Civilinė byla Nr. A2-1280-343/2013

(Proceso Nr. 2-21-3-01241-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 122.4;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. V. su prašymu dėl proceso atnaujinimo (b.l. 134-166, t. 5) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012 nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/212 pateikti dalyje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-455(11), 1988 m. rugsėjo 2 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte, 1994 m. rugsėjo 27 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte ir 1994 m. liepos 8 d. Sodo teisinio registravimo išvadoje Nr. 3-95 bei panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą ieškinį patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi (b.l. 129-136, t. 6) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir priteisė iš pareiškėjos G. V. suinteresuotam asmeniui J. Č. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta aplinkybė, kad „iš liudytojų parodymų nustatyta, kad aktas buvo surašytas 2009-05-27“ nurodė, kad tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veikų pasekmių, todėl, kol pareiškėjos nurodyta aplinkybė nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ji laikytina neturinčia esminės reikšmės bylai. