(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2017 m. liepos 20 d.

    Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,

sekretoriaujant Gerardui Franckevičiui,

dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovei advokatei Kristinai Saukalienei,

atsakovui J. R., jo atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui,

atsakovui J. G.,

atsakovui V. P.,

atsakovui M. F.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo pagal ieškinį UAB „Apis Baltija“, ir pagal atsakovo J. R. priešieškinį ieškovui R. S., taip pat atsakovams pagal priešieškinį V. P., J. G., M. F., UAB „Apis Baltija“ dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, trečiasis asmuo pagal priešieškinį G. Ž..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. P. 11 584,80 Eur skolos, 2 450,27 Eur palūkanų, iš atsakovo J. R. 11 584,80 Eur skolos, 2 450,27 Eur palūkanų, iš atsakovo J. G. 11 584,80 Eur skolos, 2 450,27 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad tarp R. S. ir V. P., J. R., J. G., M. F. 2011-09-10 buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią R. S. vienerių metų terminui paskolino V. P., J. R., J. G., M. F. 46 339,20 Eur (160 000 Lt), t.y. kiekvienam po 11 584,80 Eur (40 000 Lt), o paskolos gavėjai įsipareigojo grąžinti paskolos sumą. Sutarties 1.3 p. šalys susitarė, kad paskolos davėjas pinigus perveda į UAB „Apis Baltija“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini. Ieškovas į nurodytą sąskaitą pervedė 50 420,00 svarų sterlingų. Atsakovai V. P., J. R., J. G. su ieškovu neatsiskaitė ir liko ieškovui skolingi po 11 584,80 Eur.

2016-12-20 preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai patenkinti.

Atsakovai V. P. ir J. G. pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, kuriuose aiškino, kad paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta su jais, kadangi pinigai niekuomet nebuvo jiems pervesti. Paskolos suma buvo skirta ją pervesti į depozitinę sąskaitą elektros perdavimo sistemos operatoriui AB „Litgrid“, tikslu įvertinti UAB „Apis Baltija“ (šios įmonės vadovu nuo 2009-10-12 iki 2013-11-19 buvo atsakovas J. R.), kaip ūkio subjekto, besiverčiančio nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, finansinį pajėgumą reguliuojamai veiklai vykdyti (licencijos Nr. L1-78 (NET), išduota 2011-07-29, panaikinta 2015-05-12), kas, Atsakovų žiniomis, ir buvo padaryta, o suma grąžinta UAB „Apis Baltija“ pasibaigus licencijos galiojimui ir (ar) nutraukus sutartį su AB „Litgrid“ (2015-11-23), t.y. Atsakovai asmeniškai niekada ne tik faktiškai nedisponavo paskolos (paskolos dalies) suma, tačiau ir neturėjo įgaliojimų disponuoti UAB „Apis Baltija” lėšomis, nebuvo susiję su šia įmone jokiais turtiniais santykiais. Tuo atveju, jei teismas padarys išvadą, kad skolą sumokėti jie turi, prašė atleisti juos nuo kompensacinių palūkanų mokėjimo arba jas sumažinti, atsižvelgiant į paties ieškovo elgesį.

Atsakovas J. R. pateikė prieštaravimus dėl 2016-12-20 preliminaraus teismo sprendimo, nurodydamas pagal teismui pateiktą paskolos sutartį pinigų iš R. S. negavęs. Aiškino, kad 2011-09-10 Ieškovo pateikta teismui paskolos sutartis iš tiesų nereiškė ieškovo paskolos kitiems fiziniams asmenims. Pagrindinis pinigų pervedimo tikslas buvo ne paskola nurodytiems fiziniams asmenims, o šių santykių dalyvių sutartis dėl bendro jungtinio elektros energijos tiekimo iš Ukrainos į Lietuvą verslo, kuriame bendrai dalyvavo ieškovas ir atsakovai bei juridinis asmuo UAB „Apis Baltija“. Nurodo, kad buvo sutarę, jog atsakovai dalyvaus bendrame jungtiniame versle įnešdami savo verslo ryšius, žinias, kvalifikaciją, verslo patirtį, veikimo galimybes, o R. S. perves pinigus į UAB „Apis Baltija”. Į UAB „Apis Baltija” sąskaitą buvo pervesta ne 2011-09-10 teismui pateiktoje sutartyje nurodyta suma 46 339,20 Eur (160 000 Lt), o 50420,20 GBP, kuri pagal AB SEB bankas tos dienos kursą konvertuota UAB „Apis Baltija” sąskaitoje į 196 976,14 Lt.

