Civilinė byla Nr. 2S-711-640/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17480-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui P. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir atsakovo P. K. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovui P. K., kuriuo ieškovė prašo: 1) nustatyti nepilnametės dukros J. K.-M. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo tvarką; 3) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 385 Eur per mėn. iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti 5 886,80 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą.

2.       Taip pat atsakovas P. K. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašo: 1) dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 2) nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią dukra gyvens lygiomis dalimis pas tėvą ir motiną (lyginėmis metų savaitėmis pas ieškovę, nelyginėmis metų savaitėmis pas atsakovą; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš ieškovės 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium (2021 m. lapkričio mėn.) iki ieškinio padavimo dienos; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 354 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, o ieškovę paskyrė nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi, tenkindamas atsakovo prašymą, priteisė iš ieškovės nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą po 350 Eur, mokamą kas mėnesį nuo prašymo priteisti laikiną išlaikymą padavimo dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, o atsakovą paskyrė nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Ieškovė taip pat buvo pateikusi prašymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisakė. 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2381-1097/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį panaikino ir perdavė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad sprendžiant ginčą dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant ieškovės prašymui dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nes tai yra esminė aplinkybė, be kurios nustatymo nėra galimybės tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino materialinio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo. Dėl to spręsta, kad nebuvo atskleista bylos esmė, kiek tai susiję su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl egzistavo klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas, nes vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas turi būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi, o tai reikštų pirmosios instancijos teismo vaidmens procese įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2381-1097/2024 38 punktas).

6.       Ieškovė 2024 m. spalio 28 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo teismo prašė nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su dukra, paremtą 50:50 modelio principu, vaiko tėvui su dukra bendraujant metų porinėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio bei 2024 m. Šv. Kūčių bei Šv. Kalėdų dienomis bei 2025 m. Naujųjų metų išvakares praleidžiant su motina. Ieškovė nurodė, kad atsakovo bendravimo su vaiku metu dukra neretai yra paliekama kitų asmenų priežiūrai (atsakovo pamotei, močiutei), neinformuojant apie tai vaiko motinos. Pažymėjo, kad tėvo namuose dukrai nėra užtikrinama apibrėžta dienotvarkė, vaikui leidžiama viskas, nenustatant jokių ribų, dukra eina vėlai miegoti, kas ieškovės vertinimu, ypač kenkia normaliai mažametės raidai. Vaiko tėvo šeimoje gimė vaikas, todėl bus sudėtinga pasirūpinti ir šalių bendra dukra. Vaiko tėvas teikia nepagrįstus skundus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Siekiant užtikrinti stabilumą, aiškią struktūruotą vaiko dienotvarkę, turi būti laikinai sureguliuota situacija ir nustatyta ieškovės prašoma laikina bendravimo tvarka.

7.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą grindė tuo, kad atsižvelgiant į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, jog šalių vaikas gyvena pas abu tėvus 50:50 modelio principu, nebūtų tikslinga keisti nusistovėjusią tvarką, tėvai rūpinasi ir išlaiko vaiką lygiomis dalimis. Vaiko tėvas apmoka vaiko darželį, organizuoja laisvalaikį, atostogas bei apmoka gimtadienio šventes. Pažymėjo, kad ieškovė neprašo nustatyti laikinos gyvenamosios vietos su ja, nors Vilniaus apygardos teismas aiškiai nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą tiek dėl laikino išlaikymo, tiek dėl bendravimo tvarkos, turi būti išspręstas klausimas dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėjo, kad ieškovė prašyme nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir be pagrįsto pagrindo siekia pakeisti nusistovėjusią bendravimo tvarką. Esant vaiko gyvenamajai vietai registruotai su tėvu, vaiko motinai neturint pastovios gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu.

8.       2024 m. spalio 29 d. atsakovas pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti laikiną dukros gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš vaiko motinos dukros išlaikymui laikiną išlaikymą po 350 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos bei panaikinti 2024 m. birželio 17 d. nutartį, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas grindė tuo, kad šalims vaiku rūpinantis lygiomis dalimis (vaikui praleidžiant pusę laiko su tėvu, pusę su motina), turi būti priteistas iš ieškovės laikinas išlaikymas dukrai. Apeliacinės instancijos teismui nurodžius, kad papildomai reikia spręsti klausimą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, ir šio klausimo neaptarus sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, bei nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai esant registruotai pas tėvą, taip pat dėl ikimokyklinės įstaigos lankymo ir mokyklos parinkimo, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina su atsakovu.

