Administracinė byla Nr. eI-726-1047/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03164-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3

 (S)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K., N. B. ir Z. L. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

J. K., N. B. ir Z. L. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2018 m. rugpjūčio 24 d sprendimą
Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdų“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Be to, pareiškėjos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos nurodė, kad joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus mieste. Žemės sklypų formavimo procedūra Savivaldybės administracijoje užtruko: sklypai buvo suformuoti tik 2016 m., nors prašymus suformuoti grąžintinus natūra žemės sklypus pareiškėjos buvo pateikę dar 2004 m. Pagal Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 30-1350 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir planų tvirtinimo“ (toliau – ir 2016 m. birželio 7 d. Įsakymas) žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, žemės sklypas, kurio kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcinėje zonoje, o žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir infrastruktūros teritorijų funkcinėse zonose. Tačiau remiantis galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas) visi šie žemės sklypai patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, todėl pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. pateikė prašymą Savivaldybės administracijos direktorei, kad ginčo žemės sklypams būtų nustatyti „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ naudojimo būdai, tačiau Savivaldybės administracija tik 2018 m. rugpjūčio 24 d. ginčijamu sprendimu pareiškėjų prašymo netenkino.

Nesutikdamos su ginčijamu sprendimu pareiškėjos nurodo, kad ginčo žemės sklypai atitinka kriterijus, pagal kuriuos galima kreiptis dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo: jie yra urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kurioje nėra parengto detaliojo plano. Žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis „kita“, o daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra galimas „kitos“ paskirties žemėje. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas esminis žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimas – atitiktis teritorijos bendrajam planui. Galiojančiame Bendrajame plane nustatyta, kad ginčo žemės sklypai patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcines zonas, kuriose vienas iš leidžiamų žemės sklypų naudojimo būdų yra būtent daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, todėl akivaizdu, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje esantiems žemės sklypams prašomas nustatyti naudojimo būdas atitinka Bendrojo plano sprendinius ir nėra jokių objektyvių kliūčių tokiam žemės sklypų naudojimo būdui nustatyti. Tai, kad kitos nei intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų Žemės sklypų funkcinės zonos nurodytos 2016 m. birželio 7 d. Įsakyme, pareiškėjų nuomone, nereiškia, kad tokios funkcinės zonos yra nustatytos, nes zonos yra nustatomos (ir šiuo atveju nustatytos) Bendrajame plane, o pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypuose yra galima ir leistina nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą.

Pareiškėjų nuomone, Savivaldybės administracija nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“, nes pareiškėjos naudojimosi būdą prašo nustatyti privatiems žemės sklypams. Tai, kad ginčo žemės sklypai nėra ir negali būti skirti bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai ir rekreacijai ar poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui, patvirtina pats nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemės sklypus natūra faktas. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento 2016 m. gegužės 24 d. elektroniniame pranešime, būtent po kurio ir buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, konstatuota, kad suprojektuota žemė nepriskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. žemė laikytina laisva, jai nėra konkretaus visuomenės poreikio.

Pareiškėjos taip pat pažymėjo, kad Savivaldybės administracija nenurodo ir nė viename teisės akte nėra nurodytas terminas „skatinamas“ ar „neskatinamas“ žemės sklypo naudojimo būdas. Tokiu būdu viešojo administravimo subjektas viršija savo kompetenciją ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos, reiškiančias, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Sprendimas nekeisti žemės sklypų naudojimo būdo nėra paremtas jokia teisės norma, nes tiek Žemės įstatymas, tiek Aprašas sprendimo dėl žemės sklypo paskirties ar būdo keitimo priėmimą sieja su atitikimu galiojančio Bendrojo plano sprendiniams. Be to, sprendimas dėl žemės sklypų naudojimo būdų pakeitimo turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų. Taip pat mano, kad sprendimą priėmė netinkamas subjektas, nes remiantis Žemės įstatymo 2 dalimi, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius, tokia pat nuostata įtvirtinta ir Apraše.

Atsakovai Savivaldybės administracija ir Savivaldybės administracijos direktorius bendrame atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–49).

Paaiškino, kad, vadovaujantis Bendrojo plano nuostatomis, intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijos – tai teritorijos, kuriose vyrauja įvairios paskirties želdynai – rekreaciniai, moksliniai ir kultūriniai bei memorialiniai. Šioje funkcinėje zonoje galimi inžinerinės infrastruktūros teritorijų, bendrojo naudojimo teritorijų ir rekreacinių teritorijų naudojimo būdai. Tai reiškia, jog pagal Bendrojo plano sprendinius pareiškėjų pageidaujamas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas neurbanizuojamoje intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėje zonoje nėra galimas, todėl žemės sklypui, kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą nebuvo teisinio pagrindo, kas ir nurodyta skundžiamame sprendime.

Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į infrastruktūros teritorijų funkcinę zoną, kuri pagal Bendrojo plano sprendinius taip pat nėra tinkama gyventi. Nustatant naudojimo būdą ar būdus žemės sklypui, būdai turi būti nustatyti visam sklypui. Žemės sklypo dalims gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, tačiau situacija, kai daliai žemės sklypo nustatomas naudojimo būdas, o kitai daliai paliekama tik paskirtis (naudojimo būdas nenustatomas) teisės aktuose nenumatyta. Pabrėžė, kad Aprašas nesuteikia teisės Savivaldybės administracijos direktoriui pakeisti iniciatoriaus valios, keisti savo nuožiūra prašyme nurodytus tikslus, o pareiškėjos neišreiškė valios dėl kitokių naudojimo būdų nustatymo žemės sklypams, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir
Nr. (duomenys neskelbtini), ar jų dalims, taigi atsakovas negalėjo nuspręsti už pareiškėjas, kokį žemės sklypo naudojimo būdą nustatyti minėtų žemės sklypų dalims, kurioms pareiškėjų pageidaujamas naudojimo būdas negali būti nustatytas.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.6 skyrių Šeškinės rajonas priskiriamas prie kompaktiškai užstatytos miesto teritorijos, esančios vidurinėje miesto zonoje, kurioje numatomas kompleksinis aplinkos, užstatymo ir infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.6.2 punkte nurodoma, kad remiamas kompleksinis sovietmečio statybos rajonų būsto renovavimas, teritorijos ir infrastruktūros atnaujinimas. Sovietmečio statybos gyvenamieji rajonai modernizuojami parengus kompleksinius rajono ar jo dalies renovacijos projektus, numatančius pastatų modernizavimo, aplinkos atnaujinimo principus, lokalių kvartalo želdynų sistemą, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo principus. Nauja statyba, tankinanti šių rajonų gyvenamųjų teritorijų užstatymą, galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija (atgaivinimu). Taigi pagal Bendrojo plano sprendinius nauja statyba žemės sklypuose negalima, kol nėra parengto kompleksinio rajono ar jo dalies renovacijos projekto, kuriame būtų numatytas naujos statybos plėtojimas, tankinant rajono užstatymą. Minėti Bendrojo plano sprendiniai reiškia, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas neskatinamas, nes tokio būdo nustatymas sudaro prielaidas pareiškėjoms kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, tačiau leidimas statyboms negalėtų būti išduotas, kol nėra parengtas minėtas projektas, nes priešingu atveju, tai neatitiktų teritorijų planavimo dokumento, t. y. Bendrojo plano, sprendinių.

Pažymėjo, kad šiuo atveju buvo laikytasi VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, t. y. ginčijamame sprendime pakankamai detaliai paaiškinta faktinė situacija ir nurodyti teisės aktai, kuriais grindžiamas priimtas sprendimas, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas neturi esminių trūkumų ir negalėtų būti laikomas visiškai nemotyvuotu, kas sudaro pagrindą išvadai, kad sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl sprendimą priėmusio subjekto paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą pasirašė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja D. N., kuri, vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 40-594 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. įgaliojimų“ 1.6.4 papunkčiu, yra įgaliota priimti sprendimus atsisakyti keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą, todėl sprendimas yra priimtas tinkamo subjekto.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad prašymo pakeisti žemės naudojimo būdą nagrinėjimas užtruko. Nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo nurodyta, kad sklypuose nebus galima statyti. Atvirkščiai – jokio visuomenės poreikio tai žemei tada nebuvo. Bendrajame plane 4.1 punkte nustatyta, kad nauji būstai planuojami šiose funkcinėse zonose: intensyvaus užstatymo gyvenamosiose teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje taip ir yra: visi trys sklypai patenka į intensyvaus užstatymo funkcines zonas. Sutiko, kad dviem sklypams iš trijų yra papildomai nustatytos ir kitos funkcinės zonos. Dėl subjekto, priėmusio sprendimą, nurodė, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad sprendimą dėl būdų nustatymo priima administracijos direktorius. Alternatyvos „jo įgaliotas asmuo“ nėra. Įsakymas dėl D. N. įgaliojimų, pareiškėjų atstovo nuomone, yra neteisėtas. Pažymėjo, kad modernizuojamuose rajonuose, nurodytuose Bendrojo plano 3.6.2 punkte, nėra parengtų planų, bet yra daug naujos statybos namų (ne pertvarkytų, o naujų). Savivaldybės administracijos direktoriui pakeitus sklypo naudojimo būdą automatiškai niekas nestatys, tam reikia statybos leidimo. Prašymuose pakeisti naudojimo būdą iš tiesų prašoma nustatyti, o ne pakeisti naudojimo būdą, nes anksčiau joks nebuvo nustatytas.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad Teisės departamento raštas yra skirtas vidiniam naudojimui, tai ne viešas dokumentas. Dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažymėjo, kad pareiškėjos, susipažinusios su Bendruoju planu, turėjo suprasti ten esančias funkcines zonas. Taigi pareiškėjos atkuriant nuosavybę žinojo apie visas aplinkybes. Administracijos direktorius negali savo iniciatyva keisti prašymo – prašoma buvo visai teritorijai nustatyti naudojimo būdą, tai negalima dėl želdynų ir infrastruktūros funkcinių zonų buvimo. Bet ir patikslinus prašymą dėl kelių skirtingų funkcinių zonų nustatymo viename sklype, jis negalėtų būti tenkinamas, nes to neleidžia Bendrasis planas. Prašymas ilgai buvo nagrinėtas, nes keli struktūriniai padaliniai svarstė prašymą. Bendrojo plano 4.1 punktas yra bendrojo pobūdžio, abstraktus, o 3.6.2 punktas detalizuoja. Pagal Bendrojo plano sprendinius būtinas renovacijos projektas. Į klausimą, ar šioje teritorijoje yra parengtas projektas, atsakė, kad šiuo metu nėra. Detalesnių paaiškinimų apie projektus, jų rengimą, reikalavimus projektams dėl naujos statybos, naująjį Bendrąjį planą pateikti negalėjo. Dėl netinkamo subjekto, priėmusio sprendimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir nurodė, kad tinkamas subjektas priėmė skundžiamą sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d sprendimo Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo atsisakyta pakeisti žemės sklypų, kadastriniai 
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjoms Vilniaus mieste bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kitos paskirties žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)
(b. l. 9–12, 21–23, 24–27). Šie žemės sklypai suformuoti kaip natūra grąžinti žemės sklypai nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūroje Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 30-1350 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) g. suprojektavimo ir planų tvirtinimo“ (b. l. 17–18). Pagal Bendrojo plano sprendinius (4.3.4 punktas, 5.1 brėžinys; 9.2 brėžinys; 10.1–10.6 brėžiniai) ir 2016 m. birželio 7 d. Įsakymo 4.2 punktą žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcinėje zonoje, o žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir infrastruktūros teritorijų funkcinėse zonose. 

2017 m. liepos 11 d. pareiškėjos pateikė Savivaldybės administracijos direktoriui 2017 m. liepos 10 d. prašymus pakeisti žemės sklypų naudojimo būdą ir nustatyti, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (b. l. 30–32, 50, 57, 63).

Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus, priėmė skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8) (b. l. 28–29), kuriuo pareiškėjų prašymo netenkino.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis nustato, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; komercinės paskirties teritorijas; rekreacines teritorijas, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas, atskirųjų želdynų teritorijas ir kitas (Žemės įstatymo 29 str. 1 d.).

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas (Žemės įstatymo 24 str. 1 d.). Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 str. 2 d.). Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taip pat Vyriausybei suteikia įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: 1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas; 2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo
10 punktas nustato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo
20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Remiantis Aprašo 11 punktu, tokiu atveju žemės sklypo savininkas prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai). Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos. Jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Pagal Aprašo 12 punktą, Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių dėl žemės sklypų naudojimo būdo keitimo (b. l. 30–32, 50, 57, 63), o savivaldybė šį prašymą išnagrinėjo ir atsakymą pateikė 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendime 
Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8) (b. l. 28–29). Tokiu būdu buvo pažeistas Aprašo 12 punkte nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad prašymo nagrinėjimas užtruko, nes jį svarstė skirtingi atsakovo struktūriniai padaliniai. Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kokie struktūriniai padaliniai svarstė pareiškėjų prašymą, kokie probleminiai aspektai buvo analizuojami. Teismas sutinka, kad pareiškėjų prašymas yra sudėtingas ir reikalauja nuodugnios analizės, tačiau atsakovės nepateikė jokių įrodymų apie veiksmus, kuriuos atliko, klausimus, kuriuos analizavo nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Taigi buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl prašymo nagrinėjimo termino. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjos nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo – įpareigojimo savivaldybę atsakyti pagal teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija termino pažeidimą pripažįsta formaliu, neesminiu pažeidimu, t. y. tokiu, kuris nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą. Procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

Pareiškėjos nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmė netinkamas subjektas, nes Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad sprendimą dėl būdų nustatymo priima administracijos direktorius. Teismas atmeta šiuos pareiškėjų teiginius, nes teisės aktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 7 dalį savivaldybės administracijos direktorius jam įstatymų nustatytus ir savivaldybės tarybos perduotus įgaliojimus, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytus įgaliojimus, turi teisę, kiek ji neapribota savivaldybės tarybos sprendimu, pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams). Taigi abu teisės aktus aiškinant sistemiškai savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę įgalioti pavaduotoją priimti skundžiamą sprendimą ir tai buvo padaryta 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. įgaliojimų (b. l. 72–73). Taigi teismas nustatė, kad skundžiamas sprendimas priimtas tinkamo ir teisėtai įgalioto subjekto.

Teismas, analizuodamas pareiškėjų prašymus (b. l. 30–32, 50, 57, 63), nustatė, kad pareiškėjų prašymuose yra netikslumų. Pirma, prašymuose klaidingai nurodoma, kad prašoma keisti žemės naudojimo būdą, nes iki tol joks žemės naudojimo būdas, kurį būtų galima keisti, ginčo sklypams nebuvo nustatytas. Antra, prašymuose prašoma visų sklypų visai teritorijai nustatyti naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. birželio 7 d. Įsakymą ir Bendrąjį planą žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, o žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir infrastruktūros teritorijų funkcinėse zonose. Taigi du pareiškėjų prašymai (dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo netikslūs tuo aspektu, kad prašė nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą visam tų sklypų plotui. Su tuo teismo posėdžio metu sutiko ir pareiškėjų atstovas. Tačiau, nepaisant nustatytų prašymų netikslumų, pareiškėjų prašymai yra suprantami, todėl turi būti sprendžiami ir vertinami teisės aktų nustatyta tvarka. 

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar galima nustatyti žemės naudojimo būdą daliai sklypo, o kitai daliai nenustatyti. Aprašo 1 punktas nustato, kad Aprašas nustato pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas. Aprašo 8 punktas nustato, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, pagal kuriuos šis žemės sklypas formuojamas. Žemės sklypams nustatomi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Situacijos, kai naudojimo būdas nustatomas daliai sklypo, o daliai nenustatomas, teisės aktai nenumato. Taigi nesant teisės aktuose nustatyto leidimo tokiu būdu nustatyti naudojimo būdą (daliai nustatyti, o daliai ne) teismas laiko, kad teisės aktai draudžia tokią situaciją. 

Nagrinėjamoje byloje atsakovas netenkindamas pareiškėjų prašymo keisti žemės naudojimo būdą nurodo, kad dalyje pareiškėjų ginčo sklypų pageidaujamas nustatyti naudojimo būdas nėra galimas apskritai (tos sklypų dalys, kurios patenka į želdynų ir infrastruktūros teritorijų funkcines zonas). Šiuo aspektu naikinti atsakovo sprendimą nėra pagrindo. Teismas pagal Bendrąjį planą ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 30-1350 „Dėl sklypų
Nr. 1 ir Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) g. suprojektavimo ir planų tvirtinimo“ (b. l. 17–18) nustatė, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, o žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir infrastruktūros teritorijų funkcinėse zonose. Bendrajame plane želdynų zonoje ir infrastruktūros teritorijų funkcinėje zonoje gyvenamoji statyba nėra numatyta. Todėl šiuo aspektu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8) naikinti kaip neteisėto nėra pagrindo.

Taip pat nagrinėjamoje byloje atsakovas, netenkindamas pareiškėjų prašymo keisti žemės naudojimo būdą, nurodo, kad pareiškėjų ginčo sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse (tos sklypų dalys, kurios nepatenka į želdynų ir infrastruktūros teritorijų funkcines zonas) pageidaujamas nustatyti naudojimo būdas yra neskatinamas. Pareiškėjų atstovas nurodo, kad toks teisinis reguliavimas tiesiogiai niekur nenustatytas („neskatinamas“), o Bendrojo plano 4.1 skyriuje nurodyta, kad nauji būstai planuojami intensyvaus užstatymo gyvenamosiose teritorijose (kur ir yra ginčo sklypai). Atsakovė nurodo, kad Bendrojo plano nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sistemą, Bendrojo plano 4.1 punktas yra bendras, jį sukonkretina ir atsakovės poziciją patvirtina Bendrojo plano 3.6 skyrius, kuriame nurodyta, kad Šeškinė priskiriama prie kompaktiškai užstatytų miesto teritorijų, esančių vidurinėje miesto zonoje, kurioje numatomas kompleksinis aplinkos, užstatymo ir infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas. Remiamas kompleksinis sovietmečio statybos rajonų būsto renovavimas, teritorijos ir infrastruktūros atnaujinimas. Sovietmečio statybos gyvenamieji rajonai modernizuojami parengus kompleksinius rajono ar jo dalies renovacijos projektus, numatančius pastatų modernizavimo, aplinkos atnaujinimo principus, lokalių kvartalo želdynų sistemą, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo principus. Nauja statyba, tankinanti šių rajonų gyvenamųjų teritorijų užstatymą, galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija (atgaivinimu).

Teisėjų kolegija sutinka su ta atsakovių pozicija, kad Bendrasis planas yra vientisas dokumentas, jo atskiros dalys turi būti aiškinamos nuosekliai ir sistemiškai, atsižvelgiant į visą Bendrojo plano sistemą ir struktūrą. Bendrojo plano 4.1 punktas yra bendras, skirtas viso miesto intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, o 3.6 skyrius yra skirtas konkrečiai Šeškinės rajonui, kur ir yra ginčo sklypai. Analizuodama ir vertindama Bendrojo plano 3.6.2 punktą teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrasis planas naujos gyvenamųjų namų statybos neuždraudžia (kaip tai padaryta kitais atvejais – pavyzdžiui, skyriuje 3.5: „sovietmečio statybos gyvenamųjų rajonų centruose planuojama paslaugų objektų plėtra, kuriant naujas darbo vietas. Naujų gyvenamųjų namų statyba negalima“). Tačiau Bendrajame plane nustatyti papildomi reikalavimai naujai statybai, tankinančiai šių rajonų gyvenamųjų teritorijų užstatymą – tai turi būti numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose ir turi būti tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija (atgaivinimu). Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ginčo teritorijoje yra parengtas kompleksinis renovacijos projektas. Atsakovių atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio kompleksinio renovacijos projekto ginčo sklypams aktualioje teritorijoje parengto nėra. Pažymėtina, kad nei kundžiamame sprendime, nei atsakovių atsiliepime, nei teismo posėdžio metu atsakovių atstovė negalėjo paaiškinti, ar reikalavimas, kad būtų parengtas kompleksinis renovacijos projektas, yra formalus (reikia, kad būtų toks dokumentas), ar turiningasis (nuo ko priklauso, kas turi būti nurodyta, kokiais kriterijais remiantis būtų sprendžiama, ar esant kompleksiniam renovacijos projektui būtų leidžiama / draudžiama tenkinti pareiškėjų prašymą). Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybėje pareiškėjų prašymai įvairiuose struktūriniuose padaliniuose buvo nagrinėjamas daugiau nei metus (nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d.), teismas daro išvadą, kad atsakovė analizavo / turėjo detaliai ir išsamiai išanalizuoti Bendrojo plano reikalavimų reikšmę ir ne formaliai reikalauti, kad nauja statyba būtų numatyta kompleksiniame renovacijos projekte, žinodama, kad tokio nėra parengta, o iš esmės nurodyti, kokius reikalavimus kelia ginčo žemės sklypams. Tačiau skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendime nurodomas tik formalus motyvas – Bendrasis planas numato, kad nauja statyba turi būti numatyta kompleksiniame renovacijos projekte. Teismas laikosi nuostatos, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos elgesys formaliai nurodant, kad nauja statyba turi būti numatyta kompleksiniame renovacijos projekte, turint informacijos, kad tokio projekto šiuo metu nėra, neatitinka gero viešojo administravimo principo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-20150-492/2015).

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjų ginčo sklype, kurio kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalyse (tos sklypų dalys, kurios nepatenka į želdynų ir infrastruktūros teritorijų funkcines zonas) pageidaujamas nustatyti naudojimo būdas yra neskatinamas. Teismas pabrėžia, kad „neskatinamas“ nereiškia draudžiamas, todėl teritorijoje, kurioje nauja statyba neskatintina, ji nėra draudžiama. Skundžiamame sprendime Bendrojo plano sprendiniai išaiškinti teisingai – nauja statyba neskatintina, bet klaidingai daroma išvada, kad tai yra pagrindas atmesti pareiškėjų prašymus. Atsakovė turi motyvuoti, kodėl teritorijoje, kurioje naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos – neskatinamas, pareiškėjų prašymas nebuvo tenkintas. Teismas reikalavimą, kad būtų parengtas kompleksinis renovacijos projektas, laiko formaliu ir nepagrindžiančiu atsisakymo keisti žemės naudojimo būdą. Atsakovė turi nurodyti objektyvius Bendruoju planu pagrįstus kriterijus ir argumentus, kodėl ginčo žemės sklypuose ne / leidžiamas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Pagal bendrąjį planą turi būti atsižvelgiama į konkrečiai tos teritorijos, kur yra ginčo sklypai, kompleksinį aplinkos, užstatymo ir infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą, sąsajumą su teritorijos revitalizacija (atgaivinimu), atsižvelgta į pastatų modernizavimo, aplinkos atnaujinimo principus, lokalių kvartalo želdynų sistemą, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo principus ir kt. Skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendime nė vienas šis aspektas nėra nurodytas. Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). 

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas tenkina pareiškėjų prašymą iš dalies – panaikina 2018 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimą
Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8) – nes jis formalus ir nėra iš esmės motyvuotas. Jame neatsakyta, kodėl teritorijoje, kurioje neskatinama nauja statyba, būtent pareiškėjų prašymas netenkinamas. Teisėjų kolegija nustatė, kad Bendrasis planas ginčo sklypuose nustato papildomus reikalavimus, tačiau jie turi būti vertinami ne formaliai (reikia dokumento – kompleksinio renovacijos projekto), o iš esmės – kokius kriterijus turi atitikti ginčo žemės sklypai ar kokių kriterijų neatitinka tam, kad būtų galima (ne)tenkinti pareiškėjų prašymų.

Pažymėtina, kad teismas tenkina pareiškėjų prašymus iš dalies, t. y. netenkina pareiškėjų prašymo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Teismas nustatė, kad Bendrasis planas kelia reikalavimus ginčo žemės sklypams, jei juose planuojama nauja statyba, ir sutiko su atsakovių pozicija, kad pareiškėjų ginčo sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir
Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse (tos sklypų dalys, kurios nepatenka į želdynų ir infrastruktūros teritorijų funkcines zonas) pageidaujamas nustatyti naudojimo būdas yra neskatinamas. Tačiau atsakovės nenurodė ir nemotyvavo tos savo sprendimo dalies, kuri turi atsakyti į klausimą, kokie reikalavimai taikomi tokioje teritorijoje naujai statybai ir kodėl pareiškėjų prašyme nurodyti sklypai ar jų dalys neatitiko šių reikalavimų. Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012).

Pareiškėjos prašo priteisti joms bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, todėl šiame sprendime bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Pareiškėjoms išaiškintina, kad, norėdamos prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, jos turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, aiškiai detalizuodamos patirtas išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 28 d.) 41 str. 1 d.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų J. K., N. B. ir Z. L. skundą tenkinti iš dalies. 

Panaikinti 2018 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimą
Nr. A256-843/18(2.14.2.12-MP8).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2017 m. liepos 10 d. prašymus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl žemės sklypų, kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                         Jovita Einikienė

Beata Martišienė

Iveta Pelienė