Civilinė byla Nr. e2A-470-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01472-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MILITEKSAS“, uždarajai akcinei bendrovei „GAMLANA“, uždarajai akcinei bendrovei „KORIANDRAS“, V. J., L. J. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Birželio projekto administratorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“, V. J., L. J. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 292 429,11 Eur turtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinė byla atsakovės UAB „Partnera LT“ atžvilgiu buvo nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio šiai atsakovei. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. nutartimis civilinė byla buvo nutraukta atsakovių UAB „ELBELA“ ir UAB „JUTA NT“ atžvilgiu, ieškovei atsisakius ieškinio šioms atsakovėms.

3.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Birželio projekto administratorius“ 2019 m. sausio mėnesį įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos). Įsigytos patalpos yra gamybiniame pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas, ir gamybinis pastatas). Ieškovė patalpas įsigijo, turėdama aiškią viziją, pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jose bus galima atlikti remonto (rekonstrukcijos) darbus ir pagerinus itin prastą (avarinę) viso pastato būklę, patalpų dalis parduoti tretiesiems asmenims.

4.       Ieškovė, remdamasi L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu, kitais bylos duomenimis, įrodinėjo, kad yra pažeistos pastato laikančiosios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ir (ar) arti jo esantiems žmonėms, todėl reikalinga nutraukti pastato patalpų naudojimą, atlikti išsamius tyrimus, parengti pastato konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo techninį darbo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo ar pakeitimo statybos – remonto darbus. Ieškovė savo argumentus dėl pastato avarinės būklės taip pat įrodinėjo, remdamasi mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. (M. S.) dalinės ekspertizės aktu.

5.       Ieškovė nurodė, kad pastatas yra užterštas, jo konstrukcijos permirkusios naftos produktais ir dėl to jas reikia keisti naujomis, kadangi kitų būdų pašalinti teršalus nėra. Ieškovės vertinimu, šią aplinkybę patvirtina L. U., specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko 2020 m. rugsėjo mėn. parengtos statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijos.

6.       Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliekanti pastato naudojimo priežiūrą, nusprendė, jog pastato būklė kelia pavojų pastate ar greta jo esančių žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl priėmė sprendimą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. A51-67032/19 (3.3.10.2-EM4), kuriuo nuo 2019 m. liepos 19 d. uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su statinio avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu (toliau – ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas). Tačiau atsakovai, kurie yra pastato pirmojo aukšto savininkai, nepaisė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo ir pastate toliau neteisėtai aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, tai buvo konstatuota 2019 m. liepos 22 d. antstolės Daivos Prunskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas vėliau teismo buvo panaikintas, tačiau iki jo panaikinimo jį buvo privaloma vykdyti.

7.       Ieškovė negalėjo vykdyti ar pradėti vykdyti (organizuoti) avarinės būklės pastato šalinimo darbų, kai pirmojo aukšto patalpų savininkai neteisėtai pastate aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, neįsileido į patalpas būtiniems veiksmams atlikti, nedavė sutikimo, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tai toleravo ir nesiėmė aktyvių veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija žinojo apie pirmojo aukšto patalpų savininkų neteisėtus veiksmus, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, nesiėmė veiksmų, kad būtų užtikrintas jos pačios priimto sprendimo įgyvendinimas. Tokiais veiksmais atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįgyvendino jos pačios 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/2019 patvirtintų Statinių naudojimo priežiūros taisyklių. 

8.       Dėl pirmojo aukšto patalpų savininkų neteisėtai vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo, ieškovė beveik pusantrų metų negalėjo pradėti vykdyti pastato avarinės būklės šalinimo darbų ir dėl to patyrė didelius nuostolius, kurie pasireiškė tuo, kad patalpas iš ieškovės įsigiję tretieji asmenys nutraukė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, ilgą laiką besitęsianti pastato avarinė būklė sumažino patalpų vertę, todėl ieškovė buvo priversta jas parduoti už mažesnę kainą ir patyrė 288 105 Eur nuostolius. Dėl pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, kurios buvo nutrauktos, ieškovė patyrė 4 324,11 Eur nuostolius notaro paslaugoms apmokėti. Iš viso ieškovės patirti nuostoliai sudaro 292 429,11 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę.

11.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovų neteisėtais veiksmais, sukėlusiais žalą, įvardija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto sprendimo nevykdymą, kuriuo atsakovams buvo uždrausta vykdyti veiklą jiems priklausančiose patalpose, bet atsakovai tęsė ūkinę komercinę veiklą, o tai, ieškovės vertinimu, trukdė jai pradėti pastato avarinės būklės šalinimo darbus. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesiėmė teisės aktuose numatytų priemonių sustabdyti atsakovų veiklą, vykdomą avarinės būklės pastate.

12.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019 buvo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, įrodinėjamos aplinkybės, kad šiuo sprendimu pritaikytas veiklos visame gamybiniame pastate uždraudimas buvo nepagrįstas, neproporcingas, vertinamas sprendimo priėmimo pagrindu buvęs MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. dalinės ekspertizės aktas, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktas, kuriais šalys remiasi ir šioje byloje. Nurodytoje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad pastatas neturi tokių avarinės būklės požymių, dėl kurių reikėtų nutraukti atsakovų ūkinę komercinę veiklą jiems priklausančiose pastato dalyse. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021 ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Kadangi tos pačios aplinkybės įrodinėjamos ir nagrinėjamoje byloje, teismas vertino, jog nurodytose administracinėse bylose nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamai bylai, kurioje dalyvauja tie patys asmenys.

13.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 taip pat buvo įrodinėjamos aplinkybės, (ne)sudarančios pagrindą uždrausti atsakovams jiems priklausančiose pastato dalyse (patalpose) vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki kol bus likviduota pastato avarinė būklė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo vertinimu, nurodytose bylose nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nagrinėjamai civilinei bylai taip pat yra prejudiciniai. Atsižvelgdamas į tai, teismas, nagrinėdamas šią bylą, rėmėsi nurodytose bylose nustatytais prejudiciniais faktais.

14.       Teismas pažymėjo, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 buvo konstatuota, jog L. U. parengtas ekspertizės aktas nėra tinkamas dokumentas statinio avarinei būklei pagrįsti, kadangi ekspertizę atliko fizinis asmuo, o ekspertizės rangovu gali būti tik juridinis asmuo, taip pat buvo nustatyti ir kiti ekspertizės akto trūkumai.

15.       Nurodytose civilinėse bylose teismai įvertino ir MB „Statybos ekspertizių centras“ 2019 m. birželio 5 d. statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktą, kuris nėra pasirašytas įmonės vadovo. Teismai konstatavo, kad eksperto M. S. pasirašytas dalinės ekspertizės aktas neatitinka įstatymo imperatyviai keliamų reikalavimų ir turi esminių trūkumų. Taip pat nurodytose bylose buvo vadovaujamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019 priimtame 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad, sprendžiant dėl viso pastato naudojimo, turi būti vertinama viso pastato būklė. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad M. S. parengtas 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės aktas turi esminių trūkumų. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 nustatė, jog tiek atsakovų pateiktas S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. ekspertinis aktas, tiek UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo aktas turi esminių trūkumų, nes atliekant atitinkamus ekspertinius tyrimus buvo apžiūrėtas ne visas gamybinis pastatas, o tik atitinkamos jo dalys.

16.       Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-251-1098/2021, rėmėsi atsakovų pateiktu eksperto Sauliaus Sušinsko ekspertizės aktu. Teismo ekspertas S. Sušinskas paaiškino, kad gamybinio pastato priestatai yra avarinės būklės, tačiau dėl priestato griūties būtų pažeista pastato laikančioji siena, o ne visas pastatas. Jeigu griūtų avarinės būklės priestatai, tai turėtų įtakos tik lokalinės sienos griūčiai, tačiau šiuos trūkumus galima pašalinti nesustabdant (neuždraudžiant) veiklos pastate. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendime konstatavo, kad teismo ekspertas pateikė išvadą, jog gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra avarinis, o turi avarinės būklės požymių, kurie gali būti pašalinti atliekant papildomus statybinius tyrimus bei parengiant atitinkamą projektinę dokumentaciją.

