Civilinė byla Nr. 3K-3-456-2012

        Proceso Nr. 2-01-3-23349-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Intrac Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko M. S. ieškinį atsakovui UAB „Intrac Lietuva“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ūkininkas M. S. teismo prašė nutraukti ratinio traktoriaus „McCormick MTX 150“ pirkimo–pardavimo sutartį, 2009 m. birželio 22 d. sudarytą su atsakovu UAB „Intrac Lietuva“ (toliau – ir Sutartis), priteisti iš jo pagal Sutartį sumokėtą 35 400 Lt avansinę įmoką ir įpareigoti atsakovą perimti iš ieškovo šį traktorių.

Byloje ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyko kokybės savybės – naujumo – atitikties sutarties ir įstatymo nuostatoms bei jos reikšmės pirkėjo teisei nutraukti sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė UAB „Intrac Lietuva“ ir ūkininko M. S. 2009 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, priteisė ieškovui jo sumokėtą 35 400 Lt avansinę įmoką iš UAB „Intrac Lietuva“ ir grąžino traktorių atsakovui.

Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui buvo perduotas ginčo traktorius buvo įregistruotas UAB „Intrac Lietuva“ vardu, tačiau ieškovas į jį nuosavybės teisės neįgijo, traktorius nebuvo registruotas ieškovo vardu, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, suteikiantys teisę ieškovui  įgyvendinti  visus nuosavybės teisės turinio elementus (valdyti, naudoti, disponuoti), ieškovui neperduoti, traktoriaus perdavimo–priėmimo aktas nesurašytas, nepateiktas ieškovui, parduodamas traktorius neatitiko sutartų kokybės reikalavimų, t. y. turėjo būti naujas ir nenaudotas. Teismas, vertindamas traktoriaus kokybę, nurodė, kad naujo ir nenaudoto traktoriaus požymiai yra nurodyti žemės ūkio  ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro  duomenimis 2010 m. liepos 19 d. rašte anksčiau įregistruotas kito savininko vardu  traktorius laikomas  naudotu. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė Sutarties 6 straipsniu prisiimtų kokybės garantijų sąlygų, pardavė ieškovui sulygtos  kokybės neatitinkantį ginčo  traktorių, todėl ieškovui atsirado CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teisė pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Teismas netinkamos kokybės daikto pardavimą pripažino esminiu, nes dėl tokio pardavimo ieškovas neįgyvendino teisės gauti išmoką – paramą už traktoriaus pirkimą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas nepasinaudojo CK 6.208 straipsnyje įtvirtinta teise pašalinti sutarties įvykdymo trūkumus, nesiėmė jokių sąžiningų veiksmų ieškovo teisėtiems interesams  įgyvendinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė žinojimo apie ieškovo siekį gauti paramą iš Europos Sąjungos lėšų traktoriaus įsigijimui finansuoti. Taigi sąlyga, kad traktorius būtų naujas, buvo esminė, o traktoriaus naujumas pagal galiojančius teisės aktus yra susijęs su jo registracija, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis pirmiau nurodytomis taisyklėmis vertinant traktoriaus naujumo požymį, nes kitokio teisinio reglamentavimo, apibūdinančio traktoriaus naujumą, nėra. Ieškovas, reikšdamas pretenzijas atsakovui, nurodė, kad atsisako sutarties ir reikalauja sugrąžinti pinigus, tačiau atsakovas į jo prašymus nereagavo, o 2009 m. gruodžio 25 d. rašte nurodė, kad pats nutraukia sutartį. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas pirmiau išreiškė savo valią dėl sudarytos sutarties pabaigos atsisakydamas jos, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą nutraukti sutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, t. y. daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Daikto kokybės trūkumai savaime nereiškia, kad jis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas šio pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Vilniaus apygardos teismo išvada, kad Sutarties pažeidimas yra esminis, padaryta netinkamai taikius CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: teismai nesiaiškino, kokią įtaką ieškovo interesams turėjo tariamas Sutarties pažeidimas; neatsižvelgta į CK 6.327 ir 6.333 straipsniuose įtvirtintus daiktų kokybės reikalavimus, į tai, kad traktorius buvo naujas, jį buvo galima naudoti pagal paskirtį, ieškovas juo naudojosi; ieškovas apie traktoriaus registracijos faktą žinojo Sutarties sudarymo metu, o per protingą terminą apie pastebėtus neatitikimus nepranešęs atsakovui, prarado teisę jais remtis; atsakovas Sutartimi neprisiėmė jokių įsipareigojimų, susijusių su paramos gavimu, be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl tokios paramos ir jos negavo dėl to, kad traktorius neatitiko kokybės ar kitų reikalavimų. Nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių esminiam Sutarties pažeidimui konstatuoti, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, reglamentuojantį netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisę susigrąžinti sumokėtą kainą.

