Civilinė byla Nr. e2A-1531-1043/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00107-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;

 (S)

2.6.10.1;  2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.3; 3.1.7.6;

3.3.1.18.1; 3.3.1.20

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. S., Lietuvos Respublikos socialdemokratų partija, A. Ž., V. S., L. O. R., T. K..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinės draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno būtų ūkis“ (toliau – atsakovė) 1 087,99 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo dalies, viršijančios 995,70 Eur sumą.

2.       Ieškovė nurodė, jog yra apdraudusi turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei keičiant vamzdyną, apdraustas turtas buvo užlietas. Ieškovė išmokėjo 1 087,99 Eur draudimo išmoką. Atsakovės atsakomybę dėl žalos padarymo kildina iš jos kaip daugiabučio namo administratorės netinkamo pareigų atlikimo. Atsakovė turėjo vykdyti konstrukcijų priežiūrą, tikrinti sandarumą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Namą administruojanti įmonė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdynų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus ir įvykus avarijai būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Duomenų, kaip atsakovė prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdžio būklę, kokius veiksmus atliko, kaip siekė išvengti avarijų, ar teikė gyventojams informaciją apie vamzdynų būklę, nėra.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) buto gyventojas kreipėsi į atsakovės į avarinę tarnybą, nurodydamas, kad drėksta lubos. Nuvykus avarinės tarnybos darbuotojams, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bute drėksta lubos iš (duomenys neskelbtini) buto WC stovo, (duomenys neskelbtini) butas atsisakė leisti vykdyti darbus, todėl atsakovė negalėjo vykdyti stovo keitimo darbų. 2019 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) buto gyventojas vėl kreipėsi į atsakovės avarinę tarnybą, buvo gautas leidimas dėl stovų keitimo ir pakeista dalis stovų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų. Darbas baigtas 2019 m. balandžio 2 d. Pareiga atlyginti žalą kilo (duomenys neskelbtini) buto savininkui, neleidusiam atlikti darbų. Atsakovės funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo namo bendraturčių valios, be jų sutikimo atsakovė neturi teisės patekti į nuosavybės teise valdomas privačias patalpas, todėl atsakovės galimybės vykdyti administratoriaus pareigas yra apribotos. Gedimas atsirado inžinerinėje įrangoje, uždengtoje apdaila, prie kurios priėjimas galimas tik iš butų, todėl atsakovė privalėjo gauti butų savininkų leidimus patekti į jiems nuosavybės teise valdomas patalpas bei atlikti stovo remonto darbus. Atsakovė neturėjo galimybės iš anksto numatyti tokio gedimo. Patalpų savininkas avarijos neregistravo, nors Kauno miesto daugiabučių namų naudojimosi taisyklių 9.6 punktas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo pastebėjus inžinerinės įrangos gedimus, įvykus avarijai, nedelsiant pranešti namo priežiūrą organizuojančiam asmeniui. Keičiant namo vamzdynus, vandens stovai būna užsukti, todėl patalpos negalėjo būti užlietos dėl vamzdžių keitimo. Triplike nurodė, kad patalpų savininkai taip pat turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o apie pastebėtus defektus turi pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę naudotis bendrojo naudojimo objektais nepažeisdami teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Nesutiko, kad atsakovės atsakomybė yra be kaltės, nes pastatų savininkas (valdytojas) atsako esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Bylos dalį dėl 92,29 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo nutraukė. Priteisė iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 950,70 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 950,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos socialdemokratų partijai iš atsakovės 262,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės 37,86 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovės 19,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5.       Teismas nustatė, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bei nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. buvo apdraustos ieškovės. Ieškovė apskaičiavo ir trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos socialdemokratų partijai (toliau – LSDP) 2019 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu pervedė 1 087,99 Eur draudimo išmoką. 

6.       Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 29 d. dėl bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyne atsiradusio nesandarumo besiskverbiančio vandens kiekis nebuvo toks žymus, kad užlietų trečiojo asmens LSDP patalpas, todėl LSDP patalpų užpylimo priežastimi nebuvo natūralaus vamzdyno nusidėvėjimo nulemtas nesandarumas, kurį atsakovė pašalino laikotarpiu tarp 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovei taikyti atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį.  

