Civilinė byla Nr. e2A-27-1041/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06483-2020-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir
Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „ATTA-1“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „ATTA-1“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei State Express Europe dėl nuostolių, atsiradusių vykdant tarptautinį krovinio vežimą, atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SIA „K7 Logistic“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 24 821,20 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (24 821,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos, kaip pardavėjos, ir Italijos įmonės Sky Lighting Europe srl (toliau – gavėjas), kaip pirkėjos, buvo sudarytas elektros prekių pirkimo–pardavimo sandoris. Vežėją prekių pervežimui į Italiją surado gavėjas, t. y. tarpininkaujant trečiajam asmeniui SIA „K7 Logistic“ (toliau – trečiasis asmuo) krovinys pervežimui buvo perduotas atsakovei. Krovinys perduotas surašant tarptautinį krovinių vežimo automobilių keliais važtaraštį (toliau – CMR važtaraštis). Ieškovė mano, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudarytas tinkamas susitarimas dėl krovinio pervežimo, o iš CMR važtaraščio matyti, kad krovinio siuntėjas ir savininkas yra ieškovė. Atsakovės vairuotojui perduotas krovinys nebuvo pristatytas gavėjui, o jeigu ir pristatytas, tai netinkamam gavėjui. Gavėjas, motyvuodamas tuo, kad negavo prekių ir CMR važtaraštyje nėra gavėjo darbuotojo parašo bei įmonės antspaudo, atsisakė apmokėti už prekes. Atsakovės kaip vežėjos veiksmai perduodant krovinį kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams. Todėl atsakovė praranda galimybę remtis tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad krovinys dingo po to, kai perėjo vežėjai (atsakovei), tačiau kur ir kada, negalima nustatyti.

3.       Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo jį atmesti. Pagal CMR konvenciją įmonės antspaudas nėra būtinas, krovinio gavėjas pasirašė CMR važtaraštyje. Atsakovės atsakomybė negali būti neribota, nes ji neatliko neteisėtų veiksmų, krovinys pristatytas tinkamam gavėjui. Ieškovė neįrodė reikalavimo teisės dėl nuostolių atlyginimo, t. y. kad ieškovė apmokėjo už prekes ir įgijo nuosavybės teisę į krovinį. Ieškovė nėra prekių savininkė, vykdytas krovinio pervežimas reiškia prekių grąžinimą jų gamintojui. Ieškovė turi pareigą pagrįsti prekių vertę, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovė nėra pervežimo sutarties šalis, o nuo to momento, kai atsakovė priėmė krovinį, laikoma, kad reikalavimo teisę dėl to turi gavėjas.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimus atsakovei, nes ieškovė nėra nei užsakovė, nei krovinio gavėja ar siuntėja, ir negalėjo duoti atsakovei nurodymų dėl vežimo sutarties vykdymo. Vežimo sutarties šalys yra Italijos įmonė Sky Lighting Europe srl (siuntėja ir užsakovė), trečiasis asmuo (pirmasis vežėjas) ir atsakovė (antroji vežėja).

6.       Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, todėl atsakovė privalėjo vežti krovinį į užsakyme numatytą vietą.

7.       Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl CMR važtaraščio patvirtinimo antspaudu, nes sutarties šalys nesusitarė, kad krovinio gavėjas krovinio gavimą turi patvirtinti ir parašu, ir antspaudu. Teismas nustatė, kad krovinys buvo perduotas tinkamam gavėjui, todėl atsakovei nekilo atsakomybė dėl žalos atlyginimo.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė (apeliantė) neturėjo reikalavimo teisės atsakovei. Atsakovė neįrodė, kad faktinis vežėjas (atsakovė) būtent gavėjui įsipareigojo ieškovės (apeliantės) perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą. Priešingai, ieškovė (apeliantė) pateikė įrodymus, kad jos ir vežėjų susitarimas pervežti krovinį buvo išreikštas ieškovei (apeliantei) įteikus jos išrašytą važtaraštį faktiniam vežėjui (atsakovei), kas įrodo, jog ji laikytina siuntėja.

1.2.       Ieškovė, net ir nebūdama siuntėja, turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei kaip asmuo, kurio nuosavybei buvo padaryti nuostoliai.

1.3.       Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad krovinys dingo po to, kai perėjo atsakovės dispozicijon, tačiau negalima tiksliai nustatyti, kur ir kada krovinys dingo. Taip pat nėra įrodymų, kad po krovinio paėmimo Latvijoje jis dar buvo nugabentas į Lietuvą ir ten perkrautas. Kas, kada ir kur pasirašė CMR važtaraštį gavėjo vardu, neaišku.

