Civilinė byla Nr. e2A-575-413/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21859-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.6; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-520-375/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto ir verslo sprendimai‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rangera“ dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Turto ir verslo sprendimai‘ patikslintu ieškiniu (reikalavimu) (DOK Nr.33799/2020-03-13) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rangera“ 9 262,78 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko (DOK 11652/2019-01-28). Nurodė, kad ieškovė nepatyrė jokių darbų trūkumų šalinimo išlaidų, nes atsakovės suremontuotas stogas iki šiol tebestovi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Turto ir verslo sprendimai“ iš atsakovės UAB „Rangera“ 6 877,69 darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 4224 Eur atstovavimo išlaidas, 154 Eur žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės atsakovei 708 Eur atstovavimo išlaidas, 442 Eur už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei žyminio mokesčio permoką – 143 Eur.
4. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas iš šalių 2014 m. kovo 31 d. sudarytos Rangos sutarties dėl pastato, esančio Tiekimo g. 4, Panevėžyje, stogo remonto darbų. Pagal šią sutartį atsakovė atliko stogo remonto darbus – sutvarkė po žiemos nuo sniego apkrovų įgriuvusį stogą. 2014 m. spalio mėnesį, po darbų atlikimo, šalys pasirašė Atliktų darbų aktą, atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau UAB „Dvirida“ su atsakove neatsiskaitė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1154-912/2016 UAB „Verslo ir turto sprendimai“ buvo pripažinta tikrąją Rangos sutarties šalimi ir iš jos priteista skola už atliktus darbus. Ieškovė teismo sprendimą įvykdė.
5. Ieškovė, pripažinus ją tikrąja sandorio šalimi, 2017 m. birželio 15 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų, nustatytų per garantinį laikotarpį, ir prašė atsakovės pakeisti netinkamo storio profiliuotą paklotą į tokį, kuris tenkintų STR mechaninio pastovumo ir atsparumo reikalavimus. Atsakovė su pretenzijomis nesutiko.
6. Bylos nagrinėjimo metu teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę. Ekspertas D. K. pateikė išvadą, jog stogo remonto darbai pagal 2014 m. kovo 31 d. sudarytą Rangos sutartį atlikti ne pagal darbų atlikimo metu galiojusius normatyvinių techninių aktų reikalavimus, o nustatytų trūkumų pašalinimui reikalingų darbų rinkos kaina yra 6878 Eur su PVM (DOK -150762/2019-12-16).
7. Ieškovė po atliktos ekspertizės sumažino savo reikalavimą nuo 15 611,43 Eur iki 9 262,78 Eur, grįsdama savo poziciją UAB „Roof line“ ir UAB „Salgesta“ komerciniais pasiūlymais (lokalinėmis sąmatomis) (DOK Nr.33799/2020-03-13). Atsakovė savo ruožtu pateikė UAB „Genra“, UAB „Fasta“, UAB „Vilkasta“ komercinius pasiūlymus pagal ekspertizėje pateiktą sąmatą ir nurodė, kad iš atsakovės negali būti priteisiama didesnė nei 4 604,55 Eur suma (DOK - 44404/2020-04-10).
8. Teismas sprendė, kad abiejų šalių pateiktos sąmatos gali būti sudarytos subjektyviai, todėl negali būti laikomos patikimais įrodymais nustatant stogo remonto darbų trūkumų šalinimo kainą. Sąmatas pateikė tais pačiais darbais užsiimančios įmonės, tačiau ieškovės nurodoma suma žymiai didesnė nei nustatė teismo ekspertas, o atsakovės – atitinkamai žymiai mažesnė, todėl teismas vadovavosi teismo eksperto išvada dėl trūkumų pašalinimo darbų rinkos kainos, pažymėdamas, kad ji nuosekli, išsami, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis (CPK 218 straipsnis).
9. Tenkinęs ieškovo ieškinio reikalavimą iš dalies, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, atstovavimo išlaidas, ekspertizės išlaidas, eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
10. Ieškovei sumažinus savo reikalavimą, teismas grąžino jai per daug sumokėto žyminio mokesčio dalį – 143 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rangera“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:
11.1. priteisti ieškovės UAB „Turto ir verslo sprendimai“ naudai iš atsakovės UAB „Rangera“ 2 669,70 Eur bylinėjimosi išlaidų;
11.2. priteisti atsakovės UAB „Rangera“ naudai iš ieškovės UAB „Turto ir verslo sprendimai“ 2 473,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo sprendimas buvo priimtas remiantis teismo eksperto D. K. ekspertizės išvada, po kurios pateikimo ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą nuo 15 611,43 Eur iki 9 262,78 Eur. Ekspertizė byloje inicijuota apeliantės prašymu, ieškovė su prašymu paskirti ekspertizę nesutiko. Už ekspertizę apmokėjo apeliantė.
12.2. Po ekspertizės atlikimo ieškovė 2020 m. kovo 13 d. pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kurį teismas sekančią dieną priėmė, tačiau nesuteikė apeliantei galimybės dėl to pasisakyti, nors pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį vienas iš pagrindų vėlesniam ieškinio dalyko pakeitimui yra priešingos šalies sutikimas. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį vėlesnis ieškinio dalyko pakeitimas yra galimas, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau. Tačiau šiuo atveju ieškinio dalyko pakeitimas nebuvo būtinas. Ieškinio dalykas sumažintas atsižvelgus į eksperto išvadą. Ekspertui pateikus išvadą, kad apeliantės atliktų stogo remonto darbų trūkumų šalinimo kaina yra 6 877,69 Eur, buvo įrodyta, kad 55,94 proc. ieškinio reikalavimų, skaičiuotinų nuo 15 611,43 Eur pradinio ieškinio reikalavimų sumos, yra nepagrįsti.
12.3. CPK 141 straipsnis nenustato, jog ieškinio dalyko pakeitimas gali būti išspręstas rezoliucija. CPK 141 straipsnio 4 dalyje net nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Tai reiškia, kad atsisakant tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo turi būti priimama teismo nutartis, todėl teismui tenkinus pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, taip pat privalėjo būti priimta teismo nutartis.
12.4. Teismas, tenkindamas ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, pažeidė CPK 141 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Šiuo atveju teismas 2020 m. kovo 13 d. rezoliucija tenkino ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, byloje buvo paskirtas posėdis 2020 m. kovo 16 d., t. y. po trijų dienų nuo teismo rezoliucijos priėmimo. Minėtas teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, o dėl COVID-19 pandemijos.
12.5. Šiuo atveju šalių bylinėjimosi išlaidos teismo turėjo būti paskirstytos pagal pirminį ieškinį, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
12.6. Pagal nurodytą LAT praktiką, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal sumažintą ieškinio reikalavimą (9 262,78 Eur), o ne pradinį ieškinio reikalavimą (15 611,43 Eur), ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, negali reikšti sąžiningo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinį skundą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į tai, kad tenkinta ieškinio dalis sudaro 44,06 proc. nuo viso ieškinio reikalavimų sumos (6 877,69 Eur iš 15 611,43 Eur). Šalių bylinėjimosi išlaidas šioje byloje pasiskirstytų taip: ieškovės bylinėjimosi išlaidos – 6 059,24 Eur; apeliantės bylinėjimosi išlaidos – 4 422,50 Eur. Atitinkamai ieškovės naudai priteistina 2 669,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (6 059,24 x 44,06 proc. / 100 proc.), o apeliantės naudai – 2 473,95 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (4 422,50 x 55,94 proc. / 100 proc.).
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Turto verslo sprendimai“ prašo apeliacinį skundą atmesti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad 2020 m. kovo 12 d. pareiškimu ieškovė keitė ieškinio dalyką. Ieškovė ieškinio dalyko nekeitė, t. y. koks buvo, toks ir liko visos bylos nagrinėjimo metu – ieškovė prašė priteisti atsakovės atlikto stogo remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė tik patikslino patį reikalavimo dydį, kas nėra ieškinio dalyko pakeitimas CPK 141 straipsnio prasme.
13.2. Ieškovė kreipėsi į UAB „Gedsta“, kuri nurodė, kad visa šių atsakovės darbų trūkumų pašalinimo kaina 15 611,43 Eur su PVM, todėl toks buvo pradinis ieškinio reikalavimas. Po teisminės ekspertizės apklausus kitus rangovus ir gavus pigesnius komercinius pasiūlymus, ieškovė, vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo principu, šį reikalavimą sumažino iki 9 262,78 Eur, t. y. tiek, kiek buvo nurodžiusi UAB „Salgesta“.