Ieškovas R. S. su prieštaravimais nesutiko. Aiškino, kad nagrinėjamos bylos ieškovas, atsakovai, UAB „Apis Baltija“ ir fizinis asmuo M. F. žodžiu susitarė dėl bendros jungtines elektros tiekimo veiklos, kurią iniciavo būtent V. P. ir J. G.. Prieš sudarant paskolos sutartį su Ieškovu, atsakovai buvo susitikę, J. R. informavo V. P. ir J. G., jog tam, kad jie visi galėtų tęsti jungtinę veiklą, reikalingos papildomos lėšos, nes UAB „Apis Baltija“ tokiu lėšų neturi. Todėl ir buvo suteikta paskola. Siekdami bendros veiklos visi šios bylos dalyviai dėjo savo įnašus, o kadangi kiti pinigų neturėjo, ieškovas juos paskolino. Buvo sutarta, kad pinigai bus pervesti į UAB „Apis Baltija“. Ieškovas pervedė tiek pagal sutartį paskolintus pinigus, tiek ir savo dalį. Su ieškiniu pateiktoje sutartyje yra visos paskolos sutarties būtinosios sąlygos, todėl atsakovai privalo pagal ją atsiskaityti.

2017-05-09 nutartimi patvirtinta tarp ieškovo R. S. ir atsakovo V. P. sudaryta taikos sutartis. Kita 2017-05-09 nutartimi patvirtinta tarp ieškovo R. S. ir atsakovo J. G. sudarytą taikos sutartis. Bylos dalis dėl ieškovo R. S. reikalavimų atsakovams V. P. ir J. G. nutraukta.

Atsakovas J. R. į bylą pateikė priešieškinį ieškovui R. S., taip pat kitiems atsakovams pagal priešieškinį V. P., J. G., M. F., UAB „Apis Baltija“, trečiasis asmuo G. Ž., kuriuo prašo 2011-09-10 paskolos sutartį tarp ieškovo R. S. ir atsakovų V. P., J. R., J. G., M. F. pripažinti apsimestiniu sandoriu, siekiant pridengti jungtinės veiklos sandorį tarp R. S., V. P., J. R., J. G., M. F. ir UAB „Apis Baltija“ dėl siekio gauti pelną, vykdant elektros energijos prekybos verslą tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos, bei šiam sandoriui taikyti jungtinės veiklos sutarties taisykles.

Nurodė, kad R. S., J. R., V. P., J. G., M. F., UAB „Apis Baltija“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuriuos tikslas -  siekti, kad būtų gautas pelnas, vykdant elektros energijos prekybos verslą tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos. 2011-09-21 R. S. pervedė į jungtinės veiklos dalyvio UAB „Apis Baltija“ sąskaitą lėšas – 50 420,20 GBP (Didžiosios Britanijos svarų) (200 000 litų), kas buvo jo įnašas į jungtinę veiklą. Kiti jungtinės veiklos dalyvių įnašai buvo: M. F. - verslo bei politiniai ryšiai Ukrainoje; J. R. -verslo organizavimo patirtis ir žinios, bendros jungtinės veiklos koordinavimas; J. G. - informacijos apie padėtį elektros rinkoje rinkimas, teikimas, verslo sąlygų analizė; V. P. -techninė parama vykdant veiklą; UAB „Apis Baltija” - licencijuota elektros tiekimo veikla, ataskaitų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai teikimas, verslo sutarčių sudarymas.

