Civilinė byla Nr. e2-1551-601/2021

 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01921-2021-8

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.8;                                 

                                                                           2.6.8.9; 2.6.8.11.2; 3.1.7.11; 3.2.6.1;

   (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

          Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui V. D. ir adv. Kęstučiui Žičkui, atsakovės atstovams direktoriui D. M. ir adv. Eglei Akelei,

         viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo) ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo), su dalyvaujančiu byloje asmeniu išvadai duoti Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos.

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1. Ieškovė, pateikusi teismui ieškinį, kuriuo prašo:

1)       pakeisti 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 nustatant, jog:

a) nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 36,34 Eur/t;

b) nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 23,98 Eur/t;

2)       priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė, pateikusi teismui priešieškinį, prašo:

1)        pakeisti 2013 m. liepos 12 d. sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2020-01-01 dienos yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 42,05 Eur/t be PVM;

2)        pakeisti 2013 m. liepos 12 d. sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2021-01-01 dienos yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 42,91 Eur/t be PVM;

3)        priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas

       Ieškovės paaiškinimai

3.   2013 m.  liepos 12 d. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau - Ieškovė) ir UAB „Veistas“ (toliau - Atsakovė), jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti kartu su UAB „Plungės lagūna“, sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 (toliau – Sutartis), pagal kurią Atsakovė įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant Sutarties 2.2 p. nurodytas sąlygas, o Ieškovė įsipareigojo mokėti Atsakovei už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 10.2 punkte šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra priėmimo mokestis. Remiantis Sutarties 1 dalimi, priėmimo mokestis reiškia pasiūlyme nurodytą Ieškovės Atsakovei mokamą mokestį litais už atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugas už vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymą, išrūšiavimą ir paruošimą perdirbti ar kitaip panaudoti. Sutarties 10.10 punkte šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką (sutarties priedas Nr. 6) (toliau – Indeksavimo metodika), tačiau tik tuo atveju, jei paslaugos atitinka Sutarties 2.2 p. nurodytas sąlygas. Indeksavimo metodikos 3 punkte šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas remiantis atitinkamais principais, įskaitant šiuos: (i) indeksavimas taikomas kas metus, skaičiuojant nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (Indeksavimo metodikos 3.1 p.); (ii) rodikliui peržengus Indeksavimo metodikoje įvardintas ribas, ne dažniau kaip kartą per metus, atliekamas atitinkamos priėmimo mokesčio dalies perskaičiavimas (Indeksavimo metodikos 3.5 p.); (iii) panaudojus naują rodiklio reikšmę, priėmimo mokesčio pakeitimas įforminamas papildomu susitarimu prie Sutarties.

4. Šalims nepavyksta susitarti dėl priėmimo  mokesčio  indeksavimo (dėl 2018 m. ir 2019 m. priėmimo mokesčio indeksavimo ginčai buvo išspręsti teisminiu būdu) 2020 m. ir 2021 m., todėl Ieškovė kreipėsi į teismą dėl šio mokesčio nustatymo.

5. Šalys sutaria, jog yra pagrindas indeksuoti priėmimo mokestį 2020 metams, tačiau atlikusios skaičiavimus gauna skirtingą jo dydį. Remiantis Ieškovės skaičiavimais, jo dydis gaunasi 36,34 Eur/t, remiantis Atsakovės skaičiavimais – 42,05 Eur/t. Palyginus šalių atliktus priėmimo mokesčio 2020 metams skaičiavimus matyti, kad šalys vienodai (pagal tą patį „principą“) indeksavo tiek priėmimo mokesčio dalį, susijusią su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis, tiek priėmimo mokesčio dalį, susijusią su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis, tačiau skirtingai indeksavo priėmimo mokesčio dalį, susijusią su atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimais, ir atitinkamai skirtingai perskaičiavo visą (bendrą) priėmimo mokestį.

6.         Indeksavimo metodikos 5 p. nurodyta, jog:

      „Priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų indeksavimas:

* Kiekio atliekų struktūroje pasikeitimas nuo 4.1 lenelėje (III-2) pateiktos morfologijos požiūriu.

A - deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis, Lt/t;

B - perskaičiuotas Priėmimo mokestis Lt/t;

B = A*(1+C);

C - Santykinio Priėmimo mokesčio pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu, %;

D - Išlaidų dedamosios pokytis (%) esamos sudėties (deklaruojamos konkurso dieną atliekų marfologijos) atžvilgiu“.

7.  Remiantis  2019 m.  I-IV  ketv.  svėrimo  duomenimis (skaičiuojant priėmimo mokestį 2020 metams), kurių nė viena iš šalių neginčija, vienintelės išlaidų dedamosios, t. y. metalų, pokytis viršija Indeksavimo metodikos 5 p. pateiktoje lentelėje nurodytą ribinę reikšmę. Šis pokytis siekia -1,8. Kitų išlaidų dedamųjų, t. y. plastikų ir KAK, pokytis neviršija ribinių reikšmių. Plastikų pokytis siekia - 0,43, KAK - 0. Atsižvelgiant į tai, pagal Indeksavimo metodikos 5 p. pateiktoje lentelėje esančias formules skaičiuotinas yra tik (būtent) metalų santykinio tarifo pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu. Šio pokyčio dydis gaunasi 0,2748, nes: C = (-15,268 * -1,8 - 0,0069) / 100 = 0,2748.

8. Plastikų ir KAK santykinio tarifo poky

9.       Toliau pagal Indeksavimo metodikos 5 p. esančią formulę yra perskaičiuotinas visas priėmimo mokestis, kurio dydis gaunasi 33,97, nes: B = 26,65 * (1 + 0,2748) = 33,97.

10.       Galiausiai yra nustatytinas priėmimo mokesčio pokytis (šiuo atveju padidėjimas) dėl išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų, kuris gaunasi 7,32, nes: 33,97 - 26,65 = 7,32.

11.       Turint (i) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis, (ii) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis, bei (iii) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimais, pokyčių dydžius (vertes), gali būti perskaičiuojamas visas (bendras) priėmimo mokestis, kuris gaunasi 36,34 Eur/t, nes:

* 3,61 + 27,29 + 2,93 - 2,63 - 2,18 + 7,32 = 36,34.

12.       Atsakovė iš savo pusės netinkamai (neteisingai) atliko priėmimo mokesčio 2020 metams skaičiavimus, nes Atsakovė nesivadovavo Indeksavimo metodikos 5 p. nustatyta tvarka ir pateiktomis formulėmis, nes perskaičiuodamas visą (bendrą) priėmimo mokestį į skaičiavimus įtraukė (paliko) praeitų metų priėmimo mokesčio pokytį dėl plastikų pokyčio. Kitaip tariant, Atsakovė savo nuožiūra nepagrįstai įtraukė į skaičiavimus dėmenį, nenumatytą jokiose Indeksavimo metodikos formulėse ir atliko jose nenumatytus matematinius veiksmus. Kaip aukščiau jau minėta, pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai) priėmimo mokesčio indeksavimas yra atliekamas pagal Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytą tvarką ir formulę „B=A*(1+C)“, kurioje „A - deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis“, „B - perskaičiuotas Priėmimo mokestis“, o „C - Santykinio Priėmimo mokesčio pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu“. Nei šioje formulėje, nei jokiose kitose Indeksavimo metodikoje pateiktose formulėse nėra numatyta, jog indeksuojant priėmimo mokesčio dalį, susijusią su atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimais, ir (ar) perskaičiuojant visą (bendrą) priėmimo mokestį būtų įvertinamas (įtraukiamas į paskaičiavimus) toks duomuo kaip praeitų metų priėmimo mokesčio pokytis dėl tam tikros rūšies atliekų pokyčio. Indeksavimo metodikos 5 p., inter alia jame pateiktose formulėse, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atliekant priėmimo mokesčio indeksavimą dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų yra naudojami tik deklaruoti konkurso dieną (o ne praeitų metų) duomenys, t. y. deklaruotas konkurso priėmimo mokestis („A“), santykinio priėmimo mokesčio pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu („C“), taip pat išlaidų dedamosios pokytis deklaruojamos konkurso dieną atliekų morfologijos atžvilgiu („D“).

13.       Remiantis 2020 m. I ir III ketv. svėrimo duomenimis (skaičiuojant priėmimo mokestį 2021 metams), dviejų išlaidų dedamųjų, t. y. metalų ir plastikų, pokytis viršija Indeksavimo metodikos 5 p. pateiktoje lentelėje nurodytas ribines reikšmes. Metalų pokytis siekia -2,06, o plastikų pokytis - 2,30. KAK pokytis lygus 0. Atsižvelgiant į tai, pagal Indeksavimo metodikos 5 p. pateiktoje lentelėje esančias formules skaičiuotini yra metalų ir plastikų santykinio tarifo pokyčiai deklaruotų konkurso dieną tarifų atžvilgiu.

14.       Metalų santykinio tarifo pokyčio dydis gaunasi 0,3145, nes: C = (-15,268 * -2,06 - 0,0069) /100 = 0,3145.

15.       Plastikų santykinio tarifo pokyčio dydis gaunasi -0,5358, nes: C = (23,296* 2,30) / 100 = -0,5358.

16.       Toliau pagal Indeksavimo metodikos 5 p. esančią formulę yra perskaičiuotinas visas priėmimo mokestis dėl metalų santykinio tarifo pokyčio, kurio dydis gaunasi 35,03, nes: B = 26,65 * (1 + 0,3145) = 35,03. Priėmimo mokesčio pokytis dėl metalų pasikeitimų gaunasi 8,38, nes: 35,03 - 26,65 = 8,38.

17.       Toliau pagal Indeksavimo metodikos 5 p. esančią formulę yra perskaičiuotinas visas priėmimo mokestis dėl plastikų santykinio tarifo pokyčio, kurio dydis gaunasi 12,37, nes: B = 26,65 * (1 + -0,5358) = 12,37. Priėmimo mokesčio pokytis dėl plastikų pasikeitimų gaunasi -14,28, nes: 12,37 - 26,65 = -14,28.

18.       Galiausiai yra nustatytinas priėmimo mokesčio pokytis (šiuo atveju sumažėjimas) dėl visų išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų, kuris gaunasi -5,90, nes: 8,38 + -14,28 = -5,90.

19.       Priėmimo mokestis pagal Indeksavimo metodikos 5 p. esančią formulę gali būti perskaičiuojamas ir paprastesniu būdu, t. y. į šią formulę iškart įstatant tiek metalų, tiek plastikų santykinio tarifo pokyčio dydį: B = 26,65 * (1 + 0,3145 + -0,5358) = 20,75. Priėmimo mokesčio pokytis dėl visų išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų, šiuo atveju gaunasi identiškas, t. y. -5,90, nes: 20,75 - 26,65 = -5,90.

20.       Turint (i) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis, (ii) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis, bei (iii) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimais, pokyčių dydžius (vertes), gali būti perskaičiuojamas visas (bendras) priėmimo mokestis, kuris gaunasi 23,98 Eur/t, nes:

* 3,84 + 27,92 + 2,93 - 2,63 - 2,18 + -5,90 = 23,98.

21.       Nesutikdama su priešieškiniu, ieškovė nurodo, kad Atsakovės atlikti paskaičiavimai prieštarauja priėmimo mokesčio indeksacijos (šiuo atveju konkrečiai priėmimo mokesčio dalies, susijusios su atliekų morfologijos pasikeitimais, indeksacijos) esmei ir tikslui. Pagal Sutarties 1 dalį priėmimo mokestis reiškia pasiūlyme nurodytą užsakovo (t. y. Ieškovės) teikėjui (t. y. Atsakovei) mokamą mokestį litais už atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugas už vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymą, išrūšiavimą ir paruošimą perdirbti ar kitaip panaudoti. Kaip matyti iš Atsakovės pasiūlymo rašte (finansiniame pasiūlyme) pateikto mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugos kainos detalizavimo, viena iš priėmimo mokesčio dedamųjų yra Pajamos už parduotas antrines žaliavas (eilutės Nr. 10), o jos vertė yra 9,08 Lt/t. Atsakovės pasiūlymo rašte (finansiniame pasiūlyme) taip pat yra pateikta pastaba, jog mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugos kaina skaičiuojama vadovaujantis III-2 skyriuje pateikta 4.1 lentele (preliminari atliekų srauto sudėtis). Viešojo pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos / Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio Specialieji reikalavimai 4.3.1 p. atliekų sudėtis esančioje 4.1 lentelėje Preliminari surenkamų komunalinių atliekų sudėtis nurodyta, jog plastiko atliekų vidutinė sudėtis į MBT įrenginius yra 8 proc., o metalo atliekų (įskaitant pakuotės atliekas) vidutinė sudėtis į MBT įrenginius yra 3,5 proc. Taigi, Atsakovė pasiūlė atitinkamą priėmimo mokestį būdama įsivertinusi inter alia tai, kad bendrame atliekų sraute esant atitinkamiems kiekiams antrinių žaliavų ji iš jų pardavimo uždirbs atitinkamas pajamas. Tačiau šalys iš anksto numatė, kad Sutarties vykdymo eigoje atliekų sudėtis gali kisti (t. y. antrinių žaliavų kiekis bendrame atliekų sraute gali tiek sumažėti, tiek padidėti), būtent dėl ko susitarė, kad priėmimo mokesčio dalis, susijusi su atliekų sudėties pasikeitimais, bus indeksuojama, tokiu būdu išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp Atsakovės gaunamos ir Ieškovės mokamos paslaugų kainos.

22.       Priėmimo mokesčio dalies, susijusios su atliekų sudėties pasikeitimais, indeksacijos tikslas yra dvejopas:

22.1.                      jei vienais metais antrinių žaliavų kiekis bendrame atliekų sraute sumažėja daugiau nei 0,5 proc. (lyginant su Viešojo pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio 4.3.1 p. patektoje 4.1 lentelėje nurodytais atliekų kiekiais, proc.), kas reiškia, jog tais metais Atsakovė išrūšiuoja ir parduoda mažiau antrinių žaliavų nei planuota, tuomet kitais metais Atsakovės, pavadinkime, negauta (neužsidirbta) paslaugų kainos dalis yra „kompensuojama“ padidinant priėmimo mokestį, ir atvirkščiai,

22.2.                      jei vienais metais antrinių žaliavų kiekis bendrame atliekų sraute padidėja daugiau nei 0,5 proc., kas reiškia, jog tais metais Atsakovė išrūšiuoja ir parduoda daugiau antrinių žaliavų nei planuota, tuomet kitais metais Ieškovės, pavadinkime, permokėta paslaugų kainos dalis (ta dalis, kurią Atsakovė papildomai užsidirbo, parduodamas daugiau nei planavo antrinių žaliavų) yra „kompensuojama“ sumažinant priėmimo mokestį.

23.       Primintina, kad pagal 2018 m. svėrimo duomenis plastiko atliekos bendrame atliekų sraute sudarė 7,08 proc. Plastiko atliekų pokytis (-0,92 proc.) tąkart viršijo Indeksavimo metodikos 5 p. pateiktoje lentelėje nurodytą ribinę reikšmę (-0,5 proc.), dėl ko atliekant priėmimo mokesčio 2019 metams indeksaciją priėmimo mokestis buvo padidintas pridedant paskaičiuotą pokytį dėl plastiko atliekų pokyčio (5,71 Eur/t). Tokiu būdu Atsakovei buvo „kompensuota“ už pajamų iš šių antrinių žaliavų pardavimo sumažėjimą praeitais metais. Remiantis 2019 m. svėrimo duomenimis, plastiko atliekos bendrame atliekų sraute sudarė 7,57 proc. Plastiko atliekų pokytis (-0,43 proc.) šįkart „sugrįžo“ Indeksavimo metodikos 5 p. pateiktoje lentelėje nurodytas normos ribas (±0,5 proc.), dėl ko atliekant priėmimo mokesčio 2020 metams indeksaciją priėmimo mokestis negalėjo ir neturėjo būti padidintas pridedant (tiksliau paliekant praeitais metais pridėtą) pokytį dėl plastiko atliekų pokyčio. Atsakovei turėjus galimybę 2019 m. išrūšiuoti ir parduoti tokį plastiko atliekų kiekį, koks buvo planuotas išrūšiuoti ir parduoti Sutarties sudarymo dieną (t. y. 8 ± 0,5 proc.), neliko poreikio (būtinybės) 2020 m. amortizuoti jos pajamas iš šių antrinių žaliavų pardavimo. Toks priėmimo mokesčio 2020 metams indeksavimas, kokį atliko Atsakovė (t. y. skaičiavimuose palikdama 2019 m. apskaičiuotą ir pridėtą priėmimo mokesčio pokytį dėl plastikų pokyčio), laikytinas ne tik nesąžiningu, neatitinkančiu sąžiningos dalykinės praktikos, neteisingu ir neprotingu, bet ir akivaizdžiai iškreipiančiu šalių interesų pusiausvyrą bei nepagrįstai suteikiančiu vienai iš jų perdėtą pranašumą.

24.       Nesutikdama su priešieškiniu dėl 2021 m. priėmimo mokesčio skaičiavimo, Ieškovė nurodo, kad nepagrįstu laikytinas Atsakovės pasamprotavimas, neva „nesant pilnai atliktų atliekų sudėties nustatymo darbų, t. y. nesant atliktų 2020 m. II ir IV ketv. atliekų svėrimo tyrimų ir neturint šių tyrimų rezultatų, negalima įvertinti ir nustatyti metalų ir plastikų kiekio atliekų sudėtyje pokyčių“. Pirma, nei Sutartyje, nei Indeksavimo metodikoje nėra nurodyta, jog priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos pasikeitimų, indeksavimas yra atliekamas tik tuo atveju, jei atliekų sudėties nustatymo darbai yra atliekami 4 kartus per metus, t. y. pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Antra, atliekų sudėties nustatymo darbai 2020 m. turėjo ir galėjo būti atlikti 4 kartus, tačiau nebuvo atlikti dėl pačios Atsakovės (kaip šių darbų organizatorės) kaltės (tikėtinai tyčios). Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje patalpintų pagal regionus apibendrintų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų duomenų už 2020 m., visuose regionuose, išskyrus Telšių regioną, mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbai 2020 m. buvo atlikti 4 kartus, t. y. pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Trečia, atliekų morfologijos pasikeitimai gali būti nustatomi pagal 2020 m. I ir III ketv. svėrimo duomenis. Ieškovės įsitikinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad atlikus atliekų sudėties nustatymo darbus 2020 m. pavasarį ir rudenį (II ir IV ketv.) metiniai plastiko ir (ar) metalo atliekų bendrame atliekų sraute kiekių vidurkiai būtų gavęsi kitokie nei gavosi pagal 2020 m. I ir III ketv. (t. y. žiemos ir vasaros) svėrimo duomenis, juo labiau, būtų reikšmingai nuo jų skyręsi. Šiame kontekste pažymėtina, jog 2020 m. I ir III ketv. svėrimo duomenimis nustatyti plastiko ir metalo atliekų bendrame atliekų sraute kiekiai (2020 m. I ir III ketv. svėrimo duomenimis, plastiko atliekos bendrame atliekų sraute sudarė 10,30 proc., o metalo atliekos – 1,44 proc.) beveik nesiskyrė (netgi buvo mažesni) nuo visos Lietuvos vidurkių – kaip matyti iš Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje patalpintų pagal regionus apibendrintų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų duomenų už 2020 m., plastiko atliekos bendrame atliekų sraute sudarė vidutiniškai 13,70 proc., o metalo atliekos – 1,96 proc.

       Atsakovės paaiškinimai

25.       Dėl priėmimo mokesčio indeksavimo 2020 metams. Nurodo, kad priėmimo mokesčio padidėjimas, lyginant su 2019 metais nustatytu priėmimo mokesčiu (39,99 Eur/t) buvo gautas pagal Indeksavimo metodiką atlikus indeksavimą dėl metalų pokyčio, SVKI ir darbo užmokesčio indeksų pokyčių. Tarp šalių nėra ginčo, kad plastiko atliekų kiekio pokytis bendrame atliekų sraute neviršijo ribinės reikšmės, kurią peržengus atsiranda pagrindas perskaičiuoti (indeksuoti) mokestį dėl plastikų pokyčio, todėl atsakovė neskaičiavo mokesčio dydžio pokyčio dėl plastikų pokyčio. Taigi prie galiojančio nuo 2019 m. sausio 1 d. taikytino priėmimo mokesčio (39,99 Eur/t) pridėjus apskaičiuotą mokesčio pokytį dėl metalų (1,14 Eur/t), pokytį dėl darbo užmokesčio indekso apsikeitimo (0,31 Eur/t) ir pokytį dėl SVKI indekso pasikeitimo (0,61 Eur/t), gaunamas 42,05 Eur/t dydžio indeksuotas priėmimo mokestis. Kitaip tariant prie galiojančio 39,99 Eur/t dydžio priėmimo mokesčio dydžio buvo pridėtas abiejų šalių vienodai apskaičiuotas ir neginčijamas bendras mokesčio dydžio pokytis, kuris lyginant su 2019 metais nustatytu mokesčio dydžiu sudarė 2,06 Eur/t.

26.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apskaičiuojant 2020-iems metams taikytiną priėmimo mokestį turi būti atimamas praėjusiais metais dėl plastiko atliekų pokyčio apskaičiuotas 5,71 Eur/t dydžio mokesčio pokytis. Šis mokesčio pokytis buvo įvertintas apskaičiuojant nuo 2019-01-01 taikytiną priėmimo mokesčio dydį ir yra šiai dienai galiojančio priėmimo mokesčio sudėtinė dalis, kuri negali būti perskaičiuojama nesant tam Sutartyje nustatyto pagrindo, t. y. nesant reikšmingo plastiko atliekų kiekio pokyčio bendrame atliekų sraute.

27. Dėl priėmimo mokesčio indeksavimo 2021 metams. Atsakovė pažymi, apskaičiuojant indeksuoto priėmimo mokesčio dydį 2021 metams, tarp šalių nėra ginčo dėl šių mokesčio sudėtinių dalių pokyčių:

       Mokesčio dydžio pokytis

Tuo tarpu, priėmimo mokesčio indeksavimas pagal Indeksavimo metodikos 5 punktą (dėl pasikeitusios atliekų morfologijos) yra negalimas, kadangi nėra įvykusios sąlygos, kurios leistų įvertinti ir apskaičiuoti atliekų sudėties pokytį. Sutarties 6 priedo 3.1 papunktyje nustatyta, kad indeksavimas taikomas kas metus. Atitinkamai Sutarties priedo 5 punkte yra nustatyta, kad priėmimo mokesčio indeksavimas dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų atliekamas nustačius metalų ir/ar plastikų kiekio atliekų struktūroje pasikeitimus. Atliekų sudėties nustatymo tvarka yra reglamentuota LR Aplinkos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. D1-661 “Dėl Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punktas nustato, kad „Regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose (sąvartyno kaupe) šalinamų arba į MBA, MA įrenginius (ar kitus atliekų rūšiavimo įrenginius) priimamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbai turi būti atliekami nuo 2016 metų kasmet 4 kartus per metus: žiemą (pasirinktinai gruodžio, sausio arba vasario mėnesį), pavasarį (pasirinktinai kovo, balandžio arba gegužės mėnesį), vasarą (pasirinktinai birželio, liepos arba rugpjūčio mėnesį), rudenį (pasirinktinai rugsėjo, spalio arba lapkričio mėnesį).“ Tuo tarpu, dėl 2020 metais įvykusių objektyvių ir nuo šalių nepriklausančių aplinkybių (Covid-19 pandemijos ir šalyje įvesto karantino) atliekų sudėties nustatymas, kuris tenkintų teisės aktų reikalavimus ir leistų įvertinti atliekų sudėties pokyčius, nebuvo atliktas. Atliekų sudėties nustatymo darbai buvo atlikti tik du kartus – yra gauti tik 2020 m. I ir III ketv. atliekų svėrimo tyrimų duomenys. Taigi, nesant pilnai atliktų atliekų sudėties nustatymo darbų, t. y. nesant atliktų 2020 m. II ir IV ketv. atliekų svėrimo tyrimų ir neturint šių tyrimų rezultatų, negalima įvertinti ir nustatyti metalų ir plastikų kiekio atliekų sudėtyje pokyčių. Atsižvelgiant į tai, yra negalimas priėmimo mokesčio indeksavimas pagal Sutarties priedo Nr. 6 “Indeksavimo metodikos” 5 punkte nustatytą tvarką. Tokiu būdu atsakovo apskaičiuotas nuo 2021 m. sausio 1 d. taikytinas priėmimo mokesčio dydis sudaro 42,91 Eur/t (42,05+0,86).

28.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovės direktorius V. D. tikėtinai buvo susitaręs su Mažeikių rajono savivaldybe (ar komunalinių atliekų vežėjais), kad 2020 m. sausio 28 d. būtų atvežtos atliekos su daug plastiko, dėl ko 2020 m. sausio 28 d. priimtų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ataskaitoje buvo nustatytas net 16,78 proc. plastikų, įskaitant pakuotes, atliekų, kas neatitinka faktinės padėties (nes tiek daug plastiko niekada nebuvo; iš kitų savivaldybių atvežtose atliekose plastiko buvo žymiai mažiau). Tokiu būdu ieškovė dirbtinai siekia sumažinti priėmimo mokesčio kainą. Taip pat atsakovės atstovai nurodė, kad 2020 m. į atvežamas atliekas patekdavo dėl Covid - 19 pandemijos dėvimos medicininės kaukės, skydeliai, kurie nebuvo atskiriami nuo visų atliekų, kas galėjo įtakoti neteisingus plastikų atliekų duomenis.  

       Teismas,

k o n s t a t u o j a:

29.       Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir teisiniai argumentai

       Faktinės bylos aplinkybės

30.       Nustatyta, kad atsakovei laimėjus viešąjį pirkimą, 2013 m. liepos 12 d. Ieškovė (užsakovė) ir Atsakovė (teikėjas), jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti kartu su UAB „Plungės lagūna“, sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, pagal kurią Atsakovė įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant Sutarties 2.2 p. nurodytas sąlygas, o Ieškovė įsipareigojo mokėti Atsakovei už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 10.2 punkte šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra priėmimo mokestis. Remiantis Sutarties 1 dalimi, priėmimo mokestis reiškia pasiūlyme nurodytą Ieškovės Atsakovei mokamą mokestį litais už atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugas už vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymą, išrūšiavimą ir paruošimą perdirbti ar kitaip panaudoti. Sutarties 10.10 punkte šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal Indeksavimo metodiką (sutarties priedas Nr. 6). Šalims nesusitarus dėl priėmimo mokesčio indeksavimo 2020 metams ir 2021 metams, ieškovė kreipėsi į teismą dėl šio mokesčio nustatymo. Atsakovė pateikė priešieškinį.

Dėl priėmimo mokesčio nustatymo 2020 metams

31.       Tarp šalių kilo ginčas dėl priėmimo mokesčio perskaičiavimo pagal Indeksavimo metodiką. Šalys sutinka, kad priėmimo mokestis turi būti perskaičiuojamas, tačiau skirtingai aiškina Indeksavimo metodikoje nustatytas sąlygas.

32.       Ieškovė nurodo, kad kiekvienais metais perskaičiuojant priėmimo mokestį, jo dalis dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų (kiekvienos iš išlaidų dedamųjų – metalai, plastikai, KAK) turi būti vertinama deklaruojamos konkurso dieną atliekų morfologijos atžvilgiu, o ne visiškai nevertinti tam tikros išlaidų dedamosios, dėl to, kad nebuvo viršyta indeksavimo rodiklio pokyčio ribinė reikšmė, t. y. paliekant praeitų metų nustatytą tarifą tai išlaidų dedamajai.

33.       Atsakovė nurodo, kad turi būti perskaičiuojamos tik tos priėmimo mokesčio išlaidų dedamosios, priklausančios nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų, kurių pokytis viršija indeksavimo rodiklio pokyčio ribines reikšmes ir šiais tarifais koreguojamas praeitais metais buvęs priėmimo mokestis, o  tos priėmimo mokesčio išlaidų dedamosios, priklausančios nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų, kurių pokytis neviršija indeksavimo rodiklio pokyčio ribinių reikšmių, nėra perskaičiuojamos, t. y. jų tarifas lieka toks, koks buvo nustatytas praeitais metais.

34.       Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl priėmimo mokesčio išlaidų dedamosios – plastikai, kurių pokytis 2019 m. neviršijo indeksavimo metodikoje nustatyto pokyčio ribinės reikšmės, tačiau yra nustatytas didesnis (5,71 Eur/t), negu yra ribinė reikšmė (0 – kuomet nedaroma įtaka priėmimo mokesčio dydžiui), dėl plastiko sumažėjimo 2018 metais.

35.       Taigi, keliamas klausimas, ar nustatant 2020 metams priėmimo mokestį, į šį mokestį turi būti įtraukiamas išlaidų dedamosios – plastikai – tarifas buvęs 2019 m. (5,71 Eur/t), ar turi būti įtrauktas ribinis (nulinis) tarifas (0 Eur/t).

36.       Pirmiausia pažymėtina, kad tarp šalių sudaryta sutartis, atsakovei laimėjus viešąjį pirkimą. Viešojo pirkimo sutartis – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Pagal VPĮ 3 straipsnį viešojo pirkimo sutartis yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų.

37.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). 

38.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas yra susijęs ne tik su šios sutarties kontrahentų (atitinkamos perkančiosios organizacijos ir konkretaus tiekėjo) teisėmis ir interesais, nes tokių sutarčių keitimo teisėtumas, be kita ko, vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant ir į trečiųjų asmenų (kitų tiekėjų, kurie nebuvo pripažinti konkurso laimėtojais ir su kuriais nebuvo sudaryta sutartis) interesus viešųjų pirkimų procedūrų metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020).

39.       Ginčai dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo – dalis bendro pobūdžio ginčų dėl viešojo pirkimo sutarčių nuostatų aiškinimo ir jų taikymo. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, taip pat į bendrąsias sutarčių teisės normas; dėl to teismai tokiuose ginčuose (t. y. dėl sutarties vykdymo) turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).

40.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims; sutarties turinys – fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl sutarties turinio nustatymo kasacine tvarka gali būti peržiūrimos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu; sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).

41.       Taip pat pažymėtina, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo).

42.       Dėl Indeksavimo metodikos (sutarties 6 priedas), kurią skirtingai aiškina šalys, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartyje (19 punktas) yra pasisakęs, kad „indeksavimo metodikoje iš viso yra numatyti keturi priėmimo mokesčio indeksavimo atvejai bei tvarka: 1) pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai), atliekamas viso priėmimo mokesčio perskaičiavimas pagal Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytą tvarką ir formulę „B=A*(1+C)“. Atliekant indeksavimą dėl pasikeitusios atliekų morfologijos (sudėties), nėra taikoma Indeksavimo metodikos 3.5 punkte nurodyta formulė, pagal kurią nustatoma „nauja Priėmimo mokesčio dalies vertė“. Pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai) yra taikoma atskira Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodyta indeksavimo tvarka ir formulės; 2) pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), atliekamas priėmimo mokesčio perskaičiavimas (Indeksavimo metodikos 2 punktas). Šiam indeksavimo atvejui, taip pat kaip ir anksčiau nurodytu atveju netaikomi Indeksavimo metodikos 3 punkte numatyti principai, kadangi pagal šį indeksavimo atvejį perskaičiuojama ne „Priėmimo mokesčio dalis“ pagal Indeksavimo metodikos 3.5 punkte numatytą formulę, o perskaičiuojamas „Priėmimo mokestis“ pagal Indeksavimo metodikos 2.1 punktą, taip pat indeksavimas taikomas įsigaliojus pakeistam mokesčio tarifui (2.3 punktas); 3) pasikeitus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksui, indeksuojama priėmimo mokesčio dalis, susijusi su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis (Indeksavimo metodikos 4.1 punktas). Kaip matyti iš Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdžio, būtent šiuo indeksavimo atveju yra indeksuojama atitinkama priėmimo mokesčio dalis bei taikoma Indeksavimo metodikos 3.5 punkte nurodyta formulė (Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdžio a) dalis); 4) pasikeitus vartotojų kainų indeksui, indeksuojama priėmimo mokesčio dalis, susijusi su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis (Indeksavimo metodikos 4.2 punktas). Analogiškai kaip ir 3 atveju, iš Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdžio galima matyti, kad šiuo indeksavimo atveju taip pat yra indeksuojama atitinkama priėmimo mokesčio dalis bei taikoma Indeksavimo metodikos 3.5 punkte nurodyta formulė (Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdžio b) dalis). Taigi tik dviem atvejais iš keturių (ginčo atvejis tarp šių dviejų atvejų nepatenka) indeksavimas yra taikomas priėmimo mokesčio dalims, naują priėmimo mokesčio dalies vertę nustatant pagal formulę, nurodytą Indeksavimo metodikos 3.5 punkte. Kitais dviem indeksavimo atvejais priėmimo mokestis perskaičiuojamas taip, kaip nurodyta konkrečiuose Indeksavimo metodikos punktuose, nustatančiuose atskirus indeksavimo atvejus ir indeksavimo tvarką. Tuo tarpu esant atliekų morfologijos pokyčiui, Indeksavimo metodikos 3.5 punkte nurodyta formulė netaikoma. Atliekant indeksavimą dėl pasikeitusios atliekų morfologijos sudėties taikoma atskira Indeksavimo metodikoje nustatyta indeksavimo tvarka, pagal kurią perskaičiuojamas visas priėmimo mokestis. Kaip minėta, Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodyta aiški indeksavimo tvarka ir formulės, pagal kurias, esant atliekų morfologijos pokyčiui, perskaičiuojamas visas priėmimo mokestis.“ Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu išaiškinimu ir jam pritaria.

43.       Be to, teismas, įvertinęs Indeksavimo metodikoje įtvirtintą principą, kad indeksavimas taikomas kas metus <...> (3.1. punktas), sprendžia, kad priėmimo mokestis turi būti peržiūrimas kiekvienais metais ir atsižvelgiant į esamą faktinę situaciją (esant sąlygoms jį indeksuoti) jis turi būti indeksuojamas. Plastiko tarifo indeksavimas (dėl ko yra kilęs ginčas) numatytas Indeksavimo metodikos 5 punkte.

44.       Kaip matyti iš Atsakovės pasiūlymo rašte (finansiniame pasiūlyme) pateikto mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugos kainos detalizavimo, viena iš priėmimo mokesčio dedamųjų yra pajamos už parduotas antrines žaliavas (eilutės Nr. 10), o jos vertė yra 9,08 Lt/t. Pasiūlymo rašte (finansiniame pasiūlyme) taip pat yra pateikta pastaba, jog mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugos kaina skaičiuojama vadovaujantis III-2 skyriuje pateikta 4.1 lentele (preliminari atliekų srauto sudėtis). Viešojo pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos / Užsakovo reikalavimai 2 skirsnio Specialieji reikalavimai 4.3.1 p. Atliekų sudėtis esančioje 4.1 lentelėje Preliminari surenkamų komunalinių atliekų sudėtis nurodyta, jog plastiko atliekų vidutinė sudėtis į MBT įrenginius yra 8 proc., o metalo atliekų (įskaitant pakuotės atliekas) vidutinė sudėtis į MBT įrenginius yra 3,5 proc. Taigi, kaip teisingai nurodo Ieškovė, Atsakovė pasiūlė atitinkamą priėmimo mokestį būdama įsivertinusi inter alia tai, kad bendrame atliekų sraute esant atitinkamiems kiekiams antrinių žaliavų jis iš jų pardavimo uždirbs atitinkamas pajamas. Šalys iš anksto numatė, kad Sutarties vykdymo eigoje atliekų sudėtis gali kisti (t. y. antrinių žaliavų kiekis bendrame atliekų sraute gali tiek sumažėti, tiek padidėti), todėl susitarė, kad priėmimo mokesčio dalis, susijusi su atliekų sudėties pasikeitimais, bus indeksuojama, tokiu būdu išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp Atsakovės gaunamos ir Ieškovės mokamos paslaugų kainos. Darytina išvada, kad atsakovė suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, kad priėmimo mokestis yra 26,65 Eur/t (esant 8 proc. plastiko atlietų kiekyje), kuris gali kisti (tiek didėti, tiek mažėti) priklausomai nuo jo galimo indeksavimo. Tai reiškia, kad plastiko kiekiui svyruojant apie 8 proc. (neviršijant pokyčio ribinės reikšmės) atliekų kiekyje priėmimo mokesčio tarifas dėl plastiko, kaip išlaidų dedamosios, yra lygus 0 (ribinis tarifas). Jeigu per visą Sutarties laikotarpį (10 metų) plastiko kiekis būtų 8 proc. atliekų kiekyje, priėmimo mokestis dėl to nesikeistų, tačiau plastiko kiekiui sumažėjus (viršijus pokyčio ribinę reikšmę), atsiranda pagrindas kompensuoti Atsakovės praradimus, todėl priėmimo mokestis indeksuojamas (kaip tai įvyko 2019 m. padidinus priėmimo mokesčio tarifą 5,71 Eur/t), taip padengiant atsirandantį nuostolį dėl negautų pajamų už parduotas antrines žaliavas. Plastiko kiekiui grįžus į pradinę padėtį (8 proc. ribas), išnyksta pagrindas kompensuoti Atsakovės praradimus, todėl priėmimo mokesčio tarifas turi grįžti į 0 lygį. Laikantis atsakovės pozicijos, jog 2019 metais taikytas priėmimo mokesčio padidintas tarifas (5,71 Eur/t) dėl plastiko, turi išlikti ir 2020 metais, nors 2019 metais plastiko kiekis atliekų kiekyje buvo tik apie 8 proc. (kai tokiu atveju taikomas 0 tarifas), reikštų, kad atsakovė nepagrįstai (nesant tam sutartinio pagrindo) praturtėtų ieškovės sąskaita, t. y. tuo pačiu gautų padidintą priėmimo mokestį ir Sutartimi numatytas pajamas už parduotas antrines žaliavas. Tokiu būdu būtų pažeidžiamas ne tik pagrindinis viešojo pirkimo sutarties tikslas – racionaliai naudoti lėšas, bet ir Sutartiniai įsipareigojimai bei šalių interesų pusiausvyros principas.

45.       Kaip jau minėta, Indeksavimo metodikoje numatyta, kad indeksavimas taikomas kas metus. Plastiko indeksavimo metodikoje (5 punktas) numatyta, kad D - išlaidų dedamosios pokytis (%) esamos sudėties (deklaruojamos konkurso dieną atliekų morfologijos) atžvilgiu, t. y. pokytis lyginamas su deklaruotu 8 proc. plastiko kiekiu atliekų kiekyje, o ne su 2018 metais sumažėjusiu plastiko kiekiu atliekų kiekyje, kas tik patvirtina, kad 2019 metų priėmimo mokesčio padidėjimo tarifas negali būti perkeltas į 2020 metų priėmimo mokesčio skaičiavimą. Be to, priešingai nei kitoms priėmimo mokesčio dalims (išlaidos personalo darbo užmokesčiui ir kt.), priėmimo mokesčio dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimo indeksavimui netaikomas palyginimas su ankstesniųjų metų analogišku periodu. Taip pat Indeksavimo metodikoje nenumatyta galimybė priėmimo mokestį dėl plastiko kitiems metams palikti nepakeistą (padidintą praeitais metais indeksavimo būdu nustatytu tarifu), kai jo tarifas turėtų būti 0 (plastiko kiekiai atitinka deklaruotus konkurso dieną (apie 8 proc.)).     

46.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Indeksavimo metodikoje priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų indeksavimas, turi būti atliekamas kiekvienais metais, atskaitos tašku imant deklaruotus konkurso dieną atliekų kiekius, ir nustačius sąlygas tam tikros išlaidų dedamosios (metalai, plastikas, KAK) indeksavimui (viršijus pokyčio ribinę reikšmę), atlikti tos dedamosios indeksavimą bei padidinti priėmimo mokesčio tarifą, o išlaidų dedamajai, kurios indeksavimui nėra sąlygų, taikytinas priėmimo mokesčio nulinis tarifas (galiojęs Sutarties pasirašymo dieną).

47.       Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atliktais indeksuotais priėmimo mokesčio paskaičiavimais ir sprendžia, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. taikytinas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 36,34 Eur/t be PVM.

       Dėl priėmimo mokesčio nustatymo 2020 metams

48.       Nustatyta, kad 2020 metais atsakovė atliko tik du priimamų atliekų sudėties nustatymo tyrimus (gauti tik 2020 m. I ir III ketv. atliekų svėrimo tyrimų duomenys), nuo kurių priklauso priėmimo mokesčio indeksavimas dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų. Byloje nėra ginčo, kad tokių tyrimų atlikimą organizuoja atsakovė (MBA įrenginio operatorius) ir tai turi būti atliekama keturis kartus per metus (žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį). Atsakovė teigia, kad dėl 2020 metais įvykusių objektyvių ir nuo šalių nepriklausančių aplinkybių (Covid-19 pandemijos ir šalyje įvesto karantino) atliekų sudėties nustatymas buvo atliktas tik du kartus.

49.       Atsakovė nurodo, kad nesant atliktų 2020 m. II ir IV ketv. atliekų svėrimo tyrimų ir neturint šių tyrimų rezultatų, negalima įvertinti ir nustatyti metalų ir plastikų kiekio atliekų sudėtyje pokyčių, todėl yra negalimas priėmimo mokesčio indeksavimas pagal Sutarties priedo Nr. 6 “Indeksavimo metodikos” 5 punkte nustatytą tvarką. Tokiu būdu atsakovė, apskaičiuojant 2021 metams priėmimo mokestį, prie jos pasiskaičiuoto 2020 metais priėmimo mokesčio (42,05 Eur/t) prideda kitų sudėtinių mokesčio dalių (dėl kurių nėra ginčo) indeksuotus pokyčius (0,23 + 0,63 = 0,86) ir gauna priėmimo mokestį - 42,91 Eur/t.

50.       Ieškovė nurodo, kad atliekų sudėties nustatymo darbai (2020 m. II ir IV ketv.) nebuvo atlikti dėl atsakovės kaltės, todėl atliekų morfologijos pasikeitimai gali būti nustatomi pagal 2020 m. I ir III  ketv. turimus duomenis. Be to, nei Sutartyje, nei Indeksavimo metodikoje nėra numatyta, jog priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos pasikeitimų, indeksavimas yra atliekamas tik tuo atveju, jei atliekų sudėties nustatymo darbai yra atliekami 4 kartus per metus, t. y. pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.

51.       Teismas sutinka su ieškovės argumentais, o atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas jau pasisakė, jog pagal Indeksavimo metodiką priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų indeksavimas, turi būti atliekamas kiekvienais metais, o ne paliekamas buvęs, kaip tai daro atsakovė (sprendimo 46 punktas). Antra, nei Sutartyje, nei Indeksavimo metodikoje nėra numatyta, jog priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos pasikeitimų, indeksavimas yra atliekamas tik tuo atveju, jei atliekų sudėties nustatymo darbai yra atliekami 4 kartus per metus. Trečia, pareigą organizuoti atliekų sudėties nustatymo darbus turi atsakovė, todėl būtent jai turi tekti rizika ir neigiamos pasekmės dėl šių pareigų nevykdymo. Atsakovė negali prisidengti savo pareigų nevykdymu, siekiant gauti sau palankius rezultatus (pasiskaičiuoti didesnį priėmimo mokestį), nes tai neatitinka sąžiningumo elgesio principo.

52.       Negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad ji atliekų sudėties nustatymo darbų neatliko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl šalyje paskelbto karantino, siekdama apsaugoti savo darbuotojus, nes: 1) paskelbus karantiną, atsakovės veikla nebuvo uždrausta ar taip apribota, kad nebūtų galima atlikti atliekų sudėties nustatymo darbų; 2) visuose regionuose (devyniuose iš dešimties), išskyrus Telšių regioną (atsakovės), mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbai 2020 m. buvo atlikti 4 kartus, t. y. pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą; 3) 2020 m gegužės 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama suorganizuoti atliekų sudėties nustatymo darbus bei pateikė atsakovei Aplinkos ministerijos parengtą ir išplatintą 2020 m. gegužės 18 d. raštą „Dėl mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo Covid-19 grėsmės laikotarpiu“ Nr. (17)-D8(E)-2612, kuriame nurodyta: 

- „Remiantis visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pateikta informacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadas, kad mišrių komunalinių atliekų tvarkymas yra nesaugi veikla dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) pavojaus arba kad komunalinės atliekos vaidina svarbų vaidmenį perduodant SARSCoV-2 ar kitus kvėpavimo takų virusus“;

- „Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nurodyta, kad darbuotojai, atlikdami atliekų sudėties nustatymo darbus, privalo dėvėti chalatą, liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, apsauginę avalynę, galvos apdangalą ir akinius, kvėpavimo takų apsaugos priemones ir gumines pirštines, o atliekų ėminių ėmimo komisijos nariai ir pagal poreikį stebėjimo komisijos nariai, aprūpinami atitinkamai atliekų sudėties nustatymo, atliekų ėminių ėmimo darbams reikalingomis priemonėmis ir darbo drabužiais. Pasibaigus atliekų sudėties tyrimo darbams, apsauginės priemonės ir drabužiai atiduodami valymui ir (arba) šalinimui, darbuotojai privalo dezinfekuoti rankas. Kaip buvo nurodyta Aplinkos ministerijos rekomendacijose dėl atliekų tvarkymo karantino metu, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomone, papildomų specifinių priemonių atliekų tvarkymo įmonių darbuotojų apsaugai imtis nebūtina, jei, žinoma, naudojamos tinkamos, kokybiškos apsaugos priemonės;

- „Atkreipiame dėmesį, kad mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų duomenys yra naudojami įvairių statistinių duomenų apskaičiavimui, ataskaitų rengimui ir teikimui Europos Komisijai, o 2020 metai – Europos Sąjungos direktyvose numatytų tikslų, kuriems numatyti tiksli skaitinė vertė, įgyvendinimo metai, todėl išsamūs, tikslūs ir patikimi duomenys ypatingai reikalingi. Informuojame, kad šiuo metu nesame gavę informacijos iš Europos Komisijos apie tai, kad būtų planuojamas ataskaitų teikimo Europos Komisijai atidėjimas ar duomenų teikimo pakeitimai dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos)“.

       Taigi, atsakovė nepagrįstai nevykdė jai tenkančios pareigos atlikti atliekų sudėties nustatymo darbus. 

53.       Nepagristais (deklaratyviais) laikytini atsakovės argumentai kad ieškovės direktorius V. D. tikėtinai buvo susitaręs su Mažeikių rajono savivaldybe (ar komunalinių atliekų vežėjais), kad 2020 m. sausio 28 d. būtų atvežtos atliekos su daug plastiko. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Nors 2020 m. sausio 28 d. priimtų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ataskaitoje Mažeikių rajono savivaldybėje buvo nustatytas net 16,78 proc. plastiko kiekis, t. y. beveik du kartus didesnis, negu įprastai (taip pat negu iš kitų savivaldybių), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šie duomenys yra neteisingi, juo labiau, kad stebėjimo komisijos nariai jokių pastabų dėl to nepadarė, ataskaitą patvirtino. Be to, kituose regionuose 2020 metais mišrių atliekų sudėties tyrimuose rastas plastiko kiekis, palyginus su Telšių regionu (10,39 proc.) buvo ir žymiai didesnis (Kauno regionas – 26,35 proc.; Šiaulių regionas – 20,56 proc.; Klaipėdos regionas – 16,92 proc.; Vilniaus regionas 12,33 proc.; Utenos regionas – 11,76 proc.), o vidurkis visų regionų (12,96 proc.) taip pat didesnis, kas taip pat neleidžia spręsti, jog atsakovės atliekų sudėties nustatymo tyrimuose nustatytas plastiko kiekis yra akivaizdžiai neteisingas.  

54.       Negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad 2020 m. į atvežamas atliekas patekdavo dėl Covid - 19 pandemijos dėvimos medicininės kaukės, plastikiniai skydeliai, kurie nebuvo atskiriami nuo visų atliekų, kas galėjo įtakoti neteisingus plastikų atliekų duomenis. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Be to, 2020 m. sausio 28 d. atliekant atliekų sudėties nustatymo tyrimą (I ketv. tyrimas), nebuvo Lietuvoje paskelbto karantino (paskelbtas 2020 m. kovo 16 d.), todėl atliekose negalėjo atsirasti ir medicininės kaukės bei plastikiniai skydeliai, o atliekant 2020 m. rugpjūčio 25 d. tyrimą (III ketv. tyrimas) taip pat buvo pasibaigęs įvestas karantinas (baigęsi 2020 m. birželio 16 d.), todėl ir šiuo atveju mažai tikėtina, jog atliekose galėjo būti daug medicininių kaukių ar plastikinių skydelių. Byloje apklausti liudytojai V. A. ir N. A. (stebėjimo komisijos nariai) nurodė, kad atliekų sudėties nustatymo tyrimų metu buvo pastebėtos tik pavienės medicininės kaukės ir plastikiniai skydeliai. Taigi, darytina išvada, kad 2020 m. atliktiems atliekų sudėties nustatymo tyrimų rezultatams, atliekose pasitaikančios medicininės kaukės ar plastikiniai skydeliai nebuvo reikšmingi, įtakojantys rasto plastiko kiekio atliekose rezultatus.

55.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai priėmimo mokesčio indeksavimą dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų atliko pagal 2020 m. I ir III ketv. atliekų sudėties nustatymo tyrimus. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės atliktu priėmimo mokesčio indeksavimu 2021 metams, todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatomas indeksuotas priėmimo mokestis - 23,98 Eur/t be PVM.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 5 509,09 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, viso 5 659,09 Eur. Ieškovės išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (5 509,09 Eur), atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, į tai, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai sudarė 6 336,04 Eur bei atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis.

       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

 n u s p r e n d ž i a:

       ieškinį patenkinti.

       Pakeisti 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 nustatant, jog:

a) nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 36,34 Eur/t be PVM;

b) nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 23,98 Eur/t be PVM.

       Priešieškinį atmesti.

       Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“, įmonės kodas 302803666. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“, įmonės kodas 171780190, 5 659,09 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                Evaldas Burzdikas