Byla Nr. 1S-257-113/2008
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,
sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs A. J. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-10 nutarties, kuria jo skundas dėl privataus kaltinimo bylos proceso pagal LR BK 140 str. 1 d. pradėjimo prieš A. F. nepriimtas ir jam grąžintas,
n u s t a t ė:
A. J. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su skundu dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo prieš A. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymo.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-10-10 nutartimi A. J. skundo nepriėmė ir jam grąžino kaip neatitinkantį LR BPK 412 str. 2 d. numatytų skundo turiniui keliamų reikalavimų.
Klaipėdos apygardos teisme gautas A. J. skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-10 nutarties. Skunde pareiškėjas nurodo, kad, jo manymu, jis aiškiai buvo išdėstęs, kada, kurioje vietoje, kokiu būdu jis buvo sumuštas A. F. , nurodęs, į kurias kūno vietas jam A. F. sudavė. Jo sumušimą patvirtina gydytojo nustatyta diagnozė, prie skundo pridėti išrašai iš medicininių dokumentų. Į teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė, nes nežinojo, kad tai yra būtina. Pareiškėjas nurodo, kad visą įvykį matė jo žmona K. J., ji ir iškvietė medicininę pagalbą. Ligoninėje jam diagnozavo galvos smegenų sukrėtimą, šono sumušimą, jis gydėsi namuose ir ambulatorijoje, ilgą laiką negalėjo pasilenkti, dirbti, dabar gyvena nuolatinėje baimėje, kad gali būti užpultas ir sumuštas. Jis yra antros grupės invalidas, jam 73 metai, todėl padaryta žala sveikatai atsiliepia iki šios dienos. Sukeldamas jam skausmą bei sutrikdęs sveikatą, A. F. padarė ne tik fizinę, bet ir neturtinę žalą, todėl jis reiškė 1000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. A. J. skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-10 nutartį ir jo skundą grąžinti nagrinėti iš esmės.
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad privataus kaltinimo bylų procese svarbus dokumentas yra nukentėjusiojo skundas. Pagal nukentėjusiojo skundą yra pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Dėl šių priežasčių nukentėjusysis privalo skunde nurodyti nusikalstamos veikos aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius duomenis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam, nepagrįstam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėjas, aprašydamas veiką, kurios padarymu kaltina A. F., nenurodė, kuo, kaip teigiama skunde, A. F. jį daužė, kiek smūgių jam buvo suduota į nurodytas kūno vietas, koks buvo jų eiliškumas. A. J. nurodė šios veikos padarinius, kaip tai paveikė jo sveikatą, gydytojo diagnozę, tačiau nepateikė jokių sumušimo faktą patvirtinančių įrodymų, patirtus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą apibrėžiančių duomenų – specialisto išvados, išrašų iš medicininių dokumentų, nenurodė liudytojų, mačiusių įvykį ar kitaip žinančių apie įvykio aplinkybes. Nors jis apeliacinės instancijos teismui paduotame skunde ir nurodo, kad jo sumušimą patvirtina prie skundo pridėti išrašai iš medicininių dokumentų, bylos medžiagoje jų nėra. Aptarti A. J. privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti išsamaus nusikalstamos veikos vaizdo, sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, nepagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir skundą jam surašė advokatė, kuri turėjo žinoti skundo turiniui keliamus reikalavimus, todėl skundo kokybė vertinama dar griežčiau. Visa tai apeliacinės instancijos teismui leidžia manyti, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. J. privataus kaltinimo proceso tvarka paduotas skundas neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų, ir grąžino skundą pareiškėjui.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjo skunde nurodytų tų pačių ar naujų papildomų nusikalstamos veikos aplinkybių nenagrinėja, jos neturi įtakos šios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas neužkerta kelio, pašalinus nurodytus skundo trūkumus, vėl kreiptis į teismą privataus kaltinimo proceso tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-10 nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valentinas Janonis