Vykdydama veiklą UAB „Apis Baltija“ atliko faktinius veiksmus, o jungtinėje veikoje dalyvavę fiziniai asmenys vyko į Ukrainą derėtis dėl elektros tiekimo sąlygų ir kaštų, ieškoti partnerių, tartis dėl tolesnių verslo veiksmų su ukrainiečiais, dalyvavo susitikimuose, juos organizavo. 2014 metų pradžioje Ukrainoje kilus sumaiščiai planai žlugo ir tolesnis jungtinės veikos vykdymas tapo neįmanomas. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad pagal jungtinės veiklos sutartį vykdant verslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai patyrė šias išlaidas: 2011 m. - R. S. – 5 000 Lt, J. R. – 2 500 Lt, UAB „Apis Baltija“ – 42 156 Lt; 2013 m. – M. F. – 10 000 Lt, V. P. – 10 000 Lt, J. R. – 69 056 Lt (20 000 Eur), UAB „Apis Baltija“ – 71 512 Lt.

Atsiliepime į priešieškinį J. G. ir V. P. nurodė, kad ginčijamoje sutartyje šalių (išskyrus R. S.) finansinių išteklių naudojimas jungtinei veiklai apskritai nebuvo numatytas. Atsakovas J. R. tik išvardija neva buvusius jungtinės veiklos dalyvių įnašus, nenurodydamas jų dydžių, visgi nurodyti įnašai akivaizdžiai nėra lygiaverčiai, nėra jokių įrodymų apie dalyvių susitarimą dėl įnašų įvertinimo. Todėl net jeigu buvo planuojama bendrai vykdyti elektros energijos prekybos veikla, šalims buvo reikalingos piniginės lėšos, t.y. tikroji valia buvo paskolos gavimas. Pažymėjo, kad dažniausiai simuliacija, t.y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises, o simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Šiuo atveju atsakovas J. R. nenurodo, kokiais šalių tikslais vieną sandorį buvo siekiama pridengti kitu. Be to, šių atsakovų pagal priešieškinį teigimu J. R. teiginiai apie šalių neva patirtas išlaidas jungtinės veiklos sutarties vykdymui yra nepagrįsti. Atsakovams nieko nėra žinoma apie bendrą veiklos išlaidų apskaitą; nors Atsakovai yra patyrę minimalias išlaidas, tačiau ne atsakovo J. R. nurodyta apimtimi ir tik iš asmeninių, o ne iš ieškovo UAB “Apis Baltija” pervestų lėšų. Be to, kaip Atsakovai nurodė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, didžioji dalis iš R. S. į UAB „Apis Baltija” gautos sumos (apie 150 tūkst. Lt), Atsakovų žiniomis, buvo pervesta į AB „Litgrid“ depozitinę sąskaitą, taigi atsakovo J. R. nurodytos neva jungtinės veiklos dalyvių turėtos išlaidos negalėjo būti patirtos iš ieškovo UAB “Apis Baltija” pervestų lėšų. Kadangi J. R. vienintelis buvo susijęs su UAB “Apis Baltija”, o didžiausios nurodytos jungtinės veiklos išlaidos tenka būtent J. R. ir UAB “Apis Baltija”, Atsakovų nuomone, priešieškiniu yra siekiama išvengti realių įmonės ir/arba J. R. įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymo.

M. F. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jo nuomone atsakovu pagal jį įtrauktas nepagrįstai, nes dar 2011-09-15 tarp jo, R. S. ir G. Ž. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, kuria M. F. įsipareigojimus pagal su ieškiniu pateiktą paskolos sutartį perėmė G. Ž..

R. S. atsiliepdamas į priešieškinį su juo nesutiko. Paaiškino, kad bylos dalyvius iš tiesų siejo faktiniai bendros veiklos santykiai, tačiau tuo pačiu juos dar siejo ir paskolos teisiniai santykiai, kurie buvo rašytine forma šalių įtvirtinti paskolos sutartyje. Nurodė, kad paskolos sutartyje nėra jokių jungtinės veiklos sutarčiai būdingų ir būtinų elementų, paskolos sutarties turinys atitinka tokios rūšies sutartims keliamus reikalavimus, po paskolos sutarties sudarymo vykusi bendra ginčo šalių veikla nepaneigia paskolos sutarties buvimo, priešieškiniu nėra įrodytos CK 1.87 str. taikymo sąlygos, tai yra apsimestinio sandorio egzistavimą įrodančios teisinės aplinkybės.

Teismo posėdžio metu šalys iš esmės palaikė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.

Atsakovo J. R. atstovas papildomai aiškino, kad turėtų būti pripažinta, kad paskolos sutartis sudaryta ne su fiziniais amenimis, bet su UAB „Apis Baltija“.

