Civilinė byla Nr. e2A-312-601/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2749-1107/2022 pagal ieškovų K. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovei J. Č. dėl savavališkų statybų ir bendraturčių teisių pažeidimo, tretieji asmenys byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, V. N., N. S., S. S., B. V., R. S., E. T., J. I..

       Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai K. Š. ir A. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydami: 1) pripažinti atsakovės J. Č. palėpėje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), atliktus sienos įrengimo darbus savavališkomis statybomis ir įpareigoti atsakovę atlikti savavališkos statybos šalinimo veiksmus bei savo lėšomis per teismo nustatytą terminą išardyti savavališkai įrengtą sieną; 2) jeigu teismas spręstų, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindas pripažinti atsakovės palėpėje atliktas statybas savavališkomis, prašo pripažinti atsakovės atliktus veiksmus – trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – neteisėtais ir įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovų valdymo teisės pažeidimus – per teismo nustatytą terminą išardyti palėpėje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtą sieną; 3) iš atsakovės ieškovams priteisti ieškovų patirtus nuostolius – 363,00 Eur pretenzijos surašymo bei pateikimo išlaidas teisinei pagalbai apmokėti; 4) iš atsakovės ieškovams priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Palėpės plotas sudaro 102,02 kv. m. Ieškovams jungtinės nuosavybės teise priklauso 35 730/100 000 palėpės (~36,45 kv. m.). Ieškovui K. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis 964/10 000 palėpės (~9,83 kv. m.). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 329/8 000 dalis palėpės (~29,70 kv. m.). Trečiajam asmeniui R. S. priklauso 24/625 dalis palėpės (~3,92 kv. m.). Trečiajam asmeniui E. T. priklauso 24/625 dalis palėpės (~3,92 kv. m.). Trečiajam asmeniui J. I. priklauso 686/10 000 dalis palėpės (~7 kv. m.). Tretiesiems asmenims N. S. ir S. S. jungtinės nuosavybės teise priklauso 973/20 000 palėpės (~4,96 kv. m.). Trečiajam asmeniui B. V. priklauso 973/40 000 dalis palėpės (~2,48 kv. m.). Trečiajam asmeniui V. N. priklauso 367/10 000 dalis palėpės (~3,74 kv. m.).

3.       Anot ieškovų, atsakovė 2019–2020 m. savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), atliko paprastąjį remontą. Atliekant remonto darbus taip pat buvo atliktas ir dalies palėpės patalpos paskirties keitimas į gyvenamąją, ją atitveriant ir prijungiant prie atsakovės buto. Prieš atliekant statybos darbus palėpės bendrasavininkams susipažinimui ir suderinimui buvo pateikti palėpėje atliekamų statybos darbų projektiniai sprendiniai – paprastojo remonto projektas Nr. M.D5-1A-2019-TPD. Ieškovas K. Š., kaip ir kiti palėpės bendraturčiai, pasirašytinai pritarė statybinių darbų atlikimui pagal atsakovės bendraturčiams pateiktą projektinę dokumentaciją. Tačiau atsakovei užbaigus vykdyti statybos darbus, ieškovas pastebėjo, jog atsakovė darbus palėpėje atliko akivaizdžiai nukrypdama nuo projektinės dokumentacijos, kuriai pasirašytinai pritarė bendraturčiai, t. y. palėpėje atsakovės įrengta siena, atitverianti atsakovės butą (tame tarpe ir palėpės dalį) nuo likusios palėpės, yra įrengta tiesia linija ir eina išilgai visą palėpės plotą, dėl ko atsakovė atsitvėrė ~29,70 kv. m. palėpės ploto, nors bendraturčiai buvo suteikę leidimą įrengti sieną, kuri sudarytų statų kampą, tokiu būdu atitveriant tik 24,90 kv. m. palėpės dalį. Ieškovų tvirtinimu, tokiu būdu atsakovė atsitvėrė ne tik didesnę palėpės dalį nei jai faktiškai priklauso, bet taip pat buvo apriboji palėpės bendraturčių (tame tarpe ir ieškovų) pateikimą į dalį neatitvertos palėpės. Dėl šios priežasties ieškovai nebūtų sutikę su plane pažymėtos palėpės dalies atitvėrimu. Papildomas teisėtas interesas, kuris atsakovės neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamas – ieškovų gyvenimo komfortas. Ieškovai gyvena aukščiausiame pastato aukšte. Virš ieškovų buto yra tik palėpės antrasis lygmuo/aukštas. Pagal atsakovės bendraturčiams pateiktą projektinę dokumentaciją, atsakovė neplanavo atsitverti tos palėpės dalies, kuri yra lokalizuota virš ieškovų buto lubų. Atsakovė, nukrypdama nuo su bendraturčiais suderintos projektinės dokumentacijos ir netinkamai įrengdama atitvarą/sieną, atsitvėrė dalį palėpės, kuri yra virš ieškovų buto. Tokiu būdu atsirado papildomas triukšmas iš viršaus, kurio ieškovai tikėjosi išvengti įsigydami butą aukščiausiame pastato aukšte, virš kurio nebuvo jokių gyvenamųjų patalpų. Dėl šios priežasties ieškovai jokiu būdu nebūtų davę sutikimo atsakovei atsitverti plane pažymėtos palėpės dalį ir pakeisti jos paskirtį į gyvenamąją.

4.       Ieškovas K. Š. 2021 m. kovo 18 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę su reikalavimu per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pradėti savavališkos statybos pašalinimo procedūrą ir statybos darbus palėpėje atlikti pagal su bendraturčiais suderintą projektinę dokumentaciją, t. y. panaikinti dalį sienos, kuria nepagrįstai užkertamas kelias ieškovui ir kitiems palėpės bendraturčiams patekti į dalį palėpės. Atsakovė 2021 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu ieškovo atstovui išsiuntė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, neva pretenzijoje yra vadovaujamasi projektinės dokumentacijos laida Nr. 0, o darbai palėpėje buvo atlikti pagal projektinės dokumentacijos laidą Nr. A. Tačiau ieškovas akcentuoja, kad atsakovės nurodoma projektinės dokumentacijos laida Nr. A palėpės bendraturčiams suderinimui nebuvo teikta, tariamos projektinės dokumentacijos laidos Nr. A įgyvendinimui palėpės bendraturčiai nepritarė, todėl konstatuotina, kad atsakovė, įrengdama palėpės sieną, nukrypo nuo su bendraturčiais suderintos projektinės dokumentacijos sprendinių, padarė statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (savavališka statyba) bei pažeidė palėpės bendraturčių nuosavybės teisę.

