Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-48-834/2021

                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00771-2020-3 

                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.;

                        (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

Sekretoriaujant Martynai Tumėnei, Aurelijai Pečiukevičienei, Liucynai Vasiliauskienei, Simonai Lošytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š. ir jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. Z.,

teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM) išnagrinėjo  administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Š.,  (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

V. Š.

           t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

V. Š.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas G. Z. posėdžio metu paaiškino, kad palaiko protokolą. Buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl to, kad buvo gautas FNTT raštas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Vienas darbuotojas parodė, kad laikotarpiu nuo kovo iki gegužės buvo A. G. nelegaliai įdarbintas. Jis buvo apklaustas. A. Č. ir O. B., F. O.. Visi tie darbuotojai paliudijo, kad A. G. dirbo atskiromis dienomis, pagal paprašymą. Direktorius atvykdavo iš (duomenys neskelbtini), jis patvirtino, kad tai V. Š., sutartas atlygis 50 Eur už dieną. Dirbo 3 dienas per savaitę. A. Č. taip pat nurodė rankraštinį žiniaraštį, kas buvo daroma kiekvieną dieną, taip pat pateiktas susirašinėjimas su direktoriumi, ten jis nurodo, kad rašoma, kiek dirbama su kiekviena įmone. V. Š. susirašinėjimas, kad turėjo būti perduoti pinigai kitam asmeniui. Susirašinėjime nurodoma, kiek turi atsiskaityti. Iš surinktos medžiagos matyti, kad A. G. dirbo nustatytomis dienomis (apskaitytos valandos). Realiai dirbo 2019 kovo mėn. (protokole nurodytomis dienomis). Pakavo prieskonius. Buvo sutartas atlygis. Atsiskaitydavo grynais. Apskaita buvo vedama direktoriaus pavedimu. Darbuotojas nebuvo įdarbintas legaliai. A. Č. buvo sandėlininkas, dirbo atskirai kitame padalinyje (duomenys neskelbtini). Iš surinktų duomenų matyti, kad vedė darbuotojų apskaitą, organizuodavo remonto darbus, suderinus su V. Š.. A. G. apklaustas nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Paaiškinime nurodė, kad dirba įmonėje, kurioje šiuo metu dirba. Nurodė, kad darbus organizuodavo A. Č.. Staklės, su kuriomis dirbo negali atsakyti, kuriai įmonei priklausė. A. Č. patikrinimo metu dirbo (duomenys neskelbtini).Teigė, kad (duomenys neskelbtini) pakeitus pavadinimą, nurodė, kad taip pat dirbdavo (duomenys neskelbtini). A. G. pagal nuotrauką nurodė, asmenį su, kuriuo tarėsi dėl darbo. Taip pat buvo apklaustos kitos darbuotojos. A. G. buvo kviečiamas, kai reikėdavo daugiau pagalbos dirbti su staklėmis. Taigi A. G. dirbo įmonės naudai. Jis dirbo kviečiamas įmonės darbuotojų, kai atsirasdavo poreikis dirbti su įmonės nuomojama įranga, įmonės nuomojamose patalpose, kartu su įmonės darbuotojais. Su darbuotoju buvo atsiskaitoma už darbą, buvo vedama neoficiali darbo laiko apskaita. Ji buvo vedama V. Š. nurodymu ir siunčiama jam. Buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nebuvo sudaryta darbo sutartis, nebuvo pranešta Socialiniam draudimo fondui teritoriniam skyriui.

Liudytojas A. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jį su V. Š. siejo darbiniai santykiai. A. G. dirbo, bet neoficialiai. V. Š. fiziškai duodavo jam pinigus, kad jis A. G. sumokėtų pinigus už darbą. A. G. dirbo nuo vasario mėnesio, tam tikromis dienomis, kai jam reikėdavo pagalbos. Dirbo apie 4 mėnesius, bet ne ištisai, tik tam tikromis dienomis. Jis informuodavo V. Š., kad kvies A. G.. Jis ilgai dirbo (duomenys neskelbtini), geras specialistas. Kai dirbo jis, būdavo dar dvi moterys. A. G. prieš darbą kalbėdavosi su V. Š.. Kai kviesdavo A. G. pinigus perduodavo V. Š. arba S. Pinigus perduodavo į rankas. Dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų dirbo dar dvi moterys. Jos matydavo, kad A. G. dirba. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo išnuomotos (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išėjo birželio mėn., santykiai buvo geri su V. Š.. Pateiktuose žiniaraščiuose asmuo S. yra A. G.. Žiniaraščiuose nurodytos datos ir laikai yra realūs. O nurodyta įmonė (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini), nes ji taip anksčiau vadinosi.

Liudytojas A. A. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ją su V. Š. sieja darbiniai santykiai. Jis įmonės vadovas, kurioje dirba. Apie A. G. nėra girdėjusi. Per ekraną mato A., su kuriuo dirbo. Su A. bendravo kas susiję su gamyba. Dėl atsiskaitymo nieko nežino. A. dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patalpose. Yra buvusi (duomenys neskelbtini), prieš pradedant dirbti ir prieš baigiant dirbt. Kai pirmą kartą buvo, matė A.. Į (duomenys neskelbtini) važiavo su V. Š.. Patalpose moterų nebuvo. Antrą kartą atvykus buvo moterys, darė reviziją.

Liudytojas S. P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad Su V. Š. sieja darbiniai santykiai. Jis įmonės vadovas, kurioje dirba.  Apie A. G. nėra girdėjęs. Jo paties darbo vieta (duomenys neskelbtini). Jis yra verslo plėtros vadovas. (duomenys neskelbtini) esančioje įmonėje yra buvęs kelis kartus. Ten matė A., V. ir dvi moteris. V. K. žino, kad buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas. A. Č. per jį jokių pinigų nedavė. J. V. nėra davęs jokių pinigų.

Liudytojas A. G. (A. G.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad  V. Š. mato, bet nelabai atsimena. Seniai buvo. Paskambino jam direktorius iš praeito darbo, pasakė yra darbo. Jis pakvietė jį į ofisą į (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad reikia dirbti, bet įdarbinti negali kol kas. Pažadėjo greitu metu įdarbinti jį. Atvyko į pokalbį, dalyvavo A., V. K., direktorius ir jis. Pasakė, kad yra užsakymai ir reikia juos atlikti. Pasakė, kad bus reikalinga jo pagalba, kadangi prie tų staklių niekas nemoka dirbti. Jis atliko visus darbus, taip pat ir kroviko, bet buvo staklių operatoriumi. "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus vardas kiek jam žinoma V., jis ir turėjo būti jo darbdavys. Tą patį vakarą pradėjo dirbti. Direktorius pasiūlė iš pradžių atsiskaityti vieną kartą per savaitę, bet kadangi nebuvo oficialiai įdarbintas tai pergyveno dėl įsiskolinimo, todėl pasiūlė iš karto atsiskaitinėti už atliktą darbą. Fiziškai pinigus duodavo A.. Kaip pasakojo A., jam pervedinėjo pinigus į sąskaitą ir buvo pasakyta, kad už atliktą darbą per dieną 40 eurų jam mokėti. Taip dirbo gal apie pusė metų, bet ne kiekvieną dieną dirbo, gal 2 kartus per savaitę. V. K. buvo pokalbyje, jis jam paskambino, kad jo pakalba reikalinga ir, kad su juo nori (duomenys neskelbtini) direktorius pakalbėti. Jam tuo metu sunkmetis buvo, kiek jam teko girdėti. Staklės su kuriomis jis dirbo priklausė K. iš pradžių, o po to nežino kam. Produkcija, kurią jie gamino, jos importuotojas buvo (duomenys neskelbtini), o kam gamino jai ar „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Po pokalbio (duomenys neskelbtini) vadovo nematė. Dėl to net neatsimena kaip jis atrodo. K. porą kartų buvo, ką ten darė nežino, atvažiuodavo patikrinti. K. ten paprastai atsirasdavo, bet tiksliai net nežino ar atvykdavo, ar telefonu susisiekdavo.

Liudytojas F. O. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad  su A. G. dirbo pas V. Š., bet neilgai, po to jis dar kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Jos vadovas V. K.. A. G. pirma dirbo (duomenys neskelbtini) . Kodėl vėliau ten nebedirbo ji nežino, ten keitėsi žmonės. Kaip pas V. Š. rado darbą ji nežino. Žino, nes jos pačios ten 3 mėnesius pagal sutartį dirbo. Jis pas V. Š. kitą periodą dirbo, jos pirmos pradėjo dirbti, ji ir O. B., jie dirbo trise. Vėliau gavo užsakymą, reikėjo su staklėmis dirbti ir atėjo A. G. dirbti. Jie nieko nežinojo apie vadovybę, darė savo darbą ir tiek. V. Š. įmonė, kurioje dirbo vadinosi (duomenys neskelbtini).  Ar nuo kovo mėnesio buvo V. K. užsakymai nežino, dokumentacijos jie nematė, dirbo pagal sutartį pas V. Š.. Ji ir O. B. surinkinėjo, prie staklių fasuotojos buvo, o A. G. staklių derintojas. Gamino tą pačią produkciją. A. G. dirbo ne visą darbo dieną, atvažiuodavo ir būdavo 4-5 valandas.

Liudytoja O. B. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad  Su A. G. dirbo pas V. Š. 3 mėnesius, bet matėsi ne kiekvieną dieną ir vakarais. (duomenys neskelbtini) dirbo, kur anksčiau (duomenys neskelbtini) buvo, ten nuomojo patalpą. Tiek ir žino. Įmonė, kurioje dirbo, anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini), o vėliau V. Š. perėmė. Ar A. G. anksčiau dirbo pas V. Š. nežino, bet kai ji dirbo A. G. atvykdavo vakarais, dirbo prie staklių. Darbo sutartis su V. Š. buvo sudaryta, jis buvo turbūt direktorius. A. G. buvo nešnekus. Nieko nekalbėjo. (duomenys neskelbtini) dirbo ir su A. ir su F.. Toje patalpoje buvo pirma (duomenys neskelbtini), po to ji bankrutavo, jie liko be darbo, po to V. Š. juos kovo mėnesį įdarbino, o birželio mėnesį atleido. Per 3 mėnesius mažai matė, pora kartų per mėnesį. Darbo sutartis buvo sudaryta su A., ja ir F.. Iki kovo mėn. (duomenys neskelbtini) patalpose nedirbo.

Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir DK 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Tuo tarpu darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismų praktikoje konstatuota, jog siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. Š. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau iš teismo posėdžio metu duotų  liudytojo A. G. parodymų matyti, kad jis dirbo su (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Iš jo paaiškinimų matyti, jog  pažadėjo jį ateityje oficialiai įdarbinti, bet neįdarbino.  Buvo sutartas atlygis už darbą, kurį gaudavo kiekvieną dieną. A. G. atliko staklių derintojo funkciją, kuriai reikalingos specialios žinios, kurių kiti darbuotojai neturėjo. Be staklių derintojo darbo jis dirbo ir kitus darbus. Taip pat byloje esančio jo rašytinio paaiškinimo teikto darbo inspekcijai ( b.l.40), matyti, jog A. G. įdarbinti žadėjo V. Š.. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime buvo įpėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat pažeidimas įrodytas liudytojos F. O. ir liudytojos O. B. parodymais, kurios patvirtino, kad dirbo kartu su A. G., kuris  dirbo staklių derintoju. Tai patvirtina, kad A. G. iš tiesu įmonėje dirbo realiai ir dirbo įmonės naudai. Jis dirbo kviečiamas įmonės darbuotojų, kai atsirasdavo poreikis dirbti su įmonės nuomojama įranga, įmonės nuomojamose patalpose, kartu su įmonės darbuotojais. Kad įmone, kurioje dirbo A. G. vadovavo V. Š. patvirtina liudytojas O. B. ir F. O.. Teismas liudytojo S. P. parodymus, jog apie A. G. nėra girdėjęs ir A. Č. jokių pinigų jam nėra perdavęs vertinti kritiškai dėl jo pavaldumo V. Š.. Liudytojo  A. Č. parodymai taip pat patvirtina, jog A. G. dirbo (duomenys neskelbtini) ir būtent V. Š. jam perduodavo pinigus, kad jis sumokėtų A. G. už darbą. Taigi tai iš esmės patvirtina ir A. G. parodymus. A. Č. teigė, kad taip pat dirbo su įmonės darbuotojais, vedė apskaitą V. Š. nurodymu ir apie atliktą apskaitą informuodavo V. Š. elektroniniu paštu. Nors tai atsispindi Darbo inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimo metu pateiktame susirašinėjime su įmonės direktoriumi. (bl. 44-52), tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, jog darbo inspekcijai pateiktos elektroninių laiškų nuotraukos gali būti  tik vienas iš įrodymu, tačiau jų originalumas nėra patvirtintas. Todėl teismas remiasi tik tiesioginiais byloje esančiais įrodymais, o tai yra liudytojų parodymais, kurie buvo apklausti, liudytojai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas nenustatė liudytojų A. Č., A. G., O. B., F. O. siekio melagingai apkalbėti. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, jog nebuvo apklaustas pats V. K.. Tačiau šiuo atveju  iš bylos medžiagos matyti, kad būtent tarp V. Š. ir V. K. yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl teismo vertinimu V. K. parodymai būtų kritiški. Be to, iš byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad A. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog A. G.. Teismas nenustatė, kad apklausti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir abejoti jų parodymais teismas neturi pagrindo. 

A. Č. po teismo posėdžio, kurio metu buvo apklaustas liudytoju, atsiuntė teismui paaiškinimus ir elektroninių laiškų nuotraukas, kurios buvo teiktos ir darbo inspekcijai nusižengimo tyrimo metu, tačiau teismas jais nesiremia, kadangi teismas vadovaujasi teisminio nagrinėjimo metu teismo posėdyje duotais liudytojo A. Č. parodymais.

Taigi, įvertinus ir susiejus visas aplinkybes į vieningą visumą, darytina išvada, kad V. Š. leido A. G. dirbti (duomenys neskelbtini) naudai nesudarius darbo sutarties, tai atitinka nelegalaus darbo požymius, kai V. Š. siekė nuslėpti darbo santykius.

Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad V. Š. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie A. G. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 15, 18, 20, 21, 22, 25 d., balandžio 1, 2 , 11, 18 , 19,20,23,25, 26, 29, 30, gegužės 7 d., 20, 21, 29, 30 d. 53, leido vykdyti pakuotojo darbą, tuo pažeidė Darbo kodekso 42 str. 1 ir 2 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku V. Š. leido nelegaliai dirbti A. G., todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

        Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), ir pavojingumą – nelegaliai įdarbintas vienas asmuo. Atsižvelgiama į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, jo asmenybę, kuris yra uždarosios akcinės bendrovės direktorius, nusižengimą padarė neįvykdęs savo kaip darbdavio pareigų, anksčiau baustas administracine tvarka už kitus nusižengimus. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą. V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 Eur. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas skiria V. Š. minimalią (1000 eurų), piniginę baudą.

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu,

    n u t a r ė:

        V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1000 ( vieno tūkstančių) eurų baudą.

        Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

        Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

         Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                 Vaida Sinkevičienė