Civilinės bylos Nr. 2-923/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.5.; 99.5.; 99.9.; 122.2. (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Propeta“ kreditoriaus A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė kreditoriui (pareiškėjui) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Propeta“ civilinėje byloje Nr. B2-256-125/2011.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

BUAB „Propeta“ yra iškelta bankroto byla. 2010 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl BUAB „Propeta“ turto realizavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo. Kreditorių susirinkime nuspręsta parduoti bankrutuojančios įmonės nekilnojamąjį turtą varžytynėse už pradinę UAB „Propeta“ kreditoriaus AB SEB bankas pasiūlytą  5 140 000 Lt sumą, o kitą turtą parduoti laisvo pardavimo būdu. Kreditorius A. M. Klaipėdos apygardos teismui padavė skundą dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Nurodė, kad BUAB „Propeta“ pagrindinis kreditorius AB SEB bankas vienašališkai priėmė sprendimą dėl turto kainos nustatymo. Už pareiškėjo A. M. pasiūlytą turto pardavimo kainą – 6 600 000 Lt balsavo tik jis vienas. Pagrindinio kreditoriaus AB SEB bankas pasiūlyta kaina neatitinka realios turto vertės, todėl turto įgijimas būtų nesąžiningas. 2010 m. spalio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindinis kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Kreditoriaus A. M. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su kreditorių susirinkime priimtu nutarimu dėl nustatytos kilnojamųjų daiktų realizavimo tvarkos ir atsisakė reikalavimo panaikinti šią nutarimo dalį. Atsakovas BUAB „Propeta“ sutiko su pareiškėjo A. M. skundu, palaikė jo reikalavimus bei prašė panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, kad bankas sutinka dėl naujo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 512,50 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iš BUAB „Propeta“.

 

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi kreditoriaus A. M. skundą tenkino. Nurodė, kad iš 2010 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo akivaizdžiai matyti, jog jis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams ir pažeidžia kreditorių interesus. Todėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarkos naikintina. Kreditoriaus A. M. atsisakymą nuo skundo dalies dėl kilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarkos teismas nutartimi priėmė, įsiteisėjus nutarčiai nutarė panaikinti 2010 m. spalio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus A. M. prašomos iš atsakovo BUAB „Propeta“ priteisti bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgus į advokato padėjėjo pateikto skundo nesudėtingumą ir nedidelę apimtį, bei į jo dalyvavimą viename neilgame teismo posėdyje, laikytinos nepagrįstai didelėmis ir mažintinos iki 500 Lt.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjui 1 512,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)      Klaipėdos apygardos teismas nepasisakė dėl žyminio mokesčio priteisimo, nors pareiškėjas jį sumokėjo. Remiantis CPK 79 str., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

2)      Prašoma priteisti 1 512,50 Lt bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

 

Atsakovas BUAB „Propeta“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria jam priteista 500 Lt atstovavimo išlaidų ir nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti visas atstovavimo išlaidas, kadangi prašoma priteisti suma – 1512,50 Lt neviršijo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnyje vartojama sąvoka „sprendimas“ turėtų būti suprantama kaip bet koks procesinis sprendimas, kuriuo užbaigiama byla.

Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas maksimalų dydį, kas reiškia, kad didesnių išlaidų nei nurodytos rekomendacijose priteisimas iš esmės neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nurodytos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas turėtas išlaidas. Tuo tarpu teismas gali sumažinti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydį, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šis yra neprotingai didelis.

Apelianto prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, proceso trukmę, advokato padėjėjo patirtį ir kitas svarbias aplinkybes, teismas gali priteisti ir mažesnį, nei yra numatytas maksimalus dydis, išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, jas sumažino atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Pareiškėjo A. M. atstovas advokato padėjėjas L. M. pateikė išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus teismui: 2010 m. lapkričio 30 d. pinigų priėmimo kvitą 1 512 Lt sumai (b. l. 153). Kvite nurodyta, kad ši suma sumokėta už atstovavimą, dokumento surašymą. Byloje pareiškėjas yra pateikęs skundą, be to įvyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė – 30 min. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už skundo parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri teismo nutarties priėmimo momentu buvo 800 Lt). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 8.18 punkte už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0.15 koeficientas (kurio pagrindu imama MMA – 800 Lt). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios ir pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į rekomendacijas, maksimalios išlaidos už skundo parengimą lygios 2 400 Lt (800 Lt MMA x 3), išlaidos, kurias sudaro atstovavimas teisme lygios 120 Lt (800 Lt MMA x 0,15.), iš viso: 2 520 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas, šios išlaidos  mažinamos iki 2016 Lt (2520 Lt x 0.8). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu buvo atsisakyta nuo 50 procentų pareikštų reikalavimų, todėl vadovaujantis šia proporcija atitinkamai mažintinos atstovavimo išlaidos iki 1008 Lt. Pabrėžtina, jog 1008 Lt – yra maksimali suma nustatyta Rekomendacijų nuostatomis, kurią galimą būtų priteisti šioje nagrinėjamoje situacijoje. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomą 1 512 Lt dydžio atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas iki 500 Lt sumos, pagrįstai vadovavosi minėtomis Rekomendacijų nuostatomis. Įvertinus visos bylos eigą, pirmiausia tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko tik tris mėnesius, byla nesudėtinga, įvyko vienas trumpas teismo posėdis, kurio metu pareiškėjas atsisakė nuo 50 procentų savo reikalavimų, tai, jog pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas, kurio darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės, teisėjų kolegija laiko, kad 500 Lt suma, apimanti tiek skundo surašymą, tiek atstovavimą teismo posėdyje atitinka Rekomendacijoje numatytus dydžius, taip pat realumo, būtinumo, pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

 

Dėl žyminio mokesčio gražinimo

CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, 1 dalies 9 punktas nustato, jog ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. 2-200/2006). Sutinkamai su CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareiškėjui A. M. grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 133 Lt, civilinėje byloje Nr. 2-683-292/2011 (b. l. 59). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią jos dalį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista. Sutinkamai su CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareiškėjui A. M. grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis civilinėje byloje Nr. B2-256-125/2011.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 337 straipsnio ketvirtuoju punktu ir 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo palikti nepakeistą.

 

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2010 m. rugsėjo 30 d.

 

 

Teisėjai                                                                                     Artūras Driukas

 

                                                                                                Konstantinas Gurinas

  

                                                                                                Donatas Šernas