Civilinė byla Nr. 2-807-381/2015
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00457-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cerara“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-533-569/2015 pagal ieškovės R. M. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cerara“ iškėlimo, bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami su bankroto bylos iškėlimu susiję klausimai.
Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas iškėlė bankroto bylą, teisėtumo klausimas.
Ieškovė R. M. pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Cerara“, bankroto administratoriumi paskirti Vladislovą Matelį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai yra skolingas 14 750 Lt (4 271,90 Eur), nes ieškovė 2012 m. spalio 5 d. suteikė atsakovui 25 500 Lt paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti pagal 2012 m. spalio 5 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pareikalavus, kad atsakovas apmokėtų vekselį, dalį skolos, t. y. 6 000 Lt, grąžino, o likusių įsipareigojimų nevykdė. Ieškovės manymu, atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Cerara“, bankroto administratoriumi paskyrė Vladislovą Matelį, netenkino atsakovo UAB „Cerara“ direktoriaus prašymo dėl termino įmonės finansiniams dokumentams pateikti atnaujinimo.
Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą, nes atsakovas yra nemokus, jis neturi turto, t. y. nekilnojamojo turto, transporto priemonių, neteikia finansinės atskaitomybės duomenų nuo 2008 metų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių (skola VSDFV Šilalės skyriui 2015 m. vasario 4 d. 5 841,90 Eur), neatsiskaito su kreditore.
Teismas netenkino atsakovo direktoriaus prašymo atnaujinti terminą įmonės finansiniams dokumentams pateikti motyvuodamas tuo, kad atsakovui ne kartą buvo tęsiamas terminas pateikti reikalaujamus dokumentus ir atsiliepimą į ieškinį, tačiau jis to nepadarė, o, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus terminus pasirengti nagrinėti bankroto bylą, teismas neturi daugiau galimybės tęsti šį terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Cerara“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Cerara“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Cerara“ nepagrįsta faktais ar įrodymais. Kadangi teismas neištaisė padarytų klaidų, susijusių su atsakovui nustatyto termino pateikti dokumentus, atnaujinimu, procesinių sprendimų įteikimu, susidarė situacija, kad atsakovas nuolat turėjo ieškoti būdų, kaip atkurti teismo pažeistas proceso procedūras. Kiekvienas teismo sprendimas sukurdavo naują problemą nepašalinus ankstesnių. Atsakovas negalėjo pateikti teismui nurodytų dokumentų dėl to, kad buvusi įmonės buhalterė nesudarė finansinių atskaitomybių, todėl teko ieškoti įmonės ar asmens, sutiksiančio jas parengti per trumpą laiką, šios paieškos užtruko ne dėl bendrovės kaltės. Be to, bendrovės veiksmus apsunkino vadovo liga, kuri paūmėjo dėl susidariusios stresinės situacijos. Bendrovė apie susidariusią situaciją teismą informavo tinkamai, tačiau teismo reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus šią situaciją apsunkino. Teismo sprendimai dėl termino atnaujinimo ir termino pateikti reikalaujamus dokumentus pratęsimo buvo priimami netinkamai ir pažeidžiant bendrovės teises. Be atsiliepimo į ieškinį ir finansinių atskaitomybių teismo nutartis apie įmonės nemokumą yra spėjamojo pobūdžio.
Ieškovė R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad teismas pagrįstai neatnaujino termino atsakovo finansiniams dokumentams pateikti, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad termino praleidimo priežastys buvo svarbios.
Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad teismo sprendimai buvo priimami netinkamai, tačiau nepateikia šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, paaiškinimų (CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė, kuo vadovaudamasis jis teigia, kad apie priimtus sprendimus buvo informuojamas pavėluotai ar suėjus nustatytiems terminams. Atsakovas nepripažįsta, jog turi tam tikrų procesinių pareigų domėtis bylos eiga.
Teismas tinkamai išnagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirajame skunde keliami klausimai dėl atsakovo procesinių teisių tinkamo užtikrinimo, bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, nes jie sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl atsakovo procesinių teisių užtikrinimo
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, vienu iš argumentų nurodo, kad dėl teismo kaltės jis neturėjo galimybės pateikti teismui finansinių dokumentų, todėl nutartis iškelti bankroto bylą neparemta įrodymais ir faktais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai yra nepagrįsti.
Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi priėmė ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šios nutarties gavimo pateikti atsiliepimą į ieškinį bei pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus, t. y. įmonės balansą, kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, duomenis apie turtą, teismuose įmonei iškeltas bylas, apie vykdomus išieškojimus iš įmonės ir kitus duomenis. Teismas taip pat įspėjo, kad, neįvykdžius šios nutarties reikalavimų, įmonės vadovui bus taikoma ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda iki 10 000 Lt, tačiau sankcijos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti teismo reikalavimus. Teismas pareikalavo iš VMI, VSDFV Šiaulių skyriaus pateikti duomenis apie UAB „Cerara“ mokestinių prievolių vykdymą, iš Registrų centro pareikalavo pateikti šios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už paskutinius 2 metus, pateikti duomenis apie registruotą nekilnojamąjį turtą.
Atsakovas 2014 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą teismo nurodytiems dokumentams pateikti, kuris teisme gautas 2014 m. gruodžio 22 d. (b. l. 67–69). Šį prašymą atsakovas grindė tuo, kad teismo nutartį gavo 2014 m. gruodžio 13 d. ir per teismo nurodytą terminą įmonė negali pateikti reikalaujamų dokumentų, nes nuo 2014 m. gruodžio 15 d. įmonės direktorius serga ir gydymo procesas gali užtrukti kelias savaites. Be to, nuo 2013 m. balandžio mėn. įmonėje nėra buhalterio, buhalterinės apskaita vedama be specialisto pagalbos, nes neatsiranda buhalteris, kuris sutiktų sutvarkyti įmonės apskaitą pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat paaiškėjo, kad nuo 2009 metų nebuvo sudaromos finansinės atskaitomybės. Atsakovas pažymėjo, kad dėl būtinų teismui pateikti dokumentų parengimo susitarė su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, tačiau ji sutiks tai atlikti, jeigu terminas bus pratęstas iki 2015 m. sausio 30 d.
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovo direktorių iki 2014 m. gruodžio 30 d. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes apie ligą ir jos trukmę, taip pat apie susitarimą su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. 2015 m. sausio 6 d. nutartimi teismas atsakovo prašymą pratęsti terminą dokumentams pateikti laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų iki šios nutarties priėmimo dienos, tačiau, atsakovui pateikus atskirąjį skundą dėl šios nutarties (b. l. 93–98), ją panaikino 2015 m. sausio 26 d. nutartimi. Atsakovas 2015 m. sausio 7 d. pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo (b. l. 77), jame nurodydamas, kad teismo nutartį gavo tik 2015 m. sausio 5 d., nes dėl vadovo ligos ir šventinio periodo iki šio laikotarpio įmonėje niekas nedirbo. Vykdydamas teismo nurodymą atsakovas pateikė 2015 m. sausio 5 d. medicininį pažymėjimą dėl vadovo ligos (b. l. 79), be to, prašė pratęsti terminą iki 2015 m. sausio 16 d. pateikti susitarimą su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone, nes pasikeitė aplinkybės. Teismas rezoliucija atnaujino atsakovui terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti, pratęsė jį iki 2015 m. sausio 21 d. (b. l. 81), 2015 m. sausio 15 d. teismas paskelbė, kad 2015 m. sausio 22 d. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (b. l. 80). Apie nurodytos rezoliucijos priėmimą ir paskirtą teismo posėdį teismas informavo atsakovo direktorių 2015 m. sausio 15 d. raštu (b. l. 81). 2015 m. sausio 21 d. atsakovas pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo (b. l. 85), kartu su juo pateikė 2014 m. gruodžio 15 d. Preliminariąją sutartį ir 2015 m. sausio 12 d. Paslaugų sutartį dėl finansinių atskaitomybių parengimo (b. l. 88–92). 2015 m. sausio 26 d. nutartimi teismas pratęsė pasirengimo nagrinėti UAB „Cerara“ bankroto bylą terminą iki 2015 m. vasario 6 d. ir nurodytą dieną paskyrė teismo posėdį (b. l. 103). 2015 m. sausio 27 d. raštu teismas informavo atsakovą, kad teismo rezoliucija pratęstas terminas atsiliepimui pateikti iki 2015 m. sausio 30 d. (b. l. 104). 2015 m. vasario 6 d. atsakovas pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo, prie jo pridėjo dalį teismo reikalaujamų dokumentų (kreditorių bei debitorių sąrašus, 2015 m. sausio 30 d. parengtą informaciją apie iškeltas bylas, įkeistą turtą, vykdomus išieškojimus, b. l. 113–119) ir prašė atnaujinti terminą jiems pateikti. Be to, atsakovas prašė pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį bei praėjusių finansinių metų bei ataskaitinių metų laikotarpio iki ieškinio pateikimo balansams pateikti motyvuodamas tuo, kad negalėjo laiku pateikti apskaitos dokumentų dėl teisminių procedūrų užsitęsimo, buveinės keitimo ir ilgo susirašinėjimo, kad buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė nespėjo iki 2015 m. sausio 30 d. parengti finansinių atskaitomybių už 2013 ir 2014 metus.
Nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą pažeisdamas proceso teisės normas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, procesinių terminų atnaujinimu ar pratęsimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą bei priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vykdė savo funkcijas, bendradarbiavo su atsakovu, sudarė atsakovui palankias sąlygas pasirūpinti jo teisių gynyba, tinkamai reagavo į atsakovo prašymuose atnaujinti procesinį terminą įmonės finansiniams dokumentams pateikti nurodytas šio termino praleidimo priežastis, kurios buvo susijusios ir su atsakovo nurodytu pavėluotu teismo procesinių dokumentų gavimu, atnaujino ir pratęsė procesinius terminus atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį bei įmonės finansinius dokumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė atsakovo procesines teises ar atėmė iš jo galimybę atsikirsti į jam pareikštą reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei paneigti ieškovės dėstomus argumentus dėl įmonės nemokumo (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovas, žinodamas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį nuo 2014 m. gruodžio 13 d., to nepadarė iki teismo posėdžio dienos, t. y. 2014 m. vasario 6 d., nors teismas du kartus pratęsė terminą atsiliepimui pateikti, o atsakovas iš esmės nenurodė svarbių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių. Toks atsakovo procesinis elgesys negali būti pripažįstamas pateisinamu. Atsakovas, atstovaujamas direktoriaus, yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), todėl, būdamas suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu, turi elgtis labai atidžiai ir rūpestingai, aktyviai domėtis bylos eiga, pateikti savo poziciją, ar pagrįstas reikalavimas iškelti jam bankroto bylą, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant paneigti jam reiškiamus reikalavimus, operatyviai teikti duomenis apie įmonės turtinę padėtį (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
Dėl nurodytų priežasčių nepateisina atsakovo elgesio ir atsakovo nurodomos aplinkybės, kodėl teismo nustatytu terminu jis negalėjo pateikti įmonės finansinių dokumentų, t. y. kad įmonė nuo 2013 metų balandžio mėn. dirba be buhalterio ir kad nuo 2009 metų nėra sudaromos finansinės atskaitomybės. Papildomai pažymėtina, kad pagal LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, kt. (šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalis). LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. ĮFAĮ 27 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovo vadovas gali ir vėlesnėje bylos stadijoje teikti papildomus dokumentus. Nors iš atsakovo pateiktos 2015 m. sausio 12 d. Paslaugų sutarties dėl finansinių atskaitomybių parengimo matyti, kad finansinės atskaitomybės už 2013 ir 2014 metus bus parengtos ne vėliau kaip iki 2015 m. vasario 12 d., atsakovas, 2015 m. vasario 17 d. teikdamas atskirąjį skundą, nepateikia šių dokumentų, to nepadaro ir atskirojo skundo nagrinėjimo dieną. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas neneigia aplinkybės, kad jo žinioje buvo įmonės apskaitos dokumentai, taigi galėjo pateikti teismui bent minimalius duomenis apie įmonės turtą ir įsipareigojimus, tačiau to be pakankamo pagrindo nepadarė.
Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tačiau teisminėje praktikoje, be kita ko, pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi iškelti atsakovui UAB „Cerara“ bankroto bylą nurodydamas, kad ji neparemta jokiais faktais ar įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą, vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais, atsakovo pateiktais dokumentais ir teismo iniciatyva išreikalautais įrodymais ir konstatavo, kad atsakovas laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, neatsiskaito su kreditoriumi, neturi turto, be to, padarė išvadą, kad atsakovas neturi galimybių ateityje sumokėti šiuos mokesčius, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Apeliantas atskirajame skunde šių teismo padarytų išvadų nepaneigia, tik nurodo, kad ieškovės pareiškime nurodomas 14 750 Lt reikalavimas yra labai nežymus palyginus su atsakovo turimu 1 271 852 Lt vertės turtu, tačiau tokio turto vertę patvirtinančių įrodymų nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iškelti atsakovui bankroto bylą, kadangi, kaip matyti iš paties atsakovo pateiktų debitorių sąrašo, debitorinės skolos, kaip įmonės turtas (įmonės gautinos sumos) sudaro 89 077,38 Eur (b. l. 115), o kreditorių reikalavimai sudaro 417 900,61 Eur, atsakovas nediferencijuoja, kurie reikalavimai yra pradelsti, todėl laikytina, kad ši suma atitinka pradelstus įmonės įsipareigojimus (CPK 178 str.), be to, į kreditorių sąrašą nėra įtrauktas ieškovės reikalavimas dėl 14 750 Lt sumos, nors jo atsakovas neginčija, taip pat nėra nurodytas kreditorius UAB „Martonas“, nors jo naudai yra vykdomas išieškojimas dėl 1 444,75 Lt skolos ir 11,46 Lt palūkanų (b. l. 119). Atsakovas taip pat pripažįsta, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyksta mokestinis ginčas dėl 194 795 Eur mokėtinos PVM mokesčio, baudos ir delspinigių sumos (b. l. 116). Nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių įmonė neturi, o duomenų apie kitą įmonei priklausantį turtą ar įmonės galimybes toliau tęsti veiklą atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl visuma šių įrodymų sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas atitinka nemokios įmonės būseną, bankroto byla jam iškelta teisėtai ir pagrįstai (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Artūras Driukas