Civilinė byla Nr. e2A-2285-565/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22642-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.3; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos pasaulis“ bei trečiojo asmens ribotos atsakomybės bendrovės „Chaikovskij AB“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos paslaugos“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kvebekas“, uždaroji akcinė bendrovė „Reteka“, ribotos atsakomybės bendrovė „Chaikovskij AB“.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilogus“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Logistikos paslaugos“ (toliau – atsakovė) 7 750 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 196 Eur palūkanų, 8,238 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. tarp trečiųjų asmenų UAB „Reteka“ (toliau – „Reteka“)  ir UAB „Kvebekas“ (toliau – „Kvebekas“) buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, kurios pagrindu „Kvebekas“ įsipareigojo pervežti krovinį – medienos gaminius (toliau – Krovinys) – maršrutu Žlobinas (Baltarusija) – Kaunas (Lietuva) (toliau – Sutartis 1). 2022 m. gegužės 27 d. tarp „Kvebeko“ ir atsakovės buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. KPS 2022-23, kurios pagrindu atsakovė įpareigojo Krovinį pervežti maršrutu Žlobinas (Baltarusija) – Kaunas (Lietuva) (toliau – Sutartis 2). Sutartyje 2 nustatyta, kad Krovinio pakrovimo data – 2022 m. gegužės 30 d., o pristatymo data – 2022 m. birželio 3 d. Krovinio pristatymo data buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 4 d. turėjo įsigalioti 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje draudimo, nustatytas draudimas iš Baltarusijos į Europos Sąjungą importuoti medienos gaminius. 

3.       2022 m. gegužės 30 d. atsakovė į Krovinio pakrovimo vietą atsiuntė automobilį, Krovinys buvo pakrautas ir atsakovė pradėjo Krovinį vežti. Tačiau Krovinys į paskirties vietą Lietuvoje pristatytas nebuvo. Nėra duomenų, kad automobilis su Kroviniu būtų kirtęs Lietuvos sieną. Duomenų apie Krovinio buvimo vietą ir aplinkybes, dėl kurių Krovinys nebuvo pristatytas į paskirties vietą, iš atsakovės nepavyko gauti.

4.       Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio 1 dalį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal Sutartį 1 Krovinio vežimo užsakovė yra „Reteka“, o vežėjas –„Kvebekas“, kuris pagal Sutartį 2 Krovinio vežimą perdavė atsakovei.

5.        „Reteka“ kreipėsi į „Kvebeką“ su pretenzija atlyginti Krovinio vertę ir kitas su Krovinio praradimu susijusias išlaidas, iš viso 7 750 Eur. „Kvebekas“ 2022 m. liepos 13 d. sumokėjo „Retekai“ 7 750 Eur.

6.       2022 m. rugsėjo 12 d. „Kvebekas“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09/12/1 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria ieškovė iš „Kvebeko“ perėmė 7 750 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, kylančią iš Sutarties 2. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovei išsiuntė pranešimą Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir skolos Naujajam Kreditoriui sumokėjimo (toliau – Pranešimas dėl reikalavimo perleidimo), kuriuo informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą ir atsakovės pareigą sumokėti ieškovei 7 750 Eur. Atsakovė 7 750 Eur ieškovei nesumokėjo.

7.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

8.       Atsakovė nurodė, kad „Kvebekas“ dėl Krovinio pervežimo derėjosi ne su atsakove, o su trečiuoju asmeniu Baltarusijos ribotos atsakomybės bendrove (toliau – RAB) „Chaikovskij AB“ (toliau – „Chaikovskij“). Susirašinėdami Cargo.lt platformoje, „Kvebeko“ direktorius J. M. ir „Chaikovskij“ vadybininkė N. B. susitarė dėl visų esminių Krovinio pervežimo sąlygų. „Chaikovskij“ sutiko pervežti Krovinį tik gavus „Kvebeko“ pažadą, kad tuo atveju, jeigu iki 2022 m. birželio 4 d. automobilis su Kroviniu dėl prognozuojamo ilgo krovininių automobilių laukimo Baltarusijos - Lietuvos pasienyje įvažiuoti į Lietuvą nespės, Krovinio deklaracijoje bus pakeisti Krovinio prekės kodai. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, nebuvo susitarta dėl ieškovės nurodytos Krovinio pristatymo datos – 2022 m. birželio 3 d. Iki „Chaikovskij“ pradėjus faktiškai vežti Krovinį, „Kvebekas“ nebuvo pateikęs raštiško Krovinio pervežimo užsakymo, nors „Chaikovskij“ ne kartą to prašė. Sutarties 2 tekstas „Chaikovskij“ buvo pateiktas tik 2022 m. birželio 3 d., kai Krovinys jau buvo atgabentas į Baltarusijos - Lietuvos pasienį.

9.       Kadangi dėl taikomų tarptautinių sankcijų Baltarusijos bankai negali gauti užsienio valiutos, J. M. ir N. B. susitarė, kad atsiskaitymo už Krovinio vežimą tikslu Sutartis 2 bus pasirašyta su atsakove.

10.       „Chaikovskij“, vykdydama susitarimą su „Kvebeku“ dėl Krovinio pervežimo, sudarė susitarimą dėl Krovinio vežimo su RAB „Apanastrans“ (toliau – „Apanastrans“), turėjusia vežti Krovinį Baltarusijos teritorijoje, ir su UAB „Breito“ (toliau – „Breito“), turėjusia vežti Krovinį Lietuvos teritorijoje. „Breito“ Kroviniui vežti pasitelkė tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 3 (toliau – CMR važtaraštis) nurodytą vežėją UAB „Daugintra“ (toliau – „Daugintra“).

11.       Po Sutarties 2 pasirašymo Krovinio gabenimą toliau koordinavo „Chaikovskij“. „Chaikovskij“ 2022 m. birželio 5 d. ir 7 d. informavo „Kvebeką“, kad eilėje įvažiuoti į Lietuvą laukia daug transporto priemonių, ir paprašė „Kvebeko“ tolimesnių instrukcijų dėl Krovinio gabenimo, tačiau „Kvebekas“ instrukcijų nepateikė. „Chaikovskij“ 2022 m. birželio 6 d. ir 8 d. teikė informaciją apie Krovinio gabenimą Krovinio užsakovei / gavėjai „Retekai“, nurodydama, kad Krovinys kirto Baltarusijos sieną ir juda link Lietuvos sienos. „Kvebekas“ 2022 m. birželio 11 d. pasiteiravo, ar Krovinys kirto Lietuvos sieną. Gavęs neigiamą atsakymą, „Kvebekas“ tolesnių instrukcijų dėl Krovinio vežimo nepateikė. Tik gavęs informaciją, kad Krovinys nebuvo įleistas į Lietuvą, „Kvebekas“ nurodė, kad Krovinį reikia grąžinti. „Chaikovskij“ informavo „Kvebeką“ ir „Reteką“, kad Krovinys yra saugomas „Chaikovskij“ teritorijoje, esančioje Smargainiuose,  Baltarusijoje, ir paragino Krovinį atsiimti.

12.       Atsakovė prašė teismą ex officio konstatuoti, kad Sutartis 2 yra apsimestinis sandoris, ir pripažinti, kad tikroji Sutarties 2 šalis – vežėjas – yra „Chaikovskij“.

13.       „Chaikovskij“ su ieškiniu nesutiko.

14.       „Chaikovskij“ pritarė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytoms aplinkybėms dėl Sutarties 2 sudarymo su atsakove aplinkybių.