J. G. ir V. P. aiškino, kad jie visi buvo susitarę veikti bendrai, siekdami pelno, tačiau tai nepavyko. Visiems buvo aišku, kad pinigus į verslą deda lygiomis dalimis ir juos skolinasi iš R. S.. Tas ir buvo padaryta. Kadangi verslas nepavyko, reikia jam pasiskolintas lėšas grąžinti. Jie patys dėl paskolos grąžinimo su ieškovu susitarė taikos sutartimis.

M. F. paaiškino, kad jis susidomėjo šiuo projektu, tačiau vėliau persigalvojo, pasitraukė ir perleido skolą G. Ž.. Iš esmės jis taip pat patvirtino, kad visi buvo susitarę veikti bendrai, veiklai pinigų skolinosi iš R. S..

Preliminarus sprendimas pakeistinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp R. S. ir V. P., J. R., J. G., M. F. 2011-09-10 buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią R. S. vienerių metų terminui paskolino V. P., J. R., J. G., M. F. 46 339,20 Eur (160 000 Lt), t.y. kiekvienam po 11 584,80 Eur (40 000 Lt), o paskolos gavėjai įsipareigojo grąžinti paskolos sumą (el.b.l. 8-9, t. I). Sutarties 1.3 p. šalys susitarė, kad paskolos davėjas pinigus perveda į UAB „Apis Baltija“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50,420.00 svarų sterlingų (el.b.l. 10-13, t. I).

2011-09-15 M. F., R. S. ir G. Ž. sudarė skolos perkėlimo sutartį, kuria G. Ž. perėmė įsipareigojimą dėl 40 000 Lt paskolos grąžinimo R. S. (el.b.l. 29-30, t. II).

Į bylą pateiktos atsakovams adresuotos 2016-11-21 pretenzijos dėl paskolos grąžinimo (el.b.l. 14-16, t. I).

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, siekiant pridengti jungtinės veiklos sandorį

Jungtinės veiklos sutartis sudaroma dviem ar daugiau asmenų kooperuojant savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigojant veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Pagal to paties straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinė. Šios bylos proceso dalyvių paaiškinimai bei rašytiniais įrodymais (el.b.l. 131-141, t. I, 159, t. II) nustatyta, kad šalys iš tiesų vykdė bendrą veiklą. Nagrinėjamoje byloje ir nekilo ginčo dėl to, kad proceso dalyviai siekė bendrų tikslų, siekė veikti kartu ir ateityje gauti iš šios veiklos pelno. Kartu teismas pažymi, kad šie juos sieję teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau nei dėl jų turinio, nei dėl teisėtumo nebus pasisakoma.

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta tikslu pridengti galimą bendros jungtinės veiklos sandorį.

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys (CK 1.87 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kilus ginčui dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.). Vienas esminių teisės normos, įtvirtintos CK 1.87 straipsnyje taikymo kriterijų – visų sutarties šalių valia sudaryti apsimestinį sandorį. Tokiu atveju turi būti nustatyta ir priežastis apsimestiniam sandoriui sudaryti.

R. S., V. P., J. G. aiškino, kad buvo tartasi dėl bendros veiklos, ji net buvo vykdyta, nors jokios rašytinės sutarties sudaryta dėl to nebuvo. Tuo tarpu paskolos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad kiti bendros veiklos siekę asmenys neturėjo asmeninių lėšų, kuriomis būtų galėję prisidėti prie bendros veiklos - R. S. visiems pinigų paskolino. Būtent todėl, kad pinigai buvo skirti bendrai suplanuotai veiklai, jie ir buvo pervesti į UAB „Apis Baltija“, o ne į paskolos gavėjų sąskaitą. Šie asmenys patvirtino, kad planavo, jog gavus pelną pirmiausia grąžins pinigus R. S., o vėliau gavę dar didesnį pelną, jį visi dalinsis. Tačiau tiek V. P., tiek J. G. patvirtino supratę, kad yra kiekvienas asmeniškai atsakingas už savo pasiskolintų pinigų dalį, todėl nepavykus pelno gauti savo dalį reikia R. S. grąžinti. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir M. F., duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo tokiu aiškinimu netikėti. Tokį aiškinimą patvirtina ir aplinkybė, kad paskolinęs 160 000 Lt, R. S. į UAB „Apis Baltija“ sąskaitą pervedė beveik 200 000 Lt, taip prisidėdamas ir savo asmenine lėšų dalimi, lygia kiekvienam kitam paskolintai sumai. Visi paskolos sutarties dalyviai, išskyrus J. R., nurodo aiškiai supratę, jog asmeniškai prisiima paskolinius įsipareigojimus. Paskolos sutarties tekstas aiškus, nedviprasmiškas, ji sudaryta raštu, jame aptartos visos būtinos paskolos sutarties sąlygos: kreditorius, skolininkai, paskolos suma, grąžinimo terminas, pinigų perdavimo būdas. Tuo tarpu atsakovo argumentai, kad R. S. vienintelis davė pinigus bendrai veiklai vystyti nėra niekuo pagrįsti. Sutiktina ir su ieškovo atstovės nuomone, jog tokie veiksmai būtų buvę nelogiški ir neprotingi, todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtini (CPK 176, 185 str.).

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog paskolos sutarties šalis siejo ir dar kokie nors santykiai, savaime nepaneigia tarp jų susiformavusių paskolos teisinių santykių. Byloje nenustatyta buvus visų paskolos sutarties šalių valią sudaryti apsimestinį sandorį. Teismas nenustatė ir buvus kokią nors priežastį apsimestiniam sandoriui sudaryti. Vadovaujantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad ginčijama paskolos sutartis nebuvo apsimestinis sandoris, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių pateikti argumentai ir įrodymai nėra reikšmingi ginčo santykio kvalifikavimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl skolos priteisimo

Nustačius, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, darytina išvada, kad R. S., vadovaudamasis 2011-09-10 sutartimi, iš J. R. 11 584,80 Eur (40 000 Lt) reikalauja pagrįstai (CK 6.870, 6.873 str.).

Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad jis neturi paskolos grąžinti, nes asmeniškai pinigų negavo. Paskolos sutarties šalys aiškiai raštu susitarė dėl pinigų perdavimo būdo. Paskolos suma buvo pervesta į UAB „Apis Baltija“ sąskaitą, vykdant sutartyje nurodytą sąlygą, toks pinigų perdavimo paskolos gavėjui būdas neprieštarauja teisės aktams, sutartyje aiškiai išreikšta paskolos gavėjų valia dėl jo.

Dėl palūkanų priteisimo

Teismas nepagrįstais laiko atsakovo bei jo atstovo argumentus apie tai, kad palūkanų ieškovas reikalauja nepagrįstai, kadangi dėl jų nebuvo susitarta. Sprendžiant klausimą dėl palūkanų priteisimo nereikšminga ir atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pats ieškovas nereikalavo skolos grąžinti suėjus sutartyje nustatytam terminui.

Pagal CK 6.261 str. praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas nuo negrąžintos paskolos už laikotarpį nuo 2012-09-22 iki 2016-12-14 iš atsakovo J. R. paskaičiavo 2 450,27 Eur palūkanų (el.b.l. 3). Vadovaujantis CK 6.261 str., 6.210 str. 1 d. ieškovui ši suma iš J. R. priteistina.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo J. R. taip pat  priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-12-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, įvertinęs ieškovo R. S. pateiktų, jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų turinį, konstatuoja, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos, išlaidos advokato pagalbai neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui R. S. iš atsakovo J. R. priteistina 1 930,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, advokato išlaidos, išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (lėktuvo bilietai, transporto išlaidos) (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 10 p.).

Kiti proceso dalyviai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismas byloje patyrė 31,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo J. R. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atsakovui išaiškintina, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Už ieškovo šioje byloje pareikštus reikalavimus turėjo būti sumokėtas 424 Eur žyminis mokestis, ieškovas sumokėjo 452 Eur, t.y. daugiau nei nustato įstatymas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ieškovui grąžintina 28 Eur žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

pakeisti 2016-12-20 preliminarų teismo sprendimą. Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 584,80 Eur paskolos, 2 450,27 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (14 035,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 930,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

J. R. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-12-14 Noreda banke (mokėtojas Žabolienė ir partneriai Metida advokatų profesinė bendrija, juridinio asmens kodas 304214360).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Giedrė Čėsnienė