17.       Teismas pažymėjo, kad dėl ieškovės pateiktų UAB „Ekometrija“ ir UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atliktų tyrimų civilinę bylą nagrinėję Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog tyrimai atsakovų valdomose patalpose nebuvo atliekami, todėl byloje nėra įrodymų, kad užterštumas šiose patalpose buvo ir yra nustatytas. Teismai nusprendė, kad pastato paskirčiai esant gamybos (pramonės), o ne gyvenamosios, pats užterštumo faktas negali būti priskiriamas prie pastato avarinės būklės požymių. Nurodytose bylose taip pat konstatuota, kad UAB „Ekometrija“ tyrimo pagal pastato paskirtį neatliko. Ši aplinkybė yra reikšminga ir nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovė remiasi teismų jau įvertintais tyrimais.

18.       Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 konstatavo, kad UAB „Ekspertika“, būdama ypatingo statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciją turinčiu juridiniu asmeniu, nustatė, jog gamybinio pastato konstrukcijos turi tam tikrų defektų, kurie priskirtini prie avarinės būklės požymių, tačiau išaiškino, kad šie požymiai nereiškia viso pastato avarinės būklės, o avarinei būklei priskirtina tik nebaigta griauti priestato dalis ties vakarine gamybinio pastato siena. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis UAB „Ekspertika“ parengtu pastato techninės būklės įvertinimo aktu, nustatė, kad pagal esamus požymius gamybinis pastatas nekelia grėsmės aplinkai dėl jo galimos griūties, nustatyti defektai gali ir turi būti remontuojami, o dėl konkrečių statinio (jo dalių) naudojimo ribojimų statybos darbų laikotarpiu turės būti sprendžiama rengiant pažeistų konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų technologinį projektą. UAB „Ekspertika“ išvados paneigia ieškovės argumentus, kad visas pastatas yra avarinės būklės, jog jis staiga gali sugriūti ar kad yra nesaugus naudoti ir dėl to būtina imtis griežčiausių priemonių – uždrausti bet kokią veiklą visame pastate.

19.       Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktu 2021 m. birželio 7 d. aktu Nr. A357- 499/21(2.9.8E-UK9), kuriame nurodyta, kad būtent antrojo ir trečiojo aukšto savininkai blogina pastato būklę, nesiimdami veiksmų užsandarinti viršutinių aukštų patalpų langus, padarė išvadą, jog ieškovės argumentai, kad atsakovų vykdoma veikla prisideda prie pastato būklės blogėjimo, sudaro grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei yra nepagrįsti. Teismas nustatė, kad pačios ieškovės veiksmai – pastato nepriežiūra ir siekis uždrausti kitiems pastato patalpų savininkams vykdyti veiklą tam, jog ieškovė galėtų nesąžiningai primesti savo valią atsakovams, yra neteisėti.

20.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių prieš tai teismų nustatytus prejudicinius faktus ir teisinius santykius. Dėl to teismas neturi pagrindo nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus vertinti kitaip, negu jie buvo įvertinti pirmiau nurodytose bylose bei jų pagrindu nustatyti kitas faktines aplinkybes, negu buvo nustatyta prieš tai aptartose bylose, dalyvaujant tiems patiems asmenims, o atsakovui L. J. jų neginčijant. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas uždrausti bet kokios veiklos visame gamybiniame pastate vykdymą buvo panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ieškovės argumentus, kad atsakovų veikla jiems priklausančiose pastato patalpose yra neteisėta, pripažino nepagrįstais.

21.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė tvirtino, jog ji beveik pusantrų metų negalėjo pradėti vykdyti pastato avarinės būklės šalinimo darbų ir dėl to patyrė nuostolius, tačiau nei prieš tai aptartose bylose, nei šioje byloje neįrodė, kad ji objektyviai negalėjo vykdyti (organizuoti) jokių su pastato ar jo dalies avarinės būklės požymių šalinimu susijusių darbų. Ieškovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės, kad atsakovai trukdė, neįsileido į patalpas būtiniems veiksmams atlikti ar nedavė tam sutikimo, byloje nebuvo įrodytos jokiais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų. Nenustatęs neteisėtų atsakovų veiksmų, teismas priėjo išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovų kaltę ir nėra galima atsakovų civilinė deliktinė atsakomybė.

22.       Spręsdamas dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3-2348-1047/2021 atmetė ieškovės skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos 16 d. rašto Nr. A51-67032/19 (3.3.10.2-EM4) panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją imtis veiksmų, t. y. stabdyti atsakovų ūkinę komercinę veiklą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-708-822/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytose bylose nustatyti faktai taip pat yra prejudiciniai nagrinėjamai bylai.

23.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas teismų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikintas, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovė neteisėtai nevykdė savo pačios sprendimo nagrinėjamoje byloje yra nepagrįsti. Be to, ieškovė neįrodė, kad egzistavo aplinkybės Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyti ultima ratio (paskutinę, kraštutinę) priemonę – reikalavimą uždrausti bet kokią veiklą pastate. Dėl to, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir prieš tai nurodytose bylose priimtų teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes bei išaiškinimus, teismas pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus ar neveikimą.

24.       Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir jos realumo bei priežastinio ryšio su atsakovų veiksmais, tai yra su jų vykdoma veikla atsakovams priklausančiose pastato patalpose. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos išlaidos, susijusios su jos 4 324,11 Eur išlaidomis notarui dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, ieškovės sudarytų su trečiaisiais asmenimis dėl jai pastate priklausančių patalpų pardavimo šiems asmenims, kurias ieškovė buvo priversta nutraukti, priskirtinos ieškovės rizikai.

25.       Teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, kad dėl atsakovų veiksmų patyrė 288 105 Eur nuostolius, nes sumažėjo jai priklausančių pastato patalpų vertė, nepateikė objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja savo pačios sudaryta lentele, kuri nėra aiški, joje nurodytos sumos nėra patvirtintos bylos duomenimis. Be to, ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovų vykdomos veiklos ji buvo priversta parduoti patalpas už mažesnę kainą ir kad ji privalėjo sudaryti sandorius jai nepriimtina kaina dėl objektyvių priežasčių. Ieškovė neįvardijo, kaip jai padaryta žala yra susijusi su konkrečiais atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais (neveikimu).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26.       Ieškovė UAB „Birželio projekto administratorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patirs apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.       Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovų (pastato bendraturčių) pozicija skirtingose bylose yra priešinga, nors didžioji dalis sprendimo yra ne kas kita, kaip susijusių bylų citavimas. Vienoje byloje (Nr. e2A-4-614/2024) atsakovai teigia, kad dėl statytojo neužbaigtų darbų pastato būklė yra itin prasta, dėl to reikia naikinti viso pastato teisinę registraciją. Kitoje byloje (Nr. e2-28-739/2024) atsakovai keičia poziciją ir teigia, kad pastatas, o ypač atsakovų patalpos, yra puikios būklės. Akivaizdu, kad atsakovų veiksmai, kuomet pozicija yra keičiama, atsižvelgiant į byloje siekiamą rezultatą, negali būti laikomi sąžiningais.

26.2.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad kitose bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamai bylai ir kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. 