15.       „Chaikovskij“ nurodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. susitarus su „Kvebeku“ dėl esminių Krovinio vežimo sąlygų, buvo žinoma, kad taikomos tarptautinės sankcijos gali turėti įtakos finansinių operacijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos bankų vykdymui. Siekdama, kad „Kvebeko“ mokamas užmokestis už Krovinio gabenimą nebūtų užlaikytas, papildomai apmokestintas arba iš esmės taptų neįmanomas, „Chaikovskij“ Krovinio vežimo sutartiniuose santykiuose vežėju paprašė nurodyti atsakovę. „Kvebekas“, žinodamas, dėl kokių priežasčių Krovinys galėjo būti nepristatytas į Lietuvą gavėjai „Retekai“, prisiėmė su Krovinio vežimu susijusią riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek „Retekai“, tiek „Kvebekui“ buvo žinoma apie nuo 2022 m. birželio 4 d. įsigaliojančias tarptautines sankcijas Kroviniui, taip pat buvo žinoma viešojoje erdvėje esanti informacija apie itin dideles krovininių automobilių eiles įvažiuoti į Lietuvą. „Reteka“ ir „Kvebekas“ ne tik prisiėmė riziką dėl Krovinio neįleidimo į Lietuvą, bet ir planavo imtis teismui neatskleistų veiksmų, kad būtų pakeisti Krovinio prekės kodai ir Krovinys būtų įleistas į Lietuvą po 2022 m. birželio 3 d. Be to, „Kvebekas“ prisiėmė riziką Sutartyje 2 nurodyti ne faktinį vežėją – „Chaikovskij“, o statytinį – atsakovę. Kita vertus, atsakovė sutiko būti Sutartyje 2 nurodyta kaip sutarties šalis – vežėjas, siekdama „Chaikovskij“ padėti apeiti tarptautines sankcijas dėl atsiskaitymų per Baltarusijos bankus ribojimų. Byloje taip pat nekilo ginčas dėl to, kad ieškovė konsultavo tiek „Reteką“, tiek „Kvebeką“ dėl pretenzijų teikimo atsakovei dėl Krovinio vertės atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta kaip tarpusavyje koordinuotų ieškovės, „Retekos“ ir „Kvebeko“ veiksmų pasekmė.

18.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Byloje nėra ginčo, kad Krovinys nebuvo pristatytas  dėl nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių, kurių vežėjas (nepriklausomai nuo to, kuris subjektas – atsakovė ar „Chaikovskij“ – būtų laikomas vežėju) negalėjo išvengti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Krovinys buvo pakrautas Sutartyje 2 numatytu terminu, taip pat nėra ginčo dėl to, kad Krovinys nebuvo įleistas į Lietuvą dėl nuo 2022 m. birželio 4 d. Kroviniui taikomų tarptautinių sankcijų.  Nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė ar „Chaikovskij“ būtų galėję imtis kokių nors teisėtų priemonių, kad Krovinys būtų įleistas į Lietuvą po 2022 m. birželio 3 d. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra nustatytas CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas atleisti atsakovę ar „Chaikovskij“ nuo atsakomybės už Krovinio nepristatymą, atitinkamai, yra pagrindas spręsti, kad „Kvebekas“ neturi reikalavimo teisės į atsakovę, todėl negalėjo jos perduoti ieškovei Reikalavimo perleidimo sutartimi.  

19.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi iš esmės buvo siekiama prievolių, kylančių iš Sutarties 2 dėl sankcionuojamo Krovinio vežimo, vykdymo, kurio vežimas dėl taikomų tarptautinių sankcijų turėjo būti sustabdytas, konstatavo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalis).

20.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. 

21.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, konstatavo, kad geros moralės neatitinka visų byloje dalyvavusių asmenų veiksmai, kuriais jie sąmoningai siekė apeiti (išvengti) taikomas tarptautines sankcijas, todėl nusprendė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti pačioms šalims. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      į bylą pateiktas „Chaikovskij“ vadybininkės N. B. ir „Kvebeko“ vadovo J. M. susirašinėjimas patvirtina aplinkybę, kad N. B. nurodė J. M. Sutartyje 2 vežėju nurodyti atsakovę. „Kvebekui” nekilo jokių įtarimų, jog N. B. atstovauja ir atsakovę. Tiek ikisutartinių santykių metu, tiek pasirašant Sutartį 2 nebuvo susitarimų, kad Sutartis 2 sudaroma su atsakove dėl to, kad būtų apeitos atsiskaitymams per Baltarusijos bankus taikomos tarptautinės sankcijos;

22.2.                      Sutartį 2 „Kvebekas“ sudarė su atsakove. Atsakovė išrašė „Kvebekui“ sąskaitą už Krovinio vežimą pagal Sutartį 2. „Kvebekas“ 2022 m. birželio 13 d. ir 13 d. el. laiškais kreipėsi į atsakovę su reikalavimu paaiškinti, kur yra Krovinys. Vėliau „Kvebekas“ kreipėsi į atsakovę su 2022 m. liepos 22 d. pretenziją dėl prarasto Krovinio ir nuostolių atlyginimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sutartis 2 buvo sudaryta tarp „Kvebeko“ ir atsakovės, o ne tarp „Kvebeko“ ir „Chaikovskij“;