1.4.       Sutartis tarp krovinio vežimo užsakovo ir vežėjų nebuvo sudaryta. Atsakovei, kaip vežėjai, buvo žinomi reikalavimai, kaip patvirtinamas krovinio pristatymas gavėjui, t. y. privalomi visų pervežimo dalyvių antspaudai.

1.5.       Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. R. parodymų prieštaravimų.

9.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Nors CMR važtaraštyje ieškovė (apeliantė) nurodyta kaip siuntėja, ji nėra faktinė krovinio siuntėja, nes nepateikė užsakymo vežti krovinio, nenustatė jokių vežimo sutarties sąlygų ir nemokėjo vežėjams už krovinio pervežimą. Ieškovė (apeliantė) nėra ir negali būti laikoma siuntėja vežimo sutarties prasme, todėl neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

2.2.       Gavėja yra likviduota nuo 2019 m. liepos 10 d., ji pervežimo metu galimai jau buvo nemoki ir ruošėsi likvidacijai, dėl ko negrąžino ieškovei (apeliantei) sumokėtos sumos už prekes.

2.3.       CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatomis yra suteikiama didesnė reikšmė vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms. Kadangi CMR važtaraščio trečioje grafoje nenurodytas pristatymo adresas, krovinys pristatytas užsakyme nurodytu adresu Paganis mieste.

2.4.       Atsakovė gavėjo pavedimu tuo pačiu adresu jau yra atlikusi pervežimą ir pristačiusi krovinį ieškovei (apeliantei).

2.5.       Pasirašytas CMR važtaraštis yra pakankamas įrodymas, kad vežėjas perdavė prekes gavėjui. Ieškovė (apeliantė) žinojo, kada buvo pristatytas krovinys, ką pagrindžia jos ir gavėjo susirašinėjimas.

10.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės

 

11.       Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (apeliantės) ieškinys dėl nuostolių atlyginimo teismui nustačius, kad ji neturėjo teisės reikšti reikalavimo atsakovei, taip pat nustačius, kad krovinys pristatytas tinkamam gavėjui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Byloje kilo ginčas, kas byloje laikytinas krovinio siuntėju, ir ar krovinys faktiškai buvo pristatytas gavėjui.

 

Dėl faktinių aplinkybių reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

 

13.       Apeliantė (ieškovė) iš Italijos įmonės Sky Lighting Europe srl (toliau – Italijos įmonė)
2018 m. spalio 5 d. mokėjimo pavedimu apmokėtos 2018 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 34 130,00 Eur sumą įsigijo krovinį (prekes) (e. b. t. 1, l. 95, DOK-(duomenys neskelbtini); e. b. t. 1, l. 173, DOK-(duomenys neskelbtini)). Faktinį krovinio (prekių) pervežimą vykdė atsakovė trečiojo asmens SIA „K7 Logistic“ pavedimu, t. y. 2019 m. sausio 29 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iš kurio matyti, kad prekių pakrovimo adresas Italija, Paganis, (duomenys neskelbtini), o iškrovimas Latvijoje (Rygoje) (e. b. t. 1, l. 64, DOK-(duomenys neskelbtini)).

14.       Apeliantė (ieškovė) Italijos įmonei išrašė 2019 m. gegužės 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta „sandorio rūšis: prekės gražinamos į ES“, t. y. už 24 821,12 Eur (patikslintu ieškiniu prašoma 24 821,20 Eur, traktuotinas kaip rašymo apsirikimas (e. b. t. 1, l. 20–26) sumą grąžino prekes Italijos įmonei, o ši pagal sąskaitą pinigus grąžinti turėjo per trisdešimt dienų nuo grąžinamų prekių gavimo dienos (e. b. t. 1, l. 27, DOK-(duomenys neskelbtini) l. 13).

15.       Gavėja Italijos įmonė krovinį pervežti jai grąžinant prekes pavedė pirmajam vežėjui trečiajam asmeniui SIA „K7 logistic“ (toliau – trečiasis asmuo arba pirmasis vežėjas). Byloje jų sutartinius santykius pagrindžiančių dokumentų nėra. Trečiasis asmuo, kaip ir prekių pristatymo atveju, užsakė faktinę vežėją – atsakovę. Taigi, grąžinamų prekių pervežimą vykdė tie patys vežėjai, kurie vykdė ir jų pristatymą. Vežėjai sudarė 2019 m. gegužės 6 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – užsakymas), pagal kurį atsakovė įsipareigojo nuvežti (grąžinti) krovinį (prekes) tuo pačiu adresu, kuriuo ir pristatė. Krovinys (prekės) buvo vežamos pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – CMR važtaraštis) (e. b. t. 1, l. 200, DOK-(duomenys neskelbtini), Nr. 7-1, l. 3), kuriame krovinio pristatymo adresas nėra nurodytas, o siuntėja nurodoma apeliantė (ieškovė).

16.       Apeliantė (ieškovė) iš gavėjos Italijos įmonės 2019 m. gegužės 30 d. gavo elektroninį (toliau – el.) laišką, kad ji krovinio negavo (e. b. t. 1, l. 27, DOK-(duomenys neskelbtini) l. 5–6). Italijos įmonė nuo 2019 m. liepos 10 d. likviduota (e. b. t. 2, l. 5, DOK-(duomenys neskelbtini)). Apeliantė (ieškovė) atsakovei pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad krovinys pristatytas netinkamam gavėjui (e. b. t. 1, l. 27, DOK-(duomenys neskelbtini) 3 l. 46). Atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. atsakymu į pretenziją nesutiko, teigdama, kad krovinys 2019 m. gegužės 13 d. pristatytas užsakyme nurodytu adresu (e. b. t. 1, l. 27, DOK-(duomenys neskelbtini) l. 47–49). Atsakovė trečiajam asmeniui už suteiktas paslaugas pateikė 2019 m. gegužės 16 d. sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), kuri apmokėta 2019 m. lapkričio 15 d. (e. b. t. 1, l. 27, DOK-(duomenys neskelbtini) l. 23–24).

 

Dėl apeliantės (ieškovės) reikalavimo teisės

 

17.       Apeliantės (ieškovės) nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ji neturi teisės reikšti ieškinio atsakovei, su kuo teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – konvencija) 4 straipsniu, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, ir kasacinio teismo formuojama praktika, pažymėjo sekančius aspektus. Tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Tačiau jeigu tokia sutartis nėra sudaroma (kaip, kad šiuo atveju), siuntėjo ir vežėjo (-ų) susitarimas gali būti išreikštas ir faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį. Taip pat pagal tai, kuris asmuo kaip siuntėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežėjas turėjo suprasti, kas yra siuntėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020 24 punktas).

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas, grąžinęs šią bylą (Nr. e2-1967-584/2021) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1694-413/2021 21 punkte nurodė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Kaip antai, byloje nenustačius krovinio vežimo sutarties sudarymo (jeigu tokia sutartis iš viso buvo sudaryta) aplinkybių ir kam faktinis vežėjas (atsakovė) įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis), o ieškovei pateikus duomenis, kad siuntėjo (ieškovės) ir vežėjų (atsakovės ir trečiojo asmens) susitarimas pervežti krovinį buvo išreikštas faktiniam vežėjui (atsakovei) pateikus važtaraštį, teismui neatskleidus teisinio sutartinių santykių turinio, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad Italijos įmonė buvo ir krovinio gavėja, ir faktinė jo siuntėja, dėl ko ieškovė tokio pobūdžio ginče neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes (žr. nutarties 13–14 punktus), konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė) nagrinėjamu atveju akivaizdžiai yra siuntėja, nes įsigijusi prekes iš Italijos įmonės jas (dalį jų) grąžino Italijos įmonei, kuri šiame santykyje yra gavėja. Būtent dėl šios priežasties, t. y. prekių grąžinimo, buvo organizuojamas pervežimas, kurį trečiojo asmens pavedimu atliko atsakovė (žr. nutarties 15 punktas). Kaip matyti, į tai, kad siuntėja yra apeliantė (ieškovė) pagal važtaraštyje nurodytus duomenis (žr. 1, 16, 22 punktus), atkreipė dėmesį ir apeliacinės instancijos teismas pirmąjį kartą apeliacine tvarka nagrinėdamas šią civilinę bylą. Byloje duomenų apie tai, kad gavėja Italijos įmonė būtų kartu ir siuntėja, nėra. Priešingai, šios nutarties 13–14 punktuose nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo prekių savininkė yra apeliantė (ieškovė), kuri už jas yra sumokėjusi. Be kita ko, šias prekes iš pardavėjos / gavėjos Italijos įmonės apeliantė (ieškovė) yra gavusi pervežimą vykdžius toms pačioms vežėjoms – atsakovei ir trečiajam asmeniui (žr. nutarties 15 punktas).