26.3.       Teismas nustatė, kad nepaisant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto draudimo (2019 m. liepos 16 d. sprendimas), atsakovai pastate neteisėtai vykdė aktyvią ūkinę komercinę veiklą. Tačiau šis draudimas buvo privalomas, nes teisės aktai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vien tai, kad 2021 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas buvo panaikintas, atsakovų veiksmų, kuriais jie ignoravo draudimą ir pastate vykdė aktyvią ūkinę komercinę veiklą, nepadaro teisėtais. 

26.4.       Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, neteisėtas atsakovų veikimas trukdė pašalinti avarinės būklės padarinius, kaip tai buvo nurodyta L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte, kuriuo remiantis ir buvo priimtas draudimas. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad pastato avarinė būklė būtų pašalinta (inicijavo viso pastato bendraturčių susirinkimus, kurių metu buvo patvirtintas avarinės būklės šalinimo planas ir išrinktas techninis prižiūrėtojas), tačiau atsakovai susirinkimų protokolus apskundė ir šiuo metu jų teisėtumas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-53-918/2024. 

26.5.       Teismas neįvertino to, kad pastato bendraturčiai, įskaitant ieškovę, avarinę būklę turėjo šalinti būtent pagal L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte nurodytus trūkumus. Vienu iš jų nurodyta, kad labiausiai pažeistos yra laikančiosios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti. Kyla klausimas, kokiu būdu ieškovė turėjo įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą ir pakeisti avarinės būklės pastato laikančiąsias konstrukcijas, kai pirmame aukšte atsakovai vykdė aktyvią ūkinę komercinę veiklą. 

26.6.       Teismas nepagrįstai nekonstatavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, nes ji 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudusi pastate vykdyti bet kokią ūkinę komercinę veiklą, kuri nėra susijusi su avarinės būklės šalinimo darbais, iki tol, kol šis sprendimas buvo panaikintas, turėjo užtikrinti jo įgyvendinimą. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracija manė, kad nebuvo tikslinga uždrausti atsakovams vykdyti veiklą, tai tokios priemonės turėjo netaikyti. Tuo atveju, jei šios priemonės netikslingumą pastebėjo vėliau, ji galėjo savo sprendimą pasinaikinti, tačiau to nepadarė. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai beveik 2 metus buvo apribojusi pastato bendraturčių, įskaitant ieškovę, teisę patalpomis naudotis nevaržomai pagal jų paskirtį, o priėmusi neteisėtą individualų teisės aktą neužtikrino jo vykdymo.

26.7.       Priešingai nei teigia teismas, ieškovė pateikė į bylą žalą pagrindžiančius įrodymus (pateikta ne tik ieškovės paruošta lentelė, bet ir ją pagrindžiantys dokumentai – pirminės sutartys, jų nutraukimai, vėlesnės sutartys), tačiau teismas arba neperėmė šių duomenų iš Vilniaus apygardos teismo, iš kurio byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, atsižvelgus į teismų darbo krūvį, arba šių duomenų tinkamai neištyrė. 

26.8.       Teismas nevertino pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir naujų sutarčių sudarymo su ieškove momento, t. y. visos šios sutartys buvo nutrauktos po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė draudimą pastate vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o atsakovai, sąmoningai nevykdę šio savivaldybės sprendimo, trukdė pašalinti pastato avarinę būklę. Tai nėra verslo rizika, o patirti nuostoliai būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (projektas buvo sąmoningai žlugdomas, siekiant, kad iš atsakovų pastato bendraturčių būtų brangiai išpirktos patalpos). Ieškinyje nurodyti nuostoliai – 4 324,11 Eur yra tiesiogiai susiję su notarinių patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių paruošimu ir dėl šių sutarčių nutraukimo sudarytų susitarimų tvirtinimo ir įregistravimo, o 288 105 Eur yra tiesiogiai susiję su turto kainos sumažėjimu. 

27.       Atsakovai UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „KORIANDRAS“, V. J. ir L. J. atsiliepimu prašo palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.       Ginčo pastato būklė ir jo tariamai avarinė būklė buvo aptarta šioje byloje pirmosios instancijos teismo nurodytuose bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų sprendimuose bei nutartyse, konstatavus, kad tolesnis pastato dalies eksploatavimas yra galimas. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie priešingą atsakovų poziciją skirtingose civilinėse bylose dėl pastato būklės yra nepagrįsti.

27.2.       Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai visais įmanomais būdais siekia trukdyti pastato avarinės būklės šalinimo darbams, nes apskundė susirinkimo protokolus. Nagrinėjamoje byloje neteisėtus atsakovų veiksmus ieškovė grindė neva neteisėtai vykdyta veikla pastate, o ne trukdymu šalinti tariamą pastato avarinę būklę skundžiant susirinkimo protokolus. Todėl vien dėl šios priežasties naujai keliami apeliaciniame skunde ieškovės argumentai neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, net ir apskundus 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. priimtus susirinkimų sprendimus, ieškovei niekas nedraudė pastate (jo dalyje, kuri priklausė ieškovei ir UAB „Grožio medicina“) imtis aktyvių veiksmų šalinant avarinius pastato būklės požymius. Tačiau jokių konkrečių darbų savo pastato dalyje ieškovė nesiėmė ir į šią bylą įrodymų, kad kas nors jai tai būtų sutrukdęs, nepateikė.

27.3.       Ieškovė neįrodė, kaip atsakovai, vykdydami aktyvią ūkinę komercinę veiklą savo pastato dalyje, trukdė ieškovei vykdyti pastato tariamos avarinės būklės šalinimo darbus. Vien tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas sustabdyti komercinę ūkinę veiklą pats savaime nesukėlė teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų veiklos ir ieškovei kilusių neigiamų pasekmių. Be to, prejudiciniais sprendimais buvo nustatyta, kad atsakovai teisėtai nevykdė neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo uždrausti vykdyti ūkinę komercinę veiklą pastate, kuris nėra (nebuvo) avarinės būklės.

27.4.       Ieškovė iškreipia prejudiciniais teismų sprendimais nustatytus faktus, kad neva ji dėjo maksimalias pastangas pašalinti avarinės būklės padarinius pagal L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte nurodytus trūkumus. Teismas pagrįstai nustatė, kad šiame L. U. ekspertizės akte nurodyti trūkumai nėra susiję su tariama pastato avarine būkle, dėl kurios būtų reikėję Vilniaus miesto savivaldybės administracijai drausti atsakovams vykdyti ūkinę komercinę veiklą pastate. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 nustatė, kad ekspertas L. U., rengdamas statinio būklės vertinimo ekspertizės aktą, peržengė savo kvalifikacijos ir kompetencijos ribas, o jo, kaip eksperto, žinomumas ir patirtis nesuteikia jam teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti pagal Statybos įstatymą numatytus bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės aktus.

27.5.       Ieškovė neįrodė, kad projektas buvo sąmoningai žlugdomas, siekiant, jog iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būtų brangiai išpirktos patalpos. Ieškovė nepateikė ir neįrodė jokių galbūt neteisėtų atsakovų veiksmų, kuriais jie siekė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išpirkti patalpas. Priešingai, kaip matyti iš įrodymų, pati ieškovė siekė išparduoti turimas patalpas pastate.

27.6.       Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovei kas nors būtų trukdęs tinkamai naudotis savo nuosavybe. Priešingai, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 konstatuota pačios ieškovės neteisėti veiksmai, pastato nepriežiūra ir siekis uždrausti kitiems pastato patalpų savininkams vykdyti veiklą būtent tam, jog pati galėtų nesąžiningai primesti savo valią šiems asmenims.

27.7.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tretieji fiziniai ir juridiniai asmenys nutraukė notariškai sudarytas sutartis su ieškove dėl jos nurodytų priežasčių. Pačiuose susitarimuose dėl pirkimo–pardavimo sutarčių aiškiai nurodyta, kad nutraukimo priežastimi yra laisva abiejų šalių valia, o ne koks nors atsakovų neteisėtas elgesys ir (ar) neveikimas.

28.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.       Ieškovė, teigdama, kad turėjo teisėtą lūkestį pagerinti patalpų ir viso gamybinio pastato būklę, turėjo šį savo teisėtą lūkestį pagrįsti, t. y. pateikti įrodymus, jog turėjo statybą leidžiančius dokumentus, susitarimus ir pan. Tačiau apeliantė į bylą tokių įrodymų nepateikė, tą akcentavo ir atsakovai bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nepagrindė ir to, kodėl reikalavimai dėl tokių lūkesčių neišpildymo buvo reiškiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

28.2.       Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsakovės vertinimu, ieškovė siekė nepasiteisinusią verslo riziką nesąžiningai perkelti kitiems asmenims, kurie nėra susiję su ieškovės verslo planais ir prisiimtais įsipareigojimais kitų asmenų atžvilgiu, o taip pat siekia ir nepagrįstai praturtėti. Atsakovė pritaria teismo konstatuotai išvadai, kad ieškovės patirtos išlaidos notarui priskirtinos jos pačios rizikai.

28.3.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistavo aplinkybės Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyti ultima ratio priemonę – reikalavimą uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate, tad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą ir spręsti dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

28.4.       Atsakovė, nebūdama gamybinio pastato savininke, naudotoja, valdytoja ir niekaip kitaip nebūdama susijusi su gamybiniu pastatu, neturi jokių iš nuosavybės, valdymo, naudojimo teisių kylančių teisių ir pareigų. Ieškovė nepaaiškino, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėjo paveikti privačios nuosavybės valdymą.

28.5.       Remiantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, turi teisę pareikalauti, jog statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, neturi teisės ir kompetencijos spręsti dėl gamybinio pastato avarinės būklės pašalinimo. Taigi, atsakovė turėjo teisę (bet ne pareigą) pareikalauti, kad ne pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o statinio naudotojai imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje. Atsakovė turėjo teisę nustatyti terminą šiems veiksmams įvykdyti ir apie tai pranešti statinio savininkams. 

28.6.       Ieškovė byloje nepaaiškino, kokių konkrečių pareigų Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčo atveju neįgyvendino, bet turėjo įgyvendinti. Dėl to teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą, tad nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

30.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį nenustatęs atsakovų – pastato bendraturčių ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir jos realumo bei priežastinio ryšio su atsakovų veiksmais. Remdamasis šioje byloje ir kitose bylose, kuriose priimtus teismų sprendimus laikė prejudiciniais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas: kad viso pastato avarinė būklė nebuvo įrodyta; uždrausti atsakovams vykdyti veiklą jiems priklausančiose pastato patalpose teisėto pagrindo nebuvo; atsakovai (pastato bendraturčiai) sutvarkė gamybinio pastato konstrukcijas, kėlusias grėsmę lokalinei deformacijai, o atliekant kitus pastato pažeidimų šalinimo darbus, pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpose vykdomų veiklų ribojimas turi būti nagrinėjamas ir (ar) nustatytas parengtame projekte aprašant statybos darbų organizavimą, sprendinius ir metodus, įvertinus konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų apimtis, darbų eiliškumą, organizavimą ir kitus aspektus. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodomas atsakovų veiklos vykdymas jiems priklausančiose pastato patalpose, t. y. jų naudojimasis atsakovams priklausančiu turtu, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir (ar) bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir yra neteisėtas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi atitinkamų priemonių įgyvendindama Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje 1 punkte jai suteiktas teises, o jos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas teismų buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikintas, todėl teismas nesutiko su apeliante, kad ši atsakovė neteisėtai nevykdė savo pačios 2019 m. liepos 16 d. sprendimo.

31.       Apeliantė UAB „Birželio projekto administratorius“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1) teismas nepagrįstai nurodė, kad kitose bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamai bylai; 2) teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė atsakovų, įskaitant ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų; 3) nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas buvo panaikintas, tačiau iki tol jis buvo privalomas vykdyti; 4) pastato avarinė būklė turėjo būti šalinama pagal L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte nurodytus trūkumus; 5) teismas nevertino apeliantės patirtą žalą pagrindžiančių įrodymų ir aplinkybės, kad visos sutartys su pirkėjais buvo nutrauktos po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė draudimą pastate vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o atsakovai sąmoningai nevykdę šio savivaldybės sprendimo, trukdė pašalinti pastato avarinę būklę.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

32.       Apeliantė UAB „Birželio projekto administratorius“ 2019 m. sausio mėnesį įsigijo negyvenamąsias patalpas, kurių paskirtis – gamybinė, esančias pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikėdamasi, kad patalpose bus galima atlikti remonto (rekonstrukcijos) darbus ir pagerinus, apeliantės teigimu, avarinę viso pastato būklę, patalpų dalis parduoti tretiesiems asmenims.

33.       Gamybinis pastatas yra viena iš buvusių keturių pastato, kuriame veikė (duomenys neskelbtini) gamykla, dalių, kitos trys dalys nugriautos vystant daugiabučių namų kvartalą.

34.       2019 m. sausio mėnesį ieškovei įsigijus patalpas pastate, pastatas nebuvo pripažintas avarinės būklės.

35.       Iš prie ieškinio pridėtų sutarčių (ieškinio priedai Nr. 22.1–22.11 ir Nr. 22.13–22.23) nustatyta, kad ieškovė (pardavėja) su kitais asmenimis sudarė patalpų dalių pirkimo–pardavimo sutartis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 

36.       UAB „Birželio projekto administratorius“ 2019 m. gegužės 2 d. raštu „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), avarinės būklės konstatavimo ir pažymos išdavimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pateikdama L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės aktą Nr. 190417-01 ir prašydama patvirtinti pastato avarinės būklės aktą bei išduoti atitinkamą pažymą, įpareigoti sustabdyti pastate vykdančių fizinių ir juridinių asmenų veiklą iki kol bus pašalinti pastato avarinės būklės padariniai.

37.       Ieškovė 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikė prevencinį ieškinį atsakovams UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“, V. J., prašydama uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus, kuriais būtų daromas poveikis bendro naudojimo objektams, prieš tai neparengus tokių darbų projektinės dokumentacijos ir jos nesuderinus su atsakingomis institucijomis arba tokių darbų vykdymui negavus pastato bendraturčių sutikimo, uždrausti atsakovams vykdyti ūkinę komercinę veiklą, iki kol bus likviduota pastato avarinė būklė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

38.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 29 d. raštu „Dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akto Nr. 190418-01 baigiamųjų išvadų“ pranešė ieškovei, kad, reaguojant į jos pateiktą informaciją, organizuotas pastato techninės priežiūros patikrinimas. Ieškovei paaiškinta, kad su jos 2019 m. gegužės 2 d. rašto turiniu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka, nurodytos priežastys, įskaitant ir tai, kad ieškovės pateiktame statinio būklės vertinimo ekspertizės akte nėra teiginio (sakinio), jog „pastatas yra avarinės būklės“, pasiūlyta kreiptis į ekspertizės akto autorius dėl išvadų patikslinimo.

39.       Ieškovė 2019 m. birželio 5 d. raštu „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), avarinės būklės konstatavimo ir pažymos išdavimo“ pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama įpareigoti sustabdyti pastate vykdančių fizinių ir juridinių asmenų veiklą iki kol bus pašalinti pastato avarinės būklės padariniai, nurodydama, kad 2019 m. birželio 3 d. gavo MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. SEA-823, kuriame konstatuojama, kad statinys yra avarinės būklės.

40.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 16 d. raštu „Dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo sustabdymo“ informavo pastato naudotojus apie gautą ekspertizės rangovo MB „Statybos ekspertizių centras“ 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. SEA-823, kuriame nurodoma, kad statinys yra avarinės būklės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašte nurodė, kad statinio naudotojai ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų įstatyme nurodytų priemonių. Raštu uždrausta nuo 2019 m. liepos 19 d. ieškovės direktoriui, UAB „Grožio medicina“, UAB „Noto“, UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“, UAB „GSP Supply“, UAB „RDA Spot“ direktoriams, V. J. pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu. Paaiškinta, kad pastato patalpų naudojimas galimas tik pašalinus pastato avarinę būklę ir įvykdžius priemones, užtikrinančias pastato konstrukcijų atitiktį esminiam mechaninio atsparumo ir pastovumo bei saugaus naudojimo reikalavimui ir pateikus pasirinkto ekspertizės rangovo išvadą, jog pastatas gali būti saugiai naudojamas ir nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Taip pat paaiškinta, kad pastato bendraturčiams neradus sutarimo dėl pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimo ir (ar) jų išlaidų tarpusavio pasiskirstymo, kiekvienas asmuo gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) suteikta galimybe civilines teises ginti teisme.

41.       UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“ ir V. J. 2019 m. liepos 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019 pareiškėjų skundą patenkino iš dalies – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. raštą (sprendimą) panaikino ir įpareigojo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą dėl pastato naudojimo priežiūros. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021 pirmosios instancijos sprendimas buvo pakeistas, panaikinant jo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo priimti naują sprendimą. Be kitų trečiųjų suinteresuotųjų asmenų šioje administracinėje byloje dalyvavo ir UAB „Birželio projekto administratorius“.

42.        2020 m. rugsėjo 14 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nustatyta, kad buvo sutvirtintos ginčo pastato priestatų mūro nestabilios konstrukcijos, kurių kritimas galėjo paskatinti kitų konstrukcijų griūtį, atstatyto pastato priestatų pradėtos griauti ir netvarkingai paliktos plytų mūro sienos. Stogo kraštai apskardinti, karnizas pagrindinio fasado apskardintas, užsandarintos angos palėpės patalpoje – pastato konstrukcijos apsaugotos nuo drėkimo. Išvadoje konstatuojama, kad pagal gautą 2020 m. rugsėjo 12 d. projektų ir statinių eksperto specializuotą išvadą pastato priestatų konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir (ar) poveikio aplinkai nekelia. Dėl nesutvarkytos aplinkos, nepašalinus statybinio laužo, priestatų teritorija turi būti nuolat aptverta ir stebima.

43.       Ieškovė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. raštą, priimtą dėl ieškovės  prašymo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdytų 2019 m. liepos 16 d. sprendimą ir stabdytų pastate veikiančių fizinių (juridinių) asmenų veiksmus, vykdant veiklą avarinės būklės pastate. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3-2348-1047/2021 ieškovės skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-708-822/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo ieškovė ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Dėl kitose bylose nustatytų faktų prejudicijos

44.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

45.       Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kitose civilinėse bylose Nr. e2-251-1098/2021 ir Nr. e2A-2084-794/2021 bei administracinėse bylose Nr. eI-4530-816/2019 ir Nr. eA-792-502/2021 nustatytų faktų ir aplinkybių prejudicijos šios bylos nagrinėjimo atveju, nurodydama, kad teismo skundžiamame sprendime didelę dalį užima kitų bylų faktinių aplinkybių citavimas, nors pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su šios nagrinėjamos bylos dalyku – atsakovų neteisėtais veiksmais ir dėl to kilusios civilinės atsakomybės. Kitaip tariant, apeliantė nesutinka, kad minėtose bylose nustatyti faktai ir aplinkybės yra prejudicinės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija.

46.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024 29 punktas).

47.       Ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktas).

48.       Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui). Pažymėtina, kad tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktas).

49.       Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2023).

50.       Nagrinėjamoje byloje 2020 m. gruodžio 2 d. pateiktame ieškinyje apeliantė, įvardydama neteisėtus atsakovų veiksmus, nurodė, kad: pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkai, nepaisydami atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto ir galiojančio sprendimo, rizikuodami pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikata ar gyvybe, ir toliau neteisėtai aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, žinodama apie pirmojo aukšto patalpų savininkų neteisėtus veiksmus, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, remiantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nesiima veiksmų, kad būtų užtikrintas jos pačios priimto sprendimo įgyvendinimas (ieškinio 6 punktas); dėl pirmojo aukšto patalpų savininkų neteisėtų veiksmų – neteisėtai vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėto abejingumo – neveikimo, apeliantė ir kiti pastato bendraturčiai jau beveik pusantrų metų negali pradėti vykdyti pastato avarinės būklės šalinimo darbų (ieškinio 7 punktas); apeliantė, kaip pastato bendraturtė, yra suinteresuota, kad būtų nedelsiant atlikti pastato avarinę būklę pašalinantys darbai, tačiau akivaizdu, kad tol, kol pastate yra vykdoma ūkinė komercinė veikla, ieškovė objektyviai negali pradėti pastato avarinės būklės šalinimo darbų (pavyzdžiui, laikančiųjų konstrukcijų keitimo), nes tai keltų itin didelį pavojų pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikatai ar net gyvybei. Dėl šios priežasties apeliantė patyrė ir patiria dabar nuostolius (žalą), nes su apeliante nutrauktos notarinės patalpų pirkimo–pardavimo sutartys, apeliantei teko atlyginti šių sutarčių nutraukimo išlaidas, taip pat teko pasirašyti naujas patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pardavimo kaina buvo žymiai mažesnė nei nutrauktose sutartyse (ieškinio 9 punktas).

51.       Taigi, apeliantė atsakovų pastato pirmojo aukšto patalpų savininkų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą grindė tuo, kad pastatas yra avarinės būklės, dėl pastato avarinės būklės Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudė nuo 2019 m. liepos 19 d. pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, atsakovai, nevykdydami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimo (nesilaikydami draudimo) ir toliau aktyviai vykdydami ūkinę komercinę veiklą, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrindama sprendimo įgyvendinimo, padarė apeliantei žalą.

52.       Apeliantė grįsdama savo poziciją, kad pastato būklė yra avarinė, rėmėsi ekspertizių aktais, tyrimų ataskaitomis ir rekomendacijomis – L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu Nr. 190417-01; MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. SEA-823 (šiuo aktu buvo grindžiamas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas); 2014 m. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ buvusios (duomenys neskelbtini) gamyklos pastato (duomenys neskelbtini), statybinių konstrukcijų tyrimu; 2018 m. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų užterštumo tyrimu–ataskaita; 2018 m. liepos 20 d. UAB „EKOMETRIJA“ (aplinkos tyrimo laboratorija) tyrimu 18/07/11-1 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) užterštumo įvertinimo“; 2020 m. L. U., M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos, Virtus Engineering Robert Proczko ir Instytut techniki budowlanej statinio esamų konstrukcijų būklės vertimu, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijomis.

53.       Atsakovai (pastato bendraturčiai), gindamiesi nuo jiems pareikšto ieškinio šioje byloje, įrodinėjo, kad pastatas nėra ir niekada nebuvo avarinės būklės, todėl nebuvo būtinybės uždrausti vykdyti bet kokią ūkinę komercinę veiklą atsakovams priklausančiose pastato patalpose. Avarinės būklės požymių turėjo tik statytojos, vykdžiusios kitų pastato dalių griovimo darbus, palikti nenugriauti priestatai pastato vakarinėje dalyje, tačiau šiuos trūkumus yra sutvarkę atsakovai savo lėšomis ir be ieškovės prisidėjimo. Atsakovai savo poziciją grindė, be kita ko: S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. ekspertiniu aktu; UAB „EKSPERTIKA“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktu Nr. SE19-08/09; teismo eksperto S. Sušinsko 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 19-12/12.

54.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019 (ir atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021) buvo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (vieno iš įrodymų, kuriuo šioje byloje yra grindžiamas apeliantės reikalavimas dėl žalos atlyginimo), teisėtumas ir pagrįstumas, įrodinėjamos aplinkybės, kad šiuo sprendimu pritaikytas veiklos visame gamybiniame pastate uždraudimas buvo nepagrįstas, neproporcingas, vertinamas šio sprendimo priėmimo pagrindu buvęs MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. dalinės ekspertizės aktas Nr. SEA-823, taip pat UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr. SE19-08/09, kuriais šalys remiasi ir šioje nagrinėjamoje byloje, taip pat nustatyta, kad pastatas neturi tokių avarinės būklės požymių, dėl kurių reikėtų nutraukti atsakovų ūkinę komercinę veiklą jiems priklausančiose pastato dalyse. Tos pačios aplinkybės įrodinėjamos ir šioje nagrinėjamoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administracinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamai bylai, kurioje dalyvauja tie patys asmenys.

55.       Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 (ir atitinkamai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021) buvo įrodinėjamos aplinkybės, (ne)sudarančios pagrindą uždrausti atsakovams jiems priklausančiose pastato dalyse (patalpose) vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki kol bus likviduota pastato avarinė būklė, vertinamas L. U. parengtas statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas Nr. 190418-01, MB „Statybos ekspertizių centras“ (dabar pavadinimas UAB „EiCoSoliution“) 2019 m. birželio 5 d. statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktas Nr. SEA-823. Be to, minimoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje buvo atlikta ir teismo paskirta ekspertizė, pavesta atlikti ekspertui S. Sušinskui, kurio 2019 m. gruodžio 20 d. pateiktu teismo ekspertizės aktu Nr. 19-12/12, nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo remiasi atsakovai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ir civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 nustatyti faktai, ir teisiniai santykiai nagrinėjamai civilinei bylai yra prejudiciniai.

56.       Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo dar Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi (kol nebuvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui) buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 ir 4 dalies pagrindais iki tol, kol bus priimti ir įsiteisės procesiniai sprendimai Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021 (dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo) ir apeliantės inicijuota Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-251-1098/2021 (dėl draudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-460-553/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį paliko nepakeistą. 

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos (ne)buvimo

57.       Pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtose civilinėse ir administracinėse bylose nustatytas faktines aplinkybes įvertino prejudicinėmis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovų – pastato bendraturčių ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų.

58.       Pažymėtina, kad, atsakovams (pastato bendraturčiams) apskundus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.eI-4530-816/2019 priimtu 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu atsakovų skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo priimti naują sprendimą dėl pastato naudojimo priežiūros, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021 pirmosios instancijos sprendimas buvo pakeistas, panaikinant jo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo priimti naują sprendimą.

59.       Minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama 2019 m. liepos 16 d. sprendimą, neįvertino viso pastato būklės, nes nebuvo atlikta bendroji statinio ekspertizė, o, priimant sprendimą, buvo pasiremta pastato konstrukcijų daline ekspertize, atlikta MB „Statybos ekspertizių centras“. Byloje buvo nustatyta, kad pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr.  950, MB „Statybos ekspertizių centras“ atlikta dalinė ekspertizė turi trūkumų, nes ekspertizės akte nėra nurodyti būtini tokiais atvejais atlikti laboratoriniai tyrimai ar bandymai, dėl to ekspertizės išvadomis nebuvo pagrindo remtis. Taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu pastato rūsio ir pirmo aukšto savininkams nustatytas draudimas vykdyti bet kokią veiklą pastate buvo pritaikytas nemotyvuotai ir neproporcingai, nesant duomenų, kad buvo tokio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių reikia veikti nedelsiant ir taikyti pačią griežčiausią poveikio priemonę, labiausiai ribojančią pastato savininkų ir naudotojų teises naudoti bei valdyti savo nuosavybę ir bendro naudojimo objektus. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės uždrausti veiklos pastate, nes jai suteikta tik teisė pareikalauti uždrausti veiklą ir nustatyti tokio reikalavimo įgyvendinimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-792-502/2021 taip pat nenustatė, kad egzistavo Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlygos taikyti reikalavimą uždrausti bet kokią veiklą pastate (jei reikia – ir pastato sklype, ar teritorijoje).

60.       Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek  Vilniaus apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas ieškovės prevencinis ieškinys, apeliantė, grįsdama savo reikalavimą uždrausti atsakovams jiems priklausančiose pastato patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki kol bus likviduota pastato avarinė būklė (atitinkamai įrodinėdama viso pastato avarinės būklės egzistavimą), rėmėsi L. U. parengtu statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu Nr. 190418-01. Tačiau bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 15 punktą, kuriame numatyta, kad išvadą, ar statinys yra avarinės būklės pateikia ekspertizės rangovas, atlikęs statinio ekspertizę, ir, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, kuri numato, kad ekspertizės rangovas – tai Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę, nustatė, jog L. U. parengtas statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas nėra tinkamas dokumentas statinio avarinei būklei pagrįsti, kadangi ekspertizę atliko fizinis asmuo, o ekspertizės rangovu gali būti tik juridinis asmuo. Be to, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2019 m. birželio 10 d. taip pat pripažino, kad statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas Nr. 190418-01 buvo parengtas ne pagal privalomus teisės aktų reikalavimus, o L. U. kvalifikacijos atestatai jam nesuteikia teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės, t. y. eksperto L. U. kvalifikacijos atestatai, kurių kopijos kaip priedai pateikti kartu 2019 m. kovo 18 d. – 2019 m. balandžio 17 d. laikotarpiu atliktu statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu Nr. 190418-01, neapima statinio būklės vertinimo ekspertizės akto 1.2 punkte nurodytos veiklos (konstrukcijų būklės įvertinimas) ir negali būti naudojami kaip pagrindas siekiant patvirtinti ir(ar) pagrįsti statinio būklės vertinimo ekspertizės akte pateiktų vertinimo rezultatų bei išvadų teisingumą ir teisėtumą.

61.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nustatė, kad L. U., rengdamas statinio vertinimo ekspertizės aktą Nr. 190418-01, rėmėsi Statybos techniniais reglamentais: STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetonių konstrukcijų projektavimas“; STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“, kurie skirti projektavimo darbų atlikimui, bet ne esamos pastato būklės vertinimui. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2084-794/2021 nustačius statinio būklės vertinimo ekspertizės akto Nr. 190418-01 trūkumus, taip pat aplinkybes, jog ekspertas L. U. peržengė savo kvalifikacijos ir kompetencijos ribas, teismai konstatavo, kad ieškovės pateiktas statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir juo negali būti vadovaujamasi. Atitinkamai dėl šių priežasčių šiuo statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu pagrįstai nesivadovavo ir skundžiamą teismo sprendimą šioje byloje priėmęs pirmosios instancijos teismas.

62.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtose civilinėje ir administracinėje bylose konstatuotomis aplinkybėmis, nustatė, kad MB „Statybos ekspertizių centras“ (dabar pavadinimas UAB „EiCoSoliution“) 2019 m. birželio 5 d. statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktas Nr. SEA-823 nėra pasirašytas įmonės vadovo, nors pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punktą, įmonės vadovo pasirašymas tokiame akte yra privalomas, todėl vieno eksperto M. S. pasirašytas dalinės ekspertizės aktas neatitinka įstatymo imperatyviai keliamų reikalavimų ir turi esminių trūkumų. Be to, akte nėra nurodomi būtini tokiais atvejais laboratoriniai tyrimai ar bandymai. Dalinės ekspertizės akte nustačius avarinės būklės požymius, nepateikta jokių argumentų ir motyvų, kodėl viso pastato būklė yra avarinė, t. y. neatlikta bendroji (viso) statinio ekspertizė.

63.       Iš teismo eksperto S. Sušinsko atsakymų į klausimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. posėdyje (civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021), skirtus teismo ekspertizės akto išvadoms išaiškinti ir jas papildyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad po priestato griovimo darbų, kuriuos atliko UAB „Noto“, gamybinio pastato dalis liko tinkamai neapsaugota: atlikti griovimo darbai nėra užbaigti, po vykdytų griovimo darbų nugriautų korpusų vietose pamatai palikti neužpilti gruntu, neapsaugoti nuo aplinkos poveikio, pamatai be hidroizoliacijos, vietomis mechaniškai pažeisti, po griovimo darbų paliktos nesutvirtintos mūro konstrukcijos yra nestabilios, dėl to konstrukcijų mūrinės sienos dalys gali kristi, paskatinti kitų konstrukcijų griūtį. Prieš tai aptarti defektai teismo ekspertizės akte nurodyti kaip pagrindiniai pastato avarinės būklės požymiai, tačiau jie nėra susiję su atsakovų nuosavybės teise valdomomis pastato patalpomis. Nurodytų aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog dabartinę gamybinio pastato būklę lėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o patalpose anksčiau vykdyta veikla, gamybinio pastato priestatų griovimo darbai, kuriuos vykdė statytojas UAB „Noto“, bei nepakankama pastato priežiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendime konstatavo, kad teismo ekspertas pateikė aiškią išvadą, jog gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra avarinis, o turi avarinės būklės požymių, kurie gali būti pašalinti atliekant papildomus statybinius tyrimus bei parengiant atitinkamą projektinę dokumentaciją.

64.       Pažymėtina, kad šios bylos duomenimis, bylai prejudiciniais kitose bylose nustatytais faktais, UAB „Ekspertika“ gamybinio pastato techninės būklės įvertinimo išvadomis, teismo eksperto S. Sušinsko atliktos ekspertizės akto Nr. 19-12/12 išvadomis ir jas išaiškinančios šio eksperto apklausos prieš tai aptartoje Vilniaus apylinkės teismo byloje duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viso pastato avarinė būklė nebuvo įrodyta, uždrausti atsakovams vykdyti veiklą jiems priklausančiose pastato patalpose teisėto pagrindo nebuvo, patys atsakovai sutvarkė gamybinio pastato konstrukcijas, kėlusias grėsmę lokalinei deformacijai, o atliekant kitus pastato pažeidimų šalinimo darbus, pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpose vykdomų veiklų ribojimas turi būti nagrinėjamas ir (ar) nustatytas parengtame projekte aprašant statybos darbų organizavimą sprendinius ir metodus, įvertinus konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų apimtis, darbų eiliškumą, organizavimą ir kitus aspektus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė neturintis pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodomas atsakovų veiklos vykdymas jiems priklausančiose pastato patalpose, tai yra jų naudojimasis atsakovams priklausančiu turtu, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir (ar) bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir yra neteisėtas.

65.       Taigi, pastato bendraturčiai neturėjo pagrindo nevykdyti jokios veiklos, nesusijusios su avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, kadangi viso pastato avarinės būklės nebuvo, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas, kurio pagrindu atsakovams buvo uždrausta vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su avarinės būklės padarinių šalinimu, buvo pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu bei panaikintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šiame kontekste kaip stokojantys pagrįstumo atmestini apeliantės teiginiai, kad vien tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas 2021 m. balandžio 29 d. buvo panaikintas, atsakovų veiksmų, kuriais jie visiškai ignoravo draudimą ir pastate vykdė aktyvią ūkinę komercinę veiklą, nepadaro teisėtais. Juolab kad atsakovai (pastato bendraturčiai) minimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą iš karto apskundė administraciniam teismui ir jis buvo panaikintas.

66.       Papildomai pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo pateikti tie patys įrodymai, iš kurių nustatyta, jog priėmusi 2019 m. liepos 16 d. sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK) pareikalavo, kad pastato savininkai pateiktų informaciją apie paskirtą viso pastato techninį prižiūrėtoją, pastato 2019 m. kasmetinės apžiūros aktą, kitus dokumentus, nedelsiant organizuotų pastato avarinės būklės šalinimą, pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas ir apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuotų Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Nagrinėjamoje byloje pateiktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr.A51-74154/19/19(3.3.10.2-EMK4), tarp pastato naudotojų vykstant ginčams dėl pastato būklės, pasiūlė pastato naudotojams atlikti viso pastato bendrąją ekspertizę ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta pastato avarinė būklė, ekspertizė turėtų nustatyti, kokiomis priemonėmis ji turėtų būti šalinama ir ar ji galėtų būti šalinama naudojant pastatą ar tik nutraukiant jo naudojimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr.A357-28-/20(2.9.2.8-UK9) nurodė nedelsiant organizuoti ekspertų aktuose nurodytų pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų šalinimo darbus. Šioje byloje pateiktu 2020 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-68147/20 (3.310.2E-AD24) iš esmės patvirtinama, kad pastato naudotojams (savininkams) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. 2020 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr.A32-3381/20(2.1.15-BŪS) ir 2020 m. rugsėjo 12 d. projektų ir statinių eksperto V. B. E. 2020 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvada Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė, kad atlikti darbai, kuriais pašalinta pastato būklės keliama griūties grėsmė ir kiti pažeidimai. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi atitinkamų priemonių įgyvendindama Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje 1 punkte jai suteiktas teises.

67.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pastato bendraturčiai, įskaitant ieškovę, avarinę būklę turėjo šalinti būtent pagal L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte nurodytus trūkumus, iš kurių vienu iš jų nurodyta – „Labiausiai pažeistos yra laikančiosios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti“. 

68.       Visų pirma, priešingai nei tvirtina apeliantė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas priimtas ne remiantis L. U. 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu, o MB „Statybos ekspertizių centras“ eksperto M. S. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. SEA-823. Antra, abiejų šių ekspertų atliktos ekspertizės sukritikuotos pirmiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl siauros apimties (nebuvo apžiūrėtas ir įvertintas visas pastatas), be to, L. U. ekspertizės išvada sukritikuota ir tuo aspektu, kad L. U. kvalifikacijos atestatai jam nesuteikia teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės, t. y. eksperto L. U. kvalifikacijos atestatai, kurių kopijos kaip priedai pateikti kartu su laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. atliktu statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu, neapima akto 1.2 papunktyje nurodytos veiklos (konstrukcijų būklės įvertinimas) ir negali būti naudojami kaip pagrindas siekiant patvirtinti ir (ar) pagrįsti ekspertizės akte pateiktų vertinimo rezultatų bei išvadų teisingumą ir teisėtumą.

69.       Trečia, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras pripažino, kad ekspertas M. S., rengdamas dalinės ekspertizės aktą, pažeidė STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 98 punkto reikalavimų nuostatas ir už tai taikė poveikio priemonę (įspėjimą) (VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2019 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 950V). Nuobauda buvo taikyta dėl to, jog prie ekspertizės akto nebuvo pridėti (prijungti) laboratorinių tyrimų, bandymų bei skaičiavimų rezultatai. Taigi nesant tokio pobūdžio užfiksuotų duomenų, akivaizdu, kad specialistas negalėjo formuluoti pastabų (išvadų), jog gamybinis pastatas yra avarinės būklės (dėl nepakankamos konstrukcijų laikomosios galios, grėsmės statinio griūčiai). Todėl ir pats dalinės ekspertizės akto turinys (teigiant kad statinys yra avarinis ir kelia grėsmę) akivaizdžiai negali būti laikomas pagrįstu objektyviais duomenimis.

70.       Teisėjų kolegija pritaria atsakovų atsiliepimuose nurodytiems argumentams, kad šioje byloje apeliantė neteisėtus atsakovų veiksmus siejo tik su atsakovų veiklos pastate vykdymu, t. y. nenutraukimu, o ne trukdymu šalinti tariamą pastato avarinę būklę skundžiant susirinkimų protokolus, todėl tokie argumentai vertinami kaip nauji argumentai ir dėl jų nepasisakytina (CPK 312 straipsnis). Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-53-918/2024 dėl gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ieškinys 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas.

Dėl žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos

71.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

72.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neįrodė žalos fakto ir jos realumo, pažymi, kad yra pateikusi į bylą žalą pagrindžiančius įrodymus (į bylą buvo pateikta net tik ieškovės sudaryta lentelė, bet ir visi ją pagrindžiantys dokumentai, t. y. pirminės sutartys, jų nutraukimai, vėlesnės sutartys).

73.       Apeliantė teigia patyrusi 4 324,11 Eur žalą – išlaidas notarui dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, apeliantės sudarytų su trečiaisiais asmenimis dėl apeliantei pastate priklausančių patalpų pardavimo šiems asmenims, kurias apeliantė buvo priversta nutraukti, taip pat nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų 288 105 Eur sumažėjo apeliantės parduodamo turto kaina, todėl vėliau apeliantė buvo priversta gamybinio pastato dalis parduoti už mažesnę kainą. Apeliantės teigimu, teismas nevertino sutarčių nutraukimo ir naujų sutarčių sudarymo su apeliante momento, t. y. visos sutartys buvo nutrauktos po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė draudimą pastate vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o atsakovai, sąmoningai nevykdę šio sprendimo, trukdė pašalinti pastato avarinę būklę.

74.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl išlaidų notarui dėl pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo, pažymi, kad apeliantės į bylą pateikti įrodymai (t. y. susitarimai su trečiaisiais asmenimis, pirminiais pirkėjais) patvirtina, kad sutartys dėl gamybinio pastato patalpų dalių perleidimo buvo nutrauktos šalių susitarimu. Susitarimuose (jų 2 punkte) nurodoma, kad pirkėjas nėra sumokėjęs visos turto kainos. Pačių pirkimo–pardavimo sutarčių 2.1 papunkčiuose nurodyta, kad visą kainą pirkėjai įsipareigoja sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 7 d. Šalys susitarė, kad šiame punkte numatytas galutinis atsiskaitymo terminas šalių gali būti pratęstas, atsižvelgiant į trečiųjų šalių ir (ar) valstybinių institucijų trukdymus vykdyti daikto remonto ir (ar) rekonstrukcijos darbus ir daiktą atidalinti į atskirą unikalų numerį turintį turtinį vienetą. Įrodymų, kad sutartys su pirminiais pirkėjais nutrauktos būtent dėl to, jog apeliantei nesisekė transformuoti pastato patalpų į butus, byloje nėra, bet tai matyti iš sutarčių turinio ir prie jų pridėtų schemų. Tačiau iš pirkimo–pardavimo sutarčių turinio ir į bylą pateiktos informacijos viešoje erdvėje („(duomenys neskelbtini)“, – apie tokį investavimo modelį aiškino B. Ž. ((duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad apeliantė savo pirkėjus laikė investuotojais, todėl galbūt sutiko prisiimti sutarčių nutraukimo kaštus. Tai leidžia daryti išvadą, kad šias išlaidas lėmė pačios apeliantės verslo modelis ir verslo rizika, ypač vertinant tą faktą, kad su pirkėjais–investuotojais sutartys pradėtos sudarinėti iš karto vos tik pačiai apeliantei 2019 m. sausio pradžioje įsigijus patalpas ir 2019 m. sausio 14 d. jau pradėjus jas perpardavinėti, prieš tai jų nepertvarkius į gyvenamosios paskirties butus (pirma sutartis sudaryta su apeliantės, kaip pardavėjos, atstove sandoriuose su kitais pirkėjais–investuotojais nurodyta Egle Karčiauskaite).

75.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė į bylą nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, už kokią kainą apeliantė įsigijo patalpas. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokia buvo patalpų (jų dalių) vertė pirminių pirkimo–pardavimo sutarčių su pirkėjais–investuotojais sudarymo metu. Vien tai, kad apeliantė nusprendė parduoti turtą mažesne kaina nei jis buvo parduotas pradiniams pirkėjams, neįrodo sumažėjusios turto vertės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad patalpų dalis apeliantė pardavė vienai pirkėjai UAB „Neoloftas“ po 18 000 Eur, nepriklausomai nuo parduotų patalpų ploto. Tikėtina, kad pirkėjas įsigyjantis daugiau nei vieną patalpų dalį, iš pardavėjos gauna atitinkamą nuolaidą. Atsakovai negali būti atsakingi už apeliantės priimtą sprendimą parduoti turtą už jos pačios nustatytą kainą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad per pusantrų metų apeliantės įsigytų patalpų vertė sumažėjo net 288 105 Eur ir kad dėl to atsakingi atsakovai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

76.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77.       Į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo bei atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

78.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

79.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

80.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja, o atsakovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. 

81.       Atsakovės UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“ IR UAB „KORIANDRAS“ prašo kiekvienai iš jų iš apeliantės priteisti po 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

82.       Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos: advokato Arūno Bertulio 2024 m. rugpjūčio 7 d. parengta atliktų darbų ataskaita (klientams UAB „GAMLAMNA“, UAB „MILITEKSAS“, ‚UAB „KORIANDRAS“, L. J. ir V. J.); advokato Dariaus Zabielos 2024 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita faktūra serija ADZ Nr. 0501403, išrašyta UAB „GAMLANA“ už teisines konsultacijas pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 20230911/1, suma 363 Eur (apmokėjimą patvirtinantis dokumentas nepridėtas); advokato Arūno Bertulio UAB „MILITEKSAS“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. išrašyta sąskaita faktūra serija 240822/ Nr. 3 už teisines konsultacijas pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. teisinių paslaugų sutartį NR. 20230911/4, suma 363 Eur (apmokėta 2024 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo pavedimu AB SEB banke); advokato Arūno Bertulio UAB „KORIANDRAS“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. išrašyta sąskaita faktūra serija 240822/ Nr. 2 už teisines konsultacijas pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. teisinių paslaugų sutartį NR. 20230911/3, suma 363 Eur (apmokėta 2024 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo pavedimu AB SEB banke). Minėtoje atliktų darbų ataskaitoje įvardytos ir kitose bylose suteiktos teisinės paslaugos, nurodant sugaišto laiko valandomis skaičių. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad už 2024 m. liepos 15 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-65-739/2023 (kurioje priimtas skundžiamas 2024 m. gegužės d. sprendimas) sugaištas laikas – 4,5 val. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovų UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“ IR UAB „KORIANDRAS“ , L. J. ir V. J. vardu pateikė advokatas A. Bertulis.

83.       Atsakovių UAB MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“ ir UAB KORIANDRAS“ prašomos priteisti po 150 Eur kiekvienai išlaidos už bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio, kuris remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, sudarytų 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161Eur) (apmokėjus 2024 m. III ketvirtį), todėl, atsižvelgus į tai, kad šių išlaidų patyrimą patvirtinančių mokėjimų pavedimų kopijos pateiktos tik dviejų iš bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašančių atsakovių, prašymas tenkinamas iš dalies – iš apeliantės UAB „Birželio projekto administratorius“ priteistina po 150 Eur UAB „MILITEKSAS“ ir UAB „KORIANDRAS“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MILITEKSAS“ (juridinio asmens kodas124600773) ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KORIANDRAS“ (juridinio asmens kodas121940991) po 150 Eur (po vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.  

Teisėjos                                                         Giedrė Čėsnienė

                         Laima Ribokaitė

                         Alma Urbanavičienė