Byla Nr. AN2-520-290/2019

        Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00874-2019-3

        Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.11.10

        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, 

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties jos administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu E. M. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį nubausta 50 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. sausio 27 d., apie 19.00 val., Sukilėlių pr. 94, Kaune, rankos mostu tyčia išmušė M. T. mobilųjį telefoną, dėl ko jis iškrito iš rankų ir sudužo mobiliojo telefono ekranas, tokiais savo veiksmais padarydama 30 Eur turtinę žalą. Šį nutarimą E. M. S. apskundė apylinkės teismui.

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi E. M. S. skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą. Teismas nurodė, kad E. M. S. kaltė yra visiškai įrodyta, nutarimas jos atžvilgiu priimtas pagrįstai, nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą, institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

3.       Apeliaciniu skundu E. M. S. prašo šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti. 

3.1.                      Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi administracinėn atsakomybėn ji buvo patraukta dėl tariamų tyčinių veiksmų sugadinant M. T. priklausantį turtą, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų apie telefoną, nenustatyta, kokiu telefonu buvo filmuota, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik liudytojo M. T. ir policijos pareigūno M. B. paaiškinimais, kuris net nėra matęs įvykio ir jame nedalyvavo. M. T. paaiškinimai yra prieštaringi, be to, tarp jos ir jo konfliktai vyksta jau ne vienerius metus, todėl akivaizdu, kad M. T. parodymai turi būti vertinami kritiškai. Tuo tarpu liudytojas M. B. pats nurodė jog įvykio nematė, visų įvykio aplinkybių nepamena. Nepaisant to, teismas šių dviejų liudytojų parodymus vertino kaip pagrįstus, o jos parodymus atmetė. Pažymi ir tai, kad po įvykusio konflikto buvo apsvaigusi nuo kirčio į galvą, kad girdėjo už nugaros krentančio telefono garsą. Taip pat susijaudinusi administracinio nusižengimo protokolą pradžioje atsisakė pasirašyti, prašė išbraukti įrašą, kad pripažįsta savo kaltę, tačiau paskambinus advokatui jis nurodė protokolą pasirašyti. Protokolą pasirašė, tačiau tikrai nepripažino padaryto nusižengimo.

3.2.                      Skunde taip pat nurodo, kad teismas pripažino, jog M. T. padarytuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas smūgis į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, pasak teismo, pirmoji vaizdo įrašo dalis nutrūksta būtent tada, kai ji tiesia ranką, o antroje vaizdo įrašo dalyje girdėti, kaip ji grasina sudaužyti telefoną, o M. T. atsako, jog jau turi vaizdo medžiagą, kad sudaužė jo telefoną, kas, teismo nuomone, rodo jo atliktus neteisėtus veiksmus. Toks vaizdo įrašuose esančios medžiagos vertinimas ir pagal ją teismo daromos išvados kelia pagrįstų abejonių, kadangi pačio smūgio medžiagoje užfiksuota nėra. Ir priešingai, vertindamas jos parodymus, jog M. T. smogė kumščiu jai į galvą, teismas atmetė remdamasis tuo, kad vaizdo įrašuose tokių veiksmų užfiksuota nėra. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiame tyrėjo M. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad peržiūrėjus M. T. pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad E. M. S. tyčia kliudė mobilų telefoną, kurį laikė M. T., dėl ko mobilus telefonas iškrito ant žemės ir sudužo jo ekranas. Tačiau, kaip jau minėta, tokių aplinkybių vaizdo įrašai nepatvirtina. Iš viso buvo padaryti 3 vaizdo įrašai, vienas buvo parodytas apklausos metu, kurio trukmė 5 sekundės, kuriame buvo atvaizduota šaukianti svetima moteris ir rodomas iškeltas gražiai prižiūrėtos rankos pirštas. Antrasis vaizdo įrašas neparodo konflikto pradžios, tikėtina, kad ji yra ištrinta. Šiame vaizdo įraše matosi tik nukentėjusiojo šlepetės ir laiptai. Visi šie įrašai tarpusavyje nesutampa ir yra skirtingi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jos santykiai su nukentėjusiuoju yra konfliktiški dėl periodiškų šešių jos buto užpylimų ir vengimo atlyginti padarytą žalą, tai yra jie kaltina vienas kita, yra keliamos tiek administracinės bylos, tiek pradedami ikiteisminiai tyrimai. Todėl akivaizdu, kad ši administracinė byla yra tik dar vienas nukentėjusiojo bandymas suvesti sąskaitas.

3.3.                      M. T. nurodė jog, esą jam buvo padaryta 30 Eur turtinė žala dėl suskaldyto telefono ekrano, tačiau byloje nėra jokių įrodymų nei apie telefono modelį, nei jo sugadinimus. Taip pat M. T. nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos dydį. Tikslaus, įrodymais pagrįsto žalos dydžio nežinojimas laikytinas esminiu įrodymu trūkumu, dėl ko neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už ANK 115 straipsnyje numatytą pažeidimą, tačiau teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jos veiksmuose būtų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių, nes byloje esantys įrodymai neįrodo šio straipsnio būtinųjų sudėties elementų, t. y. administracinio nusižengimo objektyviosios sudėties – telefono sugadinimo fakto ir M. T. patirtos žalos, taip pat subjektyvaus požymio – kaltės. Turto sunaikinimo ar sugadinimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviai įrodymais. Šiuo atveju, kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl svetimo turto sugadinimo. Apie galimą telefono sugadinimą sprendžiama tik iš nukentėjusiojo paaiškinimų, vaizdo įrašų, kuriuose nėra užfiksuotas smūgis į telefoną. Kadangi nei institucija priėmusi nutarimą, nei pirmosios instancijos teismas priimtos nutarties nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, toks nutarimas bei tokia teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais bei pagrįstais.

3.4.                      Skunde taip pat teigiama, kad pagal nusižengimo padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, jei asmuo savo tyčiniais veiksmais sunaikino ar sugadino turtą dėl ko nukentėjęs asmuo patyrė didesnę nei 1 BBND dydžio žalą, tačiau žalos dydis neviršijo 3 BBND, tokie asmens veiksmai, remiantis teismų praktika, nebuvo laikomi nei administraciniu nusižengimu, nei baudžiamuoju nusižengimu. Šiuo atveju, kai padaryta žala sudaro daugiau nei 1 BBND, tačiau neviršija 3 BBND, administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nėra numatyta.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viršininkas prašo E. M. S. skundo netenkinti, palikti galioti priimtą nutarimą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5.       E. M. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6.       Apeliaciniame skunde E. M. S. nurodė, kad ji nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal

7.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8.       Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad E. M. S. padarė ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. M. S. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

9.       ANK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

10.       Apeliaciniame skunde keliamas E. M. S. kaltės dėl mobiliojo telefono sugadinimo klausimas ir nurodoma, kad ji jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų sugadintas nukentėjusiojo telefonas, neatliko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės keliama versija nesutinka ir daro išvadą, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių E. M. S. kaltę dėl tyčinio turto sugadinimo.

11.       Nukentėjusysis M. T. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad konfliktai tarp jo ir kaimynės E. M. S. vyksta jau penkeri metai. Ji dažnai skundžiasi, kad jie užlieja jos butą, tačiau taip buvo tik vieną kartą. Įvykio dieną kaimynė pradėjo belsti į radiatorius. Kai jis nuėjo pas pareiškėją sužinoti kodėl ji beldžia, ši pareiškė, kad jie kažką daro vamzdyne. Jis nuo pat pradžių buvo įjungęs mobiliojo ryšio telefoną ir juo filmavo apie tai ją įspėjęs. E. M. S. išėjusi iš savo buto, ėmė skambinti į kaimyninių butų duris. Pamačiusi, kad jis filmuoja, mostelėjo ranka, ketindama iš rankų išmušti telefoną, tačiau jai pavyko tik iš antro karto. Telefonas iškrito, vaizdo įrašas nutrūko. Pakėlęs telefoną jis įrašinėjo toliau. Telefono ekranas buvo suskilęs. E. M. S. atidariusiai buto duris kaimynei aiškino, kad reikia nueiti pažiūrėti į M. T. butą, kokie ten darbai atliekami. Mobiliojo ryšio telefoną E. M. S. iš jo rankų išmušė tyčia. Filmavo, nes tai buvo nebe pirma konfliktinė situacija.

12.       Apeliantė teigia, kad M. T. paaiškinimai yra prieštaringi, tačiau nenurodo kuo konkrečiai parodymų prieštaringumas pasireiškią. Aukštesnysis teismas pažymi, kad analogiškas aplinkybes nukentėjusysis M. T. nurodė ir 2019 m. vasario 5 d. paaiškinime (administracinio nusižengimo b. l. 7, 8). Nors apeliantė nurodo, kad tarp jos ir nukentėjusiojo vyksta konfliktai, todėl remtis jo parodymais negalima, tačiau nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga, taip pat iš dalies ir liudytojo M. B. parodymai.

13.       Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nors vaizdo įraše nefiksuotas tiesioginis smūgis į M. T. mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pirmoji vaizdo įrašo dalis nutrūksta būtent tada, kai E. M. S. tiesia į jį ranką. Antrojoje vaizdo įrašo dalyje girdėti, kaip E. M. S. grasina sudaužyti telefoną, o M. T. atsako, jog jau turi vaizdo medžiagą, kaip ji sudaužė jo telefoną. Teismo nuomone vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, todėl jomis abejoti jokio objektyvaus pagrindo nėra. Be to, liudytojas M. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino jo tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo b. l. 6) nurodytas aplinkybes apie tai, kad patruliuojant buvo gautas iškvietimas į Sukilėlių prospektą, jog vyriškis konfliktuoja su kaimyne, kuri daužė radiatorius ir sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną. Juos pasitiko M. T., kuris paaiškino įvykio aplinkybes, o jo mobiliojo ryšio telefonas buvo apgadintas. Tuo tarpu apeliantės iškeltos versijos, kad ji mobiliojo telefono iš M. T. rankų neišmušė ir nesugadino, nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Teismui pagrįstų abejonių kelia ir apeliantės teiginys, kad protokolą ji pasirašė, tačiau tikrai nepripažino padaryto nusižengimo, nors šią aplinkybę administracinio nusižengimo protokole ji patvirtino savo parašu (administracinio nusižengimo b. l. 3).

14.       Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų nei apie telefono modelį, nei jo sugadinimus, taip pat M. T. nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos dydį. Tačiau kaip matyti iš M. T. pateikto 2019 m. birželio 6 d. defekto akto, mobiliajam telefonui Galaxy S4 yra dužęs ekranas, o ekrano su lietimui jautriu stikliuku keitimo kaina yra 140 Eur (b. l. 24). Darytina išvada, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius jam E. M. S. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį.

15.       Skunde taip pat teigiama, kad pagal nusižengimo padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, jei asmuo savo tyčiniais veiksmais sunaikino ar sugadino turtą dėl ko nukentėjęs asmuo patyrė didesnę nei 1 BBND dydžio žalą, tačiau žalos dydis neviršijo 3 BBND, tokie asmens veiksmai, remiantis teismų praktika, nebuvo laikomi nei administraciniu nusižengimu, nei baudžiamuoju nusižengimu.

16.       Administracinis nusižengimas, už kurio padarymą E. M. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, buvo padarytas 2019 m. sausio 27 d. ANK 115 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusižengimo padarymo dieną, galioja ir šiuo metu bei numato, kad atsakomybę užtraukia turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Bazinių bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215). Taigi, atsižvelgus į tai, kad padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur, administracinėn atsakomybėn E. M. S. buvo patraukta pagrįstai.

17.       Byloje neginčytinai nustatyta, kad E. M. S. 2019 m. sausio 27 d., apie 19.00 val., Sukilėlių pr. 94, Kaune, rankos mostu tyčia išmušė M. T. mobilųjį telefoną, dėl ko jis iškrito iš rankų ir sudužo mobiliojo telefono ekranas, tokiais savo veiksmais padarė 30 Eur turtinę žalą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 115 straipsnis neturi dalių, t. y. nusižengimo sudėties požymiai išdėstyti viena pastraipa, tačiau ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime buvo nurodyta ANK 115 straipsnio 1 dalis kaip E. M. S. atsakomybės pagrindas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji nubausta už nusižengimą, kurio sudėtis neatitinka jos veiksmų esmės. ANK 115 straipsnis turi vieną dalį, ir nors ji neįvardijama kaip 1 dalis, tačiau iš esmės yra vienintelė straipsnio dalis. Institucijos bei teismo sprendimų turinys rodo, kad toks rašymo netikslumas neturėjo įtakos sprendimų teisėtumui ir teisingumui, o vertinant E. M. S. atliktos veikos atsakomybę buvo parinktas tinkamas ANK straipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-697/2019), todėl laikytina, kad E. M. S. yra nubausta pagal ANK 115 straipsnį.

18.       Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų ir nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas        Jurgis Kiškis