7.       Teismas nustatė, kad trūkusio kanalizacijos stovo išmontavimo ir naujojo stovo sumontavimo darbai, atsakovės darbuotojo A. Ž. atlikti trečiojo asmens L. O. R. bute Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekami virš aplieto trečiojo asmens LSDP patalpų ploto, todėl tikėtina, kad vandens, apliejusio trečiojo asmens LSDP patalpas, prasiskverbimo lokalizacija sutampa su pakeisto bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo lokalizacija.

8.       Teismas vertino kaip labiau tikėtiną ieškovės keliamą versiją, jog žymaus kiekio vandens išsiliejimas, sukėlęs žalą trečiojo asmens LSDP turtui, įvyko laikotarpiu tarp 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 1 d., kai buvo atliekami kanalizacijos stovo keitimo darbai butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 1 d. paaiškėjo avarijos padariniai, tačiau vanduo į trečiojo asmens LSDP patalpas nebebėgo, todėl teismas laikė labiau tikėtina, jog didelio kieko vandens pratekėjimo priežastys buvo pašalintos per tą patį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Teismas sprendė, jog žalą trečiojo asmens turtui sukėlęs vandens prasiskverbimas iš bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo buvo nulemtas atsakovės darbuotojo A. Ž. veiksmų keičiant kanalizacijos stovo dalis (nesandarus vamzdžių sumontavimas ar kt.).

9.       Teismas nustatė, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai, susiję su atliktų darbų trukme yra itin prieštaringi, todėl juos aiškino atsakovės nenaudai, t. y. laikė, kad darbai buvo atliekami ilgiau nei vieną darbo dieną. Liudytojo G. B., tiek A. Ž. parodymai iš dalies prieštaravo jų pačių pasirašytame dokumente nurodytiems duomenims, atsakovės duomenų bazėje užfiksuotiems duomenims, jie abu yra darbo santykiais ir pavaldumo ryšiais susiję su atsakove, todėl jų parodymais toje apimtyje, kurioje jie yra palankūs atsakovei, teismas nesirėmė.

10.       Teismas nustatė, kad trečiojo asmens LSDP turtui kilusi žala yra atsakovės darbuotojo A. Ž. veiksmų keičiant bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyno dalį tiesioginis padarinys. Teismas konstatavo, kad jis pažeidė bendrą pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai, o samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Savo kaltės prezumpcijos atsakovė byloje nepaneigė.

11.       Teismas nustatė, kad dėl trečiojo asmens LSDP patalpų užliejimo buvo apgadintas turtas: nekilnojamasis turtas (patalpų lubos, sienos), 2 stalai, 2 kėdės, projektorius „Multimedia Acer“. Ieškovė teigia, kad patikslinta žala, atskaičius nusidėvėjimą, sudaro: nekilnojamajam turtui – 541,18 Eur, 2 stalai – 112,00 Eur, 2 kėdės – 88 Eur, projektorius „Multimedia Acer“ – 254,52 Eur. Atsakovė ginčijo aplietų baldų vertę, todėl teismas įvertinęs, kad nėra pateikta įrodymų apie aplietų baldų faktinę įsigijimo kainą ir likutinę vertę, o abiejų šalių teikiami įrodymai šioms aplinkybėms pagrįsti yra netiesioginiai, vadovavosi abiejų šalių įrodinėjamų kainų vidurkiu ir laikė, kad vienos kėdės įsigijimo kaina yra 32 Eur ((19,99 + 44) / 2), atskaičius 20 proc. nusidėvėjimą – 25,60 Eur (32 x 0,8), vieno stalo įsigijimo kaina yra 64,87 Eur ((70 + 59,74) / 2), atskaičius 20 proc. nusidėvėjimą – 51,90 Eur. Bendra žala baldams – 155 Eur ((25,60 x 2) + (51,90 x 2)). Bendra žala turtui – 950,70 Eur (155 + 541,18 + 254,52), kurią priteisė iš atsakovės ieškovei. 

