Baudžiamoji byla Nr. 1A-466-493/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18558-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1;

 (S)

2.1.7.4.1; 2.4.6.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,

nuteistajam M. L. ir jo gynėjai advokatei V. K.,

nukentėjusiajam R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir nuteistas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikros Jungtinės veiklos sutarties pagaminimo ir panaudojimo) - 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų projektų pateikimo) - 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

A. G., R. N., G. C., E. Ž., R. S. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš M. L. nukentėjusiųjų naudai priteista po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiesiems R. S., R. N., G. C., E. Ž. ir A. G. priteista iš kaltinamojo po 100 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1.       M. L. (toliau – ir M. L.) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas atidalintų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų įgaliotuoju asmeniu ir turėdamas tikslą vykdyti asmeninę veiklą – statyti statinius minėtuose sklypuose, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne anksčiau kaip 2013 m. liepos 15 d. ir ne vėliau kaip 2014 m. sausio 28 d., elektroniniu būdu, tikros 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, sumaketavo netikrą dokumentą, siekdamas patvirtinti, kad toks dokumentas egzistuoja, o faktiškai sukūrė dokumentą kaip neva egzistuojantį tikrą „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai”, t. y. šiame sutarties pakeitime, kurį atliko 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, prirašė žodžius: „atstovauti rengiant pastato rekonstrukciją ir kitus projektus valstybės išnuomotame žemės sklype”, o iš 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pašalino 3.5 punktą: „pastato lGlp naudojimo važiuojamosios dalies valymui, priežiūrai, remontui atlikti darbai paskirstomi proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje”. Tokiu būdu pagamino „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai”, kaip neva sudarytą trylikos bendrasavininkų, nurodydamas, kad tokį dokumentą pasirašė M. L. ir G. C., A. Š., A. G., L. K., J. R., R. S., R. N., A. N., E. Ž., B. G., I. E., K. J., kurie be M. L. faktiškai dėl tokių sutarties pakeitimų savo valios neišreiškė. Tokį netikrą dokumentą kaip neva tikrą 2014 m. sausio 28 d. pateikė su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Kauno filialui, (duomenys neskelbtini), norėdamas įregistruoti Jungtinės veiklos sutarties papildymus. Tokiu būdu valstybiniame viešame registre buvo įregistruotas sutarties tariamas papildymas – „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, to paties netikro dokumento kitą versiją 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė (reg. Nr. 70-11-136) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu.

2.       Be to, M. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu, pateikė dviejų garažų naujos statybos (duomenys neskelbtini), du projektus (savavalinės statybos įteisinimas) (reg. Nr.70-11-136 ir Nr. 70-11-137), kuriuose ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje, ne anksčiau kaip 2017 metais ir ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 8 d., buvo suklastoti brėžiniai, o būtent: pirmajame projekte (2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr. 70-11-137), kurį sudaro 113 lapų, 9 lape uždengtas ir atšviestas bei tokiu būdu sukeistas M. P. parašas, kai jo tokiame dokumente neturėjo būti, lapuose Nr. 25, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 kampinis štampas sukeistas, kai M. P. kampinių štampų tokiuose lapų brėžiniuose neturėjo būti, o lapuose Nr. 32 ir 33 įdėtas ne M. P. kampinis štampas ir parašas, kai tokių rekvizitų šiuose lapuose neturėjo būti. Antrajame projekte (2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr. 70-11-136), kurį sudaro 123 lapai, 10 lape uždengtas ir atšviestas bei tokiu būdu sukeistas M. P. parašas, kai jo tokiame dokumente neturėjo būti, lapuose Nr. 26, 27, 28 ir 29 kampinis štampas sukeistas, kai M. P. kampinių štampų tokiuose lapų brėžiniuose neturėjo būti, o lapuose Nr. 30, 31, 32, 33, 34 ir 35 įdėtas ne M. P. kampinis štampas ir parašas, kai tokių rekvizitų šiuose lapuose neturėjo būti. Tokiu būdu buvo suklastoti architekto M. P. parašai, brėžiniai ir kampiniai štampai projektuose, kurie 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. L. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti M. L. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1.                       Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir nustatydamas faktines aplinkybes, kurių pagrindu sprendė, neva M. L. pagamino netikrą dokumentą ir netikro dokumento kitokią versiją pateikė VĮ Registrų centrui, išėjo už M. L. pareikšto kaltinimo ribų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, M. L. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis kaltinamas tuo, kad „elektroniniu būdu tikros 2011-12-21 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu sumaketavo netikrą dokumentą“, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė kitokias aplinkybes (lapų sukeitimas), kas yra akivaizdus kaltinimo ribų peržengimas. Be to, M. L. nebuvo kaltinamas tuo, kad neva per klaidą pateikė kitokios versijos 2014 m. sausio 27 d. Jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir JVS), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai M. L. tikėtina per klaidą pateikė kitokią 2014 m. sausio 27 d. sutarties kopiją. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį išeidamas už kaltinimo ribų.

3.2.                      Skunde taip pat nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo aiškintasi, ar M. L. nurodytu laikotarpiu elektroniniu būdu „sumaketavo“ kažkokį netikrą dokumentą. Nuo pat pirmo teismo posėdžio M. L. kėlė šį klausimą, aiškino, kad toks kaltinimas yra neaiškus ir varžo jo teisę į gynybą, tačiau kaltinimas taip ir nebuvo patikslintas. Netikro dokumento maketavimo elektroniniu būdu nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nors būtent tokia veika rėmėsi kaltinimas šioje byloje. Apeliaciniame skunde cituojama žodžio „maketas“ reikšmė, nurodant, kad nagrinėjamu atveju reikia aiškintis, ar M. L. turėjo įgūdžių elektroniniu būdu maketuoti netikrą dokumentą, ar JVS neva buvo suklastota ją maketuojant, tačiau šioje byloje jokia ekspertizė dėl kaltinime nurodytos veikos nebuvo atliekama ir šios aplinkybės nebuvo tiriamos.

3.3.                      M. L. taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teiginys, jog „būdamas atidalintų žemės sklypų bendrasavininkų įgaliotuoju asmeniu ir siekdamas sau palankių tikslų“ neatitinka tikrovės. Skunde akcentuojama, kad nurodyti žemės sklypai niekada nebuvo atidalinti, nurodytu laikotarpiu neturėjo jokių bendrasavininkų, nes priklausė Lietuvos valstybei. Be to, M. L. nuosprendyje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. sausio 28 d., neturėjo jokių asmeninių tikslų ir planų statyti statinius nurodytuose žemės sklypuose. Suformuoti žemės sklypą siekė visi garažų bendraturčiai, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.     

3.4.                      Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad M. L. neva sukūrė netikrą dokumentą, JVS sutartyje prirašydamas žodžius: „atstovauti rengiant pastato rekonstrukciją ir kitus projektus valstybės išnuomotame žemės sklype“, kadangi šie žodžiai yra ne „prirašyti“, o atkartoti iš 2012 m. balandžio 11 d. JVS papildymo. Todėl šis sutarties punktas buvo pakeistas 2012 m. balandžio 11 d. Jungtinės sutarties papildymu, kurį pasirašė sutarties dalyviai. Be to, net ir darant prielaidą, kad JVS 1 punkte buvo prirašyti tam tikri žodžiai, tai šis papildymas negali būti vertinamas kaip suklastojimas, kadangi minėti žodžiai nekeičia sutarties punkto esmės, dėl šios formuluotės visi sutarties dalyviai susitarė pasirašydami sutarties papildymą, surašydami žemės sklypo nuomos sutartis, taip pat, nurodyti žodžiai „valstybės išnuomotame žemės sklype“ atitinka tikrovę, nepažeidžia asmenų teisių ir nesukelia neigiamų padarinių.

3.5.                      Skunde taip pat teigiama, kad aplinkybę, jog buvo sudarytas JVS pakeitimas, patvirtina ir nukentėjusiųjų išduotas 2014 m. vasario 4 d. Tarybos įgaliojimas. Tarybos įgaliojime aiškiai nurodyta, kad „atsižvelgiant į Jungtinės veiklos sutartį, garažų bendrasavininkų bendrija įgalioja M. L.“ atlikti tam tikrus veiksmus. Pasak skundo autoriaus, akivaizdu, kad Taryba nebūtų išdavusi minėto įgaliojimo, jeigu nebūtų sudarytas JVS 1 punkto pakeitimas. Be to ir apklausti nukentėjusieji R. N., A. G. ir G. C. patvirtino, kad buvo išdavę įgaliojimą M. L. tvarkyti visus reikalus, kurį atšaukė tada, kai M. L. visus įgaliojime numatytus darbus atliko.

3.6.                      Nors Kauno apylinkės teismas nurodė, kad M. L. pagamino netikrą JVS, iš sutarties pašalindamas 3.5 punktą, tačiau, skundo autoriaus teigimu, ši išvada taip pat neatitinka tikrovės. JVS sutarties dalyviai 2012 m. balandžio 11 d. papildė 2011 m. gruodžio 21 d. JVS ir pakeitė 3 punkto numeraciją ir tekstą, JVS 3.5 punktas nustojo galioti nuo 2012 m. balandžio 11 d. JVS papildymo, todėl M. L. negalėjo pašalinti iš JVS 3.5 punkto. Kartu pažymima, kad JVS ir 2012 m. balandžio 11 d. JVS papildymas nėra ginčijamas, todėl minėtos sutartys turi įstatymų galią.

