Administracinė byla Nr. I3-1407-505/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01447-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 51.5; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovėms A. N. ir R. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininkui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini)  žemės ūkio bendrovė, E. I.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (1.29-K E)2K-1476 „Dėl Jūsų 2023-04-19 prašymo“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 9 d. sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad daug kartų tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Departamentą bei Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos būklės, galimo įsigijimo ar nuomos. Teigė, jog 2003 m., tapęs visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pastatė ant (duomenys neskelbtini) karjero šlaito stogastulpį „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipė dėmesį į tai, kad šioje teritorijoje jis buvo įsigijęs 2 žemės sklypus, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismui pritaikius restituciją, prarado ir žemę, ir sumokėtus pinigus.

Pažymėjo, kad jo turima (duomenys neskelbtini) dvaro sandėlio dalis yra pastatyta 1915 m. ir naudojama javams, darbo priemonėms sandėliuoti, taip pat reikalinga teritorijos dalis. Paveldo skyrius surado (duomenys neskelbtini) dvaro kalvę, kuri buvo paskelbta bešeimininke ir perduota Jonavos savivaldybės administracijai. Suformuotas sklypas apie statinį, tačiau statinio būklė vis blogėja – nuplėštas stogas, byra raudonos plytos. Pastebėjo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) dvaro teritorija iš dalies sutvarkyta pareiškėjo iniciatyva – nušienauta, renkamos šiukšlės, todėl tikisi šį dvarą atgaivinti rekreaciniams, kultūriniams bei ekonominiams poreikiams. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į skundą ir įgaliotos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. balandžio 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas leisti įsigyti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), į kurį atsakyta pareiškėjo ginčijamu raštu.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai, esantys (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas kompleksinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Kompleksą sudaro: 1) dvaro sodybos fragmentų svirnas; 2) (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų namas; 3) (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų koplytstulpis; 4) (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų kalvės liekanos. Mano, kad į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas išsamus, motyvuotas ir teisės normomis pagrįstas sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Nagrinėjamu atveju pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotos (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kompleksinė dalis – svirnas. Minėtas pastatas, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra grūdų sandėlis, kurio paskirtis – sandėliavimo, tai nėra privatus gyvenamasis namas, ar kitas namų valdos statinys, todėl jam taikomos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatos. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kurioje teigiama, kad konservacinės paskirties žemei priskiriami valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga. Atsakovo atstovių įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorija neprivatizuojama bei žemės sklypui prie svirno formuoti pirmiau nurodyti teisės aktai galimybių nenumato. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi su prašymais dėl (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos įsigijimo, tačiau Departamentui nesuteikta teisė spręsti žemės įsigijimo ar nuomos klausimų, nes pagal kompetenciją tai atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Departamentas šiems procesams vykdyti nurodo specialiąsias paveldosaugos sąlygas, t. y. tam, kad būtų išsaugotas kultūros paveldas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu įsigyti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad 2015 m. lapkričio 16 d. pastatų dovanojimo sutartimi yra įsigijęs (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos svirno 1/3 dalį, kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorija neprivatizuojama.

Pažymėjo, kad, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 4 straipsniu, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Šio įstatymo 13 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad žemė neprivatizuojama, jei ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Žemės įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konservacinės paskirties žemei priskiriami: 1) rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių zonų sudėtyje; 2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į gamtinių rezervatų žemės sklypus; kultūros paveldo objektų žemės sklypus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ 1.2 papunktyje nurodyta, kad visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro kultūrinę jų vertę. Lietuvos Respublikos nekilojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. To paties straipsnio 15 punktas nustato, kad kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), kuriam Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. KPD-RM-1861 nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas. Departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2016 m. kovo 15 d. aktu Nr. KPD-RM-1861/1 buvo patikslintos (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų vertingosios savybės ir plotas bei ribos. 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduoti žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) M. O. paveldėtojams, kurie 2014 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šiuos žemės sklypus pardavė R. V.. 2013 m. gruodžio 31 d. parduodant asmeninio ūkio žemės sklypus per klaidą nebuvo atsižvelgta į tai, kad šie žemės sklypai pateko į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją. Pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkte nurodoma, jog neprivatizuojama žemė yra ta, kuri yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, todėl darytina išvada, kad asmeninio ūkio žemės sklypai negalėjo būti privatizuoti buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini)  žemės ūkio bendrovės pirmininkas A. Š. neprieštaravo pareiškėjo norui prie pastato susiformuoti žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

            Byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (1.29-K E)2K-1476 „Dėl Jūsų 2023-04-19 prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra 1/3 dalies pastato – grūdų sandėlio (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu
Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1657 „Dėl Jonavos rajono Žeimių seniūnijos (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-03 įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-120 pakeitimo“ (toliau – ir Projektas), suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 333), kuriam nustatyta konservacinė paskirtis, nes žemės sklypas apima (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją. Projektas suderintas su Departamento Kauno teritoriniu padaliniu.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažino negaliojančia: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo 
Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1970 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pardavimo A. O. ir S. O.“ dalį dėl leidimo parduoti žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 2014 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, kuria žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), perleisti R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nes į šio žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pateko ir žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimas buvo pagrindas naikinti administracinius aktus, nes nebuvo galimybės perleisti žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privačion nuosavybėn.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu įsigyti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad 2015 m. lapkričio 16 d. pastatų dovanojimo sutartimi yra įsigijęs (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos svirno 1/3 dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Leidimo reikia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyrius suformuotų žemės sklypą apie dvaro svirną ir pareiškėjas galėtų įsigyti visą dvaro sodybą. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu prašymo nepatenkino. 2023 m. gegužės 9 d. sprendime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, kurios vertingąsias savybes ir reikšmingumo lygmenį (vietinis) nustatė bei teritorijos ribas apibrėžė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. KPD-RM-1861 (su vėlesniais papildymais). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/.

Pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausanti 1/3 pastato (unikalus daikto
Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) dalis yra (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų komplekso svirnas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Pastatas-svirnas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra grūdų sandėlis, kurio paskirtis – sandėliavimo, tai nėra privatus gyvenamasis namas ar kitas valdos statinys. Žemės įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad konservacinės paskirties žemei priskiriami valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorija neprivatizuojama. Žemės sklypui prie svirno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) formuoti nurodyti teisės aktai galimybių nenumato.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą, nes tikisi ir deda pastangas dvarą atgaivinti rekreaciniams, kultūriniams bei ekonominiams poreikiams, todėl būtina suformuoti žemės sklypą.

Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro 1991 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 248 „Dėl dvarų bei palivarkų sodybų įrašymo į Išaiškinamų paminklų sąrašą“ įrašyti į Išaiškinamų paminklų sąrašą (suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kultūros paveldo centro direktorius V. K. 1993 m. balandžio 1 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybos (Nr. (duomenys neskelbtini)) išaiškinamo architektūros paminklo teritorijos planą.

Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1995 m. sausio 31 d. nutarimu
Nr.01-8-413 ,,Dėl kultūros paveldo objektų, esančių Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąraše, kurių įtraukimo trejų metų terminas pasibaigė 1995.01.31, įrašymo į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą“ (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai buvo įtraukti į laikinosios apskaitos sąrašus ir suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai, esantys (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas kompleksinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Kompleksą sudaro: 1) dvaro sodybos fragmentų svirnas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų namas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)); 3) (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų koplytstulpis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini); 4 ) (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų kalvės liekanos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), kuriam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. KPD-RM-1861 nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2016 m. kovo 15 d. aktu Nr. KPD-RM-1861/1 buvo patikslintos (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų vertingosios savybės ir plotas bei ribos.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir vertinimo taryba). Vertinimo tarybos savo sprendimus įformina aktais, kurių forma patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“. Vertinimo tarybos aktas pagal įstatymus sukuria tam tikras teises bei pareigas, yra vienkartinis teisės taikymo aktas, t. y. administracinis aktas, todėl ginčas dėl jo panaikinimo priskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ 1.2 papunktyje nurodyta, kad visuose nuosavybės teisių atstatymo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusių dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro kultūrinę jų vertę.

Kultūros paveldo vietovė suprantama kaip teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. gruodžio 11 d. aktas Nr. KPD-RM-1861, Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2016 m. kovo 15 d. aktas
Nr. KPD-RM-1861/1 nėra pripažinti negaliojančiais, taigi nuo 2012 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai, esantys (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas kompleksinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 4 straipsniu, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.

Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad žemė neprivatizuojama, jei ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Žemės įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konservacinės paskirties žemei priskiriami, be kita ko, valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga (Žemės įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į gamtinių rezervatų žemės sklypus; kultūros paveldo objektų žemės sklypus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas faktinės aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra Kultūros vertybių registre registruotas kompleksinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), ir vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų teritorija yra neprivatizuojama, nes žemės sklypo prie svirno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 36438) formavimo galimybių nurodyti teisės aktai nenumato. Taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (1.29-K E)2K-1476 „Dėl Jūsų 2023-04-19 prašymo“, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84,
86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos                                                                     Daina Kukalienė

                                                       Jolanta Medvedevienė

                                                       Asta Urbonienė