Civilinė byla Nr. e2A-519-232/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11417-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2.; 2.6.10.2.4.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas NPC“ dėl nepagrįstai gauto atlyginimo pagal sutartį priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir ieškovė arba bendrija) prašė pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ (toliau – ir atsakovė) reikalavimą apmokėti paslaugas pagal 2016 m. spalio 3 d. sudarytą sutartį Nr. NPCV-SUT-16-0068 (toliau – Sutartis) už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2017 m. sausio mėnesį 1 846,47 Eur sumai, priteisti iš atsakovės nepagrįstai gautą apmokėjimą už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2017 m. sausio mėnesį 1 415,23 Eur sumai, įpareigoti atsakovę grąžinti 394,62 Eur privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui. Nesant galimybės iš byloje esančių duomenų nustatyti tikslaus nepagrįstai gauto apmokėjimo sumos, pripažinti atsakovę nepagrįstai gavus apmokėjimą už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2017 m. sausio mėnesį už buhalterines paslaugas (spalio mėnesį), buitinių atliekų išvežimą (bendrijoms), liftų techninę priežiūrą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, stebėjimo kamerų abonentinį mokestį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji su atsakove 2016 m. spalio 3 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Sutartį iš ieškovės pusės pasirašė tuometinis bendrijos pirmininkas, tačiau išrinkus naują bendrijos pirmininką ir pradėjus kontroliuoti sutarties vykdymą, nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdo sutartį, o paslaugos už kurias yra teikiamos sąskaitos apmokėjimui, nėra teikiamos. Tuo pagrindu, ieškovė nutraukė sutartį su atsakove, tačiau ji keturis sutarties galiojimo mėnesius faktiškai nesuteikė paslaugų, už kurias buvo sumokėta, nekomunikavo su ieškove ir nutraukus sutartį, atsisakė perduoti dokumentus ir sukauptas lėšas. Paaiškino, kad už 2016 m. spalio mėnesį buhalterines paslaugas ieškovei teikė UAB „Skaidri apskaitos sistema“, o komunalinių atliekų išvežimo paslaugas – UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“. Atsakovė, išrašydama sąskaitą už šį mėnesį, įtraukė mokestį už buhalterines paslaugas bei komunalinių atliekų išvežimą, nors jų nesuteikė. 2016 m. spalio, lapkričio mėnesius ieškovei liftų priežiūros paslaugas teikė UAB „Ailama“, atsakovė šias paslaugas turėjo pradėti teiki nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Nustatė, kad atsakovė nustatytu laiku nepradėjo teikti lifto priežiūros paslaugų, tačiau išrašė sąskaitas už 2016 m. spalio, lapkričio mėnesius. Pažymėjo, kad stebėjimo kamerų aptarnavimą vykdo UAB „Acta Iuventus“, tačiau atsakovė išrašė sąskaitas už 2016 m. spalio, lapkričio mėnesius. Mano, kad atsakovė nepagrįstai, neturėdama pagal šalių sudarytą sutartį pareigos teikti minėtas paslaugas, įtraukė mokesčius už jas, tačiau pačių paslaugų faktiškai nesuteikė. Pažymėjo, kad bendro naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą vykdė ne atsakovė, o bendrijos pirmininkas ir šią aplinkybę patvirtina statinio techninės apžiūros žurnalas. Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių vykdytą priežiūrą. Nurodė, kad teisė į apmokėjimą už paslaugą turi būti grindžiama ne vien paslaugų sutarties sudarymu ir galiojimu, bet faktiškai suteiktomis paslaugomis. Atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ji netenka teisės reikalauti ir gauti apmokėjimą už faktiškai nesuteiktas paslaugas.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad paslaugas pagal sudarytą sutartį pradėjo teikti nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. sausio pabaigos. Pažymėjo, kad sutartis nėra pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, todėl ieškovė neturi pagrindo prašyti grąžinti visus daugiabučio namo savininkų sumokėtus mokesčius už teiktas paslaugas. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, jog atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas ir neprižiūrėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų. Pažymėjo, kad ieškovė visiškai neatsižvelgė į paslaugų sutarties 5.1 punktą bei kitas nuostatas dėl techninės namo priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų ir šilumos punkto priežiūros. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo kiti paslaugų teikėjai, kurie teikė paslaugas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir atsakovė. Atsakovei nėra žinoma apie tai, kad savininkai būtų gavę sąskaitas iš bendrijos ir kartu iš atsakovės už tas pačias paslaugas. Nurodė, kad ieškovė nėra apmokėjusi sumų už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei 2017 m. sausio mėnesį, nes pagal atsakovės teikiamas sąskaitas mokėjo daugiabučio namo gyventojai, o ne bendrija. Teigė, kad dėl šių aplinkybių ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo prašyti piniginių lėšų grąžinimo iš atsakovės. Pažymėjo, kad daugiabučio namo savininkai nesikreipė į atsakovę su reikalavimu grąžinti sumokėtas sumas, todėl ieškovės reikalavimai vertintini kaip peržengiantys įstatymu suteiktas kompetencijos ribas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu atsakovės reikalavimą apmokėti paslaugas pagal 2016 m. spalio 3 d. sudarytą sutartį Nr. NPCV-SUT-16-0068 už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2017 m. sausio mėnesį 1 774,42 Eur sumai. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 1 737,81 Eur nepagrįstai gautų mokėjimų. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 1 052,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės 111,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. spalio 3 d. sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo teikti namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o ieškovė sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas. Pasikeitus (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui, ieškovė teikė rašytinius paklausimus atsakovei, prašydama perduoti visus turimus dokumentus, raktus nuo bendro naudojimo patalpų ir pateikti duomenis, patvirtinančius teisę teikti paslaugas. Ieškovei kilus įtarimų dėl tinkamo sutarties vykdymo, atsakovė 2016 m. gruodžio 30 d. pranešimu buvo informuota, kad sutartis yra vienašališkai nutraukiama nuo 2017 m. sausio 31 d. Ieškovė 2017 m. sausio 10 d. pareiškė pretenziją atsakovei dėl netinkamai teikiamų valymo paslaugų. Atsakovė informavo ieškovę, kad valymo paslaugų pilnai suteikti negali, nes galimai dėl ieškovės veiksmų buvo pakeista valymo paslaugoms reikalingos patalpos spyna. Atsakovė taip pat nesutiko su sutarties nutraukimu ir manė, kad ji yra teisėtai sudaryta bei galiojanti. Ieškovė 2017 m. sausio 17 d. pranešimu pakartotinai nurodė, kad vienašališkai nutraukia sutartį su atsakove nuo 2017 m. vasario 1 d. Atsakovė, atsakydama į gautą pranešimą, 2017 m. vasario 7 d. informavo ieškovę, kad sustabdo administravimo bei kitas teikiamas paslaugas. Ieškovė 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. kovo 10 d. pranešimais įpareigojo atsakovę pateikti visą turimą daugiabučio namo bendrijos dokumentaciją. Atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. pranešimu informavo, kad sudarius sutartį, jai nebuvo perduota jokia bendrijos dokumentacija. 2019 m. lapkričio 5 d. buvęs (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas perdavė naujajam pirmininkui visus turimus bendrijos dokumentus ir nurodė, kad sutartis su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ nutraukta nuo 2016 m. spalio 31 d., sutartis su UAB „Ailama“ nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 30 d., sutartis su UAB „Pastatų ūkio valdymas“ nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., o sutartis su UAB „Skaidri apskaitos sistema“ nutraukta nuo 2016 m. spalio 31 d.
6. Teismas padarė išvadą, kad bendrija, įgyvendindama butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, sudaro sutartis su paslaugų teikėjais, kurie teikia paslaugas daugiabučio namo butų savininkams. Tuo pagrindu bendrija yra atsakinga už sudarytų sutarčių tinkamo vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Konstatavo, kad ieškovė, veikdama ją įsteigusių savininkų interesų naudai, turi teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti nepagrįstai įgytas butų savininkų pinigines lėšas, kurias galėtų tinkamai paskirstyti butų ir patalpų savininkams.
7. Nurodė, kad remiantis sutarties 5 punkto 8 lentelės dalimi, atsakovė buhalterines paslaugas turėjo teikti ieškovei nuo 2016 m. spalio 1 d. Pagal civilinėje byloje pateiktus duomenis, UAB „Skaidri apskaitos sistema“ teikė buhalterines paslaugas ieškovei iki 2016 m. spalio 31 d., tačiau ji apie šią aplinkybę atsakovės neinformavo. Pažymėjo, kad pati ieškovė turėjo įvertinti sudarytos sutarties su UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pasibaigimo datą ir sutarti su atsakove, kad buhalterinės paslaugos būtų teikiamos nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ar kitos datos, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, atmetė ieškovės reikalavimą dalyje dėl apmokėtų buhalterinių paslaugų.
8. Nurodė, kad pagal sutarties 5 punkto 4 lentelės dalį, atsakovė komunalinių atliekų išvežimo paslaugą turėjo pradėti teikti nuo 2016 m. lapkričio 1 d. Pripažino, kad atsakovė teikė komunalinių atliekų išvežimo paslaugas, pažeisdama šalių sudarytos sutarties nuostatas, todėl neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovės 576,84 Eur už 2016 m. spalio mėnesį.