3.7.                      Atitinkamai ir teismo motyvai, kad M. L. netikroje sutartyje pakeitė ne tik kaltinime minimas sutarties nuostatas, bet ir kitus punktus, pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei jo teisę į gynybą. M. L. nesigynė šioje apimtyje ir nežinojo, kad bus nuteistas už kitų sutarties punktų suklastojimą. Nuosprendyje nurodyti nauji neva suklastoti punktai liečia JVS dalyvių atstovo įgalinimus, todėl vertintini kaip naujos faktinės aplinkybės, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos, taip pirmosios instancijos teismui pažeidžiant bylos nagrinėjimo teisme ribas. Tuo labiau, kad 2014 m. sausio 27 d. JVS sutarties punktai buvo perkelti iš 2012 m. balandžio 11 d. JVS papildymo.

3.8.                      Nors teismas nurodė, kad nukentėjusieji nepatvirtino, kad pasirašė dokumentą „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“, tačiau nebuvo nustatyta, kad 2014-01-27 JVS papildyme esantys parašai yra ne nukentėjusiųjų. Nors minėtą papildymą pasirašė 13 garažų bendrasavininkių, tačiau nukentėjusiais pripažinti ir apklausti tik 5 asmenys, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad sutarties papildymas neatspindi šių asmenų valios. Iš 13 sutarties papildymą pasirašiusių asmenų 8 bendraturčiai pripažįsta, kad Sutarties papildymas atspindi jų valios išreiškimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad šis papildymas yra netikras.

3.9.                      Nors teismui nukentėjusiųjų asmenų parodymai nekėlė abejonių, tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo surinkti priešingi duomenys. Atitinkamai ir teismo subjektyvus „vizualus apžiūrėjimas“ negali patvirtinti dokumento klastojimo fakto ir lemti asmens pripažinimo kaltu. Dokumentų klastojimo faktas paprastai nustatomas specialių žinių turinčių asmenų pagalbą. Be to, M. L. nuosekliai dėstė aplinkybes, kurios patvirtina, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nepatikimi ir jie apkalba M. L., siekdami jam pakenkti ir atkeršyti už civilinėse bylose M. L. reiškiamus reikalavimus bei jam priteistas pinigines sumas. Atitinkamai ir teismo argumentas, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų konfliktai su kaltinamuoju prasidėjo būtent dėl kaltinamojo elgesio, kai jis, nesitardamas su kitais garažų savininkais, pradėjo statybas bei teisinius procesus prieš juos, neatitinka tikrovės, nes M. L. ieškinio patenkinimas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu patvirtina, kad nukentėjusieji ir šios bylos liudytojai nepagrįstai, be teisėto pagrindo, atsisakė derinti M. L. užsakymu parengtus statinių projektus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomos kitos civilinės bylos, kurios, pasak skundo autoriaus, patvirtina, kad tarp M. L. ir nukentėjusiųjų bei liudytojų A. K., T. K. yra daug metų besitęsiantys konfliktai dėl piniginių sumų priteisimo, statybų įteisinimo, leidimų pateikti projektus savivaldybės administracijai davimo, todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus šioje byloje laikyti patikimais. Tuo labiau, kad pats A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis paskatino bendraturčius susivienyti ir bendrai kovoti su M. L., jis bendravo su tyrėju bei prokuroru ir dėjo maksimalias pastangas, jog M. L. būtų pareikštas nepagrįstas kaltinimas, nors baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kad liudytojas galėtų kreiptis į tyrėją, gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, konfliktai kilo dėl to, kad kai kurie garažų bendraturčiai nesutiko atlyginti ieškovo M. L. patirtas išlaidas už žemės sklypų suformavimo darbus ir naujos elektros spintos įrengimą ir, siekiant išvengti M. L. pareikštų turtinių reikalavimų, buvo inicijuota baudžiamoji byla. Tai, kad jokio dokumentų klastojimo M. L. neįvykdė, patvirtina ir tai, jog nuo papildymo pasirašymo iki 2019 m. nei vienas iš nukentėjusių neteigė, jog ši sutartis yra suklastota, ja vadovavosi, sudarydami žemės nuomos ir išpirkimo sutartis su Nacionaline Žemės tarnyba. Pasak skundo autoriaus, visi šioje baudžiamojoje byloje nukentėję asmenys bei liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes dėl šios baudžiamosios bylos yra sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai.

3.10.                      Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės taikymo principą, nes tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius sprendė baudžiamojo proceso priemonėmis. Pasak skundo autoriaus, visi tarp šalių kylantys nesutarimai gali būti išspręsti jau užvestose civilinėse bylose, todėl nėra jokio pagrindo M. L. taikyti baudžiamąją atsakomybę, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus taip pat neatsižvelgė. Be to, JVS ir jos pakeitimai buvo registruoti viešajame registre, todėl atmestini nukentėjusiųjų teiginiai, kad VĮ Registrų centrui galėjo būti pateiktos parašų kopijos.

3.11.                      Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. L. sukūrė netikrą dokumentą „kaip trečią ir ketvirtą sutarties lapus pridėdamas originalius 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties lapus“, tačiau M. L. nebuvo kaltinamas tokiu netikro dokumento suklastojimo būdu, todėl teismas neleistinai peržengė bylos nagrinėjimo ribas bei esminiai pažeidė M. L. teisę į teisminę gynybą. Be to, M. L. tokių originalių lapų prie Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo nepridėjo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nuosprendį rėmė prielaidomis. M. L. taip pat nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, kad pateikė VĮ Registrų centrui suklastotą dokumentą.

3.12.                      M. L. pripažintas kaltu ir dėl to, kad „tikėtina, per klaidą, pateikė kitokios versijos 2014 m. sausio 27 d. sutarties kopiją – su trečiu ir ketvirtu 2012 m. balandžio 11 d. sutarties lapais“. Kaip jau minėta, M. L. nebuvo kaltinamas dėl šios veikos, dėl šių aplinkybių negalėjo gintis, be to, Kauno apylinkės teismas šią išvadą grindė prielaidomis, ką akivaizdžiai patvirtina ir teismo naudojamas išsireiškimas „tikėtina, per klaidą“. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad JVS kartu su projektais Kauno miesto savivaldybės administracijai teikė M. L.. Projekto vadovas M. P. paaiškinime taip pat nurodo, kad projektą savivaldybei teikia projekto vadovas. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės, kas pateikė projektus, nebuvo tiriamos, pats M. L. nepripažino, kad teikė projektus asmeniškai. Pasak skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuosprendyje tik architekto M. P. parodymais ir visiškai nesivadovavo kaltinamojo M. L. parodymais. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad JVS papildymas Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo teikiamas kaip atskiras dokumentas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo teikiami dviejų garažų projektai ir viename iš šių projektų buvo architekto patvirtintas JVS papildymas. Taigi, M. L. tiek pagal pirmąjį, tiek pagal antrąjį kaltinimo epizodą buvo kaltinamas du kartus už tą pačią neva įvykdytą veiką. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi bylos 4 ir 5 tomuose esančia medžiaga, nes ji buvo pateikta į bylą ne įstatyme nustatytu būdu.

3.13.                      Nesutinkant su M. L. nuteisimu dėl suklastotų projektų pateikimo, nuteistasis taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog M. P. parašas yra nukopijuotas, o ne originalus. Architektas nepateikė, o teismas ir nereikalavo jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius architekto teiginius, kad tikrai jis kituose projektuose pastabų nerašo, jokių lentelių nedaro, kad jo projektai yra juodai balti, kad kampiniai štampai ne jo. Skunde taip pat pažymima, kad tarp M. P. ir M. L. buvo įvykęs konfliktas, todėl teismas liudytojo M. P. parodymus privalėjo vertinti kritiškai. Kaltinime nurodomas „projektų klastojimo“ aplinkybes galėjo patvirtinti tik ekspertinis tyrimas, tačiau ekspertizė šiam faktui nebuvo paskirta. Teismas taip pat neatsižvelgė į M. L. argumentus, kad M. P. 2020 metais vėl teikė Kauno miesto savivaldybei analogiškus garažų projektus.

3.14.                      Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad apylinkės teismas visiškai neanalizavo M. L. tyčios neva teikiant suklastotus projektus savivaldybei. Net ir darant prielaidą, kad projektai buvo suklastoti ir M. L. teikė juos savivaldybės administracijai, teismas privalėjo patikrinti, ar apie garažų projektų suklastojimą M. L. žinojo. Tuo labiau, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas pateikė projektus Kauno miesto savivaldybės administracijai. 2020 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodyta, kad kas ir kokiu laiku atneša dokumentus į savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyrių nėra fiksuojama. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo grįsti prielaidomis, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir padarė nepagrįstas išvadas dėl M. L. kaltės.

3.15.                      Skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu M. L. nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, nors ikiteisminio tyrimo subjektai privalėjo atsižvelgti į senyvą M. L. amžių ir užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neužtikrino, kad įariamuoju M. L. būtų apklausiamas, dalyvaujant gynėjui. Atitinkamai ir M. L. 2021 m. vasario 1 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole nurodė, kad „niekas neišaiškino, kad reikia advokato“. Kitos įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo pareigūnai neorganizavo ir skubiai ikiteisminį tyrimą užbaigė. Be to, skunde nuteistasis nurodo, kad jis buvo supažindintas su baigto ikiteismini tyrimo medžiaga – 3 tomais, tačiau teismui perduoti 5 tomai. Prieš baigiant ikiteisminį tyrimą buvo gauti papildomai dokumentai, tačiau su jais M. L. nebuvo supažindintas. Be to, pasak skundo autoriaus, 2020 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas į bylą pateko neaiškiomis aplinkybėmis, kadangi ant jokio nėra jokios atžymos, byloje nėra jokių šių dokumentų poėmio protokolų ar protokolų, patvirtinančių, kad garažų projektai buvo pateikti savanoriškai. Tokiu būdu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylos 4 ir 5 tome esanti medžiaga nėra teisėtais būdais gauti dokumentai, todėl negali būti vertinami kaip įrodymai.   Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kadangi garažų projektų epizode pareikštas kaltinimas yra neaiškus, klaidingas, nepagrįstas, grindžiamas tik prielaidomis. Kaltinime išdėstyta įvykių seka yra neaiški, neaišku, kokius spaudus uždengė ir ką su kuo sukeitė. Vizualiai brėžiniai yra vientisi, jokie kopijavimo, uždengimo ar sukeitimo veiksmai nestebimi.

3.16.                      Skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino pareikštus civilinius ieškinius ir priteisė nukentėjusiems po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak skundo autoriaus, teismas, priimdamas tokį sprendimą, nenustatė visų neturtinės žalos padarymo sąlygų, nenurodė, kokie duomenys patvirtina, kad neturtinė žala tikrai buvo padaryta bei kokie dokumentai patvirtina neturtinės žalos dydį. Be to, nukentėjusieji nurodė, kad jie patys inicijavo baudžiamosios bylos iškėlimą M. L., todėl ši aplinkybė patvirtina, kad jokių neigiamų išgyvenimų nukentėjusieji nepatyrė. Be to, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad dėl nukentėjusiųjų laiko gaišimo ikiteisminio tyrimo metu, jiems galėjo būti padaryta neturtinė žala, nes šios laiko sąnaudos yra atlyginamos BPK 104 straipsnyje numatyta tvarka.

3.17.                      Skunde taip pat pažymima, kad E. Ž. be pagrindo pripažinta nukentėjusiąja, kadangi ji jau apie 10 metų nėra JVS dalyvė. Atitinkamai ji nurodė, kad neigiamas emocijas patyrė dėl to, kad M. L. naudai iš jos anūko buvo priteistos bylinėjimo išlaidos civilinėje byloje, taigi neigiamas emocijas E. Ž. patyrė ne dėl šios bylos. Atitinkamai ir R. N. nurodytos aplinkybės nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šio asmens patirtą psichologinį stresą. G. C. neturtinė žala, pasak skundo autoriaus, tai pat nėra susijusi su baudžiamąja byla. Atitinkamai A. G. neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas taip pat atmestinas, nes jo nurodytas laiko sugaišimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos, nėra neturtinė žala, nes BPK numatyta tvarka šios išlaidos gali būti padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. R. S. civilinis ieškinys taip pat atmestinas aukščiau nurodytais motyvais, nes nukentėjusysis neįrodė, kad buvo patirta neturtinė žala. Patenkinus M. L. apeliacinį skundą, nuosprendžio dalis dėl bylinėjimo išlaidų nukentėjusiems tai pat naikintina.

3.18.                      Galiausiai nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad jam paskirta per griežta bausmė. Skunde pažymima, kad M. L. yra pensininkas, vienintelės jo gaunamos pajamos yra senatvės pensija. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgiama į tai, kad neva suklastotų projektų ar JVS suklastojimas nesukelia kokių nors neigiamų padarinių. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, bausmė M. L. turėtų būti švelninama.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis bei jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusysis prašymų dėl nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimų neišreiškė.

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų, buvo nutarta apklausti nuteistąjį M. L. dėl jam inkriminuotų kaltinimų.

6.       Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo perskaityti M. L., 2020 m. liepos 28 d. ir 2020 m. lapkričio 19 d. apklausto liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodymai, pagal kuriuos nustatyta, jog M. L. nuo (duomenys neskelbtini) turi 1 garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2 garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Bendroje apimtyje yra 22 garažai. Pagal valdymo struktūra garažų pirmininko nėra. Garažus iki 2015 m. valdė taryba iš trijų asmenų, t. y. G. C., R. N., A. G.. Po 2015 m. tarybą sudaro G. C., A. K., M. T.. Minimus asmenis į tarybą išrinko garažų nariai, susirinkimo metu. Kiek pamena susirinkimo protokolo nėra, niekas jo nerašė. Iki 2015 m. prie minėtų narių prisidėjo ir jis, kaip daugiausiai turintis laiko. Nuo 1975 m. iki 2011 m. minėti garažai buvo adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug paskutinius 10 metų iki 2010 m. nebuvo bendrijos pirmininko ir buvo betvarkė ir nepriežiūra. Todėl tarp garažų narių kilo idėja iš naujo įregistruoti bendriją adresu (duomenys neskelbtini). Lygiagrečiai kadangi netenkino ir jų 1G1p (pažymėjimas plane) ir jie garažų savininkų iniciatyvinė grupė, jau jo minėtu asmenų nutarė įsteigti atskirą bendriją, ją įregistruojant registrų centre. Apie tai jų susirinkime informavo raštu (2011-12-09 pareiškimu, tuo pareiškimu informavo Savivaldybę, Registrų centrą, pateikiant kopijas) kitus likusius garažų narius (duomenys neskelbtini). Informavo apie tai, kad jie, t. y. 22 nariai, atsiskirai įsteigia naują bendriją ir sudaro Jungtinės veiklos susitarimą, įregistruojant Registrų centre. Registruojant jiems buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Jis tarybos buvo įgaliotas paruošti Jungtinės veiklos sutartį ir ją įregistruoti registrų centre. 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutartis buvo rašyta jo ranka ir jame įrašyti visi tuo metu buvę garažų savininkai. Minėta sutartis sudarė 4 lapus, po šia sutartimi pasirašė 15 narių. Kitų savininkų nebuvo galima surasti. Šią sutartį jį įgaliojo nunešti registruoti tarybos nariai, kažkuris iš jų įrašęs savo ranka jo pavardę, vardą, o telefono numerį jis užrašė pats, kai to jo paprašė registrų centre, tuo metu dokumentus priėmusi darbuotoja. Jungtinės veiklos sutarties originalas liko Registrų centre. Įregistravus sutartį prasidėjo kiti darbai, t. y. sklypo suformavimas, adreso suteikimas ir surinktos informacijos pateikimas tarybai ir susirinkimui. Reikėjo paruošti sklypo bendrasavininkų, esančių 1G1p sutikimus, ir tuo pagrindu 2012 m. balandžio 11 d. buvo surašytas papildymas, įrašant žodį „atstovauti rengiant pastato rekonstrukciją ir kitus projektus“. Apie pakeitimą tarybos nariai žinojo, nes buvo pateikta informacija. Taip pat papildymas buvo padarytas ir 2014 m. sausio 27 d. papildytas žodžiu „Valstybės išnuomotame žemės sklype“ ir minėta jau jo taryba, kažkuris iš narių, savo ranka įrašė jo pavardę, vardą. Minėtos sutarties papildymą darė jis kompiuteriniu būdu, iš 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties kompiuteriniu būdu surašė savininkų duomenis, o likusių lapų padarė kopijas ir jas pridėjo prie Jungtinės veiklos sutarties papildymo. Šiais visais klausimais 2013 m. lapkričio 23 d. bendrasavininkų garažų susirinkime buvo informuota ir priimta nutartis dėl tolimesnės veiklos. Toliau jis kaip įgaliotas asmuo 2011 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Lesto dėl naujos apskaitos įrengimo, pateikė reikalingų dokumentų kopijas. Jam buvo pasakyta ir parašyta sąlygose, kad reikia suformuoti sklypą. Teko laukti, kol architektas M. P. suformuos ir įregistruos projektą žemės sklypo. Architektui M. P. užsakymą davė jis ir pateikė jam reikalingus visus dokumentus. Užsakymą pateikė greičiausiai 2012-2013 m. M. P. parengus reikalingus projektus ir atlikus matavimus žemės sklypo, elektros tinklai paprašė parašyti naują paraišką. 2014 m. lapkričio 25 d. buvo išduotos sąlygos projekto parengimui. Projektą rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti 2015 m. Elektros skydinė pagal elektros tinklų sąlygas buvo perkelta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2013 m. bendrijos nutartimi, negavęs jokių pasiūlymų ir pageidavimų, nutarė surinkti dalį sutikimų dėl apleistos žemės ploto panaudojimo kitom reikmėm. Gavęs tiksliai nepasakys 6 ar 7 garažo savininkų sutikimus, iškirto apleistoje žemėje krūmus ir, vadovaujantis miesto planu, pradėjo ruošti projektą ir statyti garažo patalpas, projektuojant M. P., kuris pasiūlė, kad galima pastatyti garažo patalpas iki 8,5 m. aukščio. Ir kadangi statinys labai nesudėtingas, M. P. garantavo, kad bus reikalinga paruošti kelių lapų projektą ir jis tą padarys. Tačiau iki 2015 m. pabaigos pažado neištesėjo. 2015 m. jis pradėjo statyti garažo patalpas, gavęs (duomenys neskelbtini) keleto savininkų sutikimus. Pastatė 2 aukštų garažo patalpas. Norėdamas pastatą įregistruoti, pasikeitus statybos reglamentui, reikėjo gauti garažų bendrasavininkų, kurie nuomoja žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sutikimų. Kadangi nebuvo gauti visi sutikimai, 2017 m. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo statybai, nesant gretimų žemės nuomininkų sutikimų. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu gavo leidimą be žemės nuomotojų sutikimo, nepažeidžiant teisės aktų tvarkos, projektuoti ir statyti garažo patalpas (duomenys neskelbtini). Po to prasidėjo kai kurių garažų bendrasavininkų skundai dėl neva jo klastojamų parašų. Nuo 2015 m iki 2019 m. M. P. jam ruošė garažų projektų papildymus. Buvo paruošti du paskutinieji projektai prašymams išduoti leidimus garažams (duomenys neskelbtini). Minėtus projektus 2019 m. rugpjūčo 8 d. į savivaldybę patikrinimui pateikė architektas M. P. su savo asmeniniu parašu projekto lapuose. Ankstesnio projekto variantu rimtas korekcijas, atsižvelgiant į miesto savivaldybės architektų pageidavimus, atliko M. P.. Apie tai, kad atmestas leidimas jam pranešė iš Savivaldybės dokumentų priėmimo skyriaus darbuotoja ir grąžino jam projektus su atmetimo komentarais. Gavęs šiuos atmetimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl sutikimo gavimo iš patalpų savininkų. Šiuo metu vyksta civiliniai teisminiai procesai. Kas klastojo M. P. projektus, nežino, pats to nedarė. Minėtus projektus ruošė M. P., jis tik padarė korekciją mansardos plane, antro aukšto plane, kapitalinės sienos storyje, atskiriant sublokuotus pastatus. Korekciją padarė, gavęs M. P. žodinį leidimą, girdint jo kolegai, kurio jis anketinių duomenų nežino, pataisymą padarė kopijavimo būdu. Jis dokumentų neklastoja. 2020 m. lapkričio 13 d. elektroniniu paštu buvo atsiųstas reikalavimas pateikti 2011-12-21 Jungtinės veiklos sutarties, taip pat 2021-04-11 ir 2014-01-27 papildymų originalus. Atsako, kad šių prašomų dokumentų originalų neturi, o jau, kaip ir minėjo, padavė Registrų centrui. Kaip jau ir minėjo, kad Jungtinės veiklos sutarties papildymai buvo daryti kompiuteriniu būdu, prirašant po sakinį, kompiuteriniu būdu surašė savininkų duomenis, o likusių lapų padarė kopijas ir jas pridėjo prie Jungtinės veiklos sutarties papildymo. Dėl 2019 m. rugpjūčio 8 d. į savivaldybę pateiktų prašymų išduoti leidimus garažams (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad šiuos projektus į savivaldybę derinimui pateikė jis pats, projektai buvo atmesti. Šio projekto neklastojo, o žodinio M. P. leidimu padarė korekcijas Mansardos plane, Antro aukšto plane, kapitalinės sienos storyje, atskiriant sublokuotus pastatus, pataisymus darė kopijavimo būdu, bet ši korekcija nepraėjo, papildomus pakeitimus padarė architektas M. P. savo ranka ir vėl buvo koreguotas projektas kopijavimo aparatu. Po to buvo M. P. dar pasiųstas į (duomenys neskelbtini) esančią kelių instituto įstaigą, po to dar buvo siųstas kopijuoti į (duomenys neskelbtini) esantį naujai įsikūrusį ofisą (kurio pavadinimo nežino) (3 t., b. l. 118-120; 123-124). Kartu su apklausos protokolais, pagarsintas 2020 m. liepos 28 d. teisių ir pareigų liudytojui BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais išaiškinimo protokolas, kurį pasirašė M. L. (3 t., b. l. 116), taip pat, proceso veiksmo protokolo specialusis priedas prie 2020 m. liepos 28 d. apklausos protokolo, kuriame M. L. nurodė protokolą perskaitęs ir patvirtino, kad jis surašytas teisingai (3 t., b. l. 122).

7.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nuteistasis M. L. paaiškino, kad papildomai neturi ką pasakyti. Nurodė, kad pas tyrėją skaitė parodymus, tačiau dabar nežino, ar parodymai teisingi. Tyrimo metu buvo kilę visokių klausimų, tačiau tuo metu buvo sveikas, dabar tuo labiau nesupranta.

8.       Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

9.       Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

10.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. L. pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam tinkamai individualizuatą bausmę.

11.       Nuteistojo apeliaciniame skunde, nesutinkant su jo veiksmų kvailifiakvimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, iš esmės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymų vertinimas, teigiant, kad jis bendraturčių yra apkalbamas dėl besitęsiančių civilinių ginčų. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės. Nuteistojo skundas grindžiamas keliais esminiais argumentais: 1) nėra įrodymų, kad „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai” yra netikras dokumentas; 2) nėra įrodymų apie M. L. tiesioginę tyčią panaudoti žinomai suklastotą dokumentą - projektus; 3) pirmosios instancijos teismas išėjo už M. L. pareikšto kaltinimo ribų; 4) net ir sprendžiant, kad M. L. veiksmuose yra visi BK 300 straipsnio 1 dalies požymiai, atsižvelgiant į aplinkybes, reikšmings bausmės individualizavimui, jam paskirta bausmė turi būti sušvelninta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliaciniu skundu apibrėžtos pačios plačiausios skundžiamo nuosprendžio patikrinimo ribos. Kitavertus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019).

12.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

13.       Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, nes savo iniciatyva, iš anksto neinformavęs proceso dalyvių, kitaip nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, aprašė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl netikro dokumento pagaminimo ir netikro dokumento kitokios versijos pateikimo VĮ Registrų centrui) faktines aplinkybes.

14.       Pažymėtina, kad M. L. baudžiamoji byla perduota teismui kaltinant jį tuo, kad, būdamas atidalinto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių įgaliotuoju asmeniu ir turėdamas tikslą vykdyti asmeninę veiklą – statyti statinius minėtuose sklypuose, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje ne anksčiau 2013 liepos 15 d. ir ne vėliau 2014 m. sausio 28 d. sumaketavo dokumentą, siekdamas patvirtinti, kad toks dokumentas egzistuoja, o faktiškai sukūrė dokumentą kaip neva egzistuojantį tikrą „2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutartis ir 2012 m. balandžio 11 d., 2014 m. sausio 27 d. papildymai”, t. y. 2014 m. sausio 27 d. Jungtinės veiklos sutarties papildyme prirašė žodžius: „atstovauti rengiant pastato rekonstrukciją ir kitus projektus valstybės išnuomotame žemės sklype”, iš 2011 m. gruodžio 21 d. sutarties pašalino 3.5 punktą: „pastato 1G1p naudojimo važiuojamosios dalies valymui, priežiūrai, remontui atlikti darbai paskirstomi proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje”, likusį 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties tekstą palikdamas tokį patį. Tokiu būdu pagamino „Jungtinės veiklos sutarties papildymas”, kaip neva sudarytą trylikos bendrasavininkių, nurodydamas, kad tokį dokumentą pasirašė G. C., A. Š., A. G., L. K., J. R., R. S., R. N., A. N., E. Ž., B. G., M. L., I. E., K. J., kurie faktiškai dėl tokių sutarties pakeitimų savo valios neišreiškė. Tokį suklastotą dokumentą kaip neva tikrą 2014 m. sausio 28 d. pateikė prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Kauno filialui, (duomenys neskelbtini), norėdamas įregistruoti jungtinės veiklos sutarties papildymus. Tokiu būdu valstybiniame viešame registre buvo įregistruotas sutarties tariamas papildymas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą patį aukščiau paminėtą tariamą dokumentą 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė (reg. Nr. 70-11-136 ir Nr. 70-11-137) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu. Šiais veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

15.       Be to, M. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė (reg. Nr. 70-11-136 ir Nr. 70-11-137) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu, pateikė dviejų garažų naujos statybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (savavalinės statybos įteisinimas) projektą, kuriame ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje ne anksčiau kaip 2017 metais ir ne vėliau 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo suklastoti brėžiniai, tai yra, kopijavimo būdu architekto M. P. parašai, brėžinius ir kampinius štampus projekte. Šiais veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

16.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą patikslinti M. L. pareikštą kaltinimą, nurodant, jog jis kaltinamas tuo, kad, būdamas atidalinto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių įgaliotuoju asmeniu ir turėdamas tikslą vykdyti asmeninę veiklą – statyti statinius minėtuose sklypuose, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje ne anksčiau 2013 m. liepos 15 d. ir ne vėliau 2014 m. sausio 28 d. elektroniniu būdu tikros 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu sumaketavo netikrą dokumentą, siekdamas patvirtinti, kad toks dokumentas egzistuoja, o faktiškai sukūrė dokumentą kaip neva egzistuojantį tikrą „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai”, t. y. šiame sutarties pakeitime, kurį atliko 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, prirašė žodžius: „atstovauti rengiant pastato rekonstrukciją ir kitus projektus valstybės išnuomotame žemės sklype”, o iš 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pašalino 3.5 punktą: „pastato lGlp naudojimo važiuojamosios dalies valymui, priežiūrai, remontui atlikti darbai paskirstomi proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje”, likusį 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties tekstą palikdamas tokį patį. Tokiu būdu pagamino „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai”, kaip neva sudarytą trylikos bendrasavininkių, nurodydamas, kad tokį dokumentą pasirašė G. C., A. Š., A. G., L. K., J. R., R. S., R. N., A. N., E. Ž., B. G., M. L., I. E., K. J., kurie be M. L. faktiškai dėl tokių sutarties pakeitimų savo valios neišreiškė. Tokį suklastotą dokumentą kaip neva tikrą 2014 m. sausio 28 d. pateikė prašymu Nr. 6184135 VĮ Registrų centro Kauno filialui, (duomenys neskelbtini), norėdamas įregistruoti jungtinės veiklos sutarties papildymus. Tokiu būdu valstybiniame viešame registre buvo įregistruotas sutarties tariamas papildymas – „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai”. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą patį paminėtą tariamą dokumentą 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė (reg. Nr. 70-11-136 ir Nr. 70-11-137) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu. Šiais veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

17.       Be to, pagal pakeistą kaltinimą M. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė (reg. Nr. 70-11-136 ir Nr. 70-11-137) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą įteisinti statybą M. L. (savo) vardu, pateikė dviejų garažų naujos statybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (savavalinės statybos įteisinimas) du projektus, kuriuose ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir vietoje ne anksčiau 2017 metais ir ne vėliau 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo suklastoti brėžiniai, o būtent: pirmajame projekte (2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr.70-11-137), kurį sudaro 113 lapų, 9 lape uždengė ir atšvietė bei tokiu būdu sukeitė M. P. parašą, kai jo tokiame dokumente neturėjo būti, lapuose Nr. 25, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 kampinį štampą uždengė ir atšvietė bei tokiu būdu sukeitė (pakeitė), kai kampinių štampų tokiuose lapų brėžiniuose neturėjo būti, o lapuose Nr. 32 ir 33 įdėjo ne M. P. kampinį štampą ir parašą, kai tokių rekvizitų šiuose lapuose neturėjo būti. Antrajame projekte (2019 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje, reg. Nr.70-11-136), kurį sudaro 123 lapai, 10 lape uždengė ir atšvietė bei tokiu būdu sukeitė M. P. parašą, kai jo tokiame dokumente neturėjo būti, lapuose Nr. 26, 27, 28 ir 29 kampinį štampą uždengė ir atšvietė nei tokiu būdu sukeitė (pakeitė), kai kampinių štampų tokiuose lapų brėžiniuose neturėjo būti, o lapuose Nr. 30, 31, 32, 33, 34 ir 35 įdėjo ne M. P. kampinį štampą ir parašą, kai tokių rekvizitų šiuose lapuose neturėjo būti. Tokiu kopijavimo būdu buvo suklastoti ir pateikti architekto M. P. parašai, brėžiniai ir kampiniai štampai projektuose, kurie 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Šiais veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

18.       Gavus prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą M. L. (6 t., b. l. 70-71), proceso dalyviai buvo su juo supažindinti, kaltinamajam suteikta teisė pasiruošti gynybai. M. L. gynėja pateikė prašymą perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nes, pasak kaltinamojo gynėjos, nei pareikštas kaltinimas, nei prokuroro pateiktas kaltinimo patikslinimas nėra aiškūs ir suprantami, tačiau minėtas kaltinamojo gynėjos prašymas dėl bylos grąžinimo prokurorui buvo atmes (6 t., b. l. 80-84).

19.       Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat, skundžiamą nuosprendį daro išvado, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytas aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, o nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavo pagal kitus BK straipsnius ir taip esmingai suvaržė jo teisę į gynybą.

20.       BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, be kita ko, turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje įtvirtinta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedūra.

21.       BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015).

22.       Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 255 straipsnyje nustatytos tvarkos, pakeitė Jungtinės veiklos suklastojimo būdą, t. y. nagrinėjamu atveju M. L. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis kaltinamas tuo, kad „elektroniniu būdu tikros 2011-12-21 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu sumaketavo netikrą dokumentą“, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė kitokias aplinkybes (lapų sukeitimas), kas yra akivaizdus kaltinimo ribų peržengimas. Su šiais apelianto teiginiais pagrindo sutikti nėra. Pažymėtina, kad M. L. pagal pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. jis buvo kaltinamas dviejuose epizoduose dėl netikros Jungtinės veiklos sutarties pagaminimo ir panaudojimo bei dėl suklastotų projektų pateikimo. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad M. L. dėl netikros Jungtinės veiklos sutarties pagaminimo ir panaudojimo inkriminuota veika yra tęstinė nusikalstama veika, kurios pradžia fiksuojama ne anksčiau kaip 2013 m. liepos 15 d. ir ne vėliau kaip 2014 m. sausio 28 d., elektroniniu būdu tikros 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu sumaketuojant netikrą dokumentą ir tokio netikro (pakeistame kaltinime nurodyta „suklastoto“) dokumento pateikimas, o tęsiant nusikalstamą veiką 2019 m. rugpjūčio 8 d. to paties netikro dokumento kitos versijos pateikimas (kaltinime nurodyta „tas pats tariamas dokumentas“). Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės taikomos tik tuo atveju, kai kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes reikia pakeisti iš esmės skirtingomis. Nagrinėjamu atveju nurodant teisminio nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos naujas faktines aplinkybes, t. y. kad buvo pagamintas ne suklastotas, o netikras dokumentas, bei kad tęsiant nusikalstamą veiką buvo panaudotas ne tas pats tariamas dokumentas, o to paties netikro dokumento kita versija, nereiškia, kad ši veikos faktinė aplinkybė keičiama iš esmės ir kad toks patikslinimas varžo kaltinamojo teisę į gynybą. Bendriausia prasme veikos aprašymas liko toks pats – pagamintas ir pateiktas netikras dokumentas. Taigi, apelianto nurodytos veikos faktinės aplinkybės buvo tik patikslintos, o ne pakeistos iš esmės skirtingomis, todėl šiuo atveju BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės neturėjo būti taikomos.

23.       Tuo labiau, kad bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme M. L. buvo žinomos skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos faktinės aplinkybės, jis šias faktines aplinkybes ginčijo, jam buvo suteikta teisė teikti papildomus paaiškinimus dėl nurodytų aplinkybių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis turėjo realią galimybę gintis nuo kaltinimo dėl netikros Jungtinės veiklos sutarties pagaminimo ir panaudojimo, todėl apeliaciniame skunde nurodomi baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai nepripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. 

24.       Kartu dar kartą akcentuotina, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Visgi, sutinkant su apeliacinio skundo teiginiais, lieka neaišku, kokias išvadas norėjo patvirtinti pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 15 puslapio 2 pastraipoje nurodytais argumentais, jog kaltinamasis pakeitė ne tik kaltinime minimas 2011 m. gruodžio 21 d. JVS sutarties nuostatas, bet ir kitus punktus. Kitavertus, minėtos aplinkybės nurodytos kartu su nuosprendžio motyvais ir nėra inkriminuojamos nuteistajam, tokiu būdu, M. L. kaltinimo dėl netikros Jungtinės veiklos sutarties pagaminimo ir panaudojimo aplinkybės yra ne išplečiamos, o siaurinamos. Iš esmės analogiškais argumentais atmetamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad kaltinimo ribos buvo praplėstos konstatavus, jog M. L. kitą netikro dokumento versiją per klaidą pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai, kadangi minėtos išvados padarytos vertinant įrodymus, tačiau nebuvo inkriminuotos nuteistajam bei reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

25.       Dėl teisės į gynybą

26.       Skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu M. L. nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, nors ikiteisminio tyrimo subjektai privalėjo atsižvelgti į senyvą M. L. amžių ir užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neužtikrino, kad įariamuoju M. L. būtų apklausiamas, dalyvaujant gynėjui. Tokie apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir atmestini.

27.       Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriuje, gavus 2020 m. gegužės 7 d. jungtinį pranešimą apie tai, kad, laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, Kauno miesto savivaldybei, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas galimai suklastotas projektas dėl garažų (duomenys neskelbtini), statybos. 2020 m. liepos 16 d. prokuroro nutarimu, gavus duomenų apie tai, kad M. L. gali būti susijęs su dokumentų suklastojimu bei jų pateikimu, buvo nutarta jį apklausti kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 113-114). Minėtu nutarimu buvo išaiškinta, kad M. L. gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, gali sutikti arba nesutikti būti apklausiamas kaip liudytojas, taip pat išaiškinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, kad jis turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, teisę reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. M. L. savo parašu patvirtino, jog jis susipažino su prokuroro nutarimu, savo teisėmis ir pareigomis ir pareiškė, kad sutinka būti apklausiamas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Prieš apklausiant M. L. specialiuoju liudytoju jam taip pat dar kartą buvo išaiškintos teisės ir pareigos BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, jis tai patvirtino savo paties parašu (3 t., b. l. 176), jam vėlgi buvo išaiškinta teisė turėti įgaliotąjį atstovą, tačiau šia teise M. L. nepasinaudojo, o jo parodymus užfiksavusiam vyriausiajam tyrėjui 2020 m. liepos 17 d. jis patvirtino, kad protokolą perskaitė, nurodydamas, jog protokolas surašytas teisingai (3 t., b. l. 122). Įteikus pranešimą apie įtarimą (3 t., b. l. 146-147), įtariamajam M. L. taip pat buvo įteiktas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, išaiškinant įtariajam teisę gintis pačiam ar pasirinktą gynėją, taip pat, gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą gynėją, tačiau įtairiamasis minėtame procesiniame dokumente nurodė, kad „savo asmeniniams popieriams, dokumentams niekas neišaiškino, kad reikia advokato“ (3 t., b. l. 144). Įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad parodymus duos vėliau sutarus kitą datą, kai nuodugniau bus susipažinęs su jam pateiktu įtarimu (3 t., b. l. 149). 2021 m. vasario 9 d. M. L. paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (3 t., b. l. 165), pastarasis advokato taip pat nepasikvietė, nurodė, kad „šis tyrimas yra niekinis“ (3 t., b. l. 165). Aptartos aplinkybės bei tai, jog teisminio nagrinėjimo metu, dalyvaujant kaltinamojo pasirinktai gynėjai jis davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir apklausiamas specialiuoju liudytoju, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog tik teisme M. L. suprato savo parodymų esmę, juolab, kad duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu M. L. būtų verčiamas liudyti prieš save nėra, tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Pagrindo būtinajam gynėjo dalyvavimui nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta.

28.       Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodyta, jog M. L. nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo metu gautais papildomais dokumentais. Pasak skundo autoriaus, 2020 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas į bylą pateko neaiškiomis aplinkybėmis, kadangi ant jo nėra jokios atžymos, byloje nėra jokių šių dokumentų poėmio protokolų ar protokolų, patvirtinančių, kad garažų projektai buvo pateikti savanoriškai. Tokiu būdu, pasak skundo autoriaus, bylos 4 ir 5 tome esanti medžiaga nėra teisėtais būdais gauti dokumentai, todėl negali būti vertinami kaip įrodymai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus lydraščio (2 t., b. l. 140) matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui 2020 m. gegužės 14 d. pateikti prašymų išduoti leidimą garažo statybai (duomenys neskelbtini), su pridedamu projektu originalas. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Minėti dokumentai laikyti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo pridėti prie bylos suformuojant 4 ir 5 tomus. Nors savivaldybės lydraštyje nurodyta, kad prašymai su projektais yra datuoti 2019 m. rugsėjo 8 d., tačiau tai laikytina akivaizdžiu rašymo apsirikimu, kadangi į bylą yra pateikti 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymų originalai. Šie dokumentai, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, gauti dar prieš baigiant ikiteisminį tyrimą, todėl manyti, kad jie nebuvo pateikti M. L. susipažinti, pagrindo nėra.

29.       Ginčijant skundžiamo nuosprendžio išvadas, nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kaltinamojo akto turinį, nurodant, jog pats kaltinimas yra neaiškus ir nekonkretus. Vertinama, jog dėl to gynyba buvo suklaidinta, nes nebuvo aišku, kokios faktinės aplinkybės buvo įrodinėjamos ir nuo kokio kaltinimo reikėjo gintis. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

30.       Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai yra įtvirtinti BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3, 4, 5 punktuose nurodyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą <...>, duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, baudžiamojo įstatymo straipsnį (jo dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą veiką. Visgi, vien toks baudžiamojo įstatymo normos išdėstymas nereikalauja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis būtų itin detaliai aprašytas formuluojamame kaltinime. Pareikštame kaltinime nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą iš esmės lemia tai, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodant ikiteisminio tyrimo metu nustatytą kaltininką, nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, atitinkančius konkretų BK straipsnį, t. y. iš kurių ir sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, kitos aplinkybės veikos aprašyme nurodomi tokiu tikslumu, kiek juos įmanoma nustatyti byloje surinktais duomenimis ir kiek yra būtina sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

31.       Konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje aprašant nuteistajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos reikšmingos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje įvardintos tiek, kiek buvo įmanoma nustatyti remiantis byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, spendžiant M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Toks faktinių aplinkybių išdėstymas, kaip akcentuojama nuteistojo skunde, nors ir nėra preciziškas, tačiau ir nėra ydingas. Nusikalstamų veikų aprašymo turinys iš esmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nurodyti būtinieji veikų sudėties elementai ir kitos veikų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Iš bylos tyrimo metu nustatytų ir M. L. inkriminuotų veikų aprašymo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pastarojo veiksmai, dokumentų klastojimo būdai ir apimtis yra aiškūs. Teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamų veikų aprašymai atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, atskleidžia veikų sudėties būtinus elementus ir veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Kita vertus, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagrįstumo daromos bylą nagrinėjančio teismo, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė, pašalindamas iš kaltinimo tam tikras nepasitvirtinusias aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių kaltinamojo akto trūkumų, kas būtų trukdę bylą nagrinėti teisme ir suvaržę kaltinamojo teises į gynybą. Priešingai, teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pareikštų kaltinimų ribose, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, jame pasisakydamas dėl nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Atitinkamai atsižvelgiant į proceso eigą, nors kaltinamasis ir tvirtino, kad jam pareikšto kaltinimo nesupranta, tačiau nuteistasis kartu su gynėju buvo pasiruošę procesui ir veiksmingai jame dalyvavo, ginantis nuo pareikštų kaltinimų ir pateikiant teismui savo išsamią poziciją.

32.       Dėl įrodymų vertinimo

33.       BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Nagrinėjamu atveju M. L. pareikšti kaltinimai ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas už dviejų BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų padarymą, t. y. dėl netikros Jungtinės veiklos sutarties pagaminimo ir panaudojimo bei dėl suklastotų projektų pateikimo.

34.       Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu dėl netikros Jungtinės veiklos sutarties pagaminimo ir panaudojimo, skunde akcentuoja, kad jam inkriminuoti kaltinimai tam tikrų žodžių prirašymo ar punkto pašalinimo yra neapgrįsti, kadangi minėtai pakeitimai buvo atlikti dar 2012 m. balandžio 11 d. JVS, dėl šios formuluotės visi sutarties dalyviai susitarė pasirašydami sutarties papildymą. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad 2011 m. gruodžio 21 d. 20 garažų bendrasavininkių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pastate 1G1p sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurios tikslas – garažų bendrasavininkių bendro naudojimo 1G1p objekto, bendros inžinerinės įrangos priklausančių Jungtinės veiklos sutarties dalyvių, bendros dalinės nuosavybės teise valdyti ir prižiūrėti (2 t., b. l. 96-99). Šis juridinis faktas pirmą kartą buvo įregistruotas 2011 m. gruodžio 27 d. gavus M. L. 2011 m. gruodžio 21 d. prašymą ir prie jo pateiktą 2011 m. gruodžio 21 d. JVS (2 t., b. l. 94-95). Nukentėjusieji R. N., A. G., R. S., G. C., E. Ž. (apklausta ikiteisminio tyrimo metu) nuosekliai tvirtino, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta, siekiant atsiskirti nuo kitų garažų, vėlesnių sutarties papildymų nukentėjusieji nepasirašinėjo. Nukentėjusiųjų teigimu, pagal JVS M. L. buvo įgaliotas veiki visos jungtinės veiklos narių vardu, jis sutvarkė žemės dokumentus, atskyrė nuo bendrijos, atliko žemės matavimus, padarė planus, juos įregistravo, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog Jungtinės veiklos sutarties esmė yra ta, kad Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesasis kaip rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). 2011 m. gruodžio 21 d. sudarytoje JVS 3 dalyje „Sutarties dalyvių teisės ir pareigos“ išvardijami tikslai, kuriems įgyvendinti sukurta JVS. Atitinkamai 4 dalyje „Atstovavimas“ nurodyta, kad garažų bendrasavininkių taryba įgaliotam asmeniui (nagrinėjamu atveju M. L.) paveda organizuoti Jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, talkų principu. Būtent tokius JVS sudarymo tikslus nurodė ir proceso metu apklausti nukentėjusieji. Be minėtos JVS, kurios sudarymo aplinkybės nėra ginčijamos, 2014 m. sausio 28 d. M. L. dar kartą kreipėsi su prašymu patikslinti Registre duomenis pagal pateiktą 2014 m. sausio 27 d. Jungtinės veiklos sutartį dėl 2011-12-21 ir 2012-04-11 sutarčių papildymo (2 t., b. l. 104-107). Vadovaujantis pastarąja sutartimi, 1 dalyje nurodytas „Sutarties tikslas“ yra garažų bendrasavininkų, adresu: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo 1G1p objekto, bendrosios inžinerinės įrangos, pastato priklausančio Jungtinės veiklos sutarties dalyvių, bendros dalinės nusavybės teise valdyti ir prižiūrėti, atstovauti rengiant pastato rekonstrukciją ir kitus projektus Valstybės išnuomotame žemės sklype. Tokiu būdu, galima suprasti, jog įgyvendinus pradinę JVS, kurios bendras tikslas buvo būtent suformuoti Valstybės išnuomotą žemės sklypą, bendraturčiai susitarė dėl naujo partnerystės tikslo – pastato rekonstrukcijos. Visgi, jokių duomenų, jog dėl šio tikslo iš tiesų buvo susitarta, byloje nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad minėtos sąlygos iš esmės yra susijusios su M. L. interesais, kadangi jau 2015 m. spalio 30 d. statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas (7 t., b. l. 38-42), kas patvirtina, jog būtent M. L. siekė pastato rekonstrukcijos ir ją atliko.

35.       Tai, kad „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“ yra netikras dokumentas, patvirtina ir tai, kad minėtos sutarties du paskutiniai lapai, pradedant nuo 6 dalies „Kitos sąlygos“ iki 8 dalies „Sutarties dalyvių parašai“, yra identiški pradinei 2011 m. gruodžio 21 d. dieną sudarytai Jungtinės veiklos sutarčiai, kurios originalumas nėra kvestionuojamas. Nors nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, minėtos sutarties tikrumas nebuvo tiriamas atliekant specialiuosius tyrimus, tačiau, nustačius, kad sutarties dalyvių parašai yra pridėti iš ankstesnės sutarties, toks tyrimas nėra privalomas. Tuo labiau, kad pats M. L. negalėjo pateikti sutarties originalų, nurodydamas, kad jie buvo perduoti Registrų centrui. Visgi, iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad Registrų centre saugomos tik dokumentų skaitmeninės kopijos, o dokumentų orginalai grąžinami pareiškėjui (2 t., b. l. 94-95). Pažymėtina ir tai, kad „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“ tariamai pasirašė ir I. E., nors jai priklausantį turtą 2012 m. balandžio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ji pardavė naujiems savininkams (6 t., b. l. 165-172), todėl ji „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“ pasirašyti negalėjo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas M. L. savo kaltės iš esmės taip pat neneigė, nurodydamas, kad JVS papildymas buvo padarytas 2014 m. sausio 27 d. Minėtos sutarties papildymą darė jis kompiuteriniu būdu, iš 2011 m. gruodžio 21 d. Jungtinės veiklos sutarties kompiuteriniu būdu surašė savininkų duomenis, o likusių lapų padarė kopijas ir jas pridėjo prie Jungtinės veiklos sutarties papildymo. Nors nuteistasis teigia, kad dauguma JVS pakeitimų buvo atlikti dar 2012 m. balandžio 11 d., tačiau minėtos sutarties sudarymo aplinkybės šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nėra tiriamos, kadangi M. L. nėra kaltinamos šios sutarties suklastojimu, o priešingas aiškinimas galėtų pažeisti M. L. garantuojamą teisę į gynybą, todėl išsamiau teisėjų kolegija dėl 2012 m. balandžio 11 d. JVS nepasisako. Nagrinėjamu atveju nustačius tai, kad „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“ nėra pasirašyta garažų bendrasavininkų, o pačiam nuteistajam neneigiant, jog papildymai buvo padaryti kompiuteriniu būdu, atšviečiant sutarties dalyvių parašus nuo ankstesnės sutarties, abejoti, jog netikra sutartis buvo pagaminta maketavimo būdu, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad tokie sutarties pakeitimai buvo reikalingi M. L. siekiant vystyti statybas, nes jau 2014 m. birželio 11 d. jis kreipėsi į LESTO ir identifikavo save kaip asmenį, veikiantį JVS pagrindu, užsakydamas elektros įrenginių iškėlimo projektą, nes būtent šie elektros įrenginiai buvo pastatyti ant sklypo dalies, kuriose vėliau vyko savavilinės statybos. Teritorija, kurioje M. L. pastatė neypatinguosius statinius, anksčiau priklausė elektros tiekimo linijų apsaugos zonai, tačiau būtent pagal parengtus projektus, kurie inicijuoti „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“ pagrindu, jie buvo perkelti, todėl minėtoje teritorijoje atsirado galimybė statyti naujus statinius. Minėtos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad jau 2014 m. sausio 28 d. registruojant JVS pakeitimus, M. L. siekė savanaudiškų tikslų, o būtent statyti statinius.

36.       Nors M. L. apeliaciniame skunde teigia, kad sutarties pakeitimai atitinka tikrovę, nepažeidžia asmenų teisių ir nesukelia neigiamų padarinių, tačiau tokie jo skundo argumentai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad iš bendraturčių sudarytos tarybos narių valia 2014 m. gruodžio 23 d. JVS buvo pakeista, nutraukiant M. L. įgaliojimus veikti bendraturčių vardu (1 t., b. l. 39). Nepaisant to, tarp M. L. ir kitų bendraturčių nagrinėjamose ginčuose, taip pat, kituose santykiuose su institucijomis M. L. ir toliau rėmėsi 2014 m. sausio 28 d. įregistruota sutartimi, pvz. teikdamas atsakymą dėl pareikšto ieškinio (1 t., b. l. 61-66), teikiant paaiškinimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui (1 t., b. l. 41) ir kt. Atitinkamai ir šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams V. F. J., M. T., K. K., A. K., R. A. dėl pripažinimo teisės pateikti garažų projektus derinimui, nesant gretimo sklypo naudotojų sutikimo, yra sustabdyta, kadangi kaltinimas dėl statybos projektinių dokumentų, jungtinės veiklos sutarties bei kitų dokumentų suklastojimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) yra tarpusavyje susiję, kadangi baudžiamosios bylos procesinis sprendimas gali turėti įtakos tolimesnei ieškinio dėl pripažinimo teisės pateikti garažų projektus derinimui. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad dokumento suklastojimas bei disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia reikalingą pavojingo laipsnį, kadangi šia veika daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms.

37.       Pažymėtina, kad M. L. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad to paties netikro dokumento kitą versiją 2019 m. rugpjūčio 8 d. jis pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui kartu su prašymu išduoti leidimą statyti naują statitinį žemės sklype, kam pritaria ir aukštesnės instancijos teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad susipažinus su Kauno miesto savivaldybės administracijai 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikta „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“ kopija matyti, kad ji akivaizdžiai skiriasi nuo akstesnės versijos, kas tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad tikroji nukentėjusiųjų valia sudaryti JVS papildymus išreikšta nebuvo, o nuteistasis, veikdamas prieš bendraturčių interesus, kas prieštarauja Jungtinės veiklos sutarties esmei, tokius netikrus dokumentus (skirtingą jų versiją) pateikė skirtingoms institucijoms, siekdamas patvirtinti savo įgaliojimus veikiant netikros JVS tikslui – pastato renkonstrukcijai, kurio rezultatais suinteresuotas buvo tik jis pats. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju tiek „Jungtinės veiklos sutartis 2011-12-21, 2012-04-11 ir 2014-01-27 papildymai“, tiek kita šios sutarties versija, kuri, tęsiant nusikalstamą veiką buvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijai, buvo netikri dokumentai, teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nors iš tiesų visi sutarties dalyviai ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai matyti, jog sutarties dalyvių parašai yra identiški pirminiams JVS sutarties dalyvių parašams, nesiskiria jų eiliškumo tvarka, tęsti įrodinėjimo procesą pagrindo nėra. Kartu pažymėtina, kad nors M. L. apeliciniame skunde teigia, kad jis abiejuose epizoduose buvo nuteistas už tos pačios JVS sutarties pateikimą, tačiau šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, kadangi epizode dėl suklastotų projektų pateikimo suklastotos JVS sutarties pateikimas jam nėra inkriminuotas. 

38.       Tuo tarpu nesutikdamas su jo nuteistimu dėl suklastotojų projektų pateikimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriui, M. L. taip pat nebuvo nuoseklus, todėl vadovautis jo parodymais pagrindo nėra. Pažymėtina, kad M. L. dėl suklastotų projektų iškėlė dvi versijas – vienavertus teigdamas, kad savivaldybės administracijai pateikti projektai nėra suklastoti, M. L. taip pat nurodė, kad šių projektų jis apskritai nepateikė. Tokius nuteistojo skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip pasirinktą gynybinę versiją. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui buvo pateikti du prašymai išduoti leidimą statyti naują neypatingąjį statinį - garažą, adresais: (duomenys neskelbtini), Kaune (4 ir 5 tomai). Iš teismų pateiktų prašymų originalų matyti, kad prašymų pateikėjas yra M. L., kuris prašymuose pasirašė savo parašu, nurodė prašymų pateikimo dieną – 2019 m. rugpjūčio 8 d. (4 t., b. l. 4; 5 t., b. l. 4). Taip pat, nurodyti prašymo pateikėjo duomenys, t. y. asmens kodas, mobilusis telefonas, elektronis paštas (4 t., b. l. 1, 5 t., b. l. 1). Tokiu būdu, pagrindo abejoti, kad minėtus prašymus Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė būtent M. L., nėra. Kartu pritartina, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl suklastotų projektų pateikimo, neįrodo, jog būtent M. L. suklastojo kaltinime nurodytų projektų elementus, todėl šios aplinkybės pagrįstai pašalintos iš M. L. pareikšto kaltinimo.

39.       Kaip teisingai nurodyta M. L. apeliaciniame skunde, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-547-693/2015). Iš architekto M. P. parodymų matyti, kad jo bendradarbiavimas su M. L. prasidėjo seniai, prieš 6-7 metus, kuomet M. L. kreipėsi norėdamas įteisinti savavalinę statybą. Pirmiausia 2015-2016 metais buvo pateiktas projektas, bet M. L. trūko bendraturčių sutikimo. Po kelių metų M. L. sugrįžo prie projektavimo darbų, nes gavo teismo nutartį. Vėlgi, buvo braižomas projektas, pridėti sutikimai, pats M. L. pateikė į savivaldybę derinimui ir grąžino bylą su pastabomis. Tuo metu bandė tartis su M. L. dėl atlygio, tačiau jiems susitarti nepavyko ir M. L. išėjo su projektais. Po 3-4 mėnesių jam paskambino iš savivaldybės, pasakė, kad nori pasikalbėti dėl pastabų, o nuvažiavus į savivaldybę ir apžiūrėjus projektą suprato, kad projektas yra suklastotas. Pažymėtina, kad M. P. nurodė tikslius projekto elementus, kurie yra suklastoti, nurodė, kad jis dirba ne pirmus metus, todėl žino savo stilių. Liudytojas taip pat nurodė, kad po šio įvykio bendravimas su M. L. tęsėsi, jis atėjo atsiprašyti, tartis dėl tolimesnių projektavimo darbų. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas dar kartą nurodė, kodėl kiekvienas kaltinime nurodytas projekto lapas yra suklastotas, abejoti šio liudytojo parodymais pagrindo nėra. Tuo labiau, kad liudytojo parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Pažymėtina, kad M. L. nuteistas dėl suklastoto projekto dalies „Statinio projekto pakeitimų ir papildymų pagal nepritarimo projektui motyvus aprašymas“ (4 t., b. l. 8-9; 5 t., b. l. 9-10) pateikimo, tačiau, kaip nurodė M. P., jis šių pastabų nesurašė, nes nepavyko susitarti su M. L. dėl atlygio. Liudytojo nurodytų įvykių chronologija atitinka projekto pastabų pateikimo datą. Atitinkamai susipažinus su pateiktais brėžinių kampiniais štampais taip pat matyti, kad juose yra palikta gramatinių klaidų, pvz. „individualiso“ (4 t., b. l. 33). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog kaltinime nurodyti projektų atributai yra suklastoti, o M. L., žinodamas apie kilusius nesutarimus su M. P. dėl apmokėjimo, turėdamas ankstesnį projekto variantą, kurį buvo reikalinga taisyti pagal pateiktas pastabas, žinojo, kad savivaldybės administracijai pateikiami projektai yra suklastoti ir kad projekte nurodytas architektas M. P. jų neatliko.

40.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad M. L. žinomai suklastotą dokumentą pateikė savivaldybės administracijos skyriui, įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kaip minėta, dokumento panaudojimas suprantamas kaip netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai ar pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, kad būtent M. L. yra statytojas ir vienintelis buvo suinteresuotas statybą leidžiančio dokumento išdavimu, ką kaltinamasis M. L. pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu; kad kaltinamojo M. L. pateiktuose prašymuose išduoti leidimą, kuriame buvo suklastoti architekto M. P. parašas, kampinis štampas, buvo įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, įrodo M. L. kaltę, kuri pasireiškė būtent tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad pateikia žinomai suklastotą dokumentą, kuris sukels teisines pasekmes ir taip norėjo veikti. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamojo M. L. kaltė yra pilnai įrodyta, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

41.       Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nukentėjusiųjų parodymus, teigiant, kad dėl susiklosčiusių civilinių ginčų M. L. yra apkalbamas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Akivaizdu, kad nukentėjusieji, gindami savo pažeistas teises, turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien šios aplinkybės negali patvirtinti, jog jų parodymai yra nepatikimi. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju netikrų dokumentų pagaminimo ir suklastotų projektų pateikimo faktą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – JVS sutartys, liudytojo M. P. parodymai, prašymų išduoti leidimą originalai, iš dalies paties nuteistojo parodymai. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamo nuosprendžio turiniu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo subjektai buvo objektyviai ar subjektyviai šališki. Vien tai, kad proceso dalyvis domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga, nepagrindžia ikiteisminį tyrimą atlikusio subjekto šališkumo. 

42.       Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, jog M. L. veiksmai turi būti vertinami išimtinai tik civilinio proceso normų konteskte, o ne kaip nusikalstamos veikos padarymas. Nukentėjusiųjų teisių gynimas civilinio proceso tvarka buvo apsunkintas, kadangi M. L. rėmėsi netikros Jungtinės veiklos sutarties pagrindu kilusiais teisiniais santykiai, reikėjo patikrinti įvairius duomenis, kurie vykdant sutartį paprastai netikrinami, nes šalis sieja pasitikėjimo santykiai, kaip jau minėta, civilinės bylos nagrinėjimas iki šiol yra sustabdytas. Nagrinėjamu atveju apie tai, kad M. L., gindamas savo galimai pažeistas civilines teise, rėmėsi netikrais dokumentais, tapo žinoma tik prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą – apklausiant nukentėjusiuosius, liudytojus, surenkant informaciją, o šių veiksmų garažų bendrasavininkai patys atlikti negalėjo. Todėl efektyvus nukentėjusiojo teisių gynimas tapo galimas tik baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikšmės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtis pirmiausia susijusi su valstybės baudžiamąja justicija saugoma valdymo tvarka, dokumentų teisėtu sukūrimu, panaudojimu ir apyvarta. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiųjų teisės gali būti ginamos tik civilinio proceso tvarka, yra visiškai nepagrįstos ir teisiškai nereikšmingos nagrinėjant baudžiamąją bylą.

43.       Dėl M. L. paskirtos bausmės

44.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. L. paskirta bausme, kuri vertinama kaip aiškiai per griežta, teigiama, kad M. L. yra pensininkas, vienintelės jo gaunamos pajamos yra senatvės pensija.

45.       Šiame kontekste pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. L. skirdamas bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, 97 straipsnio 1 dalyje, visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam M. L. motyvuotai paskyrė BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį pagrįstai nustatė minimalų BK 47 straipsnyje numatytiems baudos dydžiams.  Bendrindamas bausme, teismas M. L. parinko palankesnį bausmių sudėjimo bendrinimo būdą. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėti, pagrindo nėra.

47.       Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistojo M. L. amžiumi, tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas. Apeliantas šioms išimtinai nuteistojo M. L. asmenybę ir tik iš dalies apibūdinančioms aplinkybėms bando suteikti išskirtinę dominuojančią reikšmę. Pažymėtina tai, kad visoms bausmės individualizavimui reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 78 punktas). Be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį ne tik po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir prieš jos padarymą ir nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-628/2019, 8 punktas). Tuo tarpu kokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti M. L. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

48.       Dėl neturtinės žalos dydžio

49.       Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiesiems priteistais civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak skundo autoriaus, nurodyti nukentėjusiųjų patirti nepatogumai nepatvirtina neturtinės žalos dydžio ir yra susiję su proceso išlaidomis, kurios gali būti kompensuojamos iš valstybės lėšų.

50.       Bylos duomenimis nukentėjusieji A. G., R. N., G. C., E. Ž., R. S. iki įrodymų tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 120). Nukentėjusieji prašė priteisti iš M. L. po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniuose ieškiniuose patirtą neturtinę žalą visi argumentavo ir tuo, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji buvo eilę metų apgaudinėjami, patyrė psichologinį stresą bei diskomfortą, jog kaltinamasis, prisidengdamas nukentėjusiuoju, veikė savanaudiškais tikslais. Nukentėjusieji taip pat nurodė, kad M. L. teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, dėl ko nukentėjusieji susidūrė su nepatogumais, teisminiai procesai neigiamai atsiliepė nukentėjusiųjų emocinei būsenai.

51.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra priteisiama už konkrečią padarytą nusikalstamą veiką, o ne už visus nesutarimus su M. L.. Šiuo konkrečiu atveju M. L. yra pripažintas kaltu, padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad rūpesčiai dėl civilinių bylų nėra M. L. nusikalstamos veikos tiesioginė pasekmė, dėl ko nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius sumažino. Tokiam vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, kad dėl M. L. padaryto nusikaltimo nukentėjusieji (civiliniai ieškovai) patyrė nepatogumus, išgyvenimus, kurie pasireiškė tame tarpe ir bendravimu su teisėsaugos ir kitomis valdžios institucijomis ir šie išgyvenimai yra susije su neturtine žala, o ne proceso išlaidomis bei sprendžia, kad 200 Eur piniginė kompensacija kiekvienam iš nukentėjusiųjų yra tinkama kompensuoti jų patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                         Danutė Giačaitė                    

                                                                                                                             Daiva Jankauskienė

                                                                                                                             Arūnas Paštuolis