12.       Teismas nurodė, kad egzistuoja abi sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti, todėl šį ieškinio reikalavimą tenkino. Tenkindamas ieškinio reikalavimus iš dalies, teismas iš atsakovės priteisė ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. tenkinama reikalavimų dalis sudarė 87,38 procento, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 442,53 Eur (506,44 x 0,8738), o iš ieškovės atsakovei – 377,17 Eur (2 988,70 x 0,1262). Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisė 65,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiajam asmeniui LSDP iš atsakovės priteisė 262,14 Eur (300 x 0,8738), iš ieškovės – 37,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Dėl ginčo buto užliejimo atsakinga yra ne atsakovė, kaip namo administratorė, o ginčo buto užliejimas galimai įvyko iš butų Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini), nes užlietas ginčo butas yra būtent po aukščiau esančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sanitariniais mazgais, arba jeigu užliejimas įvyko iš bendro buitinių nuotekų (kanalizacijos) stovo, dėl ginčo buto užliejimo yra atsakingas buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris savalaikiai neleido atsakovei atlikti remonto darbų. Įrodymų apie atsakovės, kaip namo administratorės, netinkamai atliktas pareigas arba atsakovės darbuotojo neteisėtus veiksmus (blogą remontą) byloje nėra pateikta. Ieškovė neįrodinėjo, kad darbai atlikti netinkamai.

1.2.       Ieškovė neįrodinėjo ir savo ieškinio negrindė darbuotojo neteisėtais veiksmais ir iš to sekančia darbdavio kalte, todėl teismas peržengė ieškinio ribas tuo pažeisdamas CPK 13, 135 straipsnius ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

1.3.       Įvykis, iš kurio yra kildinama žala, atsakovės avarinėje tarnyboje neregistruotas, todėl jo aplinkybės nenustatytos. Pagal Kauno miesto daugiabučių namų naudojimosi taisyklių 9.6. punktą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo pastebėjus inžinerinės ?rangos gedimus, įvykus avarijai, nedelsiant apie tai pranešti namo priežiūra organizuojančiam asmeniui. Buto savininkas LSDP nesilaikė taisyklių nuostatų, nesikreipė į namo administratorių ir užkirto kelią pastarajam išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes.

1.4.       Atsakovės darbuotojas 2019 m. kovo 29 d. atliko bendro buitinių nuotekų (kanalizacijos) stovo trišakio ir dalies vamzdyno keitimo darbus, t. y. keitė išimtinai buitinių nuotekų (kanalizacijos) (nešvaraus nuotekų vandens, bėgančio iš vonios kambarių, kriauklių, skalbimo mašinų, indaplovių ir kt.) vamzdyno dalis. Kadangi darbai buvo atliekami buitinių nuotekų inžinerinėje sistemoje, tuo metu vandentiekiu galėjo naudotis visi daugiabučio namo butai, tame tarpe ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butai, todėl užliejimą galėjo sukelti kurio nors daugiabučio buto įrangos gedimas. Pagal byloje pateiktus duomenis apie užlietą pirmo aukšto lubų plotą, prasiskverbti turėjo vanduo, o ne buitinės nuotekos (fekalijos susimaišiusios su vandeniu ir kt. atliekomis). Ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nenurodyta, jog ginčo patalpoje būtu fiksuota tokioms buitinėms nuotekoms būdinga smarvė, priešingai nurodyta, kad sulieta vandeniu, kas leidžia pagrįstai teigti, kad vandens pratekėjimo šaltiniu negalėjo būti buitinių nuotekų (kanalizacijos) vamzdynas ar jo dalis, kurį remontavo atsakovės darbuotojas.

1.5.       Ieškovė įrodymų apie tai, kad atsakovė nevykdė jai, kaip namo administratorei, priskirtų pareigų, nepateikė. Apeliantė pateikė įrodymus, kad nuolat pagal faktą ir poreikį atliko ginčo daugiabučiame name vamzdynų remonto darbus, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovė tinkamai vykdė administratorės pareigas. Byloje nustatyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir / ar valdytojas nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 29 d. atsisakė leisti atsakovės darbuotojams įeiti į buto patalpas, apžiūrėti vamzdyną ir atlikti remonto darbus. Be šio asmens sutikimo atsakovės darbuotojai neturėjo teisės pateikti į privačias patalpas, apžiūrėti gedimo ir jį pašalinti. Jeigu užliejimo šaltinis buvo bendro naudojimo buitinių nuotekų (kanalizacijos) stovas, atsakovė objektyviai dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir / ar valdytojo veiksmų negalėjo atlikti šio stovo tvarkymo darbų ankščiau, todėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys) neegzistuoja ir civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma.

1.6.       Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir/ar valdytojas nepagrįstai atsisakė leisti atsakovo darbuotojams apžiūrėti gedimą ir jį pašalinti, o pats žalą patyręs asmuo LSDP, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, atsakovei nepranešė apie įvykį (avariją). Todėl trečiųjų asmenų nerūpestingumas prisidėjo prie kilusios žalos, dėl jų veiksmų yra neįmanoma nustatyti tikrųjų žalos kilimo aplinkybių. Dėl to reikalavimas atsakovei atlyginti žalą turėjo būti atmestas arba sumažintas.

1.7.       Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais palyginamaisiais stalais ir kėdėmis, nes jie yra neatitinkantys faktiškai patalpose esančių (buvusių) sugadintų stalų ir kėdžių. Realus tikėtinas baldų nuostolis galėtų būti 100,78 Eur: dvi kėdės po 17,99 Eur, du stalai po apie 45 Eur, nuo kurių yra atskaitomas nusidėvėjimas 20 proc. (4 metai, 5 proc. per metus; ieškovė nurodė, kad stalams ir kėdėms yra taikomas 20 proc. nusidėvėjimas). Teismas nepagrįstai sprendė vadovautis abiejų šalių pateiktais įrodymais, sumas sudėti ir dalinti per pusę, todėl nepagrįstai sprendė, kad bendra žala baldams sudaro 155 Eur. Pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas žalos dydį pažeidė CK 6.249 ir 6.251 straipsnius, bei pažeidė CPK 183, 185 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir įvertinimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl žalos dydžio bei priėmė neteisingą sprendimą.  

14.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą, bei priteisti iš atsakovės 605 Eur advokato išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1                      . Apeliantė teikdama apie neginčijamus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog užpylimas įvyko iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto, o gal iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto, nenurodo jokio tai patvirtinančio įrodymo, nes tokių nėra. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Nr. (duomenys neskelbtini) buto savininkė neleido atlikti darbų. Apklausti atsakovės darbuotojai patvirtino, kad negali paaiškinti kiek kartų, kokiu būdu, jie prašė patekimo į Nr. (duomenys neskelbtini) butą, ir tuo labiau negalėjo pateikti jokių įrodymų apie tai, kad jų neįleido. Nr. (duomenys neskelbtini) buto savininkė, A. S., nuosekliai paaiškino, kad ji nedarė jokių kliūčių apžiūrėti jos butą.

14.2                      . Atsakove buvo pasirinkta būtent UAB „Kauno butų ūkis“ ir bylos eigoje ji nebuvo tikslinamas todėl, kad byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad dėl žalos atlyginimo yra atsakinga UAB „Kauno butų ūkis“.

14.3                      . Atsakovė niekada netyrė žalos padarymo aplinkybių, nesidomėjo, nebendradarbiavo su nukentėjusiuoju. Tiek atsisakydamas tenkinti ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, tiek atsiliepime, nurodė, kad atsakovė atleidžiama nuo žalos atlyginimo, nes avariją spėjo likviduoti iki pranešimo apie avariją. Nukentėjusiojo atstovė paaiškino, jog žinojo, kad darbus atliko administratorius, ir buvo aišku, kad avarija jau likviduota, todėl į administratorių dėl avarijos likvidavimo nesikreipė, nes tai būtų neprotinga žinant, kad avarija jau likviduota paties administratoriaus.

14.4                      . Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad nuotekų vamzdynu teka ne tik kanalizacijos vanduo, bet ir vanduo iš čiaupų, dušų, skalbimo mašinų, t. y. atsakovės versija, kad nusiplovus po dušu, vanduo turi turėti fekalijų kvapą, yra daugiau nei nepagrįsta.

14.5                      . Apeliantė ginčija žalos dydį, tačiau jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti teiginius, neteikia, todėl argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

15.       Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Teismas byloje konstatavo, kad nesurinkta įrodymų, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė neleido atlikti darbų. Trečiajam asmeniui priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) jokia avarija neįvyko, jokio vandens išsiliejimo iš buto nebuvo, visos sienos buvo sausos. Teismas konstatavo, kad administruojanti įmonė turėjo atlikti visus veiksmus, kad užkardyti avariją, tačiau tokių veiksmų neatliko. Nustatyta, kad patalpų užpylimo židinys yra ne viršuje esantis butas, o kitas šaltinis – bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas, už kurio techninę priežiūrą yra atsakinga administruojanti įmonė.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, civilinės atsakomybės už apliejimu padarytą žalą.

18.       Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: atsakovė (apeliantė) yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2019 m. kovo 5 d. atsakovė gavo gyventojo pranešimą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jo bute, prie stovo, drėksta lubos. Vandens pratekėjimo priežastis – trūkęs kanalizacijos stovo vamzdis. 2019 m. kovo 5 d. atvykus atsakovės darbuotojui, vandens prasisunkimo priežasčių pašalinti nepavyko, nes atsakovės darbuotojas nepateko į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 29 d. vanduo nuo perdangos tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) periodiškai lašėdavo į buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto, koridoriaus ir holo patalpas, tačiau ant grindų nebuvo tokio kiekio vandens, kad galėtų prasiskverbti pro grindis į žemesnį butą (trečiojo asmens LSDP patalpas). 2019 m. kovo 29 d. namo administratorė UAB „Kauno būtų ūkis“ pradėjo vykdyti kanalizacijos vamzdyno remonto darbus butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. keitė namo vamzdynus. 2019 m. balandžio 1 d. buvo pastebėta, kad užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios trečiajam asmeniui LSDP. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bei nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., trečiojo asmens LSDP patalpos buvo apdraustos ieškovės. Ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. apdraustose patalpose atliko apgadinto turto apžiūrą ir sudarė apžiūros aktą Nr. 9102388-1 (žalos bylos Nr. 9812/9007341), kuriame užfiksavo įvykio metu padarytą turto sugadinimą bei 2019 m. balandžio 24 d. surašė defektinį aktą Nr. 190424-1 dėl projektoriaus Acer P1120 sugadinimo. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė apskaičiavo ir būsto draudėjai – trečiajam asmeniui LSDP, dėl įvykusio įvykio išmokėjo 1 087,99 Eur draudimo išmoką jos turtui padarytai žalai atlyginti. 

19.       CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

20.       Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

21.       Tokio pobūdžio bylose ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustatyta, kad atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, administratoriui pavesta administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, rengti ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, organizuoti namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros darbus (nuostatų 3, 4 punktai).

22.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl ginčo buto užliejimo kaip namo administratorė ji nėra atsakinga, nes ginčo patalpų užliejimas galimai įvyko iš butų Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini), užlietos patalpos yra būtent po aukščiau esančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sanitariniais mazgais, o jeigu užliejimas įvyko iš bendro buitinių nuotekų (kanalizacijos) stovo, dėl patalpų užliejimo yra atsakingas buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris savalaikiai neleido atsakovei atlikti remonto darbų.

23.       Šioje byloje esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl faktinės aplinkybės – kas buvo užliejimo šaltinis ir atitinkamai kam tenka atsakomybė atlyginti padarytą žalą.

24.       Ieškovė atsakovės atsakomybę kildino iš aplinkybės, jog patalpos buvo užlietos iš bendro naudojimo vamzdžio, kuris priskirtinas bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad trečiojo asmens LSDP buto užpylimo židinys yra ne viršuje esantys butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas šaltinis – bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas, už kurio techninę priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, kaip daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir kuri užliejimo (žalos padarymo) metu vykdė šios įrangos remonto darbus. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad patalpos buvo užlietos iš butų Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini) arba susikaupus vandeniui iš pratekančio nuotekų stovo, tačiau pastaruoju atveju atsakomybė dėl pratekėjimo tenka buto savininkei, neleidusiai atsakovei savalaikiai atlikti remonto darbų.

25.       Apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad trečiojo asmens LSDP patalpų užliejimas įvyko iš butų Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta jokių duomenų apie kokius nors tyčinius ar neatsargius butų savininkų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmus, lėmusius užliejimą. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog užliejimo metu atsakovė vykdė inžinerinės įrangos remonto darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trūkusio kanalizacijos stovo išmontavimo ir naujojo stovo sumontavimo darbai, atsakovės darbuotojo A. Ž. atlikti trečiojo asmens L. O. R. bute Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekami virš aplieto trečiojo asmens LSDP patalpų ploto, todėl vandens, apliejusio trečiojo asmens LSDP patalpas, prasiskverbimo lokalizacija sutampa su pakeisto bendrojo naudojimo nuotekų stovo lokalizacija. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žymaus kiekio vandens išsiliejimas, sukėlęs žalą trečiojo asmens LSDP turtui, įvyko laikotarpiu tarp 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 1 d., kai buvo atliekami kanalizacijos stovo keitimo darbai butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau avarijos padariniai paaiškėjo tik 2019 m. balandžio 1 d., trečiojo asmens LSDP atstovei atvykus į biurą ir pamačius aplietas patalpas. Byloje apklausta liudytoja V. K. patvirtino šias aplinkybes, t. y. parodė, kad iki 2019 m. balandžio 1 d. lankėsi patalpose prieš savaitę (t. y. 2019 m. kovo 25-29 d.), tačiau užliejimo žymių nebuvo. 2019 m. balandžio 1 d. atėjusi į patalpas pamatė, kad jos yra apipiltos, buvo daug vandens ant stalų ir grindų, lubose, ant sienų ir baldų matėsi vandens apdžiūvimo kontūrai (2022 vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 12 min 45 s. – 23 min. 47 s.). Įvykis atsakovės avarinėje tarnyboje nebuvo registruotas dėl to, kad 2019 m. balandžio 1 d. vanduo į trečiojo asmens LSDP patalpas jau nebebėgo, todėl tikėtina, jog didelio kieko vandens pratekėjimo priežastys buvo pašalintos per tą patį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kanalizacijos vamzdynas buvo pradėtas remontuoti 2019 m. kovo 29 d. Atsakovė pranešimą apie tai, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) prie stovo drėksta lubos gavo 2019 m. kovo 5 d. Tačiau per laikotarpį nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 29 d. dėl bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyne atsiradusio nesandarumo besiskverbiančio vandens kiekis nebuvo toks žymus, kad užlietų trečiojo asmens LSDP patalpas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens LSDP patalpų užpylimo priežastimi nebuvo šis natūralaus vamzdyno nusidėvėjimo nulemtas nesandarumas, kurį atsakovė pašalino tarp 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. Įvertinęs byloję esančius įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad labiau tikėtina, jog žalą trečiojo asmens turtui sukėlęs vandens prasiskverbimas iš bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo buvo nulemtas atsakovės veiksmų keičiant kanalizacijos stovo dalis. 

26.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad dėl trečiojo asmens LSDP patalpų užliejimo yra atsakingas buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris savalaikiai neleido atsakovei atlikti remonto darbų. Pirma, kaip jau minėta, dėl vamzdyno nesandarumo prasiskverbiančio vandens kiekis nebuvo toks, kad sukeltų tokio masto užliejimą, antra, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas neleido atsakovei atlikti remonto darbų. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 25 d. metu apklausta Nr. (duomenys neskelbtini) buto savininkė A. S. nurodė, kad ji nedarė jokių kliūčių apžiūrėti jos butą. Jeigu atsakovės darbuotojai buvo užėję pas ją į butą 2019 m. kovo 5 d. darbo metu, tai nieko bute nerado, o ne dėl to, kad ji jų neįsileido. Atsakovė neinformavo A. S. apie buto apžiūrą. Kai atsakovės atstovas susiekė telefonu dėl buto apžiūros, A. S. sutiko ir leido apžiūrėti butą (2022 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 19 min. 32 s. -  28 min. 20 s.). Įrodymų, kad atsakovė ar jos darbuotojai būtų kreipęsi į Nr. (duomenys neskelbtini) buto savininkę dėl darbų atlikimo iki 2022 m. kovo 29 d. byloje nėra. Todėl vien tik deklaratyvūs atsakovės teiginiai, kad dėl ginčo buto užliejimo yra atsakinga ne atsakovė, o Nr. (duomenys neskelbtini) buto savininkė, nepaneigia atsakovės atsakomybės.    

27.       Atmestinas ir apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad vandens pratekėjimo šaltiniu negalėjo būti kanalizacijos vamzdynas, nes trečiojo asmens LSDP patalpas užliejęs vanduo buvo be nuotekoms būdingo kvapo. Byloje apklaustas atsakovės avarinės tarnybos vadovas G. B. nurodė, kad į kanalizacijos vamzdžius subėga visas nutekėjęs vanduo ir įgauna nemalonų kvapą, nes vamzdis yra apsinešęs iš vidaus, tačiau jeigu vamzdis naujas, ką tik pakeistas, per kiek laiko apsineša vidus, negalėjo atsakyti (2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 07 s. – 58 min. 08 s). Taigi įvertinus tai, kad nuotekų stovu pašalinamas visas buityje naudotas vanduo, tai, kad buvo vykdomi remonto darbai bei tai, kad apliejimo laikas ir lokalizacija sutampa su atliktų remonto darbų vieta ir laiku, aplinkybė, kad sulietos patalpos neturėjo stipraus fekalijų kvapo nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad patalpos buvo aplietos virš jų esančiose patalpose trūkus šlangutei ar tiesiog savininkams palikus atsuktą čiaupą, kaip teigia atsakovė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės argumentai šiuo aspektu yra prieštaringi. Viena vertus apeliantė teigia, jog į patalpas prasiskverbė vanduo, o ne buitinės nuotekos, kadangi neužfiksuota būdingas kvapas, o lubų plokštės nebuvo suteptos fekalijomis ir šių argumentų pagrindu teigia, jog užliejimas buvo sukeltas buto įrangos gedimo ir dėl to atsakomybė tenka butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams. Kas apeliantės vertinimu paneigia teismo išvadą, jog vanduo pratekėjo atsakovės darbuotojui atliekant nuotekų vamzdžio remonto/ keitimo darbus. Kita vertus įrodinėja, kad vanduo/nuotekos galėjo pratekėti iš bendro nuotekų vamzdžio, tačiau atsakomybė dėl to kyla (duomenys neskelbtini) buto savininkei, kadangi ji neleido administratoriui savalaikiai pašalinti gedimą, t. y. pakeisti susidėvėjusį ir dėl to leidžiantį nuotekų vamzdį, o iš susidėvėjusio nuotekų vamzdžio tekėjęs vanduo kaupėsi virš patalpų ir įvyko vandens prasiskverbimas į ieškovės apdraustas patalpas. Apeliaciniame skunde niekaip nepagrindžiamas šis pozicijos dvilypumas. Esant aptartai apeliantės pozicijai nėra pagrindo apeliacinio argumentų dėl to, kad patalpos buvo sulietos ne nuotekų, o vandentiekio vandeniu vertinti kitaip kaip tik deklaratyviais teiginiais siekiant išvengti prievolės atlyginti padarytą žalą.

28.       Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas būtent yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, esant labiau tikėtina, kad žalą trečiojo asmens LSDP turtui sukėlęs vandens prasiskverbimas iš bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo buvo nulemtas atsakovės veiksmų keičiant kanalizacijos stovo dalis, kas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Dėl užliejimo buvo apgadintos draustos patalpos, ieškovė atlygino atsiradusius nuostolius draudėjui, o tai reiškia, jog nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui LSDP atsiradusios žalos (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovė byloje savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 6.248 straipsnis). sąlygos. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl namo administratorės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir yra nustatytos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

29.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškovė reikalavimo negrindė darbuotojo neteisėtais veiksmais. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė). Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą atsakovei grindė faktine aplinkybe, kad patalpos buvo užlietos kai namo administratorius keitė namo vamzdynus (2021-02-17 DOK-20929). Taigi pirmosios instancijos teismas nei vertindamas užliejimo priežastis, nei padarydamas išvadą esant labiau tikėtina, kad užliejimas įvyko atsakovės darbuotojui keičiant nuotekų vamzdžius dėl ko būtent atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą ieškinio ribų neperžengė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atsakomybę grindė CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Kaip minėta byloje nustatytos visos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės pagrindais. Tuo tarpu darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. Nagrinėjamoje byloje esant visoms bendrosios civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais sąlygoms, nereikėjo papildomai taikyti CK 6.264 straipsnį. Visais atvejais kai darbus atlieka juridinis asmuo – atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų, t. y. jų kokybės tenka juridiniam asmeniui. Įvertinus tai, kad atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti reikalingos ir visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos ir, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus pagrįstai pripažino, jas esant nustatytas, šis nevisiškai tinkamas materialinės teisės normos pritaikymas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl apskaičiuoto žalos dydžio

30.       Apeliantė laikosi pozicijos, jog, teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl žalos dydžio, todėl dėl žalos dydžio priėmė neteisingą sprendimą. Visas žalos dydis su sąmata (541,18 Eur), projektoriumi „Multimedia Acer“ (254,52 Eur) ir baldų nuostoliu (100,78 Eur), turėjo būti daugiausia 896,48 Eur. 

31.       Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Žala turtui turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str. 1 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Esant ginčui dėl žalos atlyginimo jos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir įrodinėjimo priemonėmis (turto vertintojo pažymomis, žalos turtui įvertinimo aktais, sąmatomis ar atliktų darbų aktais, aplinkybių konstatavimo protokolais, kitais rašytiniais įrodymais, ekspertinėmis išvadomis, nuotraukomis, ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (CPK 176-185 straipsnis).

33.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl trečiojo asmens LSDP patalpų užliejimo buvo apgadintas nekilnojamasis turtas (patalpų lubos, sienos), 2 stalai, 2 kėdės, projektorius „Multimedia Acer“. Ieškovė byloje nurodė, kad žala, atskaičius nusidėvėjimą, sudaro: nekilnojamajam turtui – 541,18 Eur, 2 stalai – 112,00 Eur, 2 kėdės – 88 Eur, projektorius „Multimedia Acer“ – 254,52 Eur. Atsakovė ginčijo aplietų baldų vertę, nurodydama, kad kėdžių kaina yra nuo 17,99 Eur iki 21,99 Eur (vidurkis – 19,99 Eur), stalų – nuo 44,47 Eur iki 75 Eur (vidurkis – 59,74 Eur), todėl vieno stalo kaina, neatskaičius nusidėvėjimo, – 70 Eur, vienos kėdės – 55 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, tai, kad abiejų šalių teikiami byloje įrodymai žalos dydžiui pagrįsti yra netiesioginiai, vadovavosi abiejų šalių įrodinėjamų kainų vidurkiu ir laikė, kad vienos kėdės įsigijimo kaina yra 32 Eur ((19,99 + 44) / 2), atskaičius 20 proc. nusidėvėjimą – 25,60 Eur (32 x 0,8), vieno stalo įsigijimo kaina yra 64,87 Eur ((70 + 59,74) / 2), atskaičius 20 proc. nusidėvėjimą – 51,90 Eur. Bendra žala baldams – 155 Eur ((25,60 x 2) + (51,90 x 2)). Bendra žala turtui – 950,70 Eur (155 + 541,18 + 254,52).    

34.       Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutinka su apskaičiuotu baldų žalos dydžiu, nurodydama, kad ieškovės nurodytos baldų kainos nėra pagrįstos objektyviais įrodymais ir baldų žalos dydis turėtų būti ne didesnis nei 100,78 Eur. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Nagrinėjamu atveju abi šalys savo pozicijai pagrįsti į bylą teikė vienodos įrodomosios vertės įrodymus (momentines ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuotos parduotuvių siūlomos baldų kainos). Nesant byloje įrodymų apie aplietų baldų faktinę įsigijimo kainą ir jų likutinę vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai baldų žalos dydį nustatė pagal ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus ir vadovavosi abiejų šalių įrodinėjamų kainų vidurkiu.

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). 

36.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

38.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 605 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

39.        Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būtų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.   

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                               Anita Sereikienė