Administracinė byla Nr. N62-1101/2011

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00046-2010-9

              Procesinio sprendimo kategorija 42.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

2010 m. sausio 29 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūno (toliau – ir Institucija) nutarimu A. Č. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 512 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2250 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad A. Č. būnant UAB „Femira“ direktoriumi, UAB „Femira“ Klaipėdos miesto teritorijoje, aikštelėse, esančiose Žardupės g. 18 ir Jūrininkų prospektas 37, sandėliuoja asfalto granules, kurios priskirtos atliekų grupei, pagal nurodomą atliekos sąrašo kodą 170302, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse, bei atliekos sąrašo kodą B2130 pagal Bazelio konvencijos IX priedą, neturint teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo III straipsnio 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 pakeistų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių III skyriaus 7.2 punkto reikalavimus.

A. Č. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, jog į Lietuvą atvežtos ir sandėliuojamos yra ne atliekos, o asfalto užpildas – statybinė medžiaga, kuriai išduotas Gamybos kontrolės sertifikatas. Asfalto užpildas yra prekė, kuri skirta tolimesniam naudojimui. Išduotame sertifikate patvirtinama, kad statybinė medžiaga atitinka ES standartų reikalavimus, kurie yra privalomi kelių mineralinės medžiagos nesurištiems ir surištiems mišiniams, naudojamiems inžinieriniams statiniams ir keliams tiesti. Statybos produkcijos sertifikavimo centras savo pažymoje taip pat patvirtino, kad asfalto granulės yra statybinė medžiaga. Pažymi, kad Olandijos kompetentinga institucija prieš išsiųsdama krovinį iš Olandijos į Lietuvą, nepateikė Lietuvos kompetentingai institucijai nustatytos formos pranešimo, kuris turėjo būti pateiktas jei būtų gabenamos atliekos. Pranešimų pateikimo tvarka, forma ir kitas detalus reglamentavimas numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1310/2006. Be to, Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 14 d. įsakymu patvirtinto Kelių naudoto asfalto granulių techninių reikalavimų aprašo 4 punkte numatyti apribojimai šiai statybinei medžiagai, tačiau iki šio momento nebuvo pateikti jokie duomenys dėl medžiagos savybių, cheminės sudėties ar kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad ši medžiaga kenksminga aplinkai, žmonėms ar gyvūnams. Vienintelis įrodymas byloje – užpildytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1013/2006 direktyvos VII priedas (ANNEX VII) su bendrovės direktoriaus parašu. Užpildant šį dokumentą bei nurodant medžiagos kodą R5 buvo konsultuojamasi su aplinkos apsaugos pareigūnais ir tuo metu nebuvo kreipiamas dėmesys, kokia medžiaga gabenama, o dabar šis dokumentas naudojamas prieš bendrovę.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme arba nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia panašiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

A. Č. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo vadovaujama įmonė sandėliavo asfalto granules, neturėdama teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla.

Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar asfalto granulės laikytinos atliekomis ar statybine medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šį produktą atliekomis, vadovavosi byloje esančiomis sutartimis, prie krovinio pridėta lydinčia informacija, kur nurodyta, jog gabenama medžiaga yra atliekos, konkrečiai – kelių statybos ir priežiūros bituminė medžiaga (asfalto atliekos), kurioje nėra gudrono.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio 1 dalies a) punkte, Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punkte. Pažymėtina, kad šių Taisyklių 2 priedo įvado 3 pastraipoje nurodyta, kad jei medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą Taisyklių 5 punkte. Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas atliekų sąvoką, yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais prekė, medžiaga ar žaliava, gaunamos kaip gavybos ar gamybos proceso, kuris iš esmės nėra skirtas joms pagaminti, rezultatas, gali būti ne atliekos, o subproduktas, kurių įmonė nesiekia „šalinti“ minėtos nuostatos prasme, tačiau ketina naudoti arba realizuoti jai naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. Tokiu atveju prekėms, medžiagoms arba žaliavoms, kurios ekonominiu požiūriu turi produkto vertę, nesvarbu, ar jos buvo kaip nors perdirbtos, ir kurioms taikomi šiems produktams skirti teisės aktai, minėtos direktyvos nuostatos, skirtos reglamentuoti atliekų šalinimą arba apdorojimą, netaikomos su sąlyga, kad jų pakartotinis panaudojimas, iš anksto neperdirbus ir tęsiant gamybos procesą, yra ne tik galimas, bet ir neabejotinas (pvz., sprendimai bylose Nr. C-121/03, C-188/07 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad asfalto granulės yra atliekos, iš esmės formaliai vertino tik byloje pateiktus dokumentus, kuriuose nurodytas medžiagos kodas, reiškiantis atliekas. Tačiau nebuvo tiriama, ar sandėliuojamas produktas bus naudojamas tolimesniame procese. Pažymėtina, kad UAB „Femira“ raštas Susisiekimo ministerijai (b. l. 50) nėra įrodymas šia prasme, kadangi jame išreiškiami tik planai – raštas nei patvirtina, nei paneigia, kad asfalto granulės tikrai bus panaudotos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis sutartimis, nurodė, jog granulės pateikiamos neperdirbtos ir jas prieš panaudojant reikėtų tam tikru būdu perdirbti, apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokia išvada nesutinka – byloje neabejotinų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių būtinybę atvežtas granules perdirbti, nėra. Todėl ši aplinkybė taip pat turėtų būti tikslinama.

Vienareikšmiška išvada dėl asfalto granulių pripažinimo ar nepripažinimo atliekomis remiantis šiuo metu byloje surinktais dokumentais negali būti daroma. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Antanas Ablingis

                                                                                                                Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                Virgilijus Valančius