22.3.                      Atsakovė Sutarties 2 pagrindu prisiėmė prievolę Krovinį iki 2022 m. birželio 3 d. pristatyti Krovinio gavėjui į Kauną. Sutarties 2 šalims buvo žinoma, kad nuo 2022 m. birželio 4 d. medienos gaminiai į Lietuvą nebus įleidžiami. Taigi atsakovė prisiėmė riziką iki nurodytos datos pristatyti Krovinį į Lietuvą, tačiau to neįvykdė. Šioje byloje neįrodyta, kad Krovinys buvo prarastas dėl netinkamų „Kvebeko“ nurodymų;

22.4.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, „Kvebekas“‘ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę. Atsakovė prarado „Retekos“ krovinį, už kurį „Kvebekas“ kompensavo „Retekai“. Kadangi „Kvebekas” turėjo finansinį reikalavimą į atsakovę pagal Sutartį 2, tarp ieškovės ir „Kvebeko“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti. Reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidžia jokių imperatyvių įstatymo normų, todėl negalėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia;

22.5.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad visų byloje dalyvaujančių asmenų elgesys buvo nukreiptas į bandymą išvengti (apeiti) tarptautines sankcijas. Šiuo atveju nesąžiningos yra tik atsakovė ir „Chaikovskij“.

23.       Atsakovė ir „Chaikovskij“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutarta nepaskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų, ir atsakovei bei „Chaikovskij“ priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1.                      pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra palankus atsakovei ir jos pusėje veikusiai „Chaikovskij“, todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos;

23.2.                      pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė ir „Chaikovskij“ savo veiksmais sąmoningai siekė išvengti taikomų tarptautinių sankcijų, sugretino du skirtingus sankcijų tipus – ekonomines sektorines sankcijas medienai ir individualias sankcijas konkretiems asmenims pagal Europos Sąjungos patvirtintą sąrašą bei tokiu būdu priėjo prie neteisingos išvados, kad šalių vidinis susitarimas verslo procesų (tame tarpe ir tarpusavio atsiskaitymų) optimizavimo tikslais sudaro prielaidas teisės pažeidimui tarptautinių sankcijų kontekste kilti. Tiek atsakovė, tiek „Chaikovskij“ savo procesinėmis teisėmis byloje naudojosi tinkamai, nepažeisdamos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tuo tarpu ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą.  

24.       Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė.

27.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nustatytas išimtis. 322 straipsnyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.

28.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Todėl ieškovės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

1.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 27 d. „Reteka“ ir „Kvebekas“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. RET 2022-05, kuria „Kvebekas“ įsipareigojo pervežti krovinį – medienos gaminius (Krovinys) – maršrutu Žlobinas (Baltarusija) - Kaunas (Lietuva) (Sutartis 1). 2022 m. gegužės 27 d. „Kvebekas“ ir atsakovė sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. KPS 2022-23, kuria atsakovė įpareigojo Krovinį pervežti maršrutu Žlobinas (Baltarusija) - Kaunas (Lietuva) (Sutartis 2). Sutartyje 2 nustatyta, kad Krovinio pakrovimo data yra 2022 m. gegužės 30 d., o pristatymo data – 2022 m. birželio 3 d. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 3 (CMR važtaraštis) nurodyta, kad Krovinio gavėjas – „Reteka“, faktiniai Krovinio vežėjai – „Apanastrans“ ir „Daugintra“, krovinį „Apanastrans“ priėmė vežti 2022 m. gegužės 30 d. Krovinys gavėjui pristatytas nebuvo, nes dėl Kroviniui 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje draudimo, taikomų sankcijų Krovinys nebuvo įleistas į Lietuvą.

2.       „Reteka“ kreipėsi į „Kvebeką“ su pretenzija atlyginti Krovinio vertę ir kitas su Krovinio praradimu susijusias išlaidas, iš viso 7 750 Eur. „Kvebekas“ 2022 m. liepos 13 d. sumokėjo „Retekai“ 7 750 Eur.  

3.       2022 m. rugsėjo 12 d. „Kvebekas“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09/12/1 (Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria ieškovė iš „Kvebeko“ perėmė 7 750 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, kylančią iš Sutarties 2.   