9. Nurodė, kad vadovaujantis sutarties 5 punkto 6 lentelės dalimi, atsakovė įsipareigojo lifto priežiūros paslaugas teikti nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Pažymėjo, kad atsakovė neprašė ieškovės mokėti už lifto priežiūrą 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. sausio mėnesį, kai turėjo pareigą teikti lifto priežiūros paslaugą. Įvertinus minėtą, pripažino, kad atsakovė lifto priežiūros paslaugas teikė pažeisdama sutarties nuostatas ir nepagrįstai paskaičiavo 241,80 Eur sumą.
10. Teismas nustatė, kad remiantis bendrijos Statinio techninės priežiūros žurnalu, kuris buvo užvestas 2016 m. lapkričio 28 d., statinio techninę priežiūrą tikrino tik naujai išrinktas bendrijos pirmininkas A. M.. Atsakovė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog būtų faktiškai suteikusi minėtas paslaugas ieškovei, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių sąskaitų faktūrų ar darbų atlikimo aktų, patvirtinančių, jog faktiškai buvo atliekami remonto darbai ar vykdoma kita statinio techninė priežiūra. Pripažino, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tinkamai nesuteikė bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, nepateikė į bylą įrodymų, kad iš viso, būtų tokias paslaugas suteikusi, todėl reikalavimą dėl 723,37 Eur sumos apmokėjimo pripažino nepagrįstu.
11. Remiantis sutarties 4 punktu ir 5 punkto lentele, atsakovė nesutarė su ieškove dėl stebėjimo kamerų aptarnavimo paslaugų teikimo, ir nėra aišku, kokiu pagrindu buvo teikiama ši paslauga. Atsižvelgus į tai, laikė, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo sumokėti 232,41 Eur sumą.
12. Nustatė, kad remiantis atsakovės pateiktu suvestiniu apyvartų žiniaraščiu, 2016 m. spalio mėnesį buvo atlikti remonto darbai už 190,78 Eur, o lapkričio mėnesį už 113,17 Eur. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo atliekamas durų remontas už 2,59 Eur ir langų remontas už 4,23 Eur. Teismo vertinimu, atsakovės suvestinis apyvartų žiniaraštis nepagrindžia aplinkybės, jog jame nurodyti remonto darbai buvo faktiškai atlikti už nurodytas sumas. Nurodė, kad atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimų ir nepateikė jame nurodytų dokumentų, pagrindžiančių atliktus remonto darbus ar mokėjimo sąskaitų, įrodančių atsakovės patirtas išlaidas. Pripažino, kad atsakovė neįrodė suteiktų remonto darbų, nepagrindė suvestinės apyvartų žiniaraštyje nurodytų sumų, todėl turi pareigą grąžinti ieškovei 394,62 Eur sukauptas privalomąsias kaupiamąsias lėšas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nepriteistų sumų už suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti (apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta – tenkinti).
14. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą visiškai netyręs atsakovės pateiktų įrodymų ir neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
15. Pabrėžė, kad teismas, priimdamas sprendimą nevertino pačios sutarties bei sutartimi teikiamų techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų apimties ir rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais.
16. Pažymėjo, kad namo dokumentacijos pildymas yra tik viena dedamoji iš viso sutartyje numatyto techninės priežiūros paslaugų paketo, todėl vien faktas, kad žurnale nėra atsakovės atsakingų asmenų padarytų įrašų, savaime negali paneigti aplinkybės, kad paslaugos nebuvo teikiamos. Šiuos atsakovės argumentus pagrindžia ieškovės į bylą pateiktos AB „Energijos skirstymo operatorius“ PVM sąskaitos – faktūros už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. apie ieškovei apskaičiuotą mokestį už name bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją. Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, jog tam, kad būtų apskaičiuoti šie mokesčiai, atsakovė turėjo pateikti/deklaruoti elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Bendrojo naudojimo elektros skaitiklių deklaravimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra viena iš atsakovės sutartimi vykdytinų funkcijų. Nurodė, kad analogiška situacija yra ir dėl teiktų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų – atsakovė paslaugas teikė, deklaravo šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, kadangi sąskaitas apmokėjimui ieškovė iš UAB „Vilniaus energija“ gaudavo.
17. Pažymėjo, kad sutartis dėl paslaugų teikimo buvo nutraukta anksčiau negu atsakovė galėjo spėti įvykdyti ir kitas (ne tik žurnalo pildymo) jai numatytas funkcijas. Pabrėžė, jog ieškovė nepateikė daugiau jokių įrodymų, kokios techninės ar šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros funkcijos, dėl kurių sutartimi šalys susitarė, nebuvo vykdomos.
18. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog namo techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas ginčo laikotarpiu būtų teikę kiti kvalifikuoti subjektai. Atsakovė pateikė konkretų sąrašą atsakingų ir kvalifikuotų atsakovės darbuotojų, teikiančių paslaugas daugiabučiame name.
19. Atkreipė dėmesį, kad vienašališkai nutraukti sutartį ieškovė išreiškė valią tik nuo 2017 m. vasario 1 d., todėl iki minėtos sutarties nutraukimo, vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi ieškovė už techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas turėjo atsiskaityti, tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nusprendė atleisti ieškovę nuo tokios pareigos nuo pat sutarties sudarymo dienos, t. y. 2016 m. spalio 3 d.
20. Ieškovė (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
21. Nurodė, kad teismo sprendimas buvo priimtas remiantis byloje esančiais įrodymais ir yra motyvuotas.
22. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčijamų paslaugų teikimą. Atsakovės pateiktoje lentelėje nurodytos apmokėtos sumos prieštarauja oficialiai gautai informacijai iš UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, kurioje nurodyti atsakovei pervesti mokėjimai pagal atlygintinų paslaugų sutartį su ieškovu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos atsikirtimus bei argumentus apie ginčo paslaugų teikimą. Tiek teisės aktų, tiek sutarties nuostatomis atsakovė buvo įpareigota pildyti atitinkamą dokumentaciją, jeigu teikia paslaugas, tačiau teismui tokie dokumentai nebuvo pateikti.
23. Pažymėjo, kad jokios AB „Energijos skirstymo operatorius“ sąskaitos į bylą atsakovės nebuvo pateiktos. Atsakovės pateiktame suvestiniame apyvartų žiniaraštyje nurodyta, kad vieną mėnesį buvo sumokėta už elektrą bendro naudojimo patalpose, taigi atsakovės argumentai, jog nuolat buvo vykdomas elektros skaitiklių duomenų deklaravimas, neatitinka faktinės situacijos.
24. Nurodė, kad vien sutarties sudarymo faktas nereiškia besąlygiškos atsakovės teisės gauti apmokėjimą pagal sutartyje numatytus įkainius. Atsakovės teisė gauti apmokėjimą yra tiesiogiai susijusi su sutartų paslaugų suteikimu ir sutarties vykdymu. Pažymėjo, kad vos išrinkus naują pirmininką, atsakovei buvo pradėti teikti paklausimai dėl teikiamų paslaugų, 2019 m. gruodžio 16 d. paprašyta neteikti mokestinių pranešimų gyventojams, o 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovas įteikė atsakovui pranešimą apie sutarties nutraukimą nuo 2017 m. sausio 31 d., kuriame nurodė, jog nutraukia sutartį vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovu, jokių duomenų ir dokumentų neteikė, ignoravo pareigą kooperuotis sprendžiant sutartinius ginčus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai ir pripažintas neteisėtu atsakovės reikalavimas apmokėti už suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas pagal 2016 m. spalio 3 d. sudarytą sutartį už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2017 m. sausio mėnesį.
27. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. spalio 3 d. sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo teikti namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o ieškovė sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas. Ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. pranešimu informavo atsakovę, kad sutartis yra vienašališkai nutraukiama nuo 2017 m. sausio 31 d. Ieškovė 2017 m. sausio 17 d. pranešimu pakartotinai nurodė, kad vienašališkai nutraukia sutartį su atsakove nuo 2017 m. vasario 1 d. Atsakovė 2017 m. vasario 7 d. informavo ieškovę, kad sustabdo paslaugų teikimą.
28. Remiantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
29. Taigi, atsakovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas, nepaisant tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė negali reikalauti apmokėti už paslaugas, kurių nesuteikė.
30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju, ieškovei prašant pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą apmokėti už paslaugas pagal sutartį, tenka pareiga įrodyti, kad atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas, o atsakovei prašant apmokėti už paslaugas, tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą.
32. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog būtų faktiškai suteikusi namo techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų ir šilumos punkto priežiūros darbų paslaugas.
33. Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė dėl teikiamų paslaugų ir jų kainos, be kita ko, dėl namo techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų ir šilumos punkto priežiūros darbų. Į namo techninę priežiūrą įeina: stogo dangos priežiūra, profilaktika, smulkus remontas; smulkus stalių ir dailidžių remonto darbai bendrojo naudojimo patalpose; vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių priežiūra, profilaktika, smulkus remontas; elektros ūkio priežiūra, elektros tinklų ir įrenginių profilaktika, smulkus remontas; bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir profilaktika; bendrojo naudojimo elektros skaitiklių deklaravimas ESO; bendrojo naudojimo objektų avarijų lokalizavimas (elektros energijos atstatymas, vandens pratekėjimo sustabdymas, durų atidarymas). Į šildymo ir karšto vandens sistemų ir šilumos punkto priežiūra įeina: priežiūra pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (nuolatinė priežiūra, paruošimas šildymo sezonui, kiti darbai); priežiūra pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (nuolatinė priežiūra, paruošimas šildymo sezonui, kiti darbai); atsakingo už šilumos ūkį asmens paskyrimas; siurblių, armatūros, automatikos reguliatorių darbo kontrolė bei profilaktika (nutekėjimų šalinimas per armatūros, siurblių, reguliavimo prietaisų riebokšlius; siurblių ir variklių guolių tepimas, o reikalui esant – keitimas; oro išleidimas 1 kartą per savaitę); grįžtamosios termofikacinio vandens temperatūros kontrolė (neturi viršyti +30 C temperatūrinio grafiko), slėgio perkričio šilumos mazgo įvade tikrinimas 1 kartą per savaitę; kontrolės matavimo prietaisų (manometrai, termometrai, šilumos skaitikliai) priežiūra ir kontrolė; šilumos ir karšto vandens skaitiklių parametrų nurašymas ataskaitai 1 kartą per mėnesį; skaitiklių plombų tikrinimas 1 kartą per mėnesį; karšto vandens boilerio darbo kontrolė, patikra sandarumui darbiniu slėgiu 1 kartą per mėnesį; purvarinkių praplovimas (reikalui esant, pagal manometrų slėgio skirtumo parodymus); pastatų šildymo sistemų paleidimas, oro išleidimas iš šildymo prietaisų prasidėjus šildymo sezonui, vėliau reikalui esant; avarijų vamzdžiuose šalinimas atsakomybės ribose; reguliuojančių vožtuvų sandarumo tikrinimas, filtro valymas, elektroninės reguliatorių dalies profilaktika pagal prietaisų instrukciją.
34. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 15 punktas nustatė, kad gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. galiojęs Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 94 punktas nustatė, kad gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), apžiūrų aktuose (Reglamento 3 priedas), techninėse ataskaitose. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas 2009 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-229, taip pat numatė priežiūros žurnalo pildymą.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d. buvo užvestas bendrijos Statinio techninės priežiūros žurnalas, remiantis kuriuo statinio priežiūrą tikrino ir atliko bendrijos pirmininkas A. M.. Pažymėtina, kad Statinio techninės priežiūros žurnale nėra atsakovės atsakingų asmenų padarytų įrašų. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažino, kad nepildė teisės aktuose numatytų žurnalų. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad atsakovė ginčijamų paslaugų ieškovei neteikė, kadangi priešingu atveju, daugiabučiame name apsilankė atsakovės atsakingi asmenys apie objekto apžiūrą ir atliktus darbus būtų pažymėję atitinkamuose žurnaluose. Pati atsakovė apeliaciniame skundė pripažįsta, jog sutartis dėl paslaugų teikimo buvo nutraukta ankščiau negu atsakovė galėjo spėti įvykdyti ir kitas (ne tik žurnalo pildymo) jai numatytas funkcijas. Taigi darytina išvada, kad atsakovė ginčijamų paslaugų daugiabučiui neteikė.
36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė gaudavo sąskaitas iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Vilniaus energija“, kas pagrindžia, jog atsakovė nurodytoms įmonėms perduodavo apskaitos prietaisų rodmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien sąskaitų išrašymas nepagrindžia aplinkybės, jog būtent atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Vilniaus energija“ deklaruodavo apskaitos prietaisų rodmenis, todėl negalima pripažinti, kad paslaugos buvo suteiktos iš dalies, t. y. dalyje dėl apskaitos prietaisų rodmenų nurašymo.
37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė buvo paskyrusi konkretų sąrašą atsakingų ir kvalifikuotų darbuotojų, teikiančių paslaugas daugiabučiame name, nepateikiant kitų įrodymų, nepagrindžia paslaugų atlikimo fakto.
38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių paslaugos atlikimą pagrindžiančių objektyvių duomenų (pvz. sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų, užpildytų žurnalų ar kitų įrodymų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino neteisėtu atsakovės reikalavimą apmokėti už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, kurių atsakovė nesuteikė.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
41. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
42. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
43. Apeliacinį skunda atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinėje instancijoje, sudarančios 800 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 125238117, naudai iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė