Civilinė byla Nr. 2A-399/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 60. (S) 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams M. S., advokatui S. B.,

atsakovo atstovams V. U., advokatui J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo individualios įmonės ,,Diotra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-1807-343/2009 patenkintas ieškinys ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Balstata ir Ko“ ieškinys atsakovui individualiai įmonei ,,Diotra“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Balstata ir Ko“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo IĮ ,,Diotra“ 309 768,39 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal krovinių pervežimo užsakymus teikė atsakovui krovinių pervežimo organizavimo paslaugas. Atsakovas sutartais terminais ir tvarka už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir yra skolingas ieškovui 309 768,39 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas su skolos dydžiu sutiko, pasirašė skolų suderinimo aktą, buvo įspėtas, tačiau skolos nesumokėjo.

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė ieškovui iš atsakovo 309 768,39 Lt dydžio skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 7 098,43 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, jog atsakovas skolos neginčija, tačiau teigia, kad įsiskolinimas buvo užskaitytas ieškovui praradus krovinį. Šį argumentą teismas atmetė. Nurodė, kad atsakovas nepateikė šalių susitarimo dėl įsiskolinimo užskaitymo, taip pat nėra duomenų apie kokius nors šalių konkliudentinius veiksmus, kurie patvirtintų buvus susitarimą dėl skolos įskaitymo už prarastą krovinį. Teismas nurodė, kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl atlyginimo už prarastą krovinį, todėl klausimo dėl krovinio praradimo ir žalos atlyginimo teismas nesprendė, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje pažymėjo, jog ieškovo teiginys, kad jis nėra vežėjas, nes neturi atitinkamos licencijos, nenuginčytas.

Atsakovas IĮ ,,Diotra“ padavė apeliacinį skundą. Prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir šalių sutartinius teisinius santykius. Ieškovą ir apeliantą siejo ilgalaikiai sutartiniai vežimo teisiniai santykiai. 2008 m. rugsėjį ieškovas nepristatė užsakyto krovinio į paskirties vietą, apeliantas atlygino gavėjui 99 620,74 eurų žalą, todėl šią sumą  ieškovas tapo skolingas atsakovui. Šalys bendradarbiavo, veikė geranoriškai, kartu aiškinosi krovinio dingimo aplinkybes. Ieškovas žadėjo nereikalauti iš atsakovo skolos už suteiktas paslaugas, o apeliantas nekėlė klausimo dėl žalos už krovinio praradimą atlyginimo. 2009 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė atsakovui ydingą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, paaiškino, kad jis reikalingas tik dėl tinkamo buhalterinės apskaitos sutvarkymo. Po to ieškovas pasielgė nesąžiningai, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, protingumo bei sąžiningumo principus ir, remdamasis šiuo dokumentu, kreipėsi į teismą dėl skolos už pervežimo paslaugas priteisimo. Nors ieškovas krovinio pervežimui pasitelkė trečiąjį asmenį, jis, remiantis teismų praktika, laikytinas vežėju. Teismas nesiaiškino ar buvo apdrausta vežėjo civilinė atsakomybė, nesprendė draudiko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimo.

UAB „Balstata ir Ko“ pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

            Apeliacinis skundas netenkinamas.

            Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 309 768,39 Lt dydžio skolą už pervežimų organizavimo paslaugas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, teigia, kad buvo atliktas įskaitymas, nes ieškovas atsakovui yra skolingas 99 620,74 eurų (343 691,55 Lt) už prarastą krovinį.

Prievolės pasibaigimą įskaitymu reglamentuoja CK šeštosios knygos I dalies IX skyriaus antrojo skirsnio normos. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.) yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 ir kt.). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovą ir atsakovą sieja nuolatiniai sutartiniai santykiai – ieškovas atsakovui teikė paslaugas, o pastarasis įgijo pareigą jas apmokėti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neapmokėjo suteiktų paslaugų už 309 768,39 Lt. Taip pat yra nustatyta, kad vykdant vieną iš atsakovo užsakymų, krovinys į paskirties vietą pristatytas nebuvo. Apelianto teigimu nuostolį - krovinio vertę (99 620,74 eurų arba 343 691,55 Lt), kurią atsakovas sumokėjo užsakovui, jam privalo grąžinti ieškovas. Vadinasi nagrinėjamoje byloje reikalinga nustatyti, ar galimas ir ar įvyko šių reikalavimų įskaitymas. Pagal aptartas aplinkybes matyti, kad šalių reikalavimai abipusiai, priešpriešiniai ir vienarūšiai. Įskaityti galima tik galiojančius reikalavimus. Galiojantis vienos šalies reikalavimas reiškia kitos šalies galiojančią prievolę. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo prievolę kildina iš 2008 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. TRA-142. Tačiau šiuo dokumentu šalys susitarė dėl krovinio pervežimo ir jame nėra tiesiogiai įvardinta nei ieškovo pareiga sumokėti atsakovui 99 620,74 eurų, nei tokios prievolės įvykdymo terminas. Sumokėjimo pareiga gali kilti dėl krovinio praradimo, tačiau ieškovas tokios atsakomybės neprisiima, atsakovo pareikštos pretenzijos nepripažino. Esant nesutarimui dėl ieškovo atsakomybės (prievolės) jis turi būti išspręstas šalių susitarimu arba išnagrinėjus ieškinį. Tik esant suderintam susitarimui ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ieškovo UAB „Balstata ir Ko“ prievolė sumokėti atsakovui IĮ ,,Diotra“ 99 620,74 eurų. Kadangi tokio susitarimo ar teismo sprendimo nėra, atsakovo reikalavimas ieškovui nėra galiojantis, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu. Prievolė negali pasibaigti negaliojančio ir nevykdytino reikalavimo įskaitymu. Be to, pagal CK 6.131 straipsnio nuostatas įskaitymas atliekamas pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Atsakovas nurodo, kad įskaitymą jis atliko pateikdamas ieškovui pretenziją. Toks teiginys neatitinka tikrovės. 2009 m. balandžio 9 d. pretenzijoje Nr. 04/01 tik primenama apie iškrovimo vietos nepasiekusį krovinį ir išdėstytas prašymas „padengti nuostolį sumoje 99 620,84 EUR“. Pretenzijos tekste nėra CK 6.131 straipsnyje įtvirtinto pranešimo apie įskaitymą t. y. neįrašyta nei apie atsakovo skolą ieškovui, įrašytą 2008 m. lapkričio 19 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. sąskaitose ir 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, nei apie šios skolos įskaitymą. Pažymėtina, kad 2009 m. kovo 31 d. akte, nors ir pavadintame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, ieškovo skola už prarastą krovinį neįrašyta. Be to, teismui nepateikti atsakovo apskaitos dokumentai, kurie galėtų patvirtinti, kad IĮ ,,Diotra“ dokumentaliai atliko įskaitymą t. y. savo vedamoje apskaitoje atvaizdavo ieškovo skolą ir ją mažino UAB „Balstata ir Ko“ suteiktų, bet neapmokėtų paslaugų verte. Todėl atsakovo 2009 m. balandžio 9 d. pretenzija ieškovui yra ne pranešimas apie įskaitymą, o Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) V skyriuje „Pretenzijos ir ieškiniai“ reglamentuotos ginčų sprendimo procedūros dalis. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog atsakovo reikalavimas nėra nei galiojantis, nei mokėtinas. Nesant galiojančios ir mokėtinos ieškovo priešpriešinės prievolės, atsakovas savo prievolės atlikti įskaitymu negalėjo. Esant tokiai teisinei situacijai atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad dėl tarpusavio atsiskaitymų buvo tariamasi geruoju ir kad ieškovas žadėjo nereikalauti sumokėti už paslaugas bei nesikreipti į teismą, nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra teisiškai nereikšmingos. Tik ieškovo pripažinimu, teismo sprendimu ar kitokiu būdu aptariamą atsakovo reikalavimą ieškovui teisiškai įtvirtinus kaip galiojantį, galima būtų spręsti dėl įskaitymo ar tarpusavio užskaitymo, kuris galimas ir vykdymo procese, taip pat ir prašant sustabdyti aptariamo sprendimo vykdymą. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas atitinkamo priešinio ieškinio nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalys paaiškino, kad toks ieškinys yra pareikštas ir nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme. Nesant priešieškinio ir konstatavus, kad įskaitymo nebuvo, nagrinėjamoje byloje neturi būti sprendžiama dėl ieškovo civilinės atsakomybės. Tačiau apygardos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl ieškovo teisinės padėties šalių 2008 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo sutartyje ir nurodė jog nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovas buvo vežėju ir kad nepaneigti ieškovo argumentai, jog UAB „Balstata ir Ko“ neturi teisės užsiimti krovinių pervežimu, nes neturi licenzijos. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde išdėsto atitinkamus argumentus. Kadangi apeliacinėje instancijoje byla nagrinėjama tose ribose, kurias nustato apeliacinis skundas (CPK 320 str.), o teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis (CPK 270 str.), teisėjų kolegija pasisako dėl paminėtų motyvų. Kadangi, kaip minėta, šioje byloje bendrovei „Balstata ir Ko“ reikalavimas dėl prarasto krovinio nepareikštas, o ieškovo civilinė atsakomybė pagal 2008 m. liepos 30 d. krovinio pervežimo užsakymą nagrinėjama kitoje civilinėje byloje, tai toje byloje ir turi būti vertinami atitinkami šalių argumentai bei atsikirtimai. Todėl nagrinėjamoje byloje teismo motyvai dėl ieškovo civilinės atsakomybės nesusiję su ieškinio dalyku (atsakovo atsikirtimai atmesti vien konstatavus įskaitymo nebuvimą), yra pertekliniai ir negali turėti prejudicinės galios.

            Kauno apygardos teismas, nustatęs atsakovo skolą ieškovui ir konstatavęs įskaitymo nebuvimą, ieškinį patenkino pagrįstai. Sprendimas teisėtas ir paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d., 1 p.).

            Paduodant apeliacinį skundą privalu sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 str. 4 d.). Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą apeliantui atidėjo iki sprendimo priėmimo. Priimant procesinį sprendimą ne atsakovo naudai – netenkinant apeliacinio skundo, iš atsakovo valstybei priteisiamas atidėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 4 d., 84 str.).

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo IĮ „Diotra“ (įmonės kodas 300642883) į valstybės biudžetą priteisti 7098 Lt (septynis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                               Virginija Čekanauskaitė     

                                                                          Danutė Gasiūnienė   

                                                                          Egidijus Žironas