ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.   

Šiauliai

Šiaulių

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5177-1107/2020, kuria atmestas antstolės R. G. prašymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė R. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prašymu skirti baudą skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Miesto administratorius“ vadovui M. L. už teismo sprendimo nevykdymą.

2.       Prašyme nurodė, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-79-375/2019 dėl įpareigojimo UAB „Miesto administratorius“ pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini), į viršutinį M. S. nuomojamą butą adresu: (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, jog UAB „Miesto administratorius“ piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą.

3.       Suinteresuoto asmuo UAB „Miesto administratorius“ prašė atmesti prašymą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad byloje turi būti išspręstas klausimas, ar tas sprendimas, už kurio nevykdymą prašoma paskirti baudą, iš esmės yra įmanomas įvykdyti. Byloje pateiktas 2019 m. spalio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio pagrindu buvo kreipiamasi į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, vėliau neigiamas teismo sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, kuris sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo metu yra ruošiamas kasacinis skundas dėl priimtų procesinių sprendimų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog 2019 m. spalio 8 d. dalyvaujant pačiam M. S. ir jo atstovui antstoliui M. P. bei UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L., buvo bandoma įvykdyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019 įpareigojimą, tačiau konstatuota, jog fiziškai įvykdyti teismo sprendimo yra neįmanoma neradus vandentiekio vamzdžio aklės/sklendės ar kitokių vandens ribojimų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos antstolės R. G. prašymo dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

5.       Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams antstolės R. G. pateiktos vykdomosios bylos, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019 bei Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1001-259/2019 teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ir Kauno apygardos teismas, priimdami sprendimus, įpareigojančius skolininkę UAB „Miesto administratorius“ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tuose pačiuose sprendimuose nenurodė, ar skolininkei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, išieškotojas turi teisę atlikti tuos veiksmus skolininkės lėšomis ir kartu išieškoti iš skolininkės reikiamas išlaidas. Nurodytais procesiniais sprendimais nebuvo nustatyta skolininkės UAB „Miesto administratorius“ pareiga atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kaip išskirtinai asmeninė skolininkės prievolė.

6.       Teismas darė išvadą, jog antstolės R. G. 2019 m. rugpjūčio 26 d. surašytas sprendimo neįvykdymo aktas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti perduotas sprendimą priėmusiam teismui, kuris gali išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnyje nustatytas taisykles, ir priimti nutartį, pakeičiančią sprendimo vykdymo tvarką ir nustatančią išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

7.       Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens M. S. atstovė pateikė prašymą iš skolininkės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur advokato pagalbos išlaidų už advokato atstovavimą nagrinėjant prašymą dėl baudos skyrimo. Teismas iš pateikto bylinėjimosi išlaidų kvito nustatė, jog pinigų sumokėjimo fakto suinteresuotas asmuo M. S. nėra patvirtinęs savo parašu. Teismas, atmetęs antstolės prašymą bei suinteresuotam asmeniui nepateikus bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą patvirtinančio tinkamo dokumento su pinigus sumokėjusio asmens parašu, nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės R. G. prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, paneigianti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumą, įgalinanti asmenis akivaizdžiai piktnaudžiauti teise bei išvengti neteisėtų veiksmų teisinių pasekmių.

8.2.       Visiškai nepagrįsti ir jokio teisinio pagrindo neturintys teismo argumentai, kad teismų sprendimais nebuvo nustatyta skolininkės pareiga atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kaip išskirtinai asmeninė skolininkės prievolė. Priešingai šiems argumentams, teismo įpareigojimas skolininkei pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį skolininkei nuosavybės teise priklausančiame bute, į viršutinį M. S. nuomojamą butą savo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra išimtinai atsakovės (skolininkės) asmeninė prievolė, kuria įvykdyti gali tik ji pati.

8.3.       Teismas neišnagrinėjo prašymo iš esmės ir neįvertino skolininkės piktybiško teismo sprendimo nevykdymo, t. y. kad skolininkė buvo pateikusi nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, tokiu būdu išvengdama tiek sprendimo vykdymo, tiek baudos už jo nevykdymą paskyrimo.

8.4.       Nepagrįstas teismo argumentas dėl suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Byloje pateiktas kvitas patvirtina, kas gavo pinigus, iš ko pinigai paimti, pagal kokį susitarimą.

9.       Suinteresuotas asmuo (skolininkė) UAB „Miesto administratorius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.1.       Apeliantas nenurodė nei vieno argumento, dėl kokių objektyvių priežasčių įpareigojimas pašalinti savavališkai uždėtą aklę ir įrengti vandentiekio vamzdį yra asmeninio pobūdžio. Visos pagrindinės bylos nagrinėjimo metu UAB „Miesto administratorius“ įrodinėjo, kad aklės vieta jam nežinoma, kadangi jis jos nedėjo ir apelianto vandentiekio vamzdžio niekaip nepažeidė.

9.2.       Po 2019 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo suinteresuotas asmuo dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą, bendravo su apeliantu, jog šis įsileistų į savo butą, kad būtų galima nustatyti, kur per suinteresuoto asmens butą eina vandentiekio vamzdis į apeliantui priklausantį butą. 2019 m. spalio 8 d. apžiūroje dalyvaujant tiek suinteresuotam asmeniui, tiek jo įgaliotam atstovui, buvo nustatyta, kurioje vietoje iš apelianto buto nueina vandentiekio vamzdis į suinteresuoto asmens butą, tačiau šį vamzdį apžiūrėjus buvo matyti, jog jis vientisas ir jame jokios aklės nėra uždėtos. Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymas yra neįmanomas, todėl jau vien šiuo pagrindu teismas negalėjo taikyti baudos

9.3.       Nei rašytinio prašymo, nei išlaidų pagrindimo apeliantas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Apeliantas byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris nebuvo pasirašytas apelianto, grafoje, kurioje turi būti nurodytas pinigus sumokėjusio asmens vardas, pavardė ir parašas nebuvo asmens parašo. Pateiktas rašytinis įrodymas buvo pagrįstai atmestas pirmosios instancijos teismo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

13.       Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas.

14.       Taigi, CPK 771 straipsnio 6 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu, ar skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai skolininko sąskaita gali atlikti ir kitas asmuo. Nuo šių aplinkybių nustatymo priklauso, ar taikytinos CPK 771 straipsnio 1-5 dalies, ar 6 dalyje numatytos atitinkamo sprendimo neįvykdymo pasekmės.

15.       Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, savavališkai atliktų veiksmų padarinių šalinimas nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkai atliktų veiksmų padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

16.       Nagrinėjamu atveju iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, kuris Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1001-259/2019 buvo paliktas nepakeistu, nustatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą, įpareigojantį atsakovę UAB „Miesto administratorius“ pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini), į viršutinį ieškovo M. S. nuomojamą butą adresu: (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nenurodė, ar, skolininkei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, išieškotojas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti skolininkės lėšomis ir kartu išieškoti iš skolininkės reikiamas išlaidas, taip pat nebuvo nustatyta skolininkės pareiga atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kaip išskirtinai asmeninė skolininkės prievolė.

17.       Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 771 straipsnio, darytina išvada, kad jeigu teismo įpareigojimas nėra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019 nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, į viršutinį ieškovo nuomojamą butą savo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nėra glaudžiai susijęs su skolininkės UAB „Miesto administratorius“ asmeniu ir nėra tokio pobūdžio, kad jei jis nevykdomas, jį galėtų įvykdyti tik pati skolininkė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkei nevykdant teismo įpareigojimo, šį įpareigojimą gali įvykdyti ir tretieji asmenys. 

18.       Nustačius, kad prievolė nėra asmeninio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių.

19.       Iš ginčijamos nutarties turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino antstolei teisę surašytą sprendimo neįvykdymo aktą perduoti sprendimą priėmusiam teismui, kuris išspręstų sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės pagrįstas.

20.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš suinteresuoto asmens M. S. atstovės pateikto bylinėjimosi išlaidų 2020 m. liepos 16 d. kvito (I t., 140 b. l.) matyti, jog pinigų sumokėjimo fakto suinteresuotas asmuo M. S. nėra patvirtinęs savo parašu. Pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito naudojimo, išrašymo ir apskaitos ypatumus reglamentuoja Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340. Pagal šių taisyklių 3 punkto nuostatas, pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris, tinkamai užpildytas ir turintis visas šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo pirkimo ūkinės operacijas įvykdymo faktą. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė tos pačios datos ir serijos prie grafos pasirašyto kvito kopiją (I t., 145 b. l.), kuriame nurodyta, jog pasirašyta „pagal įgaliojimą“. Kaip matyti, šis pinigų priėmimo kvitas iš esmės identiškas suinteresuoto asmens M. S. atstovės pirmosios instancijos pateikto bylinėjimosi išlaidų 2020 m. liepos 16 d. kvitui, kuris buvo nepatvirtintas mokėtojo parašu (I t., 140 b. l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo abejoti apelianto pateikto įrodymo – pinigų priėmimo kvito kopijos – autentiškumu ir patikimumu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kaip ir dėl antstolio veiksmų (CPK 442 straipsnio 6 punktas), todėl dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Aptariamu atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo patyrė atsiliepdamas į antstolės prašymą dėl baudos skyrimo bei prašydamas tenkinti antstolės prašymą. Taigi, apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas nei skolininkės, todėl, atmetus antstolės prašymą dėl baudos skyrimo, nėra pagrindo iš skolininkės suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto M. S. suinteresuotam asmeniui UAB „Miesto administratorius“ priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“, juridinio asmens kodas 303102718, 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė