Baudžiamoji byla Nr. 2K-551/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01466-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.1;

2.1.15.1.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. P. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemonę dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš A. P. nukentėjusiajai V. C. priteista 3 000 Lt atstovo pagalbai apmokėti ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis, kuriuo sumažintas A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas iki vienerių metų, panaikinta priteista 3 000 Lt suma atstovavimo išlaidoms padengti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

A. P. nuteista už tai, kad ji 2010 m. liepos 7 d., apie 8.35 val., Vilniuje, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama juo Žirmūnų g. važiuojamosios dalies vienintele eismo juosta, skirta važiuoti link sankryžos su Verkių g., ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Žirmūnų g. 143 namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus, t. y. nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų minėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja jos važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją V. C., ir ją partrenkė, dėl to V. C. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistoji A. P. prašo sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Kasatorė tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jos prašymą sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir buvo šališkas.

Teismas pripažino, kad pagal ekspertų išvadas nukentėjusiosios sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pateikė savo nuomonę dėl sunkesnių pasekmių taip viršydamas savo kompetencijos ribas, nes tam konstatuoti reikia specialių žinių, kurių teisėjas neturi. Teismas pateikė savo išvadą už medicinos ekspertą, taip jis buvo šališkas ir pažeidė proceso teisingumo (sąžiningumo) principą. Kasatorės teigimu, buvo ignoruoti bylos faktai apie konkrečias ekspertų išvadas dėl sužalojimų masto ir pobūdžio, nutylėtas jų turinys.

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio sumos tokios kategorijos bylose ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Pasak kasatorės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ne vieną tokio pobūdžio bylą ir konstatavo, kad gali būti atlyginama ne didesnė nei maždaug 3 000 Lt neturtinė žala. Skunde nurodomos šios nutartys: Nr. 2K-501/2010, 2K-17/2011, 2K-20/2011, 2K-616/2010. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti vadovaujamasi CK                6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kartu skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis (25 000 Lt) aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras pritaria Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio išvadai, kad nors pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kad nukentėjusiajai buvo stipriai sužalotas gyvybiškai svarbus organizmo centras – padarytas pakauškaulio lūžimas (atviras kaukolės lūžis) ir akivaizdu, kad tokio sužalojimo pasekmės išlieka ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis, tai leido teismui nukrypti nuo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atsiliepime nesutinkama su teiginiais, kad tokio pobūdžio bylose gali būti atlyginama ne didesnė nei 3 000 Lt neturtinės žala. Prokuroras pateikia kasacines nutartis, kurios tai paneigia, pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, kur buvo priteista 6 500 Lt, Nr. 2K-141/2013, kur buvo priteista             15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Prokuroras nurodo, kad kasatorės prašymas grindžiamas turimais finansiniais įsipareigojimais, kurie sudaryti jau po nuosprendžio priėmimo byloje, kai jai buvo žinomas žalos dydis, kurį turės atlyginti.

Atsiliepime nesutinkama dėl teismų šališkumo, teigiama, kad jie išsamiai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymų visumą, pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o esminių procesinių pažeidimų nepadarė.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

Kasacinės instancijos teismas klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio gali nagrinėti tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Kasatorės skundo teiginiai, kad šioje byloje teismai netinkamai taikė minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, per daug sureikšmino vieną iš jų, t. y. padarinius, ir nevertino nuteistosios finansinės padėties kaip vieno iš  kriterijų, yra pagrįsti. Neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijai abiejų instancijų teismų sprendimuose nors formaliai ir nurodyti, tačiau nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį įvertinti pasirinktinai išskiriant ir sureikšminant tik atskirus iš jų.

Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai V. C. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši faktinė bylos aplinkybė nustatyta remiantis bylos duomenimis. Byloje buvo keletas specialisto išvadų, kurios skirtingai įvertino padarytus nukentėjusiajai sužalojimus, todėl tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai ir abejonės, teismas paskyrė teismo medicinos komisijos ekspertizę, turint tikslą įvertinti sveikatos sutrikdymo sunkumą. Pagal byloje pateiktą ekspertizės išvadą padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios išvados buvo apklaustas ir ekspertas, paaiškinęs, kodėl padaryti sužalojimai negali būti vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi teismas, pašalinęs byloje buvusius prieštaravimus dėl sveikatos sutrikdymo masto, nustatė, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, jos dydį motyvavo tuo, kad nukentėjusioji buvo stipriai sužalota, iškentė didelius fizinius skausmus, buvo nedarbinga iki 2010 m. spalio 29 d., patyrė dvasinius išgyvenimus, nes buvo priversta palikti darbą, vis dar gydosi; teismas nurodė, kad atsižvelgia ir į nuteistosios turtinę padėtį, jog ji yra bedarbė, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisė 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas tokiam neturtinės žalos dydžiui pritarė papildomai motyvuodamas, kad aplinkybė, jog A. P. augina vaiką, turi finansinių įsipareigojimų, nėra pakankamai reikšmingos neturtinės žalos dydžio mažinimui. Teismas geroką nukrypimą nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo tokio pobūdžio bylose pateisino vertindamas vien įvykio pasekmes papildomai jas interpretuodamas (nukentėjusioji patyrė rimtus gyvybiškai svarbių organų (galvos) sužalojimus, buvo prarasti 45 procentai bendrojo darbingumo, sveikatos sugrąžinimas yra sudėtingesnis), į kitus kriterijus, tokius kaip kaltininko turtinė, šeiminė padėtis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, teismų praktikos realijos, atsižvelgdamas tik formaliai, neįvertindamas jų visumos.

Vis dėlto kasacinės instancijos teismas su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka, nes nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.                 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 15 000 Lt neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Darytina išvada, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio (eismo įvykis pėsčiųjų perėjoje, kai nukentėjusysis yra pėsčiasis, kurio nepraleidžia automobilis) eismo įvykio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų, todėl nuosprendžių dalys dėl neturtinės žalos priteisimo keistinos dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis) ir nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis beveik trečdaliu mažintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso             382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį.

Iš A. P. nukentėjusiajai V. C. priteistą 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 17 000 (septyniolika tūkstančių) Lt.

Kitų nuosprendžių dalių nekeisti.

Teisėjai                                                                                                    Albinas Sirvydis

                                                                                                                 Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                 Alvydas Pikelis

.