4.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl 7 750 Eur žalos, patirtos atsakovei nepristačius Krovinio pagal Sutartį 2, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas atleisti atsakovę ar atsakovės nurodytą tikrąją Sutarties 2 šalį – „Chaikovskij“ – nuo atsakomybės už Krovinio nepristatymą į Lietuvą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo siekiami prievolių, kylančių iš Sutarties 2 dėl sankcionuoto Krovinio vežimo, vykdymo.

5.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

6.       Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-141/2015).

7.       Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003, kt.).

8.       Taigi, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, visų pirma reikia nustatyti, ar „Kvebekas“ turėjo reikalavimo teisę pagal Sutartį 2 dėl nuostolių dėl Krovinio nepristatymo į Lietuvą atlyginimo.

9.       2022 m. kovo 3 d. įsigaliojo 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje draudimo (toliau – Reglamentas Nr. 2022/355). Reglamento Nr. 2022/355 1 straipsniu 2006 m. gegužės 18 d. Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006) buvo papildytas 1o straipsniu.

10.       Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2022 m. kovo 2 d., arba papildomų sutarčių, reikalingų minėtoms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2022 m. birželio 4 d.

11.       2022 m. balandžio 1 d. buvo atliktas Reglamento Nr. 2022/355 klaidų ištaisymas, nurodant, kad naujo 1o straipsnio 2 dalis yra: „2. 1 dalyje nustatytais draudimais nedaromas poveikis sutarčių, sudarytų iki 2022 m. birželio 4 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2022 m. kovo 2 d.“, o turi būti: „2. 1 dalyje nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2022 m. kovo 2 d., arba papildomų sutarčių, reikalingų minėtoms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2022 m. birželio 4 d.“.

12.       Europos Komisijos parengto konsoliduoto leidinio „Suvestiniai DUK apie Tarybos reglamento Nr. 833/2014 ir Tarybos reglamento Nr. 269/2014 įgyvendinimą“ (https://finance.ec.europa.eu/document/download/66e8fd7d-8057-4b9b-96c2-5e54bf573cd1_en?filename=faqs-sanctions-russia-consolidated_en.pdf) A dalies 3 skyriuje „Sutarčių ir reikalavimų vykdymas“ nurodyta, kad papildoma sutartis laikytina tokia, kuri yra būtina pagrindinės sutarties vykdymui (pvz., draudimo, finansavimo sutartis); nėra leidžiamas naujų sutarčių sudarymas po 2022 m. kovo 2 d., jei tokios sutartys laikytinos pagrindinėmis; pagrindinės sutarties pratęsimas laikomas nauja sutartimi ir nepatenka į „papildomos sutarties“ apibrėžimą; draudžiamas sutarčių atnaujinimas. Europos Komisijos leidinio „Suvestiniai DUK apie Tarybos reglamento Nr. 833/2014 ir Tarybos reglamento Nr. 269/2014 įgyvendinimą“ preambulėje nurodyta, kad pagal analogiją DUK taip pat taikomi Tarybos reglamentui (EB) Nr. 765/2006.

13.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Krovinys pateko į Reglamento Nr. 765/2006 X priede nurodytus medienos gaminius, kuriems taikomi Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalyje nustatyti vežimo, eksporto ir importo draudimai.

14.       Taigi, Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai galiojo sutartims, sudaromoms po 2022 m. kovo 2 d., jei tos sutartys nėra papildomos sutartys. Sutartis 2 nėra papildoma sutartis, t. y. sutartis, susijusi su ankščiau sudarytos sutarties vykdymu. Sutartimi 2 buvo susitarta vežti iš Baltarusijos į Lietuvą eksportuojamą Krovinį, kai tiek Krovinio vežimas Sutartyje 2 nurodytu maršrutu, tiek Krovinio importas į Lietuvą po 2022 m. kovo 2 d. buvo draudžiami. Sutartis 2 buvo sudaryta 2022 m. gegužės 27 d., t. y. po 2022 m. kovo 2 d., todėl Sutartis 2 negalėjo būti sudaryta, nepaisant to, kad Krovinys pagal Sutartį 2 į Lietuvą turėjo būti pristatytas 2022 m. birželio 3 d.

15.       Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų (toliau – TSĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, - tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja.

16.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas Sutartį 2 ex officio pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnio ir  TSĮ 7 straipsnio 1 dalies normoms.

1.       CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. 

2.       Byloje nėra duomenų, kad Sutartyje 2 nurodytos šalys būtų atlikusios tarpusavio mokėjimus. Sutartyje 2 nurodytas Krovinys buvo perduotas faktiniam vežėjui „Apanastrans“, tačiau, pagal bylos duomenis, Krovinio neįleidus į Lietuvą, Krovinys yra saugomas „Chaikovskij“ teritorijoje, esančioje Smargainyje, Baltarusijoje. „Chaikovskij“ apie Krovinio saugojimo faktą ir vietą informavo tiek krovinio savininkę „Reteką“, tiek „Kvebeką“ ir padargino Krovinį atsiimti. Duomenų apie tai, kad buvo / yra sudarytos kliūtys Krovinį atsiimti, byloje nėra. Todėl, pripažinus Sutartį 2 negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, dėl restitucijos nėra sprendžiama.

3.       Pripažinus Sutartį 2 negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, Krovinio vežimui ir atsakomybei už Krovinio nepristatymą į Lietuvą nėra taikomos CMR nuostatos, taip pat nėra pagrindo spręsti dėl atsakovė prašymo ex officio konstatuoti, kad Sutartis 2 yra apsimestinis sandoris, ir pripažinti, kad tikroji Sutarties 2 šalis – vežėjas – yra „Chaikovskij“.

4.       CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

5.       Nagrinėjamu atveju „Kvebekas“, žinodamas / turėdamas žinoti, kad Sutarties 2 sudarymas po 2022 m. kovo 2 d. nėra leidžiamas, sudarė Sutartį 2, kuria užsakė pervežti į Lietuvą sankcionuojamą Krovinį. Nors Sutartyje 2 nurodyta Krovinio pristatymo į Lietuvą data yra 2022 m. birželio 3 d., ši data, vertinant Reglamento Nr. 765/2006  1o straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų kontekste, nėra reikšminga, nes, kaip jau minėta, pagal Reglamento Nr. 765/2006  1o straipsnio 2 dalį, 1o straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai taikomi sutartims, sudaromoms po 2022 m. kovo 2 d. Be to, kaip matyti iš pateikto „Kvebeko“ vadovo J. M. ir N. B. susirašinėjimo, „Kvebekui“ buvo žinoma, kad Krovinys dėl didelių krovininių automobilių eilių Baltarusijos - Lietuvos pasienyje, tikėtina, 2022 m. birželio 3 d. nebus pristatytas į paskirties vietą Lietuvoje. Tačiau „Kvebekas“ vis tiek užsakė Krovinį vežti, dar daugiau, nurodė tęsti Krovinio vežimą į Lietuvą ir po 2022 m. birželio 3 d., teigdamas, kad, Krovinio nespėjus įvežti į Lietuvą iki 2022 m. birželio 3 d., bus pakeistas produkcijos kodas, t. y. galimai atlikti neteisėti veiksmai sankcionuotą Krovinį formaliai padarant nesankcionuotu.

6.       Taigi, Krovinys į Lietuvą Krovinio gavėjui nebuvo pristatytas dėl „Kvebeko“ kaltės, todėl nėra pagrindo „Kvebekui“ reikalauti žalos atlyginimo už Krovinio nepristatymą į Lietuvą iš atsakovės.

7.       Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises. Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Pradinis kreditorius gali perleisti naujajam kreditoriui tik tokį reikalavimą, į kurį pats turi teisę ir kurį pats gali įgyvendinti. Kitaip tariant, pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi gali perduoti naujajam kreditoriui tik tai, į ką pats turi teisę, ir negali perduoti daugiau, negu pats gali reikalauti, ir, atitinkamai, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2011).

8.       Pripažinus, kad „Kvebekas“ turėjo reikalavimo teisės pagal Sutartį 2 dėl nuostolių dėl Krovinio nepristatymo į Lietuvą atlyginimo, nebuvo galimas ir šios teisės perleidimas ieškovei Reikalavimo perleidimo sutartimi.

9.       Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo tuo pagrindu, kad „Kvebekas“ neturėjo reikalavimo teisės pagal Sutartį 2 dėl nuostolių dėl Krovinio nepristatymo į Lietuvą atlyginimo, atitinkamai, nebuvo galimas ir šios teisės perleidimas ieškovei Reikalavimo perleidimo sutartimi.

10.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ex officio pripažino Reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ar gerai moralei, nustatęs, kad ieškovei, iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo konsultavusiai „Kvebeką“ dėl galimybės gauti žalos atlyginimą pagal Sutartį 2 dėl Krovinio nepristatymo į Lietuvą, buvo žinoma/turėjo būti žinoma dėl draudimo vežti Krovinį į Lietuvą galiojimo.

11.       Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, nutarė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir kiekvienam iš dalyvaujančių byloje asmenų palikti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visų byloje dalyvaujančių asmenų elgesys buvo nukreiptas į siekį išvengti (apeiti) tarptautines sankcijas, o ieškovės ir „Kvebeko“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis prieštaravo viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalys, kurios tarpusavio santykiuose nesielgia sąžiningai, negali tikėtis, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos.

12.       Nėra pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

13.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

14.       Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).

15.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, nenurodė, koks atsakovės ar „Chaikovskij“ procesinis elgesys CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme buvo netinkamas, sudarantis pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymą grindė nesąžiningu byloje dalyvaujančių asmenų elgesiu siekiant išvengti (apeiti) tarptautines sankcijas, t. y. sudarant ir vykdant susitarimą dėl Krovinio vežimo iš Baltarusijos į Lietuvą, taip pat ieškovės ir „Kvebeko“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties prieštaravimu viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis, buvusi pagrindu ieškovei pareikštą ieškinį, buvo sudaryta kaip tarpusavyje koordinuotų ieškovės, „Retekos“ ir „Kvebeko“ veiksmų pasekmė, kurios tikslas buvo išspręsti situaciją, neįvežus į Lietuvą sankcionuojamo Krovinio. Tačiau dalyvaujančių byloje asmenų susitarimai sudarant ir vykdant sutartis dėl Krovinio vežimo iš Baltarusijos į Lietuvą, taip pat Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas yra šalių materialiniai teisiniai santykiai, tai nėra dalyvaujančių byloje šalių procesinis elgesys, lėmęs šios bylos proceso inicijavimą ir baigtį, trukmę, bylinėjimosi išlaidų dydį, kt. Nagrinėjamu atveju į teismą su nepagrįstu ieškiniu kreipėsi ieškovė. Kaip nurodyta ankščiau, pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks atsakovės ar „Chaikovskij“, veikusio atsakovės pusėje, procesinis elgesys nebuvo tinkamas, sudarantis pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, tokio elgesio nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

16.       Todėl pirmosios instancijos teismui, atmetus ieškovės ieškinį, nebuvo pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir nepriteisti atsakovei ir „Chiakovskij“ jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovės ir „Chaikovskij“ bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis). Atitinkamai, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)paskirstymo ir priteisti iš ieškovės atsakovei bei „Chaikovskij“ jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, taip pat atitinkamai perskirstyti valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą byloje patyrė 3 876,03 Eur bylinėjimosi išlaidas. „Chaikovskij“ pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą byloje patyrė 1 391,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteisiamos iš ieškovės atsakovei ir „Chaikovskij“.  

18.       Atitinkamai keičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistos iš visų dalyvaujančių byloje asmenų, panaikinant sprendimo dalis priteisti valstybei iš atsakovės ir „Chaikovskij“ po 22,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir iš ieškovės bei ieškovės pusėje veikusių trečiųjų asmenų „Retekos“ ir „Kvebeko“ valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį padidinant iki 37,63 Eur iš kiekvieno.

19.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei neatlyginamos. Atsakovė ir „Chaikovskij“ nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria :

pripažinti niekine ir negaliojančia 2022 m. gegužės 27 d. vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. KPS 2022-23, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Kvebekas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos paslaugos“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 10 sprendimą dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, juridinio asmens kodas 301425587, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos paslaugos“, juridinio asmens kodas 302439376, naudai 3 876,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, juridinio asmens kodas  301425587, trečiojo asmens Baltarusijoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Chaikovskij  AB“, juridinio asmens kodas 590336664, naudai 1 391,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, juridinio asmens kodas 301425587, į valstybės biudžetą 37,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kvebekas“, juridinio asmens kodas 304742703, į valstybės biudžetą 37,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Reteka“, juridinio asmens kodas 305291395, į valstybės biudžetą 37,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 10 sprendimą dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                       Rūta Burdulienė

                                                               Ramunė Mikonienė

                                                           Rosita Patackienė