Administracinė byla Nr. TA-247-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03109-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 2-asis kalėjimas) 2022 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. Nr. 7-5041 (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 25-2924 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą vykdyti specialistų psichologų rekomendacijas ir, nepaboginant pareiškėjo teisinės padėties (paliekant visus lengvajai grupei priklausančius privalumus), pervesti pareiškėją toliau atlikti bausmę į kamerų tipo patalpą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjas serga socialinio nerimo sutrikimo forma (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pareiškėjas visą laiką gyveno kameroje vienas. Visi pareigūnai žinojo apie pareiškėjo ligą, todėl, kai pareiškėją perkėlė į Pravieniškių PN-AK 14 būrį, pareiškėjui buvo paruošta atskira kamera (kitose kamerose gyveno po 2–3 nuteistuosius). Kadangi pareiškėjas gyveno ilgą laiką vienas, jis sugebėjo prisitaikyti prie aplinkybių ir sumažinti savo kančias iki minimumo.

2.2.                      2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas parašė prašymą pervesti jį iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą, suteikiant galimybę gyventi kamerų tipo patalpoje. 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjui buvo atsakyta, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti jam išskirtines sąlygas. Asmeninio pokalbio su Pravieniškių PN-AK direktoriumi metu direktorius pasiūlė pareiškėjui pabandyti pagyventi bendrabučio tipo patalpose ir aktyviai lankyti psichoterapijos seansus, o, jei niekas nepasikeis (sveikata nepagerės), tai pareiškėjas visada galės sugrįžti į 14 būrį (kamerų tipo). 2021 m. sausio 25 d. pareiškėjas parašė prašymą pakeisti kalėjimo režimą į pataisos namų režimą.

2.3.                      Nuo 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose pataisos namų režimo sąlygomis, priskirtas lengvajai grupei. Dėl negalėjimo normaliai tuštintis kasdien patyrė moralines ir fizines kančias. Pareiškėjas lankė pataisos namų psichologų vedamus užsiėmimus, tačiau gydymas nepadėjo. Psichologo teigimu, norint sulaukti teigiamų psichoterapijos rezultatų, pirmiausia reikia perkelti pareiškėją iš bendrabučio tipo į kamerinio tipo patalpas. Tačiau Pravieniškių PN-AK administracija ir Kalėjimų departamentas neatsižvelgė į psichologų rekomendacijas.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      Pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK administracijai prašymą, kuriame nurodė, jog prašo pervesti toliau atlikti bausmę į 14 būrį ir laikyti jį vieną kameroje, iš dalies izoliuotą nuo kitų nuteistųjų (toliau – ir Prašymas, 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymas). 2022 m. rugsėjo 5 d. Pravieniškių PN-AK administracija pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 7-5041, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 2 dalis nustato, jog pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, dėl kitų išimtinių aplinkybių ir kai yra pataisos namų administracijos teikimas, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti grąžinti iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Pravieniškių PN-AK administracija inicijavo pareiškėjo perkėlimą iš pataisos namų režimo į kalėjimo režimą, tačiau Kalėjimų departamentas atmetė šį teikimą.

3.2.                      Nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo atveju taikyti BVK 70 straipsnio nuostatų. Nėra galimybės perkelti pareiškėją į 14-tą būrį, kadangi minėtame būryje nuteistieji iki gyvos galvos atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, o pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namų režimo sąlygomis. Atsižvelgiant į BVK 6 straipsnio nuostatas, pataisos įstaigos administracija negali pareiškėjui sudaryti išimtinių sąlygų.

3.3.                      Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, prašydamas jį laikinai izoliuoti, nekeičiant pataisos namų režimo ir neprarandant lengvosios grupės, perkelti toliau atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas nurodė, kad neprašo pakeisti pataisos namų režimo į kalėjimo režimą, tačiau siekia būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, pervedant jį į atskirą kamerą, kaip ir rekomenduoja psichologai. Pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl perkėlimo į atskirą kamerą turėjo asmeninius pokalbius su Pravieniškių PN-AK direktoriumi, Saugumo valdymo skyriaus viršininku ir kitais pataisos namų administracijos atstovais, kurie neprieštaravo pareiškėjo prašymui, tačiau direktorius pažadėjo pasitarti su Kalėjimų departamentu, o Saugumo valdymo skyriaus viršininkas tik nurodė, kad negalės laikyti kameros atrakintos dieną. Tačiau pareiškėjas sutiko būti užrakintas kameroje.

3.4.                      Kalėjimų departamentas 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui pateikė atsakymą
Nr. 2S-2924, kuriame nurodė, jog siūlo Pravieniškių PN-AK administracijai imtis aktyvesnių veiksmų spręsti nuteistojo psichologines problemas. Kalėjimų departamento nuomone, laikinas pareiškėjo izoliavimas neišspręs visų psichologinių problemų, todėl būtina informuoti Krizių įveikos komandą ir pagal kompetenciją bei galimybes suteikti būtiną ilgalaikę psichoterapiją.

3.5.                      Atsakovo atstovas ėmėsi visų įmanomų ir teisės aktams neprieštaraujančių veiksmų, kurie padėtų pareiškėjui atlikti laisvės atėmimo bausmę kuo geresnėmis sąlygomis. Psichologai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas gyvena įkalinimo įstaigoje, neįmanoma paskirti konkrečių ir veiksmingų gydymo metodų, kadangi veiksmingiausia priemonė būtų ilgalaikė psichoterapija, kurios pritaikyti nuteistajam įkalinimo įstaigoje nėra galimybių. Nuo 2020 m. buvo imtasi įvairiausių psichologinių būdų, siekiant padėti pareiškėjui. Pareiškėjas vartojo ir gydytojo paskirtus vaistus ir įvairias arbatas, kurios turėtų palengvinti asmens būseną, bet tai nedavė ilgalaikio rezultato.

3.6.                      Pataisos įstaigos pareigūnai veikė, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė jų nuostatų. Byloje nepateikta įrodymų ar duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. TA-599-552/2023 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, t. y. neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas neužtikrino jo privatumo, naudojantis sanitariniais mazgais Pravieniškių PN-AK, taip pat išsamiai nepasisakė dėl Kalėjimų departamento Sprendimo teisėtumo, neįvertino pareiškėjo argumentų šiuo aspektu, nevertino Sprendimo turinio byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nepareikalavo papildomų dokumentų.

III.

7.       Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, nurodė aplinkybes, iš kurių jis kildina neturtinės žalos atsiradimą (dėl atsakovo neveikimo, nes įkalinimo įstaigos administracija, žinodama apie pareiškėjo ligą, nesudarė galimybės pareiškėjui gyventi kameros tipo patalpoje vienam, bei dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidinėjimą), pakartojo kitas skunde nurodytas aplinkybes.

8.       Regionų administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą, 2024 m. sausio 25 d. nutartimi: 1) atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad pareiškėjui reikalingas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (jo sveikatos būseną atitinkantis privatumo lygis), ir dėl neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2024 m. sausio 18 d., priteisimo; 2) nutarė nagrinėti bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 7 d. atsakymo panaikinimo, prašymo įpareigoti atsakovą vykdyti specialistų psichologų rekomendacijas ir, nepabloginant pareiškėjo teisinės padėties (paliekant visus lengvajai grupei priklausančius privalumus), pervesti pareiškėją toliau atlikti bausmę į kamerų tipo patalpą, bei 15 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo.

9.       Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., iš dalies patenkino pareiškėjo skundo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – panaikino Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 7-5041, Kalėjimų departamento 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2924 ir įpareigojo atsakovą Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą (reg. Nr. 71(19)755).

10.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą, remiantis faktine medžiaga ir įstatymo viršenybe bei vertinant pareiškėjo medicinines indikacijas ir psichologų išvadas bei rekomendacijas, nepabloginant teisinės padėties (paliekant visus lengvai grupei priklausančius privalumus), sudaryti pareiškėjui galimybę toliau tęsti bausmę kamerinio tipo patalpose vienam ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už ilgalaikį (nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.) administracijos neteisėtą neveikimą, bei prašė tenkinti šią pareiškėjo skundo dalį.

11.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-205-789/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą, panaikino šio sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjo skundo dalis dėl 15 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, patirtos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., priteisimo ir grąžino šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinti skundžiami administraciniai aktai ir atsakovas Tarnyba įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, bei dalies, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl privatumo pažeidimo pareiškėjui naudojantis tualetu, palikta nenagrinėta.

13.       LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus kaip išvestinį iš skundo reikalavimo panaikinti skundžiamus administracinius aktus, kuriais atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo Prašymas dar nėra tinkamai išnagrinėtas, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, įvertinant visas bylos aplinkybes. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo dalį, kuria ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, atmetė kaip nepagrįstą.

14.       LVAT pažymėjo, kad ir 2022 m. gruodžio 1 d. skunde pirmosios instancijos teismui, ir 2023 m. vasario 27 d. atsiliepime į Tarnybos atsiliepimą, ir 2024 m. sausio 18 d. pataisytame (patikslintame) skunde, ir 2024 m. kovo 3 d. atsiliepime į Tarnybos atsiliepimą pareiškėjas siejo neturtinę žalą ne tik su privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimu, bet ir su atsakovo veiksmais (neveikimu), t. y. neužtikrinimu pareiškėjui galimybės gyventi vienam kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas patikslintame skunde ir 2024 m. kovo 3 d. atsiliepime į Tarnybos atsiliepimą, be kita ko, aiškiai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK ir Tarnyba, žinodami apie jo ligą, nesudarė sąlygų, reikalingų sergančiam socialinio nerimo pažeidimo liga, nesuteikė galimybės gyventi kamerų tipo patalpose vienam.

15.       LVAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nevertino pareiškėjo skundo reikalavimo dalies dėl neturtinės žalos, kurią jis kildino iš Pravieniškių PN-AK ir Tarnybos veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė tuo, kad minėtos institucijos, žinodamos apie pareiškėjo ligą, nesuteikė galimybės gyventi jam kamerų tipo patalpose vienam. Tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino atsakovui iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą, nereiškia, kad pareiškėjo nurodytu ankstesniu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas negalėjo patirti neturtinės žalos. Jeigu pareiškėjo Prašymą išnagrinėjus iš naujo, jis bus patenkintas, pareiškėjo kalinimo sąlygos pasikeis tik į ateitį, tačiau nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl neturtinės žalos, galbūt kilusios ankstesniu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią pareiškėjo skundo dalį iš naujo, turi įvertinti aplinkybę, kad atsakovų administraciniai aktai, kuriais buvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas, yra pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

IV.

16.       Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

17.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos ribos yra apibrėžtos LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi – byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo, o kitas skundo reikalavimų pagrįstumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendime nekonstatavo, kad institucijų sprendimai netenkinti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymo perkelti jį toliau atlikti bausmę į 14 būrį ir laikyti vieną kameroje dalinai izoliuotą nuo kitų nuteistųjų yra nepagrįsti. Teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį nusprendė, jog jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5–6 punktų reikalavimų, t. y. nėra pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis ir įpareigojo Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą. Teismas iš esmės nusprendė, jog Pravieniškių PN-AK ir Tarnyba aplaidžiai vykdė jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir įpareigojo Tarnybą pakartotinai atlikti prašymo nagrinėjimo procedūrą. Tuo tarpu LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje plačiau nepasisakė skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimu, kadangi Tarnyba neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo perkėlimo iš bendrabučio tipo patalpų ir kamerų tipo patalpas bei dalinai izoliuojant nuo kitų nuteistųjų klausimas nėra išspręstas iš esmės, todėl nėra pagrindo vertinti, ar Pravieniškių PN-AK bei Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą. Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje spręstina, ar Pravieniškių PN-AK ir Tarnybos veiksmais, įvardijamą laikotarpį tinkamai neišnagrinėjant pareiškėjo prašymo pagrįstumo, galėjo pareiškėjui sukelti skunde minimą neturtinę žalą.

18.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui yra nustatytas socialinis nerimo sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, būdamas Kalėjime, lankė psichologų vedamus užsiėmimus, vartojo paskirtus medikamentus, tačiau jo sveikatos būklė negerėjo, todėl Pravieniškių PN-AK psichologas rekomendavo suteikti pareiškėjui galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę dalinai izoliuotam nuo kitų nuteistųjų t. y. gyventi vienam kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas su prašymu perkelti jį iš bendrabučio tipo patalpų į kalėjimo tipo patalpą į įstaigos administraciją kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Tarnyba įvykdė įsiteisėjusi Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, taigi pareiškėjas daugiau nei dvejus metus yra atsidūręs teisiškai neaiškioje padėtyje.

19.       Teismo vertinimu, įvertinus laikotarpį, kuriuo nebuvo tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas, Pravieniškių PN-AK bei Tarnybos veiksmų sukeltų neigiamų pasekmių trukmę ir pareiškėjo ligą yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, įtampą. Patirti neigiami išgyvenimai nebuvo momentiniai ar vienkartiniai. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas laukdamas, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymo būtų patyręs itin didelį psichologinį sukrėtimą ar fizines kančias. Atsižvelgęs į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, jog nėra duomenų, kad Tarnyba būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar jam sukelti neigiamų išgyvenimų, nėra duomenų, jog būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, teismas sprendė, jog 150 Eur neturinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

V.

20.       Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nurodė, jog vis dėlto byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, laukdamas, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo 2022 rugpjūčio 2 d. prašymo būtų patyręs itin didelį psichologinį sukrėtimą ar fizines kančias, tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis serga (duomenys neskelbtini), dėl kurio negali (duomenys neskelbtini). Jis gyvena bendrabučio tipo patalpose su bendru tualetu, kuriose visą dieną kažkas yra, todėl tam, kad išsituštintų, jam ten laukti iki nakties, kol visi užmigs. Taigi jis nuolat patiria didelę įtampą. Dėl to, kad mažiau eitų tuštintis dieną, jis stengiasi minimaliai valgyti dienos metu. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas, žinodamas apie jo ligą, ne tik nesudarė sąlygų, reikalingų asmeniui sergančiam tokia liga, bet ir nesistengė bent kažkiek sumažinti jo patiriamas kančias. Psichologines problemas patvirtina psichiatro, psichologų ir Krizių įveikos komandos išvados bei rekomendacijos. Pareiškėjas pažymi, kad pažeidimai truko pakankamai ilgą laikotarpį ir jie turėjo įtakos jo psichinei sveikatai – sutriko nervų sistema.

22.       Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23.       Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteista jo prašomo dydžio neturtinė žala. Priteisiant žalą vis dėlto atsižvelgtina į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu ir tai, kad nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Kalėjimų tarnybos vertinimu, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė tuo, kad minėtos institucijos, nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. žinodamos apie pareiškėjo ligą, nesuteikė galimybės gyventi jam kamerų tipo patalpose vienam, atlyginimo priteisimo.

25.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog daugiau nei 2 metus nebuvo tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas, todėl jis patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, įtampą, jo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo momentiniai ir vienkartiniai, ir priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26.       Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, laukdamas, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo 2022 rugpjūčio 2 d. prašymo būtų patyręs itin didelį psichologinį sukrėtimą ar fizines kančias. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimai jo atžvilgiu tęsėsi pakankamai ilgą laiką, kad turėjo įtakos jo psichologinei sveikatai, todėl teismo priteista 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra ženkliai per maža.

27.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl byla nagrinėjama neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28.       Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui yra nustatytas socialinis nerimo sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, būdamas Pravieniškių PN-AK, lankė psichologų vedamus užsiėmimus, vartojo paskirtus medikamentus, tačiau jo sveikatos būklė negerėjo, todėl įstaigos psichologas rekomendavo suteikti pareiškėjui galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę dalinai izoliuotam nuo kitų nuteistųjų t. y. gyventi vienam kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas su prašymu perkelti jį iš bendrabučio tipo patalpų į kalėjimo tipo patalpą į įstaigos administraciją kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 2 d, tačiau, kaip jau konstatuota teismo sprendimu (žr., Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-5634-423/2024), jo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nes nustatyta, kad pareiškėjo ginčijami Raštas ir Sprendimas neatitinka esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.

29.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui priteista kompensacija už patirtą neturtinę žalą yra per maža jo patirtiems išgyvenimams atlyginti, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

30.       Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A575-836/2014; kt.).

31.       Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.).

32.       Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį.

33.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyrius dar 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė pažymą-rekomendaciją „Dėl nuteistojo S. K.“
Nr. 86-304, kurioje, atsižvelgus į pareiškėjo patiriamą psichologinį sutrikimą (duomenys neskelbtini), rekomenduota nuteistajam suteikti galimybę atlikti bausmę labiau izoliuotoje aplinkoje, gyvenant kameroje vienam. 2022 m. birželio 14 d. pažymoje-rekomendacijoje Nr. 86-400 nurodyta, kad, nesiimant priemonių spręsti šiai problemai, ilgainiui tai gali neigiamai paveikti asmens gyvenimą, kelti pastovų stresą, atsiskyrimo pojūtį, gali atsirasti stiprios psichosomatinės organizmo reakcijos (dusulys, virškinimo trakto sutrikimai, kraujagyslių ar širdies ligos); nuteistasis buvo konsultuotas psichiatro, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), todėl rekomenduota nuteistajam suteikti galimybę atlikti bausme labiau izoliuotoje aplinkoje, t. y. gyvenant vienam. 2023 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. RV-23-988 „Dėl nuteistojo S. K.“ nurodyta, kad nuteistasis kreipėsi į psichologus dėl patiriamo sutrikimo (duomenys neskelbtini) jau 2020 m. ir iki 2023 m. vasario 1 d. lankosi konsultacijose. Nuo 2020m. buvo imtasi įvairiausių psichologinių būdų norint padėti nuteistajam, jis vartojo ir gydytojo paskirtus vaistus, įvairias arbatas, bet ilgalaikio rezultato tai nedavė. Šioje pažymoje pakartota, jog, nesiimant priemonių spręsti šiai problemai, ilgainiui tai gali neigiamai paveikti asmens gyvenimą, kelti pastovų stresą, atsiskyrimo pojūtį, gali atsirasti stiprios psichosomatinės organizmo reakcijos (dusulys, virškinimo trakto sutrikimai, kraujagyslių ar širdies ligos); nuteistasis buvo konsultuotas psichiatro, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), todėl rekomenduota nuteistajam suteikti galimybę atlikti bausme labiau izoliuotoje aplinkoje, t. y. gyvenant vienam. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d.), nepaskyrus jo gyventi vieno, neabejotinai patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus, diskomfortą, kurie nebuvo momentiniai ar vienkartiniai.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę (daugiau nei 20 mėnesių), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo atstovo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

36.       Nors pareiškėjas prašo priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

37.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d.  sprendimą pakeiti.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis