo konstatuota, kad R. R. pilnai plyšęs raumuo bei nutraukta viena sausgyslė (vėliau Kauno klinikose nustatyta, kad nutrukusios dvi sausgyslės), o 2016-12-23 atlikus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą konstatuotas nešviežias dešiniojo skruostikaulio lūžimas bei žandinio sinuso lateralinės sienos lūžimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) gydytojai A. S. bei B. K. 2016-11-29 netinkamai atliko savo pareigas, kai po autoįvykio R. R. buvo pristatyta į priėmimo skyrių, dvi operacijos Kauno klinikose buvo atliktos labai pavėluotai. Praėjus šešioms savaitėms po patirto sužalojimo, t. y. 2017-01-13, buvo atlikta veido srities operacija, o 2017-03-23, praėjus penkiolikai savaičių, buvo operuota ranka. Dėl (duomenys neskelbtini) gydytojų nesuteiktų kokybiškų paslaugų, savalaikiai, tinkamai netirtų nusiskundimų, skausmo priežasčių, ji ilgą laiką buvo nedarbinga, nuo 2016-11-29 iki 2017-08-14 truko gydymas ir reabilitacija. Dėl nuolatinių skausmų (nuolat tirpsta dešinė veido pusė, nuolat jaučia skausmus dešinėje petyje, rieše bei plaštakoje) negalėjo dirbti ir tinkamai atlikti savo pareigas darbe. 2018-06-21 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad R. R. neteko 45 procentų darbingumo. Dėl to R. R. neteko turėto darbo ir pajamų. Dėl užsitęsusio ilgo gydymosi, patirto skausmo, nepatogumų, nerimo netinkamai suteikus paslaugas (duomenys neskelbtini) 2016-11-29, jai atsirado neturtinė žala, kurią prašo atlyginti, priteisiant solidariai iš atsakovų VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 4 000 Eur sumą.
Dėl gydymo įstaigoje teiktų medicininių paslaugų kokybės, padarytos žalos
Sprendžiant šalių ginčą nagrinėjamoje byloje dėl gydymo įstaigoje suteiktų medicininių paslaugų kokybės ir joje dirbančių gydytojų veiksmų tinkamumo, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojai konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Visos nurodytos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktos, todėl teismas jas vertina priimdamas sprendimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo paskirta deontologinė teismo medicinos ekspertizė, gautas ekspertizės aktas (2 t. b. l. 30-43), kurio išvadose nurodama, jog autoįvykio metu R. R. patyrus galvos ir dešinio peties traumą, ją 2016-11-29 pristačius į VšĮ (duomenys neskelbtini), pacientei skundžiantis lokaliais dešinės veido pusės skausmais tirpimu, dešinio peties skausmu ir ribotais judesiais, gydytojas neurologas pirminės apžiūros metu galėjo įtarti dešinės veido pusės kaulų lūžį ir periferinių nervų traumą, trauminei patologijai ekskliuduoti, turėjo paskirti galvos radiologinius tyrimus (rentgenogramas ar kompiuterinę tomografiją), nukreipti gydytojo chirurgo ar veido žandikaulių chirurgo konsultacijai (atsakymas į pirmą klausimą). Ši išvada pagrindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) tuo metu dirbęs neurologas B. K. suteikė pacientei netinkamas, nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nes pacientei, patyrusiai galvos traumą, besiskundžiančiai dešinės pusės veido skausmu, tirpimu, neįtarė galvos smegenų traumos (sukrėtimo), veido kaulų trauminio pakenkimo ir dėl šių nusiskundimu priežasties nustatymo pacientės nenukreipė gydytojui chirurgui ar gydytojui veido žandikaulių chirurgui, diagnozės patikslinimui, neskyrė kompiuterinio ištyrimo. Ekspertai, atsakydami į ketvirtą klausimą nurodė, jog skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžius reikalinga operuoti ne vėliau 7-10 dienų po traumos, tada gydymas būtų trukęs 3-5 dienas ir tikėtina, kad veido dalies nutirpimas būtų pranykęs (tačiau daliai pacientų ir po laiku atliktos operacijos jutimų sutrikimai skruoste, viršutinėje lupoje, nosies sparnelyje ir priekinių dantų srityje gali išlikti). Byloje nustatyta, kad gydymo įstaigoje R. R. laiku nediagnozavus dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimo, žandinio sinuso lateralinės sienos lūžimo, tik beveik po mėnesio, jai skundžiantis šeimos gydytojai skausmais veido srityje, 2016-12-23 buvo atlikta galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas ir tik šio tyrimo metu diagnozuotas nešviežias dešiniojo skruostikaulio lūžimas bei žandinio sinuso lateralinės sienos lūžimas. Kauno klinikose 2017-01-13 pacientei buvo atlikta veido srities operacija. Taigi nuo ekspertizėje nurodomo optimalaus 7-10 dienų termino atlikti skruostikaulio-viršutinio žandikaulio operaciją, realiai operacija R. R. buvo atlikta tik beveik po dviejų mėnesių, kas didžia dalimi sąlygojo liekamuosius reiškinius pacientei – skausmą ir jutiminį aptirpimą dešinėje veido pusėje.
Teismas atkreipia dėmesį, jog ekspertai, atsakydami į klausimą ar gydytojas neurologas B. K., pagal kompetenciją privalėdamas mokėti diagnozuoti ir gydyti galvos skausmo sindromus ir ligas, bet jų nediagnozuodamas, 2016-11-29 R. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, vadovavosi byloje pateikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-12-07 išvada, ekspertinio tyrimo metu konstatavo, jog 2016-11-29 10.10 val., gydytojas neurologas B. K., pagal kompetenciją privalėdamas mokėti diagnozuoti ir gydyti galvos skausmo sindromus ir ligas G43, G44 bei intrakranijinius, nervų, ir nugaros smegenų sužalojimus S06, S14, S24, S34, kaip tai yra numatyta Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3.13 p, ir 13.3.35 p., diagnozavo galvos sumušimą; pacientei, patyrusiai galvos traumą, besiskundžiančiai dešinės pusės veido skausmu, tirpimu, neįtarė galvos smegenų traumos (sukrėtimo), veido kaulų trauminio pakenkimo ir dėl šių nusiskundimu priežasties nustatymo pacientės nenukreipė gydytojui chirurgui ar gydytojui veido žandikaulių chirurgui, diagnozės patikslinimui, neskyrė kompiuterinio ištyrimo, nepateikė gydymo rekomendacijų, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtintos 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ 11.10 p. nuostatą - gydytojas neurologas teikti specializuotą neurologinę pagalbą pagal šios normos VII skyriuje nurodytą kompetenciją; 11.2 p. nuostatą - nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą.
Prijungtoje prie šios bylos baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00326-17 (1 t., b. l. 55-62), pateiktoje 2017-12-07 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-448/2017, D11-436/2017 ataskaitoje nurodoma, kad 2016-11-29 pacientei R. R. (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant šiuos teisės aktų reikalavimus:
1) 2016-11-29 gydytojas ortopedas traumatologas A. S., pagal kompetenciją privalėdamas mokėti diagnozuoti ir gydyti raumenų ir sausgyslių sužalojimus peties ir žasto lygyje S46, kaip tai yra numatyta Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 “Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” 13.5.122 p., nediagnozavo trauminio dešinio peties raumenų ir sausgyslių sužalojimo (antdyglio raumens sausgyslės plyšimo), tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 “Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1080 “Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 “Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” 11.2 p. nuostatą - gydytojas ortopedas traumatologas privalo pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus bei licenciją kvalifikuotai tirti ir diagnozuoti ortopedines ligas ir traumas, skirti gydymą bei užtikrinti reikiamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
2) 2016-11-29 gydytojas neurologas B. K., pagal kompetenciją privalėdamas mokėti diagnozuoti ir gydyti galvos skausmo sindromus ir ligas G43, G44 bei intrakranijinius, nervų ir nugaros smegenų sužalojimus S06, S24, S34, kaip tai numatyta Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 “Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” 13.3.13 p. ir 13.3.35 p., diagnozavo galvos sumušimą; pacientei, patyrusiai galvos traumą, besiskundžiančiai dešinės pusės veido skausmu, tirpimu, neįtarė galvos smegenų traumos, (sukrėtimo), veido kaulų trauminio pakenkimo ir dėl šių nusiskundimų priežasties nustatymo pacientės nenukreipė gydytojui chirurgui ar gydytojui veido žandikaulių chirurgui, diagnozės patikrinimui, neskyrė kompiuterinio ištyrimo, nepateikė gydymo rekomendacijų, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 “Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 “Dėl Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 “Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” 11.10 p. nuostatą - gydytojas neurologas privalo teikti specializuotą neurologinę pagalbą pagal šios normos VII skyriuje nurodytą kometenciją; 11.2 p. nuostatą - nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamą srities specialistą.
Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų R. R. kokybės ir jų tinkamumo VšĮ (duomenys neskelbtini), taip pat įvertina ir į bylą pateiktą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-26 sprendimą Nr.56-135 (1 t. .b l. 11-15), kurio išvadose nurodoma, jog sveikatos priežiūros paslaugos pacientei nebuvo teikiamos rūpestingai, neužtikrintas maksimalaus atidumo laipsnis, konstatuota, kad R. R. buvo padaryta atlygintina neturtinė žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įpareigota atlyginti R. R. 1 000 Eur žalą.
Teismas pirmiau nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, jog ieškovė byloje įrodė gydymo įstaigos pareigos teikti pacientei kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimus, o atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) nepaneigė savo kaltės prezumpcijos CK 6.246 straipsnis., 6.248 straipsnis 6.732 straipsnis).
Dėl priežastinio ryšio
Teismas pažymi, jog civilinės teisinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinų sąlygų - priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išskiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą. Taigi nustatant netiesioginį priežastinį ryšį būtina svarstyti, ar asmens atlikti veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, ir jeigu taip, ar tokiu laipsniu, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė žalos ar nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Todėl nagrinėjamu atveju teismas vertina, kiek VšĮ (duomenys neskelbtini) medikų neteisėti veiksmai susiję su pasekmėmis, o jei susiję – tai kokiu laipsniu. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui nei įprastu civilinės atsakomybės atveju.
Teismas šiame sprendime yra konstatavęs, kad medicinos įstaigoje laiku nediagnozavus patirtų sužalojimų ir operatyviai suteikus efektyvios medicininės pagalbos, ieškovei patirtų sužalojimų gydymas užsitęsė, atsirado neigiami liekamieji sužalojimų reiškiniai – ilgalaikis skausmas, jutiminis aptirpimas dešinėje veido pusėje, kiti neigiami padariniai, kas sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Nustačius, kad atsakovės darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo standarto, konstatuojamas faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos neturtinės žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų buvimas (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo
Teismas pažymi, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.
Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.).
Teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, įvertina tas byloje nustatytas aplinkybes, jog dėl suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų ieškovei buvo padaryta žala sveikatai, ieškovė ilgą laikotarpį negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, nes dėl užsitęsusio gydymo kentė skausmus, buvo apribota galimybė dirbti, patyrė emocinį sukrėtimą, nerimą, baimę dėl galimų sveikatos praradimų. Dėl to teismas sprendžia, kad visi šie netekimai turėtų būti atlyginti priteisiant ieškovei tam tikrą sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat įvertina ir tas nustatytas aplinkybes, jog žalą padariusio asmens kaltė šiuo atveju yra kildinama iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų rūpestingumo ir apdairumo stokos, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, įvertina, kad žala atsirado ne dėl grubių medicinos teikimo paslaugų ar gydymo klaidų, o dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo diagnozuojant kūno sužalojimus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovei yra priteistina 4 000 Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti (LR CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.250 straipsnis, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis).
Teismas atmeta atsakovės draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovo argumentus, jog byloje nagrinėjamas R. R. sužalojimo, jos netinkamo gydymo pasėkoje atsiradusios žalos reikalavimas, yra nedraudžiamasis įvykis. Įvykio atsiradimo metu galiojo LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-06 įsakymu Nr.V-6 patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės. Minėto įsakymo 14.1 punktas nustatė, jog nedraudiminis įvykis yra draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Iš į bylą pateikto Sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo liudijimo (1 t. b. l. 97, antra pusė) nuostatų matyti, jog draudimo liudijime nėra nuorodos, kad draudimo bendrovė yra apdraudusi VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę tik turtinės žalos atsiradimo atveju – nurodoma, jog draudimo objektas yra draudėjo atsakomybė už žalą, padarytą trečiajam asmeniui, kuri draudimo sutarties galiojimo metu.
Kadangi teikiant nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas R. R. atsakovės VŠĮ (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdraudusi AAS „BTA Baltic Insurance Company“ , tenkinamas ieškovės reikalavimas neturtinės žalos sumą priteisti iš atsakovų solidariai.
Atmetami atsakovų argumentai, jog ieškovei šioje byloje reikalaujama priteisti neturtinė žala pilnai atlyginta, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priteisus 2 900 sumą neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismas nustatė, jog R. R. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiui priteisė iš A. K. civilinę teisinę atsakomybę apdraudusio draudėjo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2 900 Eur A. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (bylos Nr.1-99-831/2018, 2 t. b. l. 113). Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad 2 900 Eur neturtinė žala nukentėjusiajai R. R. buvo padaryta fizinio asmens A. K. nusikalstamais veiksmais, t. y. sužalojus ją autoįvykio metu. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų neteisėtais veiksmais R. R. padarytos žalos atlyginimo klausimas, t. y. padarytos žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl baudžiamosios bylos faktinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo sprendžiama dėl R. R. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, skiriasi nuo šios civilinės bylos faktinio pagrindo, kur vertinami gydytojų veiksmai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Nustatyta, kad ieškovė byloje turėjo 482, 20 Eur išlaidų deontologinei teismo ekspertizei apmokėti (2 t. b. l. 64, 67, antra pusė). Ieškinį patenkinus, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) (CPK 93 str. 98 str.).
Nustatyta, kad valstybė turėjo 1 007,19 Eur išlaidų byloje teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą, taip pat sumokėjo 482,70 Eur sumą už deontologinės medicininės ekspertizės atlikimą. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) (CPK 93 straipsnis).
Byloje valstybė turėjo 42,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) (CPK 92 straipsnis). Ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) priteisiama 120 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti gydymo įstaigoms išreikalautus R. R. medicininius dokumentus, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išreikalautą medžiagą, Marijampolės apylinkės teismui išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 03-2-00326-17.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 482,50 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 1853328200, 1 007,19 Eur turėtų išlaidų byloje teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 1853328200, 120 Eur žyminio mokesčio sumą ir 42,64 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu, iš viso priteisti 142,64 Eur sumą (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.
Teisėjas Arvydas Žibas