21.       Apeliantė (ieškovė) krovinį (prekes) grąžino, o piniginių lėšų už grąžinamas prekes, kurias turėjo gauti per trisdešimt dienų nuo grąžinamų prekių gavimo dienos, negavo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai apeliantė (ieškovė) neturi nei prekių, nei jai yra grąžinti už prekes sumokėti pinigai. Italijos įmonė jų negrąžino, teigdama, kad jų negavo. Akivaizdu, kad būtent apeliantė (ieškovė) šiuo atveju yra nuostolius patyręs asmuo ir turinti reikalavimo teisę į atsakovę kaip faktinę krovinio vežėją.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad važtaraštis buvo grąžintas būtent apeliantei (ieškovei), kaip siuntėjai, kas neabejotinai paneigia kitokį, nei siuntėjos, jos statusą. Atsakovė pasirašydama CMR važtaraščio 23 skiltyje pripažino, kad krovinys (prekės) yra apeliantės (ieškovės), kai CMR važtaraštyje, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė jį paima iš apeliantės (ieškovės) sandėlio. Be to, apeliantė (ieškovė) CMR važtaraštį nusiuntė kartu su prekėmis, kas patvirtina, koks krovinys yra pakraunamas ir kad apeliantė (ieškovė) yra jo savininkė. Tuo labiau, kad gavėja Italijos įmonė pripažino apeliantės (ieškovės) kaip savininkės teises, tačiau už grąžinamas prekes nesumokėjo, nes jų negavo (žr. nutarties 16 punktas). Pati gavėja Italijos įmonė atsakovei kaip vežėjai reikalavimų pateikti negali, nes yra likviduota (CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalis) (žr. nutarties 16 punktas).

23.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantė (ieškovė) nėra siuntėja ir dėl to neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu.

 

Dėl krovinio (ne)pristatymo ir nuostolių atlyginimo

 

24.       Apeliantės (atsakovės) nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad krovinys buvo pristatytas tinkamam gavėjui, su kuo teisėjų kolegija taip pat neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti.

25.       CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose, t. y. kai nėra jo kaltės ir pan. ar yra atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas (šiuo atveju apeliantė (ieškovė). Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Be to, CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis svarbus teisinis reguliavimas buvo paminėtas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kai byla buvo nagrinėjama pirmąjį kartą (žr. 23–24 punktus).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, ką nurodė ir apeliacinės instancijos teismas minėtos nutarties 25 punkte, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl krovinio praradimo – apeliantė (ieškovė) teigia, kad krovinys prarastas, o atsakovė – krovinys 2019 m. gegužės 13 d. pristatytas tinkamam jo gavėjui. Atsakovės pozicijai, kad CMR važtaraščio 3 grafoje nenurodžius krovinio pristatymo adreso, krovinys, vadovaujantis vežimo užsakyme nurodytu adresu 2019 m. gegužės 13 d. tarp 15–16 val. (vietos laiku) pristatytas Italijos įmonei, pritarė ir antrąjį kartą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad šią aplinkybę, ką, beje, nurodė ir apeliacinės instancijos teismas minėtos nutarties 25 punkte, patvirtina CMR važtaraštis, kuriame yra gavėjo darbuotojo parašas; atsakovės transporto priemonės kontrolės informacija apie transporto priemonės vietą krovinio pristatymo metu; vairuotojo A. R. dienos veiksmų ataskaita; šio vairuotojo raštu duotas paaiškinimas ir paaiškinimai teismo posėdžio metu; krovininio automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelionės lapas; taip pat byloje nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo už suteiktas paslaugas atsakovei sumokėjo.

28.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismo minėtos nutarties 26 punkte buvo įvertintos kaip prieštaringos ir padarytos neatskleidus cituojamų įrodymų turinio. Nepaisant to, bylą iš naujo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė identiškas išvadas. Be to, apeliacinės instancijos teismas buvo pastebėjęs, kad teismas visai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, t. y. susirašinėjimo su prekių gavėju ar jo įgaliotu asmeniu, iš kurių matyti, kad ieškovės perduotų vežti prekių gavėjas negavo (2019 m. gegužės 30 d. susirašinėjimas); taip pat to, kad krovinį priėmęs ir CMR važtaraščio 24 grafoje pasirašęs asmuo – nenustatytas. Susirašinėjimas pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas ir nagrinėjamu atveju, o pasirašęs asmuo taip pat nenustatytas.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo neliko, jog remiantis užsakymu atsakovė krovinį turėjo nugabenti į Paganis miestą, ten yra Italijos įmonės sandėlis, t. y. išsikrovimo vieta, o Angris mieste ši įmonė registruota. Kaip minėta, atsakovės nuomone, krovinio pristatymo faktą pagrindžia atsakovės transporto priemonės kontrolės informacija apie transporto priemonės vietą krovinio pristatymo metu (e. b. t. 1, l. 200, DOK-(duomenys neskelbtini), Nr. 7-12); vairuotojo dienos veiksmų ataskaita ir krovininio automobilio, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapas (e. b. t. 1, l. 171, DOK-(duomenys neskelbtini) 2–3 priedai). Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Šie įrodymai patvirtina apie atsakovės vairuotojo nuvykimą, tačiau ne krovinio pristatymą tinkamam adresatui. Iš apeliantės (ieškovės) pateiktų nuotraukų matyti, kad adresu, kuriuo turėjo būti grąžintos prekės, yra daug įvairių sandėlių (iškrovimo vietų). Liudytoju apklaustas atsakovės vairuotojas neneigė, kad jam buvo sudėtinga surasti išsikrovimo vietą be aplinkinių pagalbos.

30.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) patirtą žalą būtent ir sieja su tuo, kad krovinys buvo perduotas nenustatytam asmeniui ir galiausiai dėl šių veiksmų buvo prarastas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CMR konvencijoje įtvirtinta vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja jį pristatyti į paskirties vietą ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui (CMR konvencijos 6, 12, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009; 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 54 punktas, Teismų praktika, 2020, 53, 173–195 puslapiai). Be to, kaip išaiškino kasacinis teismas, vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį, turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui). Perduodamas krovinį ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (ne jo įgaliotam asmeniui) vežėjas pažeidžia įsipareigojimą pristatyti krovinį į paskirties vietą ir perduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

31.       Italijos įmonė 2019 m. gegužės 30 d. susirašinėjime nurodo, kad atsakovė, kaip vežėja, neturi krovinio gavimo patvirtinimo su antspaudu ir parašu (CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalis), vardas ir pavardė ant CMR neaiškūs, kas jai leidžia daryti išvadą, kad prekės nėra gautos (pristatytos). Jos nuomone, reikalinga išsiaiškinti, kur yra prekės. Jai nekyla abejonių, kad jos buvo pristatytos, tik ne jai, kaip tinkamam adresatui, o kitai įmonei (asmeniui), nes gavėjos įmonėje prekių niekas nepriėmė, ant CMR važtaraščio ne gavėjos parašas, o antspaudo ant CMR važtaraščio apskritai nėra, be to, nei vienas sandėlio darbuotojas nežino apie šią siuntą. Ieškovės (apeliantės) (ne)informavimo veiksmų nesiėmė, nes prekių negavo, pats gavėjos įgaliotas asmuo asmeniškai patikrino sandėlį (e. b. t. 1, l. 13, CBP-(duomenys neskelbtini) l. 7–8). Italijos įmonė 2019 m. birželio 6 d. el. laiške nurodo, kad ji skambino vaizdo stebėjimo kamerų įrašus saugančiai įmonei, kuri informavo, kad teisminiam procesui siekiant gauti įrašą, ar tą dieną buvo automobilis iš Latvijos ar užsienio, reikalinga jai parengti įvairius dokumentus ir pan. Reikiamus veiksmus ji atliko, todėl vaizdo medžiaga turėtų būti pristatyta 2019 m. birželio 21 d. (e. b. t. 1, l. 13, CBP-(duomenys neskelbtini) l. 9–10). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šių duomenų byloje nėra, Italijos įmonė nuo 2019 m. liepos 10 d. likviduota (e. b. t. 2, l. 5, DOK-(duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio 2019 m. liepos 11 d. el. laiško (e. b. t. 1, l. 13, CBP-(duomenys neskelbtini) l. 12) matyti, kad apeliantė (ieškovė) teiraujasi trečiojo asmens (pirmojo vežėjo), ar vairuotojas, kai bus Italijoje, galės nuvažiuoti iki iškrovimo vietos ir nufotografuoti tą vietą; asmenį, priėmusį krovinį bei pasirašiusį ir kad jis užrašytų krovinio gavimo datą, uždėtų antspaudą bei nurodytų pareigas; taip pat nurodo, kad vairuotojas nuvyktų į policiją ir gautų vaizdo medžiagą, kas reikalinga teisminiam nagrinėjimui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apie šių veiksmų atlikimą byloje duomenų taip pat nėra, nors atsakovės vairuotojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pakankamai dažnai vyksta į Italiją, kuri yra jo vienintelė kryptis.

32.       Apeliantė (ieškovė) atsakovei pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. pretenziją prašydama sumokėti prekių, kurių pristatymas nėra įrodytas, vertę ir nurodydama, kad apeliantė (ieškovė) kelis kartus prašė, kad atsakovė įrodytų krovinio pristatymą, t. y. atsakovės vairuotojas nuvažiuotų ir surastų krovinio pristatymo vietą ir asmenį, kuriam krovinys perduotas (e. b. t. 1, l. 13, CBP-(duomenys neskelbtini) l. 14). Atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. atsakyme į pretenziją nurodo, kad krovinys (prekės) gavėjai Italijos įmonei buvo pristatytos, ką patvirtina CMR važtaraštis ir transporto priemonės kontrolės informacija apie 2019 m. gegužės 13 d. transporto priemonės vietą krovinio pristatymo metu, be to, trečiasis asmuo už suteiktas paslaugas atsiskaitė, kas taip pat patvirtina, kad atsakovė paslaugas suteikė tinkamai (e. b. t. 1, l. 13, CBP-(duomenys neskelbtini) l. 17–19).

33.       Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomi duomenys savaime nepagrindžia, kad krovinys (prekės) buvo pristatytos tinkamam adresatui. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo (pirmoji vežėja) būtų tyrusi krovinio (prekių) pristatymo tinkamumą. Be to, į teismą kviečiamas trečiasis asmuo, t. y. jo valdybos narys, el. laiške pirmosios instancijos teismui nurodė, kad su atsakove atsiskaitė iš savo asmeninių lėšų, priežasčių nedetalizuodamas (e. b. t. 1, l. 142). Ši aplinkybė taip pat suponuoja išvadą apie tam tikrus pervežimo nesklandumus. CMR važtaraštis yra tik su vardu /pavarde, ne tik be antspaudo, iš kurio būtų galima identifikuoti įmonę, priėmusią krovinį, taip pat datos, tačiau ir parašo (CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalis). Be to, transporto priemonės kontrolės informacija apie transporto priemonės vietą taip pat neįrodo krovinio pristatymo tinkamam adresatui, nes, kaip minėta, toje vietoje nebuvo galima tiksliai nustatyti išsikrovimo vietos (būtent gavėjos Italijos įmonės sandėlio), ką patvirtino ir pats atsakovės vairuotojas, o apie tai, kad buvo išsikrauta būtent gavėjos Italijos įmonės adresu, byloje duomenų nėra, atsakovė tokių duomenų net nebandė rinkti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė (ieškovė)
2019 m. gruodžio 17 d. atsakydama atsakovei pakartojo, kad prekių pristatymas gavėjai nėra įrodytas, kaip teigia gavėja Italijos įmonė, CMR važtaraštyje nurodytas asmuo, nurodęs savo vardą / pavardę nėra pasirašęs, ji nėra įgaliojusi šio asmens prekių gavimui ir jis neturi jokio ryšio su gavėja, be to, nėra antspaudo, todėl prašo grąžinti prekių vertę pinigais.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, krovinio tinkamo pristatymo nepatvirtina ne tik jau aptarta transporto priemonės kontrolės informacija (e. b. t. 1, l. 200, DOK-(duomenys neskelbtini) Nr. 7-12), tačiau ir atsakovės vairuotojo dienos veiksmų ataskaita (e. b. t. 1, l. 171, DOK-(duomenys neskelbtini) Nr. 3) bei atsakovės vairuotojo darbo lentelė (e. b. t. 1, l. 171, DOK-(duomenys neskelbtini) Nr. 2). Iš darbo lentelės matyti, kad 2019 m. gegužės 13 d. dalinio krovinio iškrovimas 9 val. 00 min. vyko Atris mieste, o Paganis – 15 val. 40 min. Iš veiksmų ataskaitos matyti, kad 2023 m. gegužės 13 d. 15 val. 34 min. yra pažymėti iškrovimo darbai (kiti darbai). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje ataskaitoje šie iškrovimo darbai truko 9 min., t. y. nuo 15 val. 34 min. iki 15 val. 42 min. Tačiau, kaip paaiškino atsakovės atstovo direktorius ir parodė liudytojas atsakovės vairuotojas, ginčo krovinio perkrovimas Lietuvoje vyko apie valandą laiko, t. y. tarp pusvalandžio ir valandos laiko. Todėl akivaizdu, kad per 9 min. krovinio, susidedančio iš dvylikos / trylikos palečių, iškrauti nebuvo įmanoma. Be to, liudytojas atsakovės vairuotojas parodė, kad iškrovimo vietoje prastovėjo nuo valandos iki pusantros. Tuo tarpu iš aptariamos ataskaitos matyti priešinga informacija, kad nuo 14 val. 35 min. iki 15 val. 29 min. ir nuo 15 val. 32 min. iki 15 val. 33 min. liudytojas vairavo, o nuo 15 val. 34 min. iki 15 val. 42 min. vyko jau minėti iškrovimo darbai.

35.       Pažymėtina, kad atsakovės darbuotojo (vairuotojo), byloje apklausto liudytoju, parodymai nėra pakankami įrodyti krovinio pristatymo faktą, nes jie teisėjų kolegijos yra vertinami kritiškai: jo parodymai apie išsikrovimo vietą ir situacijos sprendimo pasirinkimo būdus išsiskyrė jį apklausus nagrinėjant bylą pirmąjį ir antrąjį kartą. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje jis parodė, kad atvažiavęs į vietą krovinio pristatymo adreso nerado, todėl siekdamas ją išsiaiškinti sutiktam praeiviui parodė CMR važtaraštį. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje jis parodė, kad ne šiaip asmeniui, o šalia esančios kitos įmonės vairuotojui parodė aptariamą dokumentą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CMR važtaraštyje įrašytas ne Paganis, o Angris miesto adresas. Be kita ko, liudytojas pakeisdamas savo parodymus papildomai nurodė, kad jis iki iškrovimo vietos važiavo navigacijos pagalba, o koordinates sms žinute jam atsiuntė atsakovė ((duomenys neskelbtini) 9.30 val. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 20 sek. – 1 val. 34 min. 00 sek.). Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prieštaravimų liudytojo parodymuose nevertino, nors bylą nagrinėjant iš naujo liudytojas pakeitė savo parodymus darbdavio naudai, pas kurį, be kita ko, dirba penkiolika metų, o tai rodo lojalius santykius ir suinteresuotumą darbdavio naudai.

36.       Teisėjų kolegija pritaria apeliantės (ieškovės) pozicijai, kad vien pristatymo adresas, t. y. atvykimas juo, negali patvirtinti prekių pristatymo gavėjui fakto. Kaip matyti iš apeliantės (ieškovės) 2020 m. sausio 7 d. atsakymo atsakovei į „2019 m. gruodžio 11 d. susirašinėjimą“ (e. b. t. 1, l. 13, CBP-(duomenys neskelbtini) l. 24), apeliantė (ieškovė) iš trečiojo asmens (pirmojo vežėjo) yra gavusi informaciją, kad atsakovė atsisakė patvirtinti iškrovimo vietą ir asmenį, perėmusį krovinį (prekes) iš vairuotojo, nors ieškovė, kaip minėta pirmiau, to buvo prašiusi. Būtent atsakovės pareiga buvo pagrįsti krovinio tinkamą pristatymą, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė, vadinasi, neįrodė, kad krovinys (prekės) pristatytos tinkamam adresatui, kas atitinkamai suponuoja jos pareigą atlyginti nuostolius – prekių vertę pinigais (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

37.       Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, kad vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, Teismų praktika, 2020, 53, p. 173–195, 65 – 67 punktai). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei mano atsakovė, jos vairuotojo paaiškinimų turinys leidžia spręsti, kad atsakovė nebuvo atidi ir rūpestinga perduodama krovinį, kai jam jį pristatant ir kažkam atsiliepus dėl „trylikos palečių iš Latvijos“, to pakako, kad krovinys būtų perduotas (e. b. t. 1, l. 13, CBP-(duomenys neskelbtini) l. 41–42, 45–46). Tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovės vairuotojas nebuvo tikras, ar asmuo, kuris gauna krovinį (prekes), turi teisę jas gauti ((duomenys neskelbtini) 9.30 val. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 19 min. 00 sek. – 1 val. 30 min. 25 sek.). Atsakovės vairuotojas patvirtino, kad paprašius antspaudo ir nurodžius, kad jo neturi, kitų gavėjo tinkamumą identifikuojančių duomenų jis neprašė (įgaliojimo, asmens tapatybės kortelė ir pan.) ((duomenys neskelbtini) 9.30 val. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 35 min. 20 sek. – 1 val. 39 min. 25 sek.). Tuo labiau, kai atsakovės vairuotojas paliudijo, kad krovinį (prekes) priimantis asmuo CMR važtaraščio jo akivaizdoje nepasirašė, atnešė jį jau pasirašytą, todėl negali pasakyti, ar pasirašė tas pats asmuo, kuris priėmė krovinį (prekes) ((duomenys neskelbtini) 9.30 val. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 15 min. 55 sek. – 2 val. 28 min. 00 sek.). Be to, aplinkybių, kodėl neįrašyta krovinio (prekių) pristatymo data, liudytojas negalėjo paaiškinti. Kita vertus, priešingai nei aptariamo krovinio (prekių) grąžinimo atveju, jų pristatymo ieškovei (apeliantei) atveju CMR važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  24 grafoje yra gavėją identifikuojantis parašas, antspaudas ir data (e. b. t. 1, l. 64, DOK-(duomenys neskelbtini) Nr. 2, 5). Todėl kritiškai vertintina atsakovės pozicija, kad krovinio pristatymo faktui patvirtinti pakako tik parašo ant CMR važtaraščio, nes tai buvo įprasta praktika, tuo labiau, kai antspaudo liudytojas (atsakovės darbuotojas) vis tik prašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent antspaudas, jame esantys rekvizitai, leidžia aiškiai identifikuoti gavėją. Iškilus ginčui dėl krovinio (ne)pristatymo ir atsakovei tinkamai nepasirūpinus atsakomybę už krovinio nepristatymą tinkamam gavėjui paneigiančiais įrodymais, visos iš to kylančios neigiamos pasekmės tenka būtent atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo suvokti, kad dėl tokio jos elgesio, įskaitant vėliau nesiekiant išsiaiškinti krovinio tinkamumo pristatymo fakto, veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015; 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 69 punktas, Teismų praktika, 2020, 53, p. 173–195).

39.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovė perduodama krovinį gavėjai turėjo pareigą patikrinti ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, o to nepadariusi ir perdavusi krovinį ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (įgaliotam asmeniui), vėliau nesiaiškinusi, ar įteikė tinkamam gavėjui, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį, kas lemia CMR konvencijoje įtvirtintų pasekmių taikymą. Atsakovės veiksmai kvalifikuoti kaip jos didelis neatsargumas, todėl ji negali remtis CMR konvencijoje įtvirtintais minėtais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 71 punktas, Teismų praktika, 2020, 53, p. 173–195).

40.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuostoliai apeliantei (ieškovei) atsirado atsakovei perdavus vežamą krovinį neįgaliotam jį gauti subjektui (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 72 punktas, Teismų praktika, 2020, 53, p. 173–195), todėl jai kyla pareiga apeliantei (ieškovei) atlyginti siektų sugrąžinti prekių vertę (žr. nutarties 13 punktą).

41.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys tenkinamas ir priteisiami iš atsakovės apeliantei (ieškovei) 24 821,20 Eur nuostoliai, atitinkantys nepristatytų prekių vertę, t. y. kainą, kurią apeliantė (ieškovė) sumokėjo Italijos įmonei, ir kuri po prekių sugrąžinimo šią sumą apeliantei (ieškovei) taip pat turėjo grąžinti, bet negavusi prekių to nepadarė.

 

Dėl procesinių palūkanų

 

42.       CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos.

43.       Apeliantė (ieškovė), patikslintu ieškiniu prašiusi 6 proc. palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienos (e. b. t. 1, l. 20–26), bylos nagrinėjimo eigoje sutiko su atsakovės pozicija, kad pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 5 proc. palūkanos. Todėl teisėjų kolegija šį apeliantės (ieškovės) reikalavimą taip pat tenkina.

44.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, iš atsakovės apeliantei (ieškovei) priteisiami ne tik nuostoliai, tačiau ir procesinės palūkanos.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų bylą grąžinus nagrinėti iš naujo

 

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinus, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės (apeliantės) patikslintą ieškinį tenkinus, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tuo tarpu ieškovė (apeliantė) įgijo teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė (apeliantė) į bylą yra pateikusi įrodymus, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu (t. y. civilinėse bylose Nr. e2-1967-584/2021 ir Nr. e2-366-451/2023) ji turėjo 3 417,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 558,00 Eur žyminis mokestis, 600,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą rengiant ieškinį (CBP-(duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-1967-584/2021), 560,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą rengiant dubliką, jį verčiant į rusų kalbą ir už atstovavimą teismo posėdyje (1 val.) (DOK-(duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-1967-584/2021), 181,52 Eur išlaidos už ieškinio priedų vertimą (e. b. t. 2, l. 12–13, DOK-(duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-1967-584/2021), 558,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-1967-584/2021 (e. b. t. 2, l. 81–82), 400,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-1967-584/2021 (e. b. t. 2, l. 132–133), 240,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą analizuojant Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį (1 val.) ir atstovavimą (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje (e. b. t. 2, l. 188–189), 320,00 Eur už advokatės atstovavimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose (e. b. t. 3, l. 30–31).

47.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės (apeliantės) turėtų teisinių paslaugų teikimo išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės (apeliantės) naudai priteisiama iš 2 120,00 Eur išlaidos už advokatės  / advokato padėjėjos teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (600,00 Eur + 560,00 Eur + 400,00 Eur + 240,00 Eur + 320,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, priteisia iš atsakovės ieškovei (apeliantei) 1 116,00 Eur žyminį mokestį už patikslintą ieškinį ir apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-1967-584/2021, taip pat 181,52 Eur vertimo išlaidas. Iš viso iš atsakovės ieškovei (apeliantei) priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 417,52 Eur (2 120,00 Eur + 1 116,00 Eur + 181,52 Eur).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

48.       Iš bylą pralaimėjusios atsakovės priešingai šaliai apeliantei (ieškovei) priteisiamos 1 164,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 559,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 605,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (e. b. t. 4, l 9–12, DOK-(duomenys neskelbtini), kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokatės darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

49.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės State Express Europe (juridinio asmens kodas 135573822) ieškovei SIA Atta-1 (juridinio asmens kodas 40003358889) 24 821,12 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt vieno euro 12 ct) nuostolius, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (24 821,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22m.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 581,52 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 52 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 417,52 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniolikos eurų 52 ct) išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 1 164,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

 

 

Anita Sereikienė

 

 

Agnė Vyliaudaitė