Civilinė byla Nr. e2S-170-254/2021

    Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18677-2019-1

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.3.1.18.5.; 3.3.2.5.; 3.3.4.2.2.

 (S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EU energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EU Energija“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „EU energija“ ir H. K. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai UAB „EU energija“, atstovaujama direktoriaus A. A., ir H. K. 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su bendru prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino ir patvirtino tarp šalių sudarytą 2019 m. lapkričio 11 d. taikos sutartį.

2.       Pareiškėja UAB „EU energija“ 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė: 1) atnaujinti Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2SP-29117-1070/2019 procesą; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-29117-1070/2019 ir prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti; 3) pateikti atitinkamoms institucijoms ištirti dokumentų klastojimą ir parašų padirbinėjimą. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos vadovas A. A. 2019 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties nepasirašė, nieko apie ją nežinojo ir jos tvirtinti teismui neteikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „EU energija“ ir H. K. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atmetė prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta UAB „EU energija“ ir H. K. 2019 m. lapkričio 11 d. pasirašyta taikos sutartis, panaikinimo ir priteisė H. K. iš UAB „EU energija“ 162,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos atstovo A. A. nurodytos aplinkybės, kad jis nepasirašė taikos sutarties ir prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo bei nežinojo apie prašymo pateikimą teismui patvirtinti taikos sutartį, yra pagrindas procesą atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5.       Teismas nustatė, kad prašymas patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 11 d. 16:39:05 juridinio asmens UAB „EU energija“ vardu ir pasirašytas A. A. elektroniniu parašu, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį faktą, teismo teigimu, taip pat patvirtina byloje gautas Nacionalinės teismų administracijos 2020 m. rugsėjo 11 d. raštas dėl duomenų pateikimo. Teismas konstatavo, kad A. A. ginčijamo prašymo ir taikos sutarties pateikimo metu buvo juridiniam asmeniui UAB „EU energija“ teikiamų paslaugų LITEKO VEP posistemyje administratoriumi, jis vienintelis turėjo galimybę jungtis prie portalo kaip UAB „EU energija“ atstovas, jungdamasis identifikavo save VIISP suteikiama tapatybės nustatymo paslauga, t. y. prisijungimas prie paskyros vyko naudojantis elektroniniu parašu ar elektroninės bankininkystės sistema. Dėl to teismas sprendė, kad būtent jis atsako už teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis, o pagal taisyklių 16 punktą, jo pareiškimai, informacija ir kitos valios išraiškos formos, pateiktos į LITEKO VEP posistemį, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente ir būtent jis privalo prisiimti visas iš tokių veiksmų atsiradusias pareigas.

6.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos argumento, kad teismo patvirtinta taikos sutartis buvo suklastota, pažymėjo, jog A. A. nurodė, kad parašas ginčijamoje taikos sutartyje, galimai yra jo įgalioto asmens V. M.. Teismas nurodė, kad byloje nėra taikos sutarties originalo, todėl nėra galimybės parašo suklastojimo fakto nustatymui ekspertizę. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 2 d. UAB „EU energija“ direktorius A. A. įgaliojo V. M. atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla, t. y. tvarkyti ir disponuoti sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis bet kuriame banke, atidaryti sąskaitas banke bei atlikti visus reikiamus veiksmus, reikalingus įmonės veiklai vykdyti. Teismas, remdamasis minėtu įgaliojimu, sprendė, kad nėra pagrindo netikėti H. K. parodymais, kurie yra pagrįsti ir bylos rašytiniais įrodymais apie UAB „EU energija“ skolą Ramirent Baltic AS bei dėl to vykusias derybas su šios įmonės atstove bei antstoliu, kad V. M. UAB „EU energija“ vardu užsakė iš H. K. teisines paslaugas 1 000 Eur sumai, o atsiskaitymo už šias paslaugas užtikrinimui buvo parengta taikos sutartis. Teismas laikė, kad labiau tikėtina, jog ginčijamą taikos sutartį popierine forma pasirašė UAB „EU energija“ įgaliotas asmuo V. M. bei patvirtino ją įmonės antspaudu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijama taikos sutartis dėl joje esančio parašo nepanašumo į A. A. parašą yra suklastota.

7.       Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas gavęs pareiškėjos prašymą (tinkamai pateiktą ir pasirašytą elektroniniu parašu įmonės UAB „EU energija“ ir įmonės direktoriaus A. A.) pagrįstai imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią taikos sutartį patvirtino, taikos sutartis yra sudaryta suteiktų teisinių paslaugų pagrindu. Dėl to teismas prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d nutartį atmetė.

IV.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Pareiškėja UAB „EU energija“, atstovaujama direktoriaus A. A., 2020 m. lapkričio 19 d. dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y., pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą. Pareiškėja UAB „EU energija“, atstovaujama direktoriaus V. M., 2021 m. sausio 19 d. pateikė tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuriame prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, taip pat panaikinti nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos H. K. priteista 162,06 Eur bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikti atitinkamoms institucijoms ištirti dokumentų klastojimą ir parašų padirbinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo pateikė A. A.. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Nacionalinė teismų administracija rašte teismui nurodė, jog dokumentai buvo pasiųsti iš kompiuterio IP adreso (duomenys neskelbtini), tačiau šis IP adresas niekada nepriklausė ir nepriklauso nei vienam UAB „EU energija“ kompiuteriui. Pažymėjo ir tai, kad liko neišaiškinta kam priklauso IP adresas (duomenys neskelbtini).

8.2. Teismas neišsiaiškino, kur yra 2019 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties originalas. Pažymėjo, kad A. A. niekada nesakė, jog parašas ginčijamoje taikos sutartyje, galimai yra jo įgalioto asmens V. M., jis nuolat kartojo, kad parašas yra ne jo, ir kad jis tokios sutarties nepasirašinėjo ir apie jokius susitarimus su H. K. nieko nežino ir tokio asmens nepažįsta.

8.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja ar jos įgaliotas asmuo V. M. su H. K. nebuvo sudaręs rašytinės sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo. Pažymėjo, kad H. K. išrašyta ir apmokėjimui pateikta sąskaita faktūra nesukūrė UAB „EU energija“ pareigos apmokėti joje nurodytą sumą.

9. Suinteresuotas asmuo H. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašė pareiškėjos atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą arba jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.  Nurodė, kad A. A., atstovaujamas advokato L. M., 2020 m. lapkričio 19 d. neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, nes A. A. nuo 2020 m. vasario 11 d. nėra pareiškėjos UAB „EU energija“ direktorius.

9.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad H. K. suteikė pareiškėjai teisines paslaugas. Pažymėjo, kad V. M., kaip įmonės UAB „EU energija“ atstovas, žodžiu kreipėsi į H. K. dėl papildomų teisinių ir kitų paslaugų suteikimo, žodžiu sutariant paslaugų kainą, todėl 2019 m. lapkričio 6 d. H. K. išrašė įmonei UAB „EU energija“ sąskaitą faktūrą 1 000 Eur sumai už bendruosius patarimus ir konsultacijas, konsultacijas verslo ir kita valdymo veiklos bei mokesčių klausimais, teisinių dokumentų rengimą ir šią sąskaitą H. K. el. paštu išsiuntė įmonei UAB „EU energija“, tačiau ši sąskaitos neapmokėjo, dėl ko ir buvo sudaryta taikos sutartis. Pažymėjo, kad H. K. susitikęs su V. M., kaip įmonės UAB „EU energija“ atstovu, pateikė prašymą su taikos sutartimi, kurią ranka H. K. pasirašė ir nurodė, kad ranka turi pasirašyti UAB „EU energija“ direktorius A. A., po to jis mobiliu elektroniniu parašu turi pasirašyti ir po to pateikti teismui. Pažymėjo ir tai, kad V. M. nepateikė H. K. prašymo ir taikos sutarties antro egzemplioriaus, kuriame būtų ranka pasirašyta įmonės UAB „EU energija“ direktoriaus A. A., todėl H. K. teismui negalėjo pateikti prašymo ir taikos sutarties originalų.

9.3.  Pažymėjo, kad pas pareiškėją buvo įprasta praktika, jog įmonės dokumentus pasirašo įgaliotas asmuo V. M., nors nurodoma, kad pasirašo pats A. A.. Pasak suinteresuoto asmens, minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Nurodė, kad nepaisant to, jog galimai prašymą ir taikos sutartį ranka nepasirašė A. A., tačiau objektyviais duomenimis nustatyta, kad prašymą ir taikos sutartį mobiliu elektroniniu parašu pasirašė A. A. kaip įmonės UAB „EU energija“ direktorius, todėl prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir taikos sutartis yra galiojantys. Pažymėjo, kad A. A. teikdamas teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo negalėjo nematyti, jog teikia taikos sutartį. Be to, nors apeliantė teigia, kad nežino kam priklauso IP adresas iš kurio buvo pateiktas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad šis IP adresas jai nepriklauso. Tuo tarpu, byloje nustatyta, kad UAB „EU energija“ vardu teismui pateikti dokumentus per EPP galėjo tik jos direktorius A. A..

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IX.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl papildomų dokumentų priėmimo

11.       Suinteresuotas asmuo H. K. 2021 m. vasario 3 d. pateikė papildomą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos (CPK 335 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju suinteresuoto asmens pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas papildomu atsiliepimu į atskirąjį skundą, savo turiniu yra pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų papildymas. Pažymėtina, kad CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį skundą) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, o papildyti atsiliepimą į atskirąjį skundą apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos nenumato, todėl 2021 m. vasario 3 d. pateiktą papildomą atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo H. K. 2021 m. vasario 8 d. pateikė dar prašymą dėl papildomų dokumentų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad papildomi dokumentai pateikti teismui išnagrinėjus bylą ir atidėjus nutarties priėmimą ir paskelbimą, tai jie atsisakytini priimti (CPK 325 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). 

Dėl suinteresuoto asmens prašymo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą

12.       Suinteresuotas asmuo H. K. prašo pareiškėjos UAB „EU energija“ 2020 m. lapkričio 19 d. pateiktą atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, nes jį įmonės vardu pateikė A. A., kuris nėra UAB „EU energija“ direktorius. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartyje nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties pateikė UAB „EU energija“, tačiau jį pasirašė asmuo (A. A.), kuris nėra pareiškėjos UAB „EU energija“ vadovas, todėl nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą. Pareiškėja UAB „EU energija“ 2021 m. sausio 19 d. pateikė minėtą atskirąjį skundą, pasirašytą V. M.. Iš į bylą pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio 2020 m. gruodžio 3 d. išrašo nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 11 d. UAB „EU energija“ direktoriumi yra V. M.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja UAB „EU energija“ pašalino Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartyje nustatytus 2020 m. lapkričio 19 d. atskirojo skundo trūkumus, todėl atskirasis skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną ir nėra teisinio pagrindo pateiktą atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos esmės

13.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl supaprastinto proceso tvarka patvirtintos taikos sutarties ir atmestas prašymas dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „EU energija“ per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė bendrą šalių pasirašytą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino ir patvirtino tarp šalių sudarytą 2019 m. lapkričio 11 d. taikos sutartį. Pareiškėja UAB „EU energija“, atstovaujama advokato L. M., su kuriuo 2019 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjos vadovas A. A. 2019 m. lapkričio 11 d. taikos sutarties nepasirašė, nieko apie ją nežinojo ir jos tvirtinti teismui nepateikė. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atnaujino procesą  CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta UAB „EU energija“ ir H. K. 2019 m. lapkričio 11 d. pasirašyta taikos sutartis, panaikinimo, jį atmetė, priteisė iš apeliantės 162,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

17.       Pagal CPK 371 straipsnio 1 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą, kurios procesas buvo atnaujintas, priima vieną iš šiame straipsnyje nurodytų procesinių sprendimų: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). CPK nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, tiesiogiai neįtvirtina teisės į teismo nutarties, kuria, išnagrinėjus bylą atnaujintame procese, atmetamas prašymas dėl byloje priimto teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo, apskundimą apeliacine tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi, dėl teismo procesinio sprendimo, priimto byloje, kurios procesas buvo atnaujintas, apskundimo galimybės turi būti sprendžiama atsižvelgiant į bendrąsias CPK nuostatas, atitinkamai bylos kategorijai taikytinas specialiąsias taisykles, taip pat įvertinant pagrindus, dėl kurių procesas konkrečioje byloje buvo atnaujintas.

18.       Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad atnaujinus procesą byloje, kurioje priimtam baigiamajam aktui apeliacinio apskundimo galimybė nenustatyta, CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo procesiniai sprendimai taip pat negali būti skundžiami apeliacine tvarka. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atnaujinęs bylos procesą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos atitinkamai bylų kategorijai, įskaitant ir apeliaciją ribojančias nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas skundžiama nutartimi procesą atnaujino ir ta pačia nutartimi išnagrinėjęs bylą teismas atmetė prašymą dėl teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka panaikinimo, t. y. teismas pakartotinai išnagrinėjęs bylą priėmė CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos, todėl atnaujinus procesą byloje, kurioje priimtam baigiamajam aktui apeliacinio apskundimo galimybė nenustatyta, CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo procesiniai sprendimai taip pat negali būti skundžiami apeliacine tvarka (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1750-390/2020, 2017 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2261-480/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1293-796/2020).

20.       Teisė į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys. Teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais gali būti ribojama, tačiau kiekvienas šios teisės ribojimas turi būti pateisinamas juo siekiamu teisėtu tikslu ir atitikti proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

21.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog bendrųjų peržiūros instancine tvarka taisyklių išimtis yra tuomet, kai procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria atmetamas jų prašymas dėl teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 14 punkte nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, prašymas (dokumento registracijos Nr.: (duomenys neskelbtini)) patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-29117-1070/2019 pateiktas 2019-11-11 16:39:05 juridinio asmens UAB „EU energija“ vardu ir pasirašytas A. A. elektroniniu parašu, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį faktą taip pat patvirtina byloje gautas 2020 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės teismų administracijos raštas dėl duomenų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad LITEKO centrinės duomenų bazės įrašų duomenimis, iš Portalo paslaugų gavėjo UAB „EU energija“ (Portale identifikuojamo pagal juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini)) paskyros 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas procesinis dokumentas, kuris LITEKO 2019 m. lapkričio 12 d. buvo užregistruotas kaip „Prašymas (pagal CPK XXXIX sk.)“ suteikiant registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto dokumento pateikimas teismui, o kartu ir jo pasirašymas elektroniniu parašu, buvo atliktas prie Portalo paskyros prisijungus kaip paslaugų gavėjo atstovu A. A. (Portale identifikuojamu pagal fizinio asmens kodą). Prie juridinio asmens UAB „EU energija“ Portalo paskyros atstovas A. A. jungėsi naudodamasis VIISP suteikiama tapatybės nustatymo paslauga, t. y. prisijungimas prie paskyros vyko naudojantis elektroniniu parašu ar elektroninės bankininkystės sistema, o prisijungimas ir procesinio dokumento teismui pateikimas buvo atliekamas naudojant IP adresą (duomenys neskelbtini).

23.        Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesas byloje buvo atnaujintas pareiškėjos prašomu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, pareiškėjas neprašė procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), todėl byloje nėra pagrindo taikyti bendrųjų peržiūros instancine tvarka taisyklių išimtį.

24.       CPK

25.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria po proceso atnaujinimo atmestas prašymas panaikinti teismo nutartimi supaprastinto proceso tvarka patvirtintą taikos sutartį, negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjos UAB „EU energija“ atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis, 582 straipsnio 11 dalis.). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog minėta nutartis skundžiama, taip pat tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą ir perdavė jį apeliacinės instancijos teismui, nėra pagrindas tęsti neteisėtai prasidėjusį apeliacijos procesą.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nutraukus, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Suinteresuotas asmuo H. K. 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą priteisti 300,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 0,29 Eur už mokėjimo pavedimą).

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėta supaprastinto proceso tvarka, numatyta CPK XXXIX skyriuje. Įstatymų leidėjas CPK 582 straipsnio 12 dalyje nustatė imperatyvią normą, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pažymėtina, kad CPK 582 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta specialioji teisės norma taikoma sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą bylose, kuriose sprendžiami prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, todėl šiuo atveju CPK 443 straipsnio 6 dalies bendroji teisės norma dėl galimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingos teisenos bylose netaikytina. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-239-613/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-825-614/2019 Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-341-828/2020).

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas gali paskirstyti atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių jos susidarė (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktas dėl to, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, išlaidos dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį parengimo susidarė dėl šiuos procesinius dokumentus pateikusių asmenų procesinio elgesio, kuris neatitinka pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, todėl apeliacinį procesą nutraukus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, CPK 582 straipsnio 12 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EU energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                        Dalė Burdulienė