5.       Ieškovų įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovės statybas kaip neteisėtas, kadangi atsakovė nukrypo nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 14 d. išduoto leidimo Nr. LSPR-21-191114-00103. Atsakovė, įrengdama palėpės sieną kitokiu būdu ir skirtingoje lokacijoje nei tai numatyta su palėpės bendraturčiais suderintoje ir Kauno miesto savivaldybės administracijai perduotoje projektinėje dokumentacijoje, pažeidė esminį statinio projekto Nr. M.D5-1A-2019-TPD sprendinį. Kadangi bendraturčių sutikimo atsakovė nėra gavusi, be bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbai yra kvalifikuotini kaip nelegali statyba. Ieškovų, kaip palėpės bendraturčių, teisės yra pažeidžiamos atsakovei palėpėje atlikus su bendraturčiais nesuderintus statybos darbus.

6.       Atsakovė J. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ieškovai neįrodė, kad jos atlikti statybos bei remonto darbai buvo atlikti neteisėtai ar kitaip pažeidžiant ieškovų, kaip pastogės bendraturčių, teises, kadangi atliekant minėtus darbus buvo vadovaujamasi tiek parengta projektine dokumentacija, tiek bendraturčių sutikimais. Ieškovai turi teisę naudotos kita palėpės dalimi, kurios ploto pilnai užtenka pagal ieškovų turimas palėpės nuosavybės dalis. Todėl ieškovų teiginiai, kad yra pažeidžiamos jų teisės, nes atsakovė per daug užsitvėrusi palėpės, neįrodo jų teisių pažeidimo. Prieš atlikdama ginčijamus statybos ir remonto darbus, atsakovė gavo visų pastogės patalpų bendraturčių sutikimus, jog pastogės dalis, kurios savininkė yra J. Č. ir kurios paskirtis bus gyvenamoji, bus prijungiama prie buto ir, suformavus naują turtinį vienetą, registruojama Nekilnojamojo turto registre. Be to, 2019 m. vasario 19 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas bei bendraturčių balsavimo biuleteniai patvirtina, jog balsavimo organizatorius UAB „Kauno centro būstas“ protokolu konstatavo, kad balsavimas įvyko ir to pasėkoje buvo nuspręsta pritarti, jog patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. Č., savo asmeninėmis lėšomis, atliktų minėtų patalpų ir dalies jai priklausančios palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro turtinio vieneto formavimo schemą, atliekant paprastojo remonto projektą. Pastogės bendraturčiai, pasirašydami sutikimus dėl atsakovės planuojamų remonto ir statybos darbų, žinojo ir suprato, kad bus pakeičiama pastogės paskirtis ir jos dalis bus prijungiama prie atsakovės buto, pakeičiant jos paskirtį į gyvenamąją. Todėl atsakovei nesuprantami ieškovų teiginiai, jog neva atsirado papildomas triukšmas iš viršaus, kurio ieškovai tikėjosi išvengti, įsigydami butą aukščiausiame pastato aukšte, virš kurio nebuvo jokių gyvenamųjų patalpų. Ieškovai laisva valia sutiko, jog dalį pastogės atsakovė atsitvertų ir prijungtų prie savo buto, todėl negalėjo turėti lūkesčių, kad atsakovės gyvenamojoje patalpoje nebus jokio garso, kadangi iš gyvenamųjų patalpų sklindantys buitiniai garsai yra normalus ir tikėtinas reiškinys. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 14 d. išdavė atsakovei statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą Nr. LSPR-21-191114-00103 pagal Gyvenamosios paskirties patalpų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalies palėpės, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, turtinio vieneto formavimo schemą, keičiant dalies palėpės patalpos paskirtį į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto projektą. Minėtų sutikimų ir veiksmų pasėkoje, atsakovė atliko buto remontą, buvo įrengtas praėjimas į pastogės dalį tiesiogiai iš atsakovės buto. Šio remonto eigoje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei projekte pažymėta dalis, esanti žemesnėje 16-1 pastogės dalyje, nesudarė atsakovės turimo palėpės kiekio, ir dalis jai priklausančios pastogės dalies būtų likę bendrojoje nuosavybėje, kas nebūtų atitikę namo ir pastogės bendrasavininkų duotų sutikimų, 2019 m. lapkričio mėn. buvo parengta projekto laida Nr. A, kurioje yra pažymėta atsakovės atskiriama palėpės dalis. Atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, siekdama išaiškinti dėl papildomų veiksmų atlikimo, tačiau šių institucijų atstovai nurodė, jog statybos, priskiriamos paprastojo remonto sprendiniams, pakeitimai nėra ir neturi būti papildomai derinami. Gavus ieškovo pretenziją, ieškovo atstovui pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė minėtas aplinkybes. Atsakovė akcentavo, kad po remonto yra atitverta taisyklinga prie atsakovės buto esanti ir jai priklausanti palėpės dalis, kas niekaip nepažeidžia ieškovų teisių. Šalia atskirtos patalpos yra kaminas, kuris netgi riboja ieškovų galimybę patekti prie šios palėpės dalies. Todėl, netgi pripažinus, kad statybos darbai turėjo būti vykdomi pagal pirminę dokumentaciją – projekto laidą Nr. 0, ieškovai negalėtų racionaliai ir tinkamai naudotis pastogės dalimi, kuri nebūtų atitverta. Pastogėje sienos suformuoti kitu būdu, negu ji suformuota dabar, nebūtų galimybės, nes pastogės patalpoje pastatytas kaminas, kuris bet kokiu atveju užtveria ieškovams patekimą į šią pastogės dalį.

7.       Atsakovės įsitikinimu, ieškovų ieškiniu pareikštas reikalavimas nustatyti, jog atsakovės atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, kadangi atlikti ne pagal parengtus projektus, yra nepagrįstas ir neįrodantis ieškovų teisių pažeidimo, dėl to ieškovų pareikštas reikalavimas negali būti patenkintas. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie savavališką statybą, kadangi šiems darbams buvo gauti visi reikalingi leidimai bei bendraturčių sutikimai. Faktas, jog statybos darbai atlikti ne pagal projekto laidą Nr. 0, kuri buvo pirminė, o pagal projekto laidą Nr. A (kuri buvo patvirtinta dėl negalimumo įgyvendinti projekto laidos Nr. 0 sprendinių), negali būti pagrindas pripažinti atliktus statybos darbus savavališka statyba, kadangi buvo gauti reikalingi leidimai tiek pirminei, tiek galutinei projektinei dokumentacijai, o pastogės bendraturčiai davė sutikimą dėl atsakovės vykdytinų statybos darbų pastogėje ir jos paskirties pakeitimo, bet ne dėl konkretaus projekto.

8.       Atsakovės nuomone, ieškovai neįrodė, kad jų teisės buvo pažeistos dėl atsakovės atliktų statybos darbų – prieš juos atliekant buvo gauti visi reikalingi leidimai ir sutikimai. Be to, statybos ir remonto darbai buvo atlikti suderinus su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri atliko pabaigtų statybos ir remonto darbų patikrinimus ir nenustatė padarytų pažeidimų ar neatitikimų patvirtintai projektinei dokumentacijai, todėl ieškovų pareikštas negatorinis ieškinys taip pat atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

9.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą. Pažymėjo, kad inspekcija 2020 m. gegužės 27 d. gavo ieškovo K. Š. prašymą patikrinti statybos leidimo teisėtumą ir atitiktį projektui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pastogės dalies prijungimui. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – departamentas) Pirmojo statybos priežiūros skyriaus specialistas 2020 m. birželio 19 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2020 m. birželio 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1199, kuriuo konstatavo, kad „daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, patikrinimo metu 2020 m. birželio 19 d. vykdomų statybos darbų neužfiksuota. Daugiabučiame gyvenamajame name, esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstęs per du pastato aukštus. Taip pat butui priklauso virš jo esanti palėpės dalis ir antresolė“. Inspekcijos departamentas 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-8397 informavo ieškovą, kad „statybos darbai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atlikti pagal parengtą paprastojo remonto projektą, turint statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-21-191114-00103 <...> remonto darbai bute atlikti pagal „Gyvenamosios paskirties patalpų ir dalies palėpės, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, turtinio vieneto formavimo schema, atliekant paprastojo remonto projektą“ projekto korektūros sprendinius [pastaba projekto A laida]“. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad „patikrinimo metu statytojas [J. Č.] pateikė 2020-03-27 kadastrinių matavimų bylą bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame užfiksuota, kad kadastro duomenys įregistruoti nekilojamojo turto registre 2020-06-01 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu <...>“.

10.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad administracija, išnagrinėjusi statytojos prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą 2019 m. statybos techninį projektą Nr. M.D5-1A-2019-TDP („Gyvenamosios paskirties patalpų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalies palėpės, esančių m. (duomenys neskelbtini), Kaune, turtinio vieneto formavimo schema, keičiant dalies palėpės patalpos paskirtį į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto projektą“, 0 laida), 2019 m. lapkričio 14 d. išdavė statytojai J. Č. leidimą atlikti statinio (-ių) paprastąjį remontą Nr. LSPR-21-191114-00103. Prie Statybos techninio projekto Nr. M.D5-1A-2019-TDP (0 laida) buvo pridėti palėpės bendraturčių rašytiniai pritarimai numatomiems sprendiniams. Kauno miesto savivaldybės administracija neturi duomenų apie tai, kad būtų pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Taip pat pagal kompetenciją neturi kitokios informacijos, susijusios su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovės atliktų palėpės įrengimo darbų.

11.       Tretieji asmenys V. N., N. S., S. S., B. V., R. S., E. T., J. I. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų K. Š. ir A. Š. iš kiekvieno po 907,50 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovei J. Č. ir po 60,19 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

13.       Teismas atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti paprastojo remonto darbus savavališkomis statybomis. Šią sprendimo dalį teismas grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, 2022 m. birželio 2 d. pateiktas teismo statybos techninės veiklos ekspertizės aktas, kuriame teismo ekspertė konstatavo, kad projekto laidoje „0“ numatyta atitvara stačiu kampu, o projekto laidoje „A“ atitvara numatyta tiesia linija nedaro įtakos esminiams projekto sprendiniams;

13.2.                      Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje numatytą sąlygą, jog savavališkos statybos faktas gali būti konstatuojamas, tais atvejais, kai asmuo statybą vykdo, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, savavališkos statybos faktas gali būti konstatuojamas, jei nustatomi esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai, teismas padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, atlikdama paprastojo remonto darbus, padarė esminius statinio projekto sprendinių pažeidimus;

13.3.                      Ieškovai neginčijo nei atsakovės 2020 m. birželio 1 d. surašytos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių) jo (jų) dalies (-ių) paskirties pakeitimą, nei 2020 m. kovo 27 d. parengtų nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinių duomenų tikslinimo (daikto registravimo) įregistravimo nekilnojamojo turto registre nuo 2020 m. birželio 4 d.;

13.4.                      Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

14.       Teismas taip pat atmetė ir alternatyvų ieškovų reikalavimą pripažinti atsakovės atliktus veiksmus – trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – neteisėtais. Šią sprendimo dalį teismas grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas kritiškai vertino ieškovų nurodytas aplinkybes, jog atsakovės įrengta siena atitvėrė didesnį palėpės plotą, nei jai priklauso nuosavybės teise. Anot teismo, byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei eksperto išvada patvirtina aplinkybę, jog atsakovės užstatytas palėpės plotas yra 29,36 kv. m., t. y. tiek, kiek jai priklauso nuosavybės teise;

14.2.                      Byloje pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes, jog 2019 m. liepos 12 d. gyvenamojo namo palėpės bendraturčiai davė sutikimą atsakovei pakeisti jai priklausančios palėpės dalies paskirtį į gyvenamąją, prijungti prie buto ir, suformavus naują turtinį vienetą, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;

14.3.                      Teismas nematė pagrindo byloje konstatuoti, jog atsakovė, atlikusi paprastojo remonto darbus ir pagal paprastojo remonto projekto laidą „A“ įrengusi palėpės pertvaros sieną ne stačiu kampu, o tiesia linija jai priklausančio palėpės ploto ribose, trukdo kitiems palėpės bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu;

14.4.                      Teismui nebuvo pateikti įrodymai nei apie tai, jog atlikus paprastojo remonto darbus viršuje esančios atsakovės patalpos neatitinka statybos techninių reikalavimų dėl garso pralaidumo, nei įrodymų, jog atsakovė užėmė didesnę dalį palėpės ploto nei jai priklauso nuosavybės teise, nei įrodymų, jog faktiškai bendraturčiams yra apribota jų teisė naudotis palėpės bendrosiomis patalpomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovai K. Š. ir A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinio reikalavimus tenkinti pilna apimtimi ir iš atsakovės apeliantų naudai priteisti apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas ėmėsi prieštaringomis, nelogiškomis ir neišsamiomis ekspertizės akto išvadomis:

-       ekspertė atsakymu į antrąjį teismo klausimą nustatė, jog faktiškai statybos darbai palėpėje atlikti pagal paprastojo remonto projekto „A“ laidą. Projekto „A“ laidoje numatyta, jog prijungiama pastogės dalis sudaro 33,20 kv. m. Kita vertus, ši išvada tiesiogiai prieštarauja 2020 m. kovo 17 d. kadastriniams matavimams ir ekspertizės akto atsakymui į trečiąjį klausimą. Atsakymu į trečiąjį klausimą ekspertė nustatė, jog atsakovė atitvėrė 29,36 kv. m. palėpės dalį. Taigi, egzistuoja akivaizdus ekspertizės akto prieštaringumas tarp dviejų atsakymų į teismo užduotus klausimus ir jokio paaiškinimo dėl tokio prieštaringumo priežasčių ekspertė akte nepateikė;

-       ekspertė, nustatydama kokį palėpės plotą statytoja užstatė, neatliko jokių ekspertinių tyrimų, o vadovavosi 2020 m. kovo 17 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kuriuose apskaičiuotas atsakovės atitvertos palėpės dalies vidinių patalpų gyvenamasis plotas, tačiau neįskaičiuotas sienų plotas, apšiltinimo sluoksnio plotas ir t. t.;

-       ekspertė atsakymu į ketvirtąjį teismo klausimą nurodė, jog bendraturčiams šiai dienai yra likę naudotis 70,45 kv. m. palėpės plotu. Ši išvada priimta vadovaujantis ieškovų užsakytais 2022 m. gegužės 12 d. kadastriniais matavimais. Tačiau tokia išvada tiesiogiai prieštarauja ekspertės atsakymui į trečiąjį teismo klausimą, t. y. tam, kad ekspertizės išvada būtų nuosekli ir neprieštaringa, sudėjus atsakovės statybos darbais užimtą palėpės plotą su likusiu laisvai naudotis palėpės plotu turėtų gautis palėpės plotas iki statybos darbų atlikimo (102,02 kv. m.). Vis dėlto, sudėjus ekspertės nustatytus atsakovės užstatytą plotą su likusiu kitiems bendraturčiams plotu gaunamas 99,68 kv. m. plotas (70,45 kv. m. + 29,36 kv. m.). Todėl kyla klausimas, kur ir kieno sąskaita “dingo” 2,34 kv. m. palėpės ploto? Atsakymo į šį klausimą ekspertė akte nepateikė, todėl liko neišspręstas akivaizdus išvadų prieštaringumas. Vadovaujantis logikos dėsniais, galima daryti išvadą, jog šis neatitikimas sąlygotas atsakovės atliktų darbų apimtimi, t. y. sienų užimamu plotu ir kitais veiksniais (pvz. apšiltinimo sluoksnis ir kt.);

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo materialinės teisės normų ir teismų praktikos, reglamentuojančios statybas bei bendraturčių teisinius santykius:

-       Lietuvos Respublikos statybų įstatyme numatyta, jog statinio ar jo dalies išorės matmenys yra esminis projekto sprendinys, kurį pakeitus reikalinga gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai statinio matmenys keičiasi ne daugiau kaip 1 m. Tuo tarpu lyginant projekto “0” laidą, kuriai bendraturčiai davė sutikimus, ir projekto laidą “A”, kurią atsakovė parengė ir įgyvendino be bendraturčių sutikimų, atsakovės naujai įrengtos buto/palėpės sienos ilgis į išorę keitėsi (pailgėjo) net 3,27 m. Papildomai įrengtos išorinės sienos ilgį galima matyti atsakovės atliktuose kadastriniuose matavimuose. Atsakovės savavališki projekto pakeitimai sąlygojo papildomą 8,30 kv. m. palėpės ploto atitvėrimą į išorę, kas reiškia, kad atsakovės atlikti projekto pakeitimai, priešingai nei nurodė teismas ir ekspertė, yra esminiai. O, kadangi jie nebuvo suderinti su bendraturčiais (tame tarpe ieškovais), atsakovės palėpėje atlikti statybos darbai turėjo būti pripažinti kaip atlikti savavališkai;

-       kasacinis teismas bendraturčio teisės į statybas teisėto įgyvendinimo nesieja su esminiais ar neesminiais projekto pakeitimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai duoda sutikimus konkretiems statybos darbams atlikti. Statytojas privalo bendraturčius informuoti apie visas aplinkybes, galinčias turėti potencialios neigiamos įtakos jo teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti. Taigi, atsakovė, koreguodama projekto „0“ laidą ir norėdama pakeisti planuojamą įrengiamos sienos lokaciją, privalėjo apie tai informuoti bendraturčius ir gauti bendraturčių sutikimą projektinių sprendinių pakeitimui. Atsakovė to nepadarė ir projekto sprendinius pakeitė savavališkai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės palėpėje atlikti statybos darbai nėra atlikti savavališkai;

-       ieškovai neginčijo atsakovės 2020 m. birželio 1 d. surašytos deklaracijos ir nemato nei tikslo, nei teisinio pagrindo ją ginčyti. Anot apeliantų, šiuo atveju neteisėta yra ne pati 2020 m. birželio 1 d. deklaracija ar joje pateikiama informacija, o atsakovės nuosavybės teisės į palėpės dalį atsiradimo pagrindas – atsakovė papildomą palėpės dalį atitvėrė be bendraturčių sutikimo, tokiu būdu neteisėtai užvaldydama papildomą palėpės dalį. Vien faktas, jog atsakovė išviešino savo veiksmų neteisėtumą, nesukuria atsakovei teisės į nepagrįstai užvaldytą palėpės plotą, todėl šio išviešinimo ginčyti nėra jokio tikslo. Teismui nusprendus, jog atsakovė atliko savavališkas statybas, Nekilnojamojo turto registro įrašas būtų patikslintas ne ginčo tvarka. Todėl apeliantai ginčija ne teisės išviešinimo, o teisės atsiradimo pagrindą;

