Pranešėjas Ž. Bertašius                                               Civilinė byla Nr. 2A-20-479/2016

Teisėja K. Domarkienė                                              Proceso Nr. 2-06-3-00889-2012-1

                                             Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                              2.3.2.9.1.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. R. ir I. M. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. R., I. M. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Neringos savivaldybės administracijai, V. V., J. B. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. R., I. M. K. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė nurodė, kad 2004-06-15 atlikus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovas savavališkai rekonstruoja gyvenamojo namo antrą aukštą – naujai perklojo stogo dangą ir medines laikančias konstrukcijas. Ieškovė paaiškino, kad pagal tuo metu galiojusio LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. nuostatas keičiant gyvenamojo namo stogą ir laikančias konstrukcijas buvo privaloma turėti statybos leidimą. Ieškinyje nurodoma, kad nustačius savavališkos statybos faktą atsakovui 2004-06-15 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pareikalauta nedelsiant sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, suderinti statinio projektą bei nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Be to, už savavališkos statybos darbų vykdymą atsakovui A. R. buvo paskirta 1 000 Lt bauda. Ieškovė nurodė ir tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-10 sprendimu buvo panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimas Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-1, 6-7, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, taip pat panaikintas ir jo pagrindu atsakovui ir R. K. Neringos savivaldybės administracijos 2002-12-24 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad panaikinus nurodytus administracinius aktus, pradėta statinių įteisinimo procedūra nutrūko ir iki šiol statybos leidimas atliktiems pastato rekonstrukcijos darbams nėra gautas. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 2004-06-15 savavališkos statybos akte Nr.17 užfiksuotos savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti juos per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovai per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti atsakovus sumokėti 50 Lt baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-03 sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovus per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos, užfiksuotos 2004-06-15 savavališkos statybos akte Nr. 17, padarinius teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, teismas įpareigojo atsakovus per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovai per sprendime nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimų, teismas nusprendė kiekvienam atsakovui skirti po 14,48 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo termino, per kurį atsakovai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, pabaigos. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo pastatas – valgykla, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. R., I. M. K., V. V. bei J. B.. Byloje nustatyta, kad atlikus šio pastato statybos patikrinimą, 2004-06-15 atsakovui A. R. surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo iš atsakovo pareikalauta nedelsiant sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, suderinti statinio projektą bei nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Teismas nustatė, kad atsakovai iki šiol nėra gavę statybos leidimo atliktiems ginčo pastato rekonstrukcijos darbams įteisinti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl statybos padarinių pašalinimo pareikšti prasidėjo 2004-06-15, kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino reikalavimams pareikšti. Teismas taip pat konstatavo, kad 2004-06-15 savavališkos statybos akte atsakovui A. R. nustatyti įpareigojimai buvo privalomi ir atsakovei I. M. K., nes A. R. statybos darbus atliko ir kaip mirusiojo atsakovės sutuoktinio R. K. atstovas. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti net ir nesant patvirtintam teritorijos detaliajam planui, todėl teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimai gali būti įgyvendinti. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad teisės aktai nenumato teisės ieškovei atlikti statinio rekonstrukcijos padarinių pašalinimo darbų, todėl teismas konstatavo, kad šiuos darbus gali atlikti tik patys atsakovai, o šių darbų neatlikus, atsakovams tikslinga paskirti baudą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovės nurodytas 9 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra per trumpas, todėl teismas nustatė 12 mėnesių terminą teismo sprendime nurodytiems veiksmams atlikti.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti atsakovams 24 mėnesių terminą nuo detaliojo plano patvirtinimo dienos savavališkos statybos padariniams pašalinti. Atsakovas skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ieškovės reikalavimams pareikšti. Atsakovo įsitikinimu ieškinio senaties terminas prasidėjo 2001-06-29, kai atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už savavališką statybą ginčo pastate, todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareikšti. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pagal LR statybos įstatymo 28 str. nuostatas, nes pirmiausia atsakovui turėjo būti nustatytas įpareigojimas pašalinti pažeidimą ir tik jo neįvykdžius, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą. Dėl to teismas ieškovės ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo nustatytas 12 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra per trumpas, nes statybos įteisinimo procedūra gali užsitęsti ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti.

Kitu apeliaciniu skundu atsakovė I. M. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti atsakovams 24 mėnesių terminą nuo detaliojo plano patvirtinimo dienos savavališkos statybos padariniams pašalinti. Atsakovė skunde nurodė, kad ieškovė raštu nebuvo įpareigojusi atsakovės pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei I. M. K. ir dėl to ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ieškovės reikalavimams pareikšti. Atsakovės įsitikinimu ieškinio senaties terminas prasidėjo 2001-06-29, kai atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už savavališką statybą ginčo pastate, todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti. Atsakovė taip pat nurodė, kad teismas nepasisakė dėl LR statybos įstatymo 28 str. nustatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino taikymo. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo nustatytas 12 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra per trumpas, nes statybos įteisinimo procedūra gali užsitęsti ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Atsakovė teigė, kad teismas nepagrįstai nusprendė atsakovams skirti baudą, jeigu per nustatytą terminą nebus įvykdyti teismo įpareigojimai, nes savavališkos statybos padarinius gali pašalinti ir pati ieškovė, todėl bauda pagal LR CPK 273 str. 3 d. nuostatas atsakovams negali būti skiriama. Atsakovė tvirtino, kad teismo sprendime nustatyta 14,48 Eur dydžio bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną yra per didelė.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad 2004-06-15 savavališkos statybos akte buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir iš atsakovų pareikalauta nedelsiant sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, suderinti statinio projektą bei nustatyta tvarka gauti statybos leidimą, todėl šių veiksmų neatlikus, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą. Ieškovė nurodė ir tai, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas ir teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai. Ieškovė teigė, kad teismo nustatytas 12 mėnesių terminas yra pakankamas savavališkos statybos padariniams pašalinti. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad ieškovė pati negali pašalinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinių, todėl teismas pagrįstai nusprendė atsakovams paskirti baudą, jeigu teismo įpareigojimai per nustatytą terminą nebus įvykdyti.

Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad su apeliaciniais skundais sutinka iš dalies. Trečiasis asmuo nurodė, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nebuvo pateikusi reikalavimo atsakovams pašalinti savavališkos statybos padarinius. Trečiasis asmuo nurodė ir tai, kad teismo nustatytas 12 mėnesių terminas yra per trumpas savavališkos statybos padariniams pašalinti.

Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija nurodė, kad su apeliaciniais skundais sutinka iš dalies. Trečiasis asmuo nurodė, kad savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti, tačiau atsakovams turi būti nustatytas pakankamas terminas šiems veiksmams atlikti.

Atsiliepimu į atsakovo A. R. apeliacinį skundą atsakovė I. M. K. prašo šį skundą patenkinti.

Atsiliepimu į atsakovės I. M. K. apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo šį skundą patenkinti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniuose skunduose atsakovai A. R. ir I. M. K. nurodė, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ieškovės reikalavimams pareikšti. Atsakovų įsitikinimu ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo 2001-06-29, kai atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už savavališką statybą ginčo pastate, todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti. Su šiomis skundų nuostatomis negalima sutikti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (LR CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su atsakovų nuostata, kad skaičiuojant ieškinio senaties terminą ginčo pastate savavališka statyba turėjo būti vertinama kaip vientisas statybos procesas, kurio padariniams pašalinti ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo savavališkos statybos fakto paaiškėjimo dienos, tai yra 2001-06-29. Pažymėtina, jog atskirti to paties statinio rekonstrukcijos darbai gali skirtis tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal atlikimo laiką. Dėl to ieškinio senaties termino skaičiavimas neatsižvelgiant į tai, kada buvo atlikti konkretūs statinio rekonstrukcijos darbai neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties ir neužtikrintų teisėtumo statybos teisiniuose santykiuose. Kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė šioje byloje teismo prašė įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo užfiksuoti 2004-06-15 savavališkos statybos akte Nr. 17. Šiame savavališkos statybos akte nurodyta, kad atsakovas A. R. savavališkai rekonstruoja gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrą aukštą, tai yra iš naujo perklojo stogo dangą ir medines laikančias konstrukcijas. Nors atsakovai teigė, kad apie neteisėtos rekonstrukcijos atlikimą ieškovei buvo žinoma jau 2001-06-29, kai atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už savavališką statybą ginčo pastate, tačiau bylos duomenys šių atsakovų atsikirtimų nepatvirtina. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2001-06-29 A. R. ir R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog A. R. ir R. K. pakeitė jiems priklausančios pastato dalies paskirtį ir perplanavo patalpas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame 2001-06-29 nutarime taip pat nurodyta, jog A. R. ir R. K. administracinėn atsakomybėn yra traukiami už tai, kad perplanavo pastatą bei pakeitė pastato paskirtį. Kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo pašalinti 2001-06-29 nutarime nurodytų neteisėtos rekonstrukcijos padarinių. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl 2004-06-15 savavališkos statybos akte Nr. 17 nurodytų savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareikšti prasidėjo 2004-06-15. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir pagrįstai nusprendė, jog ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.

Atsakovai skunduose nurodė ir tai, kad ieškovė nesilaikė ieškinio pateikimo metu galiojusio LR statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatyto sutrumpinto vieno mėnesio termino ieškiniui pareikšti ir teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Ši skundų nuostata nepagrįsta. Ieškinio pateikimo metu galiojusio LR statybos įstatymo 28 str. 6 d. buvo nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Kasacinis teismas, aiškindamas LR statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatyto termino reikšmę, yra konstatavęs, kad tai procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį šiai institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio pateikimo metu galiojusio LR statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytas vieno mėnesio terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl šio termino praleidimas neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą.

Apeliantai skunduose nurodė ir tai, kad ieškovė nepateikė atsakovams privalomojo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. nuostatas. Apeliantų įsitikinimu pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti ir dėl to ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą. Su šia skundų nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2004-06-15 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, kuriame buvo užfiksuotas savavališkos statybos faktas bei nustatytas įpareigojimas statytojams nedelsiant sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, suderinti projektą bei nustatyta tvarka gauti leidimą statybai. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 2004-06-15 savavališkos statybos akte statytojams nustatytas įpareigojimas atitinka vieną iš akto surašymo metu galiojusio LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatytų sprendimų, kuriuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turėjo teisę priimti išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo (LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p.). Ieškovės atstovas paaiškino, kad pagal tuo metu inspekcijoje taikytą praktiką tokie sprendimai būdavo priimami tais atvejais, kai statinio statyba galėjo būti vykdoma ir savavališkos statybos padariniai galėjo būti pašalinti gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Taigi negalima sutikti su atsakovų nuostata, jog jie nebuvo įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Būtina įvertinti ir tai, kad galiojusio LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. 5 p. nustatė ieškovei teisę kreiptis į teismą net ir nepriėmus LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1, 2, 3 p. nurodytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2004-06-15 savavališkos statybos akte nurodyti įpareigojimai nebuvo tinkamai įvykdyti ir savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

Skunduose nurodoma ir tai, kad teismo nustatytas 12 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra per trumpas, nes statybos įteisinimo procedūra gali užsitęsti ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundų nuostata sutikti taip pat negalima.  Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus atsakovai gali įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą net ir nesant patvirtintam teritorijos, esančios tarp Kalno ir Miško gatvių Neringoje, detaliajam planui. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovų nuostata, jog terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti turėtų būti skaičiuojamas nuo teritorijos detaliojo plano patvirtinimo dienos. Nors atsakovai teigė, kad teismo nustatytas 12 mėnesių terminas yra per trumpas, tačiau apeliaciniuose skunduose atsakovų nurodyti argumentai apie galimai užsitęsiančią rekonstrukcijos įteisinimo procedūrą šių aplinkybių nepatvirtina. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių rekonstrukcijos įteisinimo procedūra galėtų užsitęsti ilgiau nei 12 mėnesių (LR CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad savavališka statyba atsakovams priklausančiame pastate buvo užfiksuota dar 2004 metais, tačiau jos padariniai iki šiol nėra pašalinti. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovai jau yra pradėję savavališkos statybos įteisinimo veiksmus. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 12 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra protingas ir pakankamas teismo sprendime nurodytiems veiksmams atlikti.

Apeliaciniame skunde atsakovė I. M. K. nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė atsakovams skirti baudą, jeigu per nustatytą terminą nebus įvykdyti teismo įpareigojimai, nes savavališkos statybos padarinius gali pašalinti ir pati ieškovė, todėl bauda pagal LR CPK 273 str. 3 d. nuostatas atsakovams negali būti skiriama. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 273 str. 2 d. numato, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. nustato, kad inspekcija šio įstatymo 14 str. 1 d. nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimu atsakovai yra įpareigoti ne nugriauti statinį, o pašalinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad tiek statinio rekonstrukcija, tiek neteisėtos rekonstrukcijos padarinių šalinimas yra susiję su LR statybos įstatyme numatytų statytojo teisių įgyvendinimu. LR statybos įstatymo 3 str. 3 d. nustato, kad įstatyme numatyti statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai statiniai griaunami teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (LR statybos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina, kad įstatyme numatyta išimtis, kai nėra taikomi reikalavimai statytojui, yra numatyta tik statinio griovimo atvejais, tačiau statinio rekonstrukcija prie šių išimčių nėra priskiriama. Taigi atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų, ieškovė pati negalės pašalinti 2004-06-15 savavališkos statybos akte nurodytų savavališkos statybos padarinių, nes tokios ieškovės teisės įstatymas nenumato. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkos statybos padarinius nagrinėjamu atveju gali pašalinti tik patys atsakovai. LR CPK 273 str. 3 d. nustato, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai nusprendė paskirti atsakovams baudą, jeigu nebus įvykdyti teismo sprendime nurodyti įpareigojimai.

Atsakovė I. M. K. skunde nurodė ir tai, kad teismo sprendime nustatyta 14,48 Eur dydžio bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną yra per didelė. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad LR CPK 273 str. 3 d. nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Spręsdama klausimą dėl baudos dydžio kolegija atsižvelgia į LR CPK 771 str. 5 d. nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. LR CPK 771 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta 14,48 Eur dydžio bauda yra žymiai mažesnė už vykdymo procese teismo skiriamos baudos maksimalų dydį. Kolegija pažymi ir tai, kad LR CPK 273 str. 3 d. numatytos baudos paskirtis yra skatinti atsakovą vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Akivaizdu, kad teismui nusprendus paskirti itin mažą baudą nebūtų pasiekti LR CPK 273 str. 3 d. numatytos baudos tikslai. Įvertinusi teismo sprendime atsakovams nustatytų įpareigojimų pobūdį, taip pat teismo nustatytą terminą sprendime nurodytiems veiksmams atlikti, kolegija konstatuoja, kad teismo sprendime nustatyta bauda nėra per didelė bei atitinka proporcingumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjai                                                                                             Raimonda Andrulienė                   

                   Alvydas Žerlauskas