13.3. Teismo posėdis 2020 m. kovo 16 d. buvo atidėtas pačios atsakovės prašymu dėl COVID-19 pandemijos. Žodinis bylos nagrinėjimas įvyko 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. po penkių mėnesių nuo ieškinio sumos patikslinimo, o byla baigta nagrinėti 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo daugiau nei pakankamai laiko teikti savo paaiškinimus dėl patikslinto ieškinio reikalavimo.
13.4. Atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžiui neturėjo jokios įtakos ieškovės pareikšto reikalavimo dydžiui, kadangi atsakovė su ieškiniu nesutiko iš esmės ir visa apimtimi, nepripažindama net savo darbų trūkumų.
13.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo bylų yra pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovai CPK nustatyta tvarka tikslino savo pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Dėl to nagrinėjamu atveju vertinant taikos sutartimi patenkintų ieškinio ir priešieškinių reikalavimų proporcijas, reikia vertinti ne pirminius, o patikslintus (galutinius) šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-431/2011).
13.6. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovės elgesys buvo netinkamas ir dėl ko turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalis. Teismo ekspertizė pavirtino, kad atsakovės darbai atlikti netinkamai. Atsakovės cituojama LAT praktika šiuo atveju netaikytina, nes joje nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė tik vieną reikalavimą, be to, nuo ieškinio ar jo dalies neatsisakė, o naudojosi visai kita procesine teise tikslinti ieškinio sumą. Teismas bylos dalies dėl ieškovės reikalavimų nenutraukė, todėl atsakovės minimi kasacinio teismo išaiškinimai šiuo atveju neaktualūs ir jais negalima vadovautis.
13.7. Iki bylos iškėlimo ieškovė dėjo pastangas geranoriškai susitarti su atsakove dėl nustatytų darbų trūkumų pašalinimo. Tiek susitikimuose, tiek elektroniniuose laiškuose atsakovė pripažino savo darbų trūkumus, žadėjo juos pašalinti, derino trūkumų pašalinimo būdus, taip vilkindama laiką, todėl pati atsakovė yra atsakinga už atsiradusias bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino ieškinio reikalavimus, o teismas tuo pagrindu ieškinį tenkino iš dalies.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Turto ir verslo sprendimai“ pradiniu 2018 m. gruodžio 12 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rangera“ 15 611,43 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, kurias nustatė UAB „Gedsta“. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį visa apimtimi atmesti, nurodydama, kad darbų trūkumai nėra nustatyti.
17. Esant šalių ginčui dėl atliktų darbų kokybės, atsakovė UAB „Rangera“ 2019 m. balandžio 25 d. pateikė teismui prašymą paskirti byloje statybos remonto darbų techninę ir finansinę–ekonominę teismo ekspertizę. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir paskyrė byloje statybos techninę ekspertizę.
18. 2019 m. gruodžio pabaigoje atlikus ekspertizę, teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso teismo posėdyje 2020 m. kovo 16 d. 13.30 val.
19. Ieškovė UAB „Turto ir verslo sprendimai“ 2020 m. kovo 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame nurodė, kad ieškinio tikslinimo būtinybė iškilo tik gavus teismo ekspertizės aktą ir teismo ekspertui nustačius, kokius konkrečiai ir kokia apimtimi darbus būtina atlikti, todėl prašomą iš atsakovės priteisti sumą sumažino iki 9 262,78 Eur. Teismas šį pareiškimą priėmė 2020 m. kovo 13 d. rezoliucija.
20. Apeliantės vertinimu, teismas padarė proceso teisės normų pažeidimus, kadangi ieškinio pagrindo arba dalyko keitimas byloje galimas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėlesnis jo keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba yra gautas priešingos šalies sutikimas. Atsakovės sutikimo keisti ieškinio dalyką nebuvo prašoma, o būtinybės keisti ieškinio dalyką taip pat nebuvo. Ieškovė, atsikirsdama į šiuos apeliantės argumentus, nurodė, kad tai buvo ne ieškinio dalyko pakeitimas, o ieškinio reikalavimų sumažinimas.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).
22. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Taigi, ieškovė pasinaudojo savo teise ir ieškinio reikalavimą nuo 15 611,43 Eur sumažino iki 9 262,78 Eur, tačiau ieškinio dalykas – priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas – išliko tas pats. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog teismas nepagrįstai priėmė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo.
23. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi proporcijas skaičiavo pagal sumažintą ieškinio reikalavimą, nors turėjo būti skaičiuojamos pagal pradinio (padidinto) ieškinio reikalavimą, kadangi ieškovė nuo dalies ieškinio reikalavimų atsisakė. Ieškovė, nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais, nurodė, kad ieškovė, sumažindama ieškinio reikalavimus, dalies ieškinio neatsisakė, teismas tokio atsisakymo nepriėmė ir bylos dėl dalies reikalavimų nenutraukė, todėl pagrįstai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcijas skaičiavo pagal patikslintą ieškinio reikalavimą.
24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimų sumos, nuo kurios teismas turėjo skaičiuoti ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.
26. Skundžiama sprendimo dalimi teismas priteisė ieškovei UAB „Turto ir verslo sprendimai“ iš atsakovės UAB „Rangera“ 6 877,69 darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 4 224 Eur atstovavimo išlaidas, 154 Eur žyminį mokestį, o atsakovei iš ieškovės – 708 Eur atstovavimo išlaidas, 442 Eur už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą iš dalies, iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau nedetalizavo, kaip šios išlaidos buvo paskaičiuotos.
27. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 6 059,24 Eur, kurios susidarė iš 351 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 5 708,24 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 4 422,50 Eur, kurios susidarė iš 2 722,50 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų, 1 500 Eur ekspertizės išlaidų ir 200 Eur išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.
28. Iš teismo sprendimu priteistų sumų ir atlikus matematinius skaičiavimus matyti, jog šalims bylinėjimosi išlaidos priteistos proporcingai nuo patikslinto ieškinio reikalavimo sumos, t. y. nuo 9 262,78 Eur:
28.1. 6877,69 Eur (priteista iš atsakovės suma) x 100 proc. / 9262,78 Eur (patikslinto ieškinio suma) = 74,25 proc. Teismas suapvalino iki 74 proc. Todėl teismas sprendė, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 74 proc., atmesta – 26 proc.
28.2. 5708,24 Eur (ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos) x 74 proc. / 100 proc. = 4224 Eur (priteista atstovavimo išlaidų suma);
28.3. Ieškovei sumažinus savo reikalavimą, teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžino per daug sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 143 Eur, kadangi sprendė, jog už 9 262,78 Eur ieškinio reikalavimą, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 208 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p, 7 d.). 208 Eur x 74 proc. / 100 proc. = 154 Eur;
28.4. 2722,50 Eur (atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos) x 26 proc. / 100 proc. = 708 Eur, kuriuos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės;
28.5. 1700 Eur (ekspertizės ir eksperto dalyvavimo posėdyje išlaidos) x 26 proc. / 100 proc. = 442 Eur, kuriuos teismas taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės.
29. Kadangi ieškovė nuo ieškinio neatsisakė, teismas neturėjo procesinio pagrindo taikyti ir pagrįstai netaikė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio atsisakymo procedūrą – CPK 42 straipsnio 2 dalies, CPK 140 straipsnio 1 ir 5 dalių, 293 straipsnio 4 punkto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-271-186/2016).
30. Atsižvelgiant į paminėtą aukštesnių instancijų teismų praktiką ir pateiktus išaiškinimus aktualiais šiai bylai klausimais, sutiktina su ieškovės argumentais, jog teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai laikė, jog ieškovė ieškinio dalies ne atsisakė, o tiesiog pasinaudojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta savarankiška teise – sumažino ieškinio reikalavimus nuo 15 611,43 Eur iki 9 262,78 Eur.
31. Minėta, kad ieškinį tenkinus iš dalies, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims klausimą taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, reiškianti, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
32. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė savo reikalavimų dalies neatsisakė, todėl teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylos dalies. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino tik po to, kai byloje buvo atlikta statybos techninė ekspertizė ir ekspertas nustatė ženkliai mažesnę sumą, kuri būtų reikalinga atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti. Tai reiškia, kad ieškovė, sumažindama ieškinio reikalavimus, pati pripažino, kad tik dalis jos pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų yra pagrįsti, o teismas, nepriklausomai nuo ieškovės pozicijos, ieškinį būtų tenkinęs tik iš dalies.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė ar sumažino savo reikalavimus dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).
34. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo. Dėl to ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą ir byloje nesant duomenų, kad didesnio ieškinio pareiškimą būtų nulėmęs atsakovo elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies ar sumažinto ieškinio reikalavimo yra priimtas atsakovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-587-381/2020).
35. Ieškovė nurodo, kad ieškinio pareiškimą teismui lėmė pačios atsakovės elgesys, kadangi iki ieškinio pateikimo tarp šalių vyko susirašinėjimas, atsakovė pripažino, jog darbai pagal rangos sutartį atlikti su trūkumais, vis žadėjo trūkumus ištaisyti, tačiau savo pažadų taip ir neįvykdė.
36. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų statybos objekte Tiekimo g. 4, Panevėžyje pašalinimo į atsakovę kreipėsi 2017 m. birželio 15 d., nors darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti 2014 m. spalio mėnesį ir tuomet dėl darbų trūkumų niekas pretenzijų atsakovei nebuvo pareiškęs.
37. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad su rangove (apeliante) už atliktus statybos rangos darbus buvo atsiskaityta tik po to, kai 2017 m. gegužės 22 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m. balandžio 22 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės UAB „Rangera“ ieškinys ir 2014 m. kovo 31 d. pasirašyta rangos sutartis pripažinta apsimestiniu sandoriu dėl subjekto, o tikrąja sandorio šalimi pripažinta UAB „Turto ir verslo sprendimai“, priteisiant iš jos apeliantei 12 433,54 Eur skolą už atliktus rangos darbus bei kitas sumas.
38. Atsakovė UAB „Rangera“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakydama į ieškovės minėtą pretenziją nurodė, jog visus tuos metus dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų jai nebuvo pareikšta, su darbų trūkumais susiję reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėjant bylą Vilniaus teismuose. Tokią pretenziją ieškovė pareiškė tik po to, kai teismas patenkino rangovės (apeliantės) ieškinį.
39. Taigi, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog ieškovės pradinio ieškinio pareiškimą nulėmė netinkamas atsakovės elgesys. Priešingai, pati ieškovė ilgą laiką nepagrįstai vengė atsiskaityti už atliktus darbus.
40. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pradinio (didesnės kainos) ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovės elgesys, todėl šiuo atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pagrindas išvadai, kad dėl sumažinto ieškinio reikalavimo yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias šiuos santykius, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies punktas).
41. Įvertinus tai, kad pradinio ieškinio suma nurodyta 15 611,43 Eur, o vėliau ji sumažinta iki 9 262,78 Eur, pirmosios instancijos teisme patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pradinį (15 611,43 Eur) reikalavimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teisme tenkinta 44,06 proc. (6 877,69 Eur x 100 proc. / 15 611,43 Eur) ieškovės reikalavimų, o atmesta – 55,94 proc. (100 proc. – 44,06 proc.).
42. Atitinkamai pagal šios nutarties 41 punkte nustatytas proporcijas perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina 2 606,70 Eur ((6059,24 Eur – 143 Eur (pirmosios instancijos teismo ieškovei grąžinta žyminio mokesčio dalis)) x 44,06 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 2 473,95 Eur (4422,50 Eur x 55,94 proc. / 100 proc.) šiame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 132,75 Eur (2606,70 Eur – 2473,95 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
43. Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovės apeliacinį skundą patenkinti, atsakovė UAB „Rangera“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos siekia 680,63 Eur.
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
45. Minėtos atstovavimo išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto tokių išlaidų dydžio, todėl atsakovei UAB „Rangera“ iš ieškovės UAB „Turto ir verslo sprendimai“ priteisiama 680,63 Eur patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Turto ir verslo sprendimai“ iš atsakovės UAB „Rangera“ priteista 4 224 Eur atstovavimo išlaidų, 154 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės UAB „Turto ir verslo sprendimai“ atsakovei UAB „Rangera“ priteista 708 Eur atstovavimo išlaidų, 442 Eur už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei UAB „Turto ir verslo sprendimai“ (juridinio asmens kodas 302987981) iš atsakovės UAB „Rangera“ (juridinio asmens kodas 301554564) 132,75 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 75 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Rangera“ (juridinio asmens kodas 301554564) iš ieškovės UAB „Turto ir verslo sprendimai“ (juridinio asmens kodas 302987981) 680,63 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 63 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas