Teismingumo byla Nr. T-49/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01486-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą, 

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ Nr. NN-339, kuriuo nutarta pareiškėją iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių tęsti bausmės atlikimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmęs teismas bausmės vykdymo metu turi teisę ir pareigą spręsti su bausmės vykdymu susijusius klausimus Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, prašymai dėl perkėlimo į kitą bausmės atlikimo vietą sprendžiami apylinkės teismų nutartimis. Būtent bendrosios kompetencijos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi sprendė dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą bausmės atlikimo įstaigą (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. T-645-548/2017). 

Nors skundžiamame sprendime nurodoma, jog ginčijamas nutarimas skundžiamas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau BVK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyti bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai skundžiami kitokia tvarka: pirmiausia bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o tik po to Kalėjimų departamento direktoriui. Teisės aktuose nenumatyta, kad visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie yra susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla, o ne teisingumo vykdymu paskiriant bausmę ir parenkant bausmės atlikimo įstaigą. Pareiškėjas skundo reikalavimais nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos viešojo ar vidaus administravimo veikla, o siekia nebūti perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tolesniam bausmės atlikimui, kas yra susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais. Nagrinėjant šį ginčą, byloje bus vertinamos ir analizuojamos ne tik BVK nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo vietą, bet ir BPK nuostatos, susijusios su nuteistojo teisingu nubaudimu, socializacija, bausmės individualizavimu, kas sudaro baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismui kilo abejonė, ar nagrinėjama byla neturėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui. 

BVK 183 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, kurio veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad BVK 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ Nr. NN-339, kuriuo nutarta pareiškėją iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių tęsti bausmės atlikimą. Šis nutarimas priimtas vadovaujantis inter alia BVK 69 straipsniu bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintų Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 12 punktu.

Minėto BVK 69 straipsnio 4 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. 

Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) 12 punktas nustato, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Minėtu Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo priede – Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo formoje nurodyta, kad, vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis, šis Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas yra priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laivės atėmimo vietų įstaigas planą bei Kalėjimo departamento 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką, kurio 1.2 punktu pavesta 21 iki gyvos galvos nuteistą asmenį perkelti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus perkelti į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nagrinėjant kilusį ginčą turės būti vertinama Kalėjimų departamento veikla, t. y. ar tinkamai atliktos teisės aktuose nustatytos Kalėjimų departamento direktoriaus funkcijos, ar priimtas ginčijamas nutarimas atitinka Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintų Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų  reikalavimus. Tokiame ginče dėl Kalėjimo departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą atitikties teisės aktų reikalavimams, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, vyrauja (dominuoja) administraciniai teisiniai santykiai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis), todėl jis yra teismingas administraciniams teismams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.