9.       Ieškovė atsiliepimu dėl atsakovo prašymo teismo prašė atsakovo prašymą atmesti ir patenkinti ieškovės 2024 m. liepos 31 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos dukros gyvenamosios vietos nustatymo bei 2024 m. spalio 28 d. prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sutapatina vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą su faktine gyvenamąją vieta. Dėl vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos ginčo nėra, kadangi ji buvo pasirinkta dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymo, tačiau faktinė dukros gyvenamoji vieta yra su mama nuo pat faktinio vaiko tėvų gyvenimo skyrium pradžios. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dukra po lygiai su kiekvienu tėvu praleidžia laiką, kadangi faktiškai yra kitaip ir dukra daugiau laiko praleidžia su motina. Vaiko tėvas pasiima dukrą bendravimui metų porinių savaičių trečiadieniais po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir dukra būna tėvo žinioje bei priežiūroje iki kitos savaitės pirmadienio, po to vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos motina. Ieškovės santykiai su vaiko tėvu yra įtempti ir konfliktiški, todėl bet koks klausimų, susijusių su dukra, derinimas yra apsunkintas. Motina geriausiai žino dukros poreikius ir juos tenkina. Ji rūpinasi mergaitės sveikatos priežiūra ar kitais aktualiais vaiko poreikiais. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė neprivalo teikti išlaikymo atsakovui, kadangi dukra gyvena su motina. Atsakovas ne taip interpretuoja apeliacinės instancijos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį dėl būtinumo spręsti dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jos gyvenamosios vietos neatitinka tikrovės, nes ji turi turto, priklausančio jai nuosavybės teise bei pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kurioje jau ne kartą lankėsi ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Ji tenkina ne tik būtinuosius, bet beveik ir visus kitus dukters poreikius. Atsakovas moka už vieną dukters lankomą būrelį – gimnastikos, tačiau ji moka už kitus keturis vaiko lankomus būrelius, kuriuos mergaitė išsirinko pati. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo turtinei padėčiai esant geresnei, jis turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nustačius dukros laikinąją gyvenamąją vietą su ja, turėtų likti galioti 2024 m. birželio 17 d. nutartis dėl laikino išlaikymo. Atsakovas, parinkdamas vaikui būrelį, neatsižvelgė į dukros norus, nes dukra nenoriai lanko gimnastiką, o tėvui apie tai pasakyti bijo. Nurodė, kad yra buvęs atvejis, kai tėvas dukrai sudavęs per ranką ir vėliau jos nepaguodė.

10.       Išvadą teikianti institucija Tarnyba byloje yra pateikusi penkias išvadas, t. y. 2024 m. balandžio 17 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d.

11.       2024 m. balandžio 17 d. išvadoje Tarnyba pasisakė dėl ieškovės prašyto laikinai teikiamo išlaikymo vaikui skyrimo (385 Eur per mėn.), jog tai pakankamas išlaikymo dydis vaiko poreikiams patenkinti. Akcentavo, kad vaikas gyvena pas kiekvieną iš tėvų „50:50” principu, o atsakovas dengia dalį papildomų vaiko išlaidų. 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. Tarnybos išvadose nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas tiek su ieškove, tiek su atsakovu neprieštarautų vaiko interesams. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų neturėtų didelės reikšmės pačiam vaikui, kadangi jis faktiškai gyventų ir su motina, ir su tėvu,  abiejų tėvų namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikių patenkinimui. Skyriaus žiniomis, abu tėvai išlaiko vaiką jam būnant pas kiekvieną iš jų. 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. Tarnybos išvadose papildomai akcentuota, kad šioje proceso stadijoje nėra tikslinga spręsti dėl nepilnametės laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi šis klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.

12.       Ieškovė 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, esą tėvai rūpinasi dukra lygiomis dalimis, prasilenkia su objektyviai egzistuojančia situacija. Atsakovas, manytina, nėra susipažinęs su bylos medžiaga, kadangi neteisingai ją traktuoja arba sąmoningai siekia teismą suklaidinti, teigdamas, jog ieškovė neprašo nustatyti laikinosios gyvenamosios vietos su ja, nors Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2381-1097/2024 yra aiškiai nurodęs, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą tiek dėl laikino išlaikymo paskyrimo, tiek dėl bendravimo tvarkos, turi būti išspręstas klausimas dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje būtent ir pažymėjo, kad ieškovės prašymas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepagrįstai nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį. Atsakovo formaliai deklaruojama tvarka „50:50“ nėra įgyvendinama, tai nėra sudėtinga patikrinti, kadangi vaiką į ugdymo įstaigą ieškovė pristato žymiai dažniau nei atsakovas. Nors atsakovas teigia, kad moka už vaiko lankomą darželį, tačiau ieškovė sužinojo, jog už darželį nemokėta nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, todėl sumokėjo susidariusią skolą už du mėnesius. Neaišku, kuo remdamasi Tarnybos skyriaus specialistė, teigdama „skyriaus žiniomis“ padarė išvadą, kad vaikas gyvena tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą „50:50” principu, kadangi tokia informacija nėra aktuali ir neatitinka objektyvios tikrovės. Šeimai taikoma atvejo vadyba, kurios susitikimuose dalyvauja to paties institucijos skyriaus specialistai, tačiau peršasi nuomonė, kad informacijos apsikeitimas skyriuje nėra įgyvendinamas ir išvadą teikianti specialistė neturi aktualios informacijos, kurią turi kiti specialistai. Tokia nuomonė peršasi dėl to, kad išvadoje nurodoma informacija dėl vaiko gyvenimo su tėvais pagal principą „50:50“ neatitinka objektyviai egzistuojančių aplinkybių, nebent institucija neteisingai šį principą traktuoja. Tarnybos skyriaus išvados prieštaringos, kadangi pati institucija patvirtina, jog tarp vaiko tėvų kyla nesutarimai bei konfliktai, įgyvendinant tėvų valdžią, inicijuota atvejo vadyba, tačiau pasisako prieštaringai, padarydamas vaiko interesų neatitinkančią išvadą, kad nereikia šioje byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia skyriaus pozicija neatitinka geriausių šalių mažamečio vaiko interesų, nesureguliuoja ir nepašalina konfliktų tarp jų tėvų.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies – vaiko gyvenamąją vietą laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatė ieškovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

14.       Teismas nustatė, kad abi šalys pripažįsta, jog tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau konfliktinių santykių tarp tėvų faktas savaime nepatvirtina grėsmės esminiams vaiko interesams. Šalys kaltina viena kitą konfliktišku elgesiu, tačiau nėra nustatyta, kad jie kildavo išimtinai dėl vienos ieškovės ar tik dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių įrodymų (2024 m. spalio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. 1P-VSV-4098, 2024 m. lapkričio 12 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 1SD-12965) Tarnybai yra žinomi tarpusavio nesutarimai dėl dukters priežiūros pradėjus gyventi skyriumi, taip pat, kad tėvams stinga geranoriškumo ir pagarbos rūpinantis dukra. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinys.

15.       Teismas nurodė, kad abi šalys siekia nustatyti artimą 50/50 modeliui bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią šalių dukra savaitę gyventų su motine ir savaitę su tėvu. Teismo nuomone, nepaneigtas ieškovės teiginys, kad tam tikra dalimi laiko dukra su motina praleidžia daugiau ir motina sprendžia daugiau klausimų, susijusių su dukra. Remiantis Tarnybos 2024 m. balandžio 16 d. išvados duomenimis, ieškovė gyvena 5 kambarių 140 kv. m. ploto name, priklausančiame ieškovės sugyventiniui. Name gyvena dar viena ieškovės dukra ir sugyventinio vaikai. Čia šalių dukra turi galimybę bendrauti su savo vyresne seserimi, su kuria, tikėtina, yra artimas ryšys, taip pat su kitais vaikais, kas paprastai gerina vaiko socialinius įgūdžius. Įrodymais neparemtas atsakovo teiginys, kad ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o atsakovo argumentas, kad dukters gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia pirmenybę atsakovui nustatant dukters gyvenamąją vietą su juo, nepagrįstas. Sprendė, kad esamoje situacijoje yra tikslinga nustatyti šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą motinos gyvenamojoje vietoje. Nustačius dukters laikiną gyvenamąją vietą pas motiną bus laikinai sureguliuota situacija, kad atskirai gyvenantis vaiko tėvas turi mokėti dukrai laikiną išlaikymą.