2. Netinkamą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą lėmė netinkamas sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, taikymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanomajų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (pvz., 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovui buvo parduotas naujumo požymių neatitinkantis traktorius, netinkamai taikė šią taisyklę. Sutarties 6.1 punkte įvardyti kokybės reikalavimai, kuriuos turėjo atitikti ieškovui parduotas traktorius: naujumas ir nenaudojimas. Nė viena Sutarties sąlyga nesiejo traktoriaus kokybės su jo registracijos požymiais, o į tai teismas visiškai neatsižvelgė.

3. Aiškindamas Sutarties sąlygas teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokią prasmę Sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, bei pažeidė sąvokų aiškinimo taisyklę (CK 6.193 straipsnio 1, 3 dalys). Vertinant vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens standartu, naujumas turi būti siejamas su daikto naudojimo aplinkybėmis. Žodis „naujas“ aiškinant semantiškai reiškia „neseniai padarytas, atsiradęs ar įsigytas, dar nevartotas ar mažai tevartotas“ (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, Lietuvių kalbos žodyną). Dėl to, aiškinant prekės naujumo sąvoką, jos turinys turėjo būti siejamas su tuo, kad prekė būtų nenaudota arba mažai naudota. Toks prekės naujumo sąvokos aiškinimas, remiantis CK 6.193 straipsnio 3 dalimi, labiausiai atitinka Sutarties prigimtį, esmę ir dalyką.

4. Teismai, pažeisdami CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalis, nenagrinėjo tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, neįvertino ieškovo elgesio sudarant Sutartį bei po jos sudarymo. Nė viena Sutarties sąlygų nebuvo siejama su atsakovo pareiga užtikrinti ieškovui paramos suteikimą. Teismas neatsižvelgė į nustatytą faktą, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas galėjo gauti paramą. Kita vertus, byloje nėra nustatyta, kad ieškovas kreipėsi dėl paramos gavimo ir (ar) kad jam buvo atsisakyta ją suteikti, taip pat ar tik traktoriaus registracijos faktas kliudė gauti paramą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pats išsirinko traktorių, jį išbandė, aptarė su ieškovu Sutarties sąlygas, derėjosi dėl kainos, taip pat į tai, kad apie traktoriaus registracijos ieškovo vardu faktą ieškovas žinojo Sutarties sudarymo ir traktoriaus perdavimo metu, nes jam buvo perduoti traktoriaus registracijos, draudimo dokumentai, traktorius turėjo registracijos numerius. Po Sutarties sudarymo ieškovas naudojosi traktoriumi, atliko jo techninį aptarnavimą pas atsakovą ir dėl traktoriaus kokybės nereiškė pretenzijų, o dėl traktoriaus naujumo jas pareiškė praėjus ketveriems mėnesiams nuo Sutarties sudarymo, sužinojęs, kad paramos gavimo reikalavimai yra pasikeitę. Ieškovo elgesys patvirtina, kad visą naudojimosi traktoriumi laiką ieškovas laikė, jog traktorius atitiko kokybės reikalavimus.

5. Žemės ūkio  ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės nustato tik šių transporto priemonių registravimo tvarką bei sąlygas, todėl tik registravimo procedūrų kontekste naujumo reikalavimas yra siejamas su registracijos faktu. Jokie kiti teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko gali praeiti nuo traktoriaus pagaminimo datos, kad jis būtų laikomas nauju.

6. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą nutraukti Sutartį, kurią atsakovas vienašališkai nutraukė nuo 2009 m. gruodžio 25 d., ieškovui neįvykdžius įsipareigojimo pagal Sutartį laiku atsiskaityti bei atsisakius sumokėti likusią kainos dalį už traktorių.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą argumentuodamas taip:

1. Pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovo kaip pirkėjo didelis nerūpestingumas nebuvo nustatytas. Ieškovas po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo teikė ne vieną pretenziją, kuriose nurodė atsakovui apie prekės naujumo ir nenaudojimo garantijos pažeidimą, apie prarastą galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama, siūlė kompromisinius ginčo sprendimo variatus.

2. Pagal CK 6.333 straipsnį, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas ketina pasinaudoti Europos Sąjungos parama įsigyjant naują traktorių. Ieškovui kaip ūkininkui, perkančiam traktorių, buvo esminė sąlyga, kad perkama prekė – traktorius būtų naujas, tam, kad galima būtų pretenduoti į Europos Sąjungos finansavimą, o traktoriaus naujumas pagal galiojančius teisės aktus yra susijęs su jo registracija. Be to, pardavėjas sudarė kitas kliūtis, pirkėjui siekiant įgyvendinti išreikštą tikslą – įgyti naują traktorių ir gauti Europos Sąjungos paramą – nuosavybės teisė į traktorių ieškovui galėjo pereiti tik sumokėjus visą sumą už įsigytą prekę (Sutarties 4.1 punktas), o PVM sąskaita faktūra buvo pateikta jau galiojant naujam teisiniam reglamentavimui dėl paramos gavimo. Iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui netapus traktoriaus savininku, jis negalėjo pasinaudoti teise gauti paramą.

3. Atsakovas registravo traktorių savo vardu, siekdamas išvengti vėliau įsigaliojusių traktoriaus pardavimo apribojimų ir, siekdamas komercinių tikslų, realizavo traktorių ieškovui, neinformuodamas apie pereinamojo laikotarpio sąlygas, ribojimą realizuoti brangų traktorių ir registruoti jį Lietuvoje, prekės naujumo požymio nebuvimą, teisės į paramą už įsigyjamą traktorių pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ praradimą. Ieškovas negavo pagal sutartį to, ko tikėjosi gauti, ir pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti vien dėl atsakovo veiksmų.

4. Kasaciniame skunde nepagristai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, susijusios su atsakovo atliktu vienašaliu Sutarties nutraukimu. Teimas įvertino atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą, tačiau konstatavo, jog ir ieškovas – pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisėmis, kai prekė yra netinkamos kokybės (CK 6.334 straipsnis).

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl parduodamo daikto kokybės ir ūkininko siekiamos gauti paramos už žemės ūkio technikos įsigijimą tarpusavio santykio

Pagal pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančių teisės normų nuostatas pardavėjas privalo parduoti  daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo  sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis). Daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Jeigu tokie reikalavimai nurodomi, jie gali būti apibūdinami pagal parduodamiems daiktams taikomus standartus, daikto kokybės aprašymus. Tačiau šie reikalavimai tiesiogiai sutartyje gali būti ir nenurodomi, tada apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti iš kitų aplinkybių, pvz., siūlomų daiktų pavyzdžių, prekių aprašymų, pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma tiek iš sutarties sąlygų, tiek ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje detalizuojama pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui daikto kokybę, t. y. daikto atitiktį sutarties sąlygoms ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti. Paslėptais laikomi daikto trūkumai, kurie negali būti paprastai nustatomi priimant ir tikrinant daiktą (pvz., apžiūrint jį, trumpalaikiai įjungiant), o paaiškėja pradėjus daiktą eksploatuoti ar kitaip pagal paskirtį naudoti. Pareigos garantuoti paslėptų trūkumų nebuvimą pardavėjas neturi tik tais atvejais, jeigu pirkėjas, sudarydamas sutartį, žino apie juos arba paslėpti daikto trūkumai yra akivaizdūs, t. y. juos galima pastebėti apžiūrint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo. Be to, tokie paslėpti daiktų trūkumai pirkėjui turi būti žinomi jau sudarant sutartį, o ne po jos sudarymo. Taigi pardavėjas atsako  už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jų atsirado prieš parduodant  daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų pardavimo. Įstatyme nustatyta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal  įprastinę ar specialią paskirtį. Jeigu parduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba parduodamas kitos rūšies, negu numatytas sutartyje daiktas, yra laikoma, kad ir tokiais atvejais  daiktai neatitinka sutarties reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 ir 7 dalys).

Nagrinėjamos bylos atveju šalys 2009 m. birželio 22 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 09/06/22-MS, pagal kurią ieškovas už 190 000 Lt susitarė nupirkti iš atsakovo ratinį traktorių  „McCormick MTX 150“, visą kainą įsipareigodamas sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Pagal sutarties 4.1 punkto nuostatas susitarta, kad prekė lieka pardavėjo nuosavybe, kol už ją nebus visiškai atsiskaityta. Sutarties 6 skyriuje šalys gana detaliai aptarė parduodamos prekės kokybės reikalavimus. Po sutarties sudarymo atsakovas ieškovui traktorių perdavė, šis juo naudojosi, laikydamasis eksploatavimo reikalavimų atliko pas atsakovą traktoriaus techninį aptarnavimą. Atsakovas užsiima tik žemės ūkio technikos pardavimais, bet ne jos eksploatavimu.

Teismų sprendimai (pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis) priimti iš esmės pažymėjus, kad parduotas traktorius pagal žemės ūkio  ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisykles  nelaikytinas nauju bei kad atsakovas neužtikrino ieškovo teisės į paramą iš Europos Sąjungos lėšų įgijus brangią prekę. Dėl to teismai CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu iš dalies tenkino ieškinį.

Kasacinis teismas šioje nutartyje iš esmės aptarė parduodamo daikto kokybę apibūdinančius ir CK 6.333 straipsnyje įtvirtintus su daiktų kokybe  susijusius parametrus, kurie yra orientuoti į galimybę daiktu naudotis pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Nei įstatymuose, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje parduodamo daikto kokybė nėra siejama su kitokiais nei daikto panaudojimu susijusiais santykiais. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytoje sutartyje daikto – traktoriaus – kokybės garantijos yra iš esmės aptartos išsamiai. Kokių nors įsipareigojimų, susijusių su ieškovo galimybe gauti Europos Sąjungos žemės ūkiui teikiamą ir su traktoriaus įsigijimu susijusią paramą, šalys sutartyje nenumatė, juolab nesusitarė, kad nurodytos paramos gavimas yra esminė sutarties sąlyga, o jos neatsiradimas (paramos negavimas) laikomas esminiu šalių sudarytos sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaudamosi sutarčių laisvės principu sutarties šalys galėtų dėl nurodytos sąlygos tartis, tačiau tokiu atveju ginčas dėl sutarties  nutraukimo jau nebebūtų siejamas su daikto kokybe. Tokio šalių susitarimo nekonstatavo ir bylą išnagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai. Kita vertus, žemės ūkio  ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse, bendrosiose nuostatose sąvoka „naudotas traktorius“ apibrėždamos kaip traktorių, kuris buvo registruotas ir (arba) eksploatuotas bent vienoje valstybėje, nepaneigia iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neeksploatuoto traktoriaus, kaip daikto, naujumo požymio. Pažymėtina ir tai, kad šalių sudaryta sutartis nėra vartojimo, o ieškovas, būdamas nustatyta tvarka įsiregistravusiu ūkininku, savo teisiniu statusu yra verslu užsiimantis subjektas, kuriam tenka pareiga pačiam domėtis bei žinoti sąlygas, kuriomis jis gali pretenduoti gauti tam tikrą Europos Sąjungos paramą, skirtą žemės ūkio verslui remti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė materialiosios teisės normas, netinkamai aiškindami ir taikydami daiktų kokybę, netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises ir sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančias normas (CK 6.333, 6.334 straipsniai, 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl konstatuotų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pažeidimų kasacinis teismas panaikina apskųstus teismų sprendimą ir nutartį bei priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Už Rekomendacijų 8 punkte išvardytas advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai apskaičiuotini nustatytą koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

Byloje atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus bei dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis sumokėjo 7550,40 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 5418 Lt, kasaciniame teisme – 6050 Lt, taip pat po 1062 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus. Rekomendacijose nustatyti šie koeficientai atlyginimui už advokato teisinę pagalbą skaičiuoti: už atsiliepimą į ieškinį – 3 (8.2 punktas); už apeliacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 2 (8.10 punktas); už kasacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme – 2,5 (8.13 punktas). Pagal nustatytus koeficientus atsakovui apskaičiuotas atlyginimas už advokato pagalbą yra 6375 Lt. Atlyginimas už šią pagalbą ir už sumokėtą žyminį mokestį – 2124 Lt – priteistinas kasatoriui iš ieškovo.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 17,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Intrac Lietuva“ (kodas 11171713162) iš ieškovo M. S. (kodas (duomenys neskelbtini) 8499 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. S. (kodas (duomenys neskelbtini) 17,85 Lt (septyniolika litų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Česlovas Jokūbauskas

Gintaras Kryževičius

                                                                      Janina Stripeikienė