-       ieškovai neturi nei teisinio pagrindo, nei tikslo ginčyti 2020 m. kovo 27 d. parengtų kadastrinių duomenų tikslinimo (daikto registravimo) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nuo 2020 m. birželio 4 d. Pagal šiuos kadastrinius matavimus Nekilnojamo turto registre išviešinta informacija, jog atsakovės atitvertos palėpės dalies vidaus plotas yra 29,36 kv. m. Ieškovai šio fakto neginčija, t. y. teisme buvo keliamas klausimas ne dėl atsakovės atitvertos palėpės vidaus ploto, o dėl palėpės ploto, kurį atsakovė faktiškai užėmė atlikusi statybos darbus (29,36 kv. m. + naujai įrengtų sienų plotas + apšiltinimo sluoksnio plotas ir kt.). Atsakovės atlikti kadastriniai matavimai niekaip neįtakoja atsakovės savavališkai atliktų statybos darbų fakto. Priešingai – šie kadastriniai matavimai patvirtina faktą, jog atsakovė atitvėrė didesnę palėpės dalį (29,36 kv. m.), nei bendraturčiai jai leido sutikimais (24,90 kv. m.);

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas atmesdamas antrąjį ieškovų reikalavimą, visiškai nepagrįstai ir nelogiškai sprendė, jog atsakovės užstatytas palėpės plotas yra 29,36 kv. m., t. y. tiek, kiek jai priklauso nuosavybės teise. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė savo vykdytais statybos darbais užėmė daugiau palėpės ploto, nei jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis palėpės plotas, t. y. prieš atsakovės statybos darbų atlikimą visos palėpės plotas buvo 102,02 kv. m. Ieškovų užsakyti bendraturčiams likusios naudotis palėpės dalies 2022 m. gegužės 12 d. kadastriniai matavimai parodė, jog po atsakovės statybos darbų atlikimo likęs palėpės plotas yra 70,45 kv. m. Jokie kiti statybos darbai palėpėje nebuvo vykdomi, todėl logiška, jog iš bendro palėpės ploto prieš atsakovės vykdytus statybos darbus (102,02 kv. m.), atėmus likusį palėpės plotą po statybos darbų (70,45 kv. m.), gaunamas atsakovės atliktais statybos darbais užimtas palėpės plotas – 31,57 kv. m., nors jai asmeninės nuosavybės teise priklauso tik 29,70 kv. m. palėpės;

15.4.                      Net ir pripažinus, jog atsakovė atitvėrė tik 29,36 kv. m. dalį palėpės, egzistuoja savarankiškas pagrindas pripažinti atsakovės veiksmus kaip trukdymą apeliantams naudotis nuosavybės teise, kadangi atsakovė statybos darbus palėpėje atliko nukrypdama nuo bendraturčių sutikimo ir atitverdama papildomą palėpės dalį;

15.5.                      Atsakovė byloje neteikė priešieškinio ir neprašė teismo leisti palėpėje darbus atlikti (įteisinti) be bendraturčių sutikimo, pagal projekto “A” laidą. Todėl teismas byloje visiškai ydingai aiškinosi kokias papildomas neigiamas pasekmes apeliantams sukelia atsakovės atlikti darbai. Apeliantų daiktinių teisių pažeidimo faktas pasireiškia atsakovei atitvėrus papildomą palėpės dalį, kurios atitvėrimui jai sutikimas nebuvo duotas.

16.       Atsiliepime atsakovė J. Č. apeliacinės instancijos teismo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

16.1.                      Nors ekspertizės akto išvados, priešingai skundo motyvams, yra aiškios, išsamiai pagrįstos, paremtos visos bylos nagrinėjimo metu surinktais dokumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovai, kritikuodami šią išvadą, jokių išvadą paneigiančių duomenų nepateikė, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, dėl ko ieškovų argumentai dėl ekspertizės vertinimo yra nepagristi;

16.2.                      Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 74.12 punkte numatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus, vidaus pastato patalpos matuojamos visu patalpos perimetru 1,00–1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis, kas reiškia, kad sienų plotas nėra įtraukiamas į kadastriniuose matavimuose apskaičiuojamą vidinių patalpų plotą;

16.3.                      Net jeigu ir laikyti, kad sienos užstatymo plotas galėtų būti dalinamas visiems palėpės bendraturčiams (nors plotas po sienomis nėra skaičiuojamas pagal kadastrinių matavimų taisykles), atsakovei turimo ploto pilnai pakanka ir sienos užstatymui, nes apie 0,34 kv. m. jai priklausančios palėpės dalies liko bendroje su kitais bendraturčiais palėpės dalyje;

16.4.                      Ieškovams priklauso tik dalis likusios palėpės (apie 46 kv. m.) ir likusio turimo palėpės ploto, kurio yra virš 70 kv. m., jiems pilnai pakanka. Tuo tarpu kiti palėpės bendraturčiai atsakovei davė rašytinius sutikimus atsitverti turimą palėpės plotą ir jokių pretenzijų nei faktiškai, nei šioje byloje nereiškė. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas joks ieškovų teisių pažeidimas apskritai. Ieškiniu ieškovai siekia ne savo teisių apgynimo, bet destrukcijos ir siekio ieškovams vieniems naudotis visa palėpe, į kurią galima patekti tik iš ieškovų buto, nors jiems priklauso tik dalis palėpės;

16.5.                      Nors ieškovai nurodė, kad pagal jų pasamdyto matininko atliktus kadastrinius matavimus, neužimto palėpės ploto po atsakovės atliktų statybos darbų liko 70,45 kv. m., šie matavimai nėra suderinti su kitais bendraturčiais, jie nėra įregistruoti viešajame registre ir, svarbiausia, skiriasi nuo įregistruotų palėpės matavimų plano matmenų (skiriasi kai kurių kraštinių ilgiai). Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad dėl tobulėjančių įvairių nekilnojamojo turto matavimų prietaisų gali atsirasti įvairių paklaidų, kas neatmestina ir šiuo atveju;

16.6.                      UAB „Paulimatas“ 2020 m. kovo 17 d. atlikti atsakovei priklausančio buto kadastriniai matavimai, tame tarpe ir buto trečio aukšto, kuriame yra prijungta palėpės dalis, yra įregistruoti viešajame registre, todėl jie laikytini teisingais, kol nėra nuginčyti. Tuo tarpu jokie reikalavimai dėl kadastrinių matavimų, deklaracijos nuginčijimo byloje nebuvo pareikšti ir tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas;

16.7.                      Iš atsakovei priklausančio buto trečio aukšto kadastrinių matavimų bylos lapo matyti, jog palėpės dalis, t. y. kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1A-8, 22,30 kv. m. ploto ir 1A-9 7,06 kv. m. ploto, viso 29,36 kv. m., buvo prijungta prie buvusios 6,24 m. ilgio buto sienos, dėl ko atsakovė niekaip negalėjo užimti didesnės nei 29,36 kv. m. ploto palėpės dalies;

16.8.                      Pastogės bendraturčiai 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. liepos 12 d. davė sutikimus atsakovei vykdyti statybos darbus pastogėje ir prisijungti jos turimą palėpės dalį prie buto, neatsižvelgiant į konkretų projektą, kadangi, tik gavus sutikimus, buvo parengtas projektas bei Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą;

16.9.                      Remonto eigoje, atsižvelgdama į tai, kad atsakovei projekte pažymėta dalis, esanti žemesnėje 16-1 pastogės dalyje, nesudarė jos turimo palėpės kiekio, ir dalis jai priklausančios pastogės dalies būtų likusi bendrojoje nuosavybėje, kas nebūtų atitikę namo ir pastogės bendrasavininkų duotų sutikimų, 2019 m. lapkričio mėn. buvo parengta projekto laida Nr. A, kurioje yra pažymėta atsakovės atskiriama palėpės dalis. Šiuo klausimu buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, siekiant išaiškinti dėl papildomų veiksmų atlikimo, tačiau šių institucijų atstovai nurodė, jog statybos, priskiriamos paprastojo remonto sprendiniams, pakeitimai nėra ir neturi būti papildomai derinami;

16.10.                      Priešingai skundo argumentams, kad atsakovė, neva, atliko savavališką statybą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažeidimų, reglamentuojančių statybos darbus, nenustatė, savavališkos statybos akto nesurašė, tuo konstatuojant, kad statybos darbai atlikti teisėtai;

16.11.                      Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovė yra atsitvėrusi didesnį palėpės plotą, nei jai nuosavybės teise priklausantis palėpės plotas, nėra patvirtintos jokiais konkrečiais ir objektyviais įrodymais, bei nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad būtų pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai;

16.12.                      Ieškovų cituojamos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos kalba apie statinio vietą sklype, laikančias konstrukcijas ir jų išdėstymą, bet ne apie patalpų pertvarkymą, kai neliečiami jokie esminiai statinio sprendiniai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie esminių statinio projekto sprendinių pažeidimą. Apeliantai akivaizdžiai painioja statinio statybą su patalpų paprastojo remonto atlikimu;

16.13.                      Ieškovai suvokia, kad deklaracija yra nuosavybės teises sukuriantis dokumentas, bet jos neginčija, nepagrįstai tvirtindami, kad viešo registro duomenys ir 2020 m. birželio 1 d. deklaracija jiems nesukėlė jokių teisinių pasekmių;

16.14.                      Ieškovai, pareiškę negatorinį ieškinį, neįrodė nei vienos iš būtinų sąlygų. Visų pirma, ieškovai turi tik dalį palėpės (pagal byloje pateiktus duomenis turi 46 kv. m.), dėl ko turi visas galimybes naudotis laisvos virš 70 kv. m. ploto pastogės dalimi. Ieškovų teisės atsakovei atsiskiriant turimą palėpės dalį nebuvo pažeistos, nes prieš atliekant darbus buvo gauti visi reikalingi leidimai ir sutikimai. Be to, ieškovai neįrodė, kad jų teisės buvo pažeistos dėl atsakovės atliktų statybos darbų;

16.15.                      Priešingai apeliacinio skundo motyvams, kad atsakovė statybos darbais yra užėmusi daugiau palėpės ploto (31,57 kv. m.), nei jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis palėpės plotas (29,70 kv. m.), atsakovė tvirtina, kad yra užėmusi net mažesnį palėpės plotą, nei jai jis faktiškai priklauso. T. y. bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 329/8 000 dalis (29,70 kv. m) pastogės (palėpės), tuo tarpu atlikdama statybos darbus palėpėje pagal paprastojo remonto projektą, ji užstatė tik 29,36 kv. m. jai priklausančios palėpės dalies.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinis skundas atmestinas.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

19.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

20.       Nustatyta, jog ieškovai K. Š., A. Š., atsakovė J. Č., tretieji asmenys V. N., N. S., S. S., B. V., R. S., E. T., J. I. yra patalpos – pastogės (palėpės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkai. Ieškovams jungtinės nuosavybės teise priklauso 3573/10000 palėpės (~36,45 kv. m.). Ieškovui K. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis 964/10000 palėpės (~9,83 kv. m.). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2329/8000 dalis palėpės (~29,70 kv. m.). Trečiajam asmeniui R. S. priklauso 24/625 dalis palėpės (~3,92 kv. m.). Trečiajam asmeniui E. T. priklauso 24/625 dalis palėpės (~3,92 kv. m.). Trečiajam asmeniui J. I. priklauso 686/10000 dalis palėpės (~7 kv. m.). Tretiesiems asmenims N. S. ir S. S. jungtinės nuosavybės teise priklauso 973/20000 palėpės (~4,96 kv. m.). Trečiajam asmeniui B. V. priklauso 973/40000 dalis palėpės (~2,48 kv. m.). Trečiajam asmeniui V. N. priklauso 367/10000 dalis palėpės (~3,74 kv. m.).

21.       UAB „Architektūrinis ritmas“ 2019 m. statytojai J. Č. parengė „Gyvenamosios paskirties patalpų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalies palėpės, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, turtinio vieneto formavimo schema, keičiant dalies palėpės patalpos paskirtį į gyvenamąją, atliekant paprastojo remonto projektą“ paprastojo remonto projektą M.D5-1A-2019-TDP-BD/SA.TS.1, laida „0“ (toliau – projektas „0“).

