Civilinė byla Nr. 2-20181-960/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14464-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.13.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Daliai Barkauskienei, atsakovo atstovei advokatei Rūtai Karpavičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vėjo ratai“ ieškinį atsakovui UAB „Accounting outsourcing“, tretiesiems asmenims VŠĮ „Socialinių projektų centras“ ir notarei Jolantai Dubinienei dėl visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimo ir įstatų pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais, kuriuose pareiškė galutinius reikalavimus prašydamas pripažinti visuotinio UAB „Accounting outsourcing“ akcininkų susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl naujos įstatų redakcijos priėmimo ir 2019 m. birželio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruotus UAB „Accounting outsourcing“ įstatus negaliojančiais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas yra atsakovo akcininkas, kuriam priklauso 50 proc. akcijų, o likusios akcijos priklauso trečiajam asmeniui VŠĮ „Socialinių projektų centras“. Atsakovas yra įgijęs patalpas Laisvės pr. 125, Vilniuje, ir verčiasi jų nuoma. 2019 m. balandžio 12 d. įvyko atsakovo akcininkų susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas patvirtinti naują įstatų redakciją, kurią paruošė ir akcininkams pateikė bendrovės direktorė. Šie įstatai suteikia bendrovės vadovui neribotus įgaliojimus, nes pagal įstatus bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba ir valdyba, o įstatų 39 punkte yra numatyta, jog bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienasmeniškai veikia bendrovės direktorius. Įprastai, kai bendrovėje nėra stebėtojų tarybos ir valdybos, yra numatoma, jog bedrovės vadovas tam tikrus veiksmus gali atlikti tik gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Tokia patvirtina įstatų redakcija leidžia atsakovo vadovei, kuri yra susijusi su kitu akcininku, pilnai disponuoti visu bendrovės turtu, o akcininkai negali būti užtikrinti jiems priklausančio turto tinkamu naudojimu, gali nežinoti kokie sandoriai sudaromi. Atsakovo direktorė tokius pačiu įstatus teikė ankstesnėms akcininkų susirinkimas ir jie nebuvo patvirtinti. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota visai kita įstatų redakcija nei buvo patvirtina visuotiniame akcininkų susirinkime, o tai laikytina esminiu pažeidimu. Visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų įstatų negali vėliau koreguoti nei vadovas, nei notaras. Bendrovės vadovė teikdama įstatų projektą tvirtinti akcininkų susirinkimui, turėjo jį parengti tinkamai, jeigu reikia su advokatų pagalba bei suderinti su notaru. Visuotiniame akcininkų susirinkime priimtos įstatų redakcijos taisymas, nepriklausomai nuo tikslų, negalimas. Ieškovas ne vieną kartą teikė visuotiniam akcininkų susirinkimui įstatų projektus, kurie buvo parengti atsižvelgiant į visų akcininkų interesus, siekdamas įtraukti akcininkus į bendrovės svarbiausių klausimų sprendimą ir tokiu būdu apsaugoti bendrovės turtą, bet jie nebuvo priimti. Tokį balsavimą nulėmė, jog trečiais asmuo ir bendrovės vadovė yra susiję asmenys, t. y. trečiojo asmens savininku yra S. B., o atsakovo vadovė yra jo sutuoktinė A. B., kuri be to vadovauja dar 4 įmonėms ir negali būti lojali atsakovo įmonei. Akivaizdu, jog ginčijamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl remiantis CK 2.84 straipsnio 4 dalimi jis turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog 2008 m. liepos 10 d. buvo patvirtinti atsakovo įstatai už kuriuos balsavo pats ieškovas. Šiuose įstatuose bendrovės vadovo kompetencija buvo apibrėžta leidžiant jam vienasmeniškai veikti su kitais asmenimis. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas, kurio 6 straipsnis numatė pareigą pakeisti bendrovės įstatus, įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę juose nurodant eurais iki 2016 m. gruodžio 31 d. Dėl šių priežasčių buvo šaukiami akcininkų susirinkimai, kuriuose buvo balsuojama dėl įvairių įstatų projektų, bet jie nebuvo patvirtinami. 2019 m. balandžio 12 d. pakartotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta atsakovo vadovės pateikta įstatų redakcija, kuri atitiko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įstatų redakciją, tik sumos nurodytos litais, buvo nurodytos eurais. Notarų biure įstatų tvirtinimo metu buvo atliktos įstatų korekcijos, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir įstatai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre 2019 m. birželio 5 d. Įstatų priėmimas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir tai patvirtino notaras. Įstatų priėmimas nepažeidžia jokių ieškovo teisių ir neatsirado jokių neigiamų pasekmių. Įstatuose tik išimtinais atvejais nurodoma kitokia vadovo kompetencija nei nurodyta Akcinių bendrovių įstatyme. Akcininkai yra laisvi susitarti ir apriboti vadovo kompetenciją. Atsakovas neįrodė, jog atsakovo vadovė yra nelojali bendrovei. Akcininkai gali pareikšti nepasitikėjimą vadovei. Tvirtinant įstatus buvo įvykdyta įstatymo pareiga pakeisti bendrovės įstatus, įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę nurodyti eurais. Nauja įstatų redakcija nepakeitė atsakovo organų įgaliojimų, todėl situacija atsakovo bendrovėje nepasikeitė. Notarų biure po įstatų redakcijos patvirtinimo buvo atlikta korekcijos, kurios nepakeitė jokių esminių įstatų dalių ir jie liko tie patys. Notaras turi tvirtinti juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymo reikalavimams. Notarui buvo pateikta patvirtinta įstatų redakcija, kuri buvo iš esmės identiška 2008 metų redakcijai, todėl jos nuostatos buvo pasenusios ir neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, buvo ištaisytos gramatinės, rašybos ir formatavimo klaidos.
Trečiais asmuo VŠĮ „Socialinių projektų centras“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog nuo 2016 metų dėl atsakovo įstatų patvirtinimo vyko daug akcininkų susirinkimų, kuriuose buvo svarstomi įvairūs įstatų projektai. 2019 m. balandžio 12 d. pakartotiniame akcininkų susirinkime buvo priimti įstatai, kurie atitinka teisės aktų reikalavimams ir kurie buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre 2019 m. birželio 5 d.
Trečiasis asmuo notarė Jolanta Dubinienė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 ir 17 punktais notaras tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų tikrumo ir tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymo reikalavimams. 2019 m. gegužės 4 d. elektroniniu paštu gavus įstatų projektą notarų biure, atsakovui buvo pasiūlyta suderinti įstatų projektą su galiojančia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcija, kad įstatai atitiktų galiojančius teisės aktus. Buvo derinti įstatų 18, 22, 23.3., 31, 45, 50, 52 punktai, bei buvo ištaisytos gramatinės klaidos, patikslinti kiti netikslumai ir atlikti kiti įstatų pakeitimai. 2019 m. birželio 4 d. notaro biure buvo patvirtinti atsakovo nauji įstatai.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Dalia Barkauskienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog, kai buvo įsteigtas atsakovas, jis neturėjo didelio turto, todėl vadovo įgaliojimai nebuvo aktualūs. Įgijus didelės vertės turtą, akcininkui tapo aktualūs bendrovės vadovo įgaliojimai disponuoti įmonės turtu. Ginčijama įstatų redakcija leidžia disponuoti atsakovo vadovui vienasmeniškai. Įprastai įstatuose numatomi vadovo ribojimai, kai nėra valdybos ir stebėtojų tarybos. Po notaro korekcijų įstatai turėjo buvo būti tvirtinami akcininkų susirinkime. Ieškovo teises riboja įstatų 50 punkto korekcijos, susijusius su teisėmis gauti informaciją. Notarė pripažino, jog patvirtino kitus įstatus nei buvo patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime. Notaras negali atlikti priimtų įstatų korekcijų ir taisymų, o gali juos patvirtinti arba atsisakyti patvirtinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Rūta Kasperavičiūtė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog tenkinus ieškinį, įsigaliotų sena įstatų redakcija, kurioje yra numatyta analogiška vadovo kompetencija. Patvirtintoje įstatų redakcijoje buvo pakeista valiuta iš litų į eurus ir nieko daugiau nebuvo keista. Neįrodyta, jog atsakovo vadovė buvo nelojali, ieškovas nekėlė klausimo dėl nepasitikėjimo atsakovo vadovu. Po įstatų patvirtinimo, notaras atliko jų patikrinimą ir padarė teksto korekcijas. 50 punktas buvo pakeistas perkeliant Akcijų bendrovių įstatymo nuostatą. Įstatų projektas buvo patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime bei pateiktas tvirtinti notarui. Notaras pateikė pastabas dėl teksto, jį pakeitė, atspausdino, vadovė pasirašė, ir notaras patvirtino.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu laikomos įrodytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog ieškovas ir trečiasis asmuo yra atsakovo akcininkais, kuriems priklauso po 50 proc. akcijų (b.l. 8). 2008 m. rugpjūčio 18 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2018 m. liepos 10 d. pasirašyta atsakovo įstatų redakcija (b.l. 90-94). 2019 m. balandžio 12 d. įvyko atsakovo pakartotinis eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas pakeisti bendrovės įstatus ir patvirtinti naują redakciją (b.l. 9-12, 69), kuri buvo pateikta atsakovo vadovo (b.l. 13-17).
Trečiojo asmens notarės Jolantos Dubinienės atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis bei atsakovo atstovės advokatės Rūtos Karpavičiūtės paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu laikoma įrodyta, jog po įstatų patvirtinimo visuotiniame akcininkų susirinkime jų tekstas 2019 m. gegužės 14 d. buvo persiųstas notarei Jolantai Dubinienei, kuri pateikė pastabas dėl tam tikrų įstatų punktų, vėliau buvo atliktos įstatų teksto korekcijos ir notarė 2019 m. birželio 4 d. patvirtino atsakovo įstatus su atliktomis korekcijomis.
2019 m. birželio 5 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja atsakovo įstatų redakcija (b.l. 97-104), kurios tekstas buvo pakeistas ir skyrėsi nuo teksto, kuris buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 12 d. visuotiniame akcininkų sprendime. Šių įstatų teksto skirtumai yra nurodyti įstatų lyginamajame variante (b.l. 108-113).
Dėl visuotinio akcininkų sprendimo.
Ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo akcininkų susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl naujos įstatų redakcijos priėmimo negaliojančiu, motyvuodamas, jog toks sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes suteikia atsakovo vadovui neribotus įgaliojimus, t.y. pareikštas ieškinys nebuvo grindžiamas sprendimo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje yra numatyta juridinio asmens dalyvio teisė ginčyti juridinių asmenų organų sprendimus, jeigu jie prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
Susipažinus su ieškovo ginčijamu sprendimu patvirtintų atsakovo įstatų turiniu (b.l. 13-17) darytina išvadą, jog juose bendrovės valdymas buvo numatytas per du organus: visuotinį akcininkų susirinkimą ir bendrovės direktorių, t.y. stebėtojų taryba ir valdyba nėra sudaroma (38 punktas). Šių įstatų 39 – 40 punktuose įvirtinta, jog bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienareikšmiškai veikia bendrovės direktorius, kuris privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais, t.y. įstatuose nėra numatyta jokių papildomų bendrovės direktoriaus veiklos apribojimų.
Uždarųjų akcinių bendrovių vadovų įgaliojimus reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - Įstatymas) normos, kurios leidžia jam veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti visus sandorius, išskyrus tuos, kurie išvardinti įstatuose (Įstatymo 37 straipsnio 10 dalis). Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas leidžia patiems juridinių asmenų akcininkams nuspręsti kokius organus turės juridinis asmuo, kokia bus jų kompetencija. Visa tai priklauso nuo įvairių subjektyvių aplinkybių (juridinio vykdomos veiklos pobūdžio, apimties, verslo rizikos ir jos paskirstymo bei pan.). CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja teisinių santykių subjektus konkrečiuose situacijose elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, laikytis teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiauti teise. Vertinant ieškovo ginčijamą sprendimą ir juo patvirtintus įstatus dalyje dėl vadovo įgaliojimų, teismas sprendžia, jog toks sprendimas neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes toks sprendimas yra akcininkų valios išraiška pasirenkant konkretų juridinio asmens valdymo modelį, kuris atitinkamai turi savo privalumus ir trūkumus. Atitinkamus privalumus ir trūkumus gali turėti ir ieškovo siūlomas juridinio asmens valdymo modelis ribojant vadovo įgaliojimus. Tokie juridinio asmens valdymo modeliai yra leistini ir jų pasirinkimas neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
Teismas įvertina ir tai, jog tenkinus ieškovo reikalavimus, įsigaliotų atsakovo įstatų redakciją įregistruota Juridinių asmenų registre 2008 m. rugpjūčio 18 d. (b.l. 90-94), kurioje bendrovės vadovo įgaliojimai ir juridinio asmens organų struktūra yra numatyta analogiškai kaip ir ginčijamoje įstatų redakcijoje, t.y. atsakovo vadovo įgaliojimai nepasikeis.
Ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo vadovės galimą nelojalumą, jos darbą kituose juridiniuose asmenyse, teismo vertinimu, yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant ginčą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes sprendimu ir juo patvirtintais įstatais buvo įtvirtinta visų atsakovo vadovų kompetencija, o tik ieškovo nurodytos A. B.. Nepasitikėjimą konkrečiu įmonės vadovu, ieškovas būdamas akcininku, turi spręsti kitais įstatymų nustatytais būdais, o ne ginčydamas akcininkų sprendimą dėl įstatų patvirtinimo.
Įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovo 2019 m. balandžio 12 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas pakeisti bendrovės įstatus ir patvirtinti naują redakciją prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, todėl teismas netenkina šioje dalyje ieškinio dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Dėl Juridinių asmenų registre įregistruotų atsakovo įstatų.
Anksčiau teismo buvo nustatyta ir šalių nebuvo ginčijama, jog įstatų tekstas, kuris buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 12 d. atsakovo visuotiniame akcininkų susirinkime ir kuris buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, skiriasi.
Įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po jo pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Juridinių asmenų registro nuostatų 44 punkte yra numatyta, jog Juridinių asmenų registrui turi būti pateikti steigimo dokumentai, kurių tikrumą ir atitiktį įstatymų reikalavimams tikrina notaras. Notariato įstatymo 26 straipsnio 16 ir 17 punktuose yra numatyti notariniai veiksmai – tvirtinti dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Toks galiojantis teisinis reglamentavimas nereglamentuoja kaip turi būti elgiamasi, kai visuotiniame akcininkų susirinkime yra patvirtinti įstatai, o notaras jų negali tvirtinti, nes būtinos teksto korekcijos. Teismo vertinimu, įvertinus notarui pavestas funkcijas, notaras turi elgtis tik dviem būdais: tvirtinti pateiktus įstatus arba atsiakyti tvirtinti. Atsisakydamas tvirtinti įstatus notaras turi nurodyti motyvus dėl kurių įstatai negali būti tvirtinami ir tokiu atveju turi būti turi būti atliktos įstatų korekcijos, jos turi būti pateiktos spręsti visuotiniam akcininkų susirinkimui ir po jų patvirtinimo, pakartotinai pateikti notarui tvirtinti.
Teismas susipažinęs su 2019 m. balandžio 12 d. atsakovo pakartotiniame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintu atsakovo įstatų tekstu (b.l. 13-17) ir 2019 m. birželio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruotu atsakovo įstatų tekstu (b.l. 97-104) daro išvadą, jog jie iš dalies skiriasi ir ne vien tik dėl ištaisytų gramatinių ir skyrybos klaidų. Įstatų 18, 22, 24.2., 31, 33, 45, 50, 52 punktuose yra padaryti pakeitimai, susiję su tam tikrų asmenų teisių apimtimi, papildomu reglamentavimu ir sąlygomis ir tai negali būti laikoma vien tik techniniu pakeitimu. Notarė Jolanta Dubinienė pateiktame atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino buvo atliktas patvirtintų įstatų suderinimas su teisės aktų reikalavimais, kas pagrindžia, jog priimti įstatai turėjo tam tikrų trūkumų, kurie neleido notarei juos patvirtinti tokius, kurie yra priimti.
Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog 2019 m. birželio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti atsakovo įstatai, pripažintini negaliojančiais, nes jų tekstas ir nuodytas reglamentavimas skiriasi nuo to, kuris buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 12 d. atsakovo visuotiniame akcininkų susirinkime.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 150,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 1 000,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 1 113,20 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog šalių išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.
Kadangi ieškovo ieškinys su pareikštu neturtiniu reikalavimu yra tenkintas iš dalies, t.y. tenkintų reikalavimų dalis yra apie 50 proc., šalys byloje patyrė labai panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias dalinai priteisus iš priešingų šalių susidaryti situacija, jog kiekviena šalis turėtų kitai sumokėti iš esmės panašaus pobūdžio sumas, kurios galėtų būti įskaitytos, teismas daro išvadą, jog esant tokiai situacijai, iš šalių nepriteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Byloje susidariusios pašto išlaidos priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis po 9,69 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiais 2019 m. birželio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruotus atsakovo UAB „Accounting outsourcing“, j.a.k. 300107770, įstatus.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vėjo ratai“, j.a.k. 226052910, 9,69 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Accounting outsourcing“, j.a.k. 300107770, 9,69 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Dariuš Lučinski