16.       Šalių nepilnametė dukra jau pakankamai ilgą laiką gyvena tiek pas motiną, tiek pas tėvą. Pati ieškovė ieškiniu siekia, kad būtų nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, paremta principu ,,50:50“. Nors iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad tarp jų kyla nesutarimų klausimais, susijusiais su vaiku, tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės dėl laikinos situacijos sureguliavimo būtinumo nustatant laikiną bendravimo tvarką, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių šioje proceso stadijoje. To neneigia ir abi šalys, kad šalių bendravimas su vaiku jau pakankamai ilgą laiką vyksta artimu ,,50:50“ principu. Tai nepatvirtina grėsmės nepilnametės interesams ir poreikio laikinai sureguliuoti situaciją. Prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką su atsakovu yra tapatus ieškovės ieškinyje suformuluotam reikalavimui, tuo tarpu teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti vieno iš šalių reiškiamų reikalavimų. Pažymėjo, kad bet kokia bendravimo su vaiku laikina tvarka neišspręs šalių (vaiko tėvų) konfliktinių santykių problemos, nepanaikins šalių pretenzijų viena kitai dėl dukters priežiūros, auklėjimo ir pan. Teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui ir nepilnamečio vaiko interesams, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pagrindo nustatyti laikinos bendravimo tvarkos su vaiku, todėl ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo netenkintas.

17.       Faktiškai susiklosčius situacijai, kad pagal šalių susitarimą šalys su vaiku ir taip bendrauja pagal modelį, artimą 50:50, atsižvelgiant į laikino išlaikymo tikslą – užtikrinti būtinųjų vaiko poreikių patenkinimą bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, kiekviena iš šalių turi užtikrinti vaiko poreikius buvimo pas kiekvieną iš šalių laikotarpiu. Teismas laikė, kad vis tik ieškovei, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis, todėl atsakovo prašymas priteisti vaikui laikiną išlaikymą iš ieškovės netenkintas. Vertinant aplinkybių visumą, nors ir esant artimam 50:50 tėvų bendravimo su dukra modeliui, kadangi nepaneigtas ieškovės teiginys, kad jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta ir laikina vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo panaikinti iš jo priteistą laikiną išlaikymą dukrai.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį pakeisti dalyje, kurioje atsakovo prašymas atmestas ir atsakovo prašymą patenkinti, o ieškovės prašymą dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atmesti. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.  

19.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, vadovavosi tik formaliu pagrindu, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, todėl būtina nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą. Pažeidė geriausių vaiko interesų prioriteto principą.

19.2.                      Teismas, nustatydamas laikinąją gyvenamąją vietą, nevertino, kad šiuo metu atsakovas su šeima gyvena nuosavame name 180 kv. m (iki šiol gyveno nuosavame 3 kambarių bute) ir jo dukra turi savo atskirą kambarį, kad yra naujagimė sesuo, su kuria dukros santykiai labai šilti, ji noriai rūpinasi, padeda, žaidžia su seserimi. Atsakovas gali užtikrinti dukrai saugumą, stabilumą, tinkamą priežiūrą, ugdymą.

19.3.                      Teismas nevertino tos aplinkybės, kad parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išsakyti faktai, jog ieškovė sugyventinio namuose gyvena, bet jokių garantijų, kad galės ir toliau ten gyventi ir užtikrinti savo dukroms saugumą bei pastovumą nėra, nes ji dažnai konfliktuoja su sugyventiniu. Atsakovas turi patikimos informacijos, kad 3-4 kartus, susipykus su savo sugyventiniu, ieškovė vakare, pasiėmusi savo dukras, nakčiai išvažiuoja pas atsakovo pamotę į atsakovui priklausantį namą, kurį atsakovas paveldėjo kartu su seserimi po savo tėvo mirties.

19.4.                      Pasitvirtinus, kad ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos ir, kad ieškovė nepakankamai rūpinasi nepilnametės dukros ugdymu, akivaizdu, jog toks laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina pažeidžia vaiko interesus turėti pastovią gyvenamąją vietą, būti tinkamai ugdomam.

20.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.  

21.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Atsakovas nepagrįstai sureikšmina dukros gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nors pagal jo paties šio atskirojo skundo motyvus jis šiuo adresu taip pat negyvena.

21.2.                      Atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių išsamus ir visapusiškas vertinimas nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prerogatyvoje, jeigu nėra nustatyta jokių grėsmių nepilnametės šalių dukters interesams. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai laikinai sureguliavo tarp tėvų vykstantį konfliktą, nustatydamas laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą su motina.

21.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir objektyviais duomenimis pagrįstas išvadas dėl vaiko gyvenimo sąlygų ir ryšio su šeimoje augančia kita seserimi bei motinos sugyventinio vaikais. Šių duomenų nepaneigė nekorektiški, teisiškai ydingi bei įrodymais nepagrįsti subjektyvūs atsakovo teiginiai bei vertinimai, esą ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys suteikia pirmenybę atsakovui nustatant dukters gyvenamąją vietą su juo. Laikinos dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinkamai nulemia situaciją, kad vaikas turi gauti išlaikymą iš tėvo.

21.4.                      Teismas nėra padaręs išvadų, kurias, klaidindamas teismus, kaip neva egzistuojantį tėvų susitarimą, nurodo atsakovas, jog tėvai su dukra praleidžia vienodai laiko - po savaitę. Teismas, nustatęs laikiną šalių dukters gyvenamąją vietą su motina (ieškove) pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl 2024 m. birželio 17 d. teismo nutarties panaikinimo, kadangi ieškovė tenkina vaiko poreikius, kurie nėra tenkinami dukrai praleidžiant laiką nuo kas antro ketvirtadienio iki šeštadienio su tėvu bei kitus aptariamus poreikius.

Atskirasis skundas atmestinas

                         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

23.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atitinkamai atmetant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės 

24.       Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

26.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme tarp ieškovės ir atsakovo vyksta ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 354 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, o ieškovę paskyrė nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Dėl šios nutarties atskirasis skundas nebuvo paduotas.

28.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi, tenkindamas atsakovo prašymą, priteisė iš ieškovės nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą po 350 Eur, mokamą kas mėnesį nuo prašymo priteisti laikiną išlaikymą padavimo dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, o atsakovą paskyrė nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2381-1097/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį panaikino ir perdavė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo akcentuodamas, kad tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, turi būti nustatyta ir laikina vaiko gyvenamoji vieta. Taip pat akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, taikymo sprendė atsietai nuo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.

29.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nustatęs, kad nepaneigtas ieškovės teiginys, jog tam tikra dalimi laiko dukra su motina praleidžia daugiau ir motina sprendžia daugiau klausimų, susijusių su dukra. Atmetė jos prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo konstatavęs, kad šalys su vaiku ir taip bendrauja pagal modelį, artimą 50:50 principui. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą nustatyti laikiną dukros gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymo vaikui po 350 Eur per mėn., kurį jis valdytų uzufrukto teise, taip panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

30.       Atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi, laikydamasis pozicijos, kad teismas laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškove nustatė tik dėl to, jog ieškovė yra pateikusi teismui ieškinį, teismas nevertino aktualių faktinių aplinkybių dėl atsakovo suteikiamų vaikui gyvenamosios vietos sąlygų, to, kad ieškovė gyvena sugyventiniui priklausančiame name, neturi garantijų dėl gyvenamosios vietos pastovumo, nepakankamai rūpinasi dukros ugdymu.

31.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.

32.       CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

33.       Pažymėtina, kad nors įprastai vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatoma kaip išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, tačiau poreikį laikinai sureguliuoti tarp šalių kilusį ginčą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, pažymėdamas, jog priešingu atveju mažai tikėtina, kad šalims pavyks susitarti dėl išlaikymo teikimo šalių nepilnametei dukrai, atitinkančio vaiko interesus, o neužtikrinant išlaikymo teikimo šalių nepilnametei dukrai, atitinkančio vaiko interesus, būtų pažeidžiama prioritetinė nepilnamečio vaiko teisė ir interesas į tėvų teikiamą išlaikymą.

34.       Esminiai ieškovės motyvai, kuriais ji rėmėsi teikdama prašymą nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą – susiklosčiusi faktinė situacija, kai atsakovas ginčija faktinę vaiko gyvenamąją vietą jau pradinėse bylos nagrinėjimo stadijose, taip pat ieškovės siekis išvengti ginčų ir konfliktų tarp vaiko tėvų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, bei tai, kad dukra faktiškai gyvena su motina ir su ja praleidžia didžiąją savo laiko dalį. 

35.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės nesprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo dydis, bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės ir kt. Antra, apeliacinės instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusią situaciją nagrinėja tik atskirojo skundo motyvų apimtyje.

36.       Atsižvelgus į atsakovo atskirojo skundo argumentus matyti, kad atsakovas šiuo atveju neteikia motyvų dėl pačios laikinos gyvenamosios vietos nustatymo nepagrįstumo kaip tokios dėl to, kad šalys abi stengiasi vadovautis 50/50 bendravimo su vaiku modeliu, o iš esmės principingai siekia atvirkštinės situacijos pritaikymo jo atžvilgiu, t. y., kad vaikas laikinai gyventų būtent su juo ir motina vaikui teiktų laikiną išlaikymą. Atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje įrodinėja aplinkybes, tokias kaip netinkamas motinos rūpestis vaiku, atsakovo didesnis finansinis indėlis į vaiko ugdymą, prastesnė ieškovės finansinė padėtis, atsakovo galimybė suteikti geresnes gyvenamojo ploto sąlygas vaikui, ieškovės santykiai su sugyventiniu ir gyvenamosios vietos garantijų nebuvimas, kurių įtaka vaiko gyvenamosios vietos nustatymui bus sprendžiama tik ginčą nagrinėjant iš esmės ir jos nėra nagrinėjamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

37.       Nepaisant to, kad atsakovas nurodė, jog ieškovė periodiškai išsikelia iš jos sugyventinio namų ir laikinai glaudžiasi kitur, viešai kreipiasi dėl buto trumpalaikės nuomos ir tai daro vaiko gyvenimą nestabilų, jis nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl jo tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina dėl to, kad nors vaikas su abiem tėvais bendrauja artimu 50/50 bendravimo modeliui, tačiau didesnę dalį laiko vaikas praleidžia su ieškove. Atsakovas nesiekė paneigti ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, o tik, kaip minėta, savo skundą motyvavo aplinkybėmis, kurios bus tiriamos ginčą nagrinėjant iš esmės. 

38.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismo tikslas yra laikinai sureguliuoti tarp šalių susiklosčiusią ginčo situaciją, o konkrečiu atveju – nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą įvertinus šiai dienai susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. konfliktiškus tarpusavio santykius ir vaiko didesnę laiko dalį praleidžiant su motina.

39.       Sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo, akcentuotina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

40.       Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo stadijoje, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Laikotarpiu, kai šalių nepilnametis vaikas bendrauja su atsakovu, ieškovei, kaip vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, tenka pareiga užtikrinti esminius (nekasdienius) vaiko poreikius. Pastovios vaikų išlaikymo išlaidos reikalingos iškilus tokiems poreikiams, tam, kad ieškovei kaskart nereiktų derinti su atsakovu ir prašyti, kad jis prie tokių išlaidų prisidėtų ir jas padengtų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys proporcingai pagal galimybes skiria išlaikymą vaiko kasdieniams poreikiams, laisvalaikiui ir ugdymui, tačiau akcentavo aplinkybę, jog vis tik ieškovei, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pastarajai pirmosios instancijos teismo išvadai, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog priteistas laikinas išlaikymas yra panaudojamas netikslingai ar yra perteklinis.

41.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į  konkrečios situacijos specifiką, tėvų konfliktiškus santykius ir pagrįstai siekė laikinai sureguliuoti ginčo situaciją,

42.       Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėja                                                                                                               Rūta Veniulytė-Jankūnienė