22.       UAB „Kauno centro būstas“ 2019 m. vasario 19 d. organizavo butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Kaunas, balsavimą, kurio tikslas – išsiaiškinti ar (duomenys neskelbtini), Kaune namo bendrasavininkai pritaria, kad patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. Č., savo asmeninėmis lėšomis atliktų patalpų ir dalies jai priklausančios palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro turtinio vieneto formavimo schemą, atliekant paprastojo remonto projektą. Namo savininkų dauguma nutarė pritarti sprendžiamam klausimui.

23.       2019 m. liepos 12 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, neįrengtos palėpės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, rašytiniu sutikimu sutiko, kad palėpės dalies, kurios savininkė yra atsakovė J. Č., paskirtis būtų gyvenamoji, prijungiama prie buto ir suformavus naują turtinį vienetą, įregistruojama Nekilnojamojo turto registre. Nurodytą sutikimą pasirašė taip pat ir apeliantas (ieškovas) K. Š..

24.       Paprastojo remonto projekto M.D5-1A-2019-TDP, laidoje „0“ situacijos po remonto brėžinyje nurodyta, jog palėpėje yra projektuojama 24,90 kv. m. patalpa, atitveriama nauja karkasine siena, kuri suprojektuota stačiu kampu. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 14 d. išdavė atsakovei J. Č. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSPR-21-191114-00103, kuriuo suteikta teisė jai atlikti statinio paprastąjį remontą pagal Paprastojo remonto projektą M.D5-1A-2019-TDP, parengimo metai 2019. Remonto darbai atlikti pagal 2019 m. lapkričio mėn. patikslintą projektą (laida „A“) (atliktas pakeitimas – prijungiamo ploto tikslinimas), kuriame numatoma prijungti papildomą pastogės dalį (8,30 kv. m.) prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – projektas „A“).

25.       2020 m. kovo 27 d. buvo parengta nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinių matavimų byla, kadastrinių duomenų tikslinimas (daikto registravimas) nuo 2020 m. birželio 4 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2020 m. birželio 1 d. atsakovė J. Č. surašė deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių) jo (jų) dalies (-ių) paskirties pakeitimą.

26.       Pabaigus paprastąjį remontą (pagal projektą „A“) prie buto prijungtos 29,36 kv. m. pagalbinės patalpos palėpėje.

27.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, 2020 m. birželio mėnesį atlikęs atsakovės paprastojo remonto patikrinimą (pagal apelianto prašymą), nenustatė pažeidimų, reglamentuojančių statybos darbus.

Dėl savavališkų statybų

28.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

29.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad esminį jų reikalavimų pagrindą sudaro ne plotų neatitikimai, o faktas, jog atsakovė atlikdama palėpės patalpų atitvėrimą savavališkai nukrypo nuo bendraturčių sutikimo (Projekto “0” laidos) ir atitvėrė papildomą palėpės plotą, kurio atitvėrimui sutikimas nebuvo gautas.

30.       Ginčo esmė, - ar atsakovė atlikdama paprastojo remonto darbus, prisijungdama jai priklausančios palėpės dalį prie buto, atliko savavališkos statybos darbus.

31.       Pažymėtina, kad sprendžiant šį ginčą svarbi aplinkybė yra ir ta, kad, atlikdama paprastojo remonto darbus, atsakovė iš esmės įgyvendino (siekė įgyvendinti) savo teisę atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).

32.       CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

33.       Aiškindamas savininko nuosavybės teisės gynimo būdą, įtvirtintą CK 4.103 straipsnyje, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinoji asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį sąlyga yra asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).

34.       Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, galiojusio statybos leidimo išdavimo ieškovei metu, 2 straipsnio 46 dalyje buvo įtvirtinta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tais atvejais, kai asmuo statybą vykdo, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, savavališkos statybos faktas gali būti konstatuojamas, jei nustatomi esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017).

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė statybos darbus (paprastojo remonto darbus) vykdė turėdama tam statybos leidimą, kuris nėra nuginčytas, todėl, norint pripažinti atliktus paprastojo remonto darbus savavališkais, būtina nustatyti, jog šie darbai atlikti pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Be to, tam, kad būtų taikomas apeliantų prašomas jo teisių gynybos būdas, būtina nustatyti jo subjektinių teisių pažeidimą, nulemtą būtent atlikto paprastojo remonto.

36.       Apeliantai nurodo, kad atlikus paprastojo remonto darbus pagal projektą „A“ (kuriam apeliantai nedavė sutikimo), o ne pagal projektą „0“, pasikeitė esminiai projekto „0“ sprendiniai, todėl atlikti paprastojo remonto darbai, kurių pasekoje padidėjo atsakovei priskiriamas plotas, laikytini atlikti savavališkai.

37.       LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

38.       Nagrinėjamu atveju yra atliktas paprastasis remontas, kurio metu, pastatant 9,88 m sieną tiesiai (o ne kampu, kaip numatyta projekte „0“), buvo atskirta (atidalinta) atsakovei priklausanti palėpės dalis (29,36 kv. m.) ir prijungta prie jos buto. Šiuo statybos darbu (sienos pastatymu), priešingai nei nurodo apeliantai, nebuvo pakeisti jokie statinio išorės matmenys, t. y. palėpė, kaip tokia, niekaip nepasikeitė, apart atsiradusios joje vidinės pertvaros. Apeliantai nepagrįstai siekia sutapatinti statinio statybą, rekonstrukciją su statinio paprastojo remonto darbais, kuriais nėra keičiami statinio išorės matmenys. Be to, pastatant sieną tiesiai (9,88 m), ji yra trumpesnė, negu būtų pastatyta pagal projektą „0“ (apie 11 m), kas reiškia, kad pagal projektą „0“ pastatyta siena užimtų daugiau palėpės ploto.

39.       Kad esminiai projekto sprendiniai nebuvo pažeisti patvirtina 2022 m. birželio 2 d. teismo ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad projekto laidoje „0“ numatyta atitvara stačiu kampu, o projekto laidoje „A“ atitvara numatyta tiesia linija nedaro įtakos esminiams projekto sprendiniams. Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad teismo ekspertė, konstatuodama nurodomą aplinkybę, elgėsi savavališkai. CPK 216 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Taigi, nesivadovauti teismo ekspertės konstatuota aplinkybe, dėl to, kad jai nebuvo užduotas toks klausimas, nėra pagrindo.

40.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad atsakovei priklausančios palėpės dalies atitvėrimas ne pagal projektą „0“ (siena kampu), o pagal projektą „A“ (siena tiesiai), lėmė šių darbų savavališkumą ir yra pagrindas išardyti įrengtą sieną. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsavo už tai, kad atsakovė, atlikdama palėpėje paprastojo remonto darbus, jai priklausančios palėpės dalį prisijungtų prie savo buto. 2019 m. liepos 12 d. daugiabučio gyvenamojo namo neįrengtos palėpės, bendrasavininkai, rašytiniu sutikimu sutiko, kad palėpės dalies, kurios savininkė yra atsakovė J. Č., paskirtis būtų gyvenamoji, prijungiama prie buto ir suformavus naują turtinį vienetą, įregistruojama Nekilnojamojo turto registre. Taigi, palėpės bendrasavininkai sutiko, kad atsakovė atsidalintų savo palėpės dalį nuo kitų bendrasavininkų ir ją prisijungtų prie savo buto. Pažymėtina, kad duodant sutikimus nebuvo nurodyta, jog sutinkama tik tuo atveju, jeigu atidalinimas vyks pagal projektą „0“. Svarbu paminėti ir tai, kad tokių sutikimų esmė yra ta, jog bendraturčiai žinotų, kokiu būdu ir kokioje vietoje atsakovė (viena iš bendraturčių) siekia atsidalinti jai priklausančią dalį ir bendraturčiams įsivertinti, ar toks atsidalinimas nepažeidžia jų teisių. Bendrasavininkai duodami sutikimus neabejotinai suprato, kad šiais sutikimais leidžiama atsakovei atsidalinti jai priklausančią palėpės dalį, o ne jai priklausančios palėpės dalies dalį, kas būtų įvykę, jeigu būtų atidalinta pagal projektą „0“ (24,90 kv. m.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovei priklausanti palėpės dalis yra 29,70 kv. m., o atsidalinus palėpės dalį atsakovei atiteko 29,36 kv. m. palėpės dalis, t. y. 0,34 kv. m. mažiau, negu priklausė dalis visoje palėpėje. Sutiktina su apeliantų argumentu, kad atsakovės pastatyta siena (atitvara) nėra įtraukta į atsakovės paskaičiuotą plotą (į 26,36 kv. m.) ir ji sumažina palėpės plotą (apeliantų paskaičiavimu apie 1,48 kv. m.). Tačiau tikslinga pažymėti, kad pastatyta siena (atitvara) yra skirta atskirti atsakovės palėpės dalį nuo likusios palėpės dalies, t. y. ji tarnauja kaip siena (atitvara) abiem atskirtiems plotams, todėl šiuo sienos plotu proporcingai turi būti sumažinamas tiek atsakovei tenkantis plotas, tiek likęs palėpės plotas, bet ne visas priskirtas atsakovės atidalintos palėpės plotui. Kadangi pastatytos sienos plotas, kaip nurodo apeliantai, yra 1,48 kv. m. (0,15 m x 9,88 m), todėl atsakovei tenkanti dalis turėtų būti 0,43 kv. m. (atsakovei priklausantis palėpės plotas 29,70 kv. m. x 100 proc. / bendras palėpės plotas 102,02 kv. m. = 29,11 proc.; sienos užimamas plotas 1,48 kv. m. x 29,11 proc.), o likusi dalis tenka likusiai palėpės daliai. Taigi, taip skaičiuojant, gaunasi, jog atsakovei tenka 0,09 kv. m. daugiau palėpės dalies (29,36 kv. m. + 0,43 kv. m. = 29,79 kv. m.), negu priklausytų (29,70 kv. m.). Tačiau šioje vietoje taip pat tikslinga pastebėti, kad apeliantai sienos plotą (1,48 kv. m.) paskaičiavo imant visą sienos ilgį (9,88 kv. m.), kai tuo tarpu sienos ilgis, kuris patenka į neskaičiuojamą plotą (neskaičiuojamas palėpės plotas, kuris patenka į plotą, kuris yra po žemesne pastogės ir grindų dalimi negu 1,6 m), neturėtų būti įtrauktas, todėl apeliantų apskaičiuotas sienos plotas, kuris turėtų būti įtrauktas į bendraturčiams priskirtiną plotą, turėtų būti mažesnis. Duomenų, koks sienos ilgis patenka į neskaičiuojamą plotą, byloje nėra, todėl tiksliai jį apskaičiuoti teismas neturi galimybių, tačiau tai neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė atsidalino (prisijungė prie buto) didesnę dalį palėpės negu jai priklauso. Taip pat pažymėtina, kad paprastai nežymūs nukrypimai vykdant statybos darbus (pvz.: kaip šiuo atveju 0,09 kv. m. nuo priklausančio ploto), nesudaro  pakankamo pagrindo spręsti apie savininko teisių pažeidimą.   

41.       Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atliktas paprastasis remontas pagal projektą „A“, nelaikytinas savavališka statyba ir nepažeidžia apeliantų, kaip bendrasavininkų, teisių.

Dėl savininko pažeistų teisių gynimo

42.       Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jų alternatyvus reikalavimas ginti jų pažeistas teises remiantis CK 4.98 straipsniu. 

43.       CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys).

44.       Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).

45.       Savo apeliacinį skundą apeliantai grindžia tuo, kad bendraturčiams be jokio teisinio pagrindo yra varžoma teisė patekti ir naudotis atsakovės savavališkai, be bendraturčių sutikimų, papildomai atitverta (pagal projektą „A“) palėpės dalimi.

46.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nurodomas argumentas negali būti pagrindu ginti apeliantų teises remiantis CK 4.98 straipsniu, nes tam nėra sąlygų. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pagal projektą „A“ atsakovės atitverta (atsidalinta) palėpės dalis yra atitverta teisėtai ir šios dalies savininke yra tapusi atsakovė, todėl apeliantų siekis naudotis ne jiems priklausančia palėpės dalimi neatitinka negatorinio ieškinio taikymo sąlygų (apeliantai ne šio turto savininkai). Apeliantai galėtų reikšti tokį ieškinį tuo atveju, jeigu būtų nuginčyta atsakovės nuosavybės teisė į atitvertą patalpą, tačiau šiuo atveju tai nepadaryta.    

       Dėl procesinės bylos baigties

47.       Kiti apeliaciniame skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

48.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 694 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 93 straipsnis).

50.       Taip pat iš apeliantų priteistinos 28,35 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą.

       Priteisti iš ieškovų K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Priteisti iš ieškovų K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 14,18 Eur (keturiolika eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Edvardas Paliokas

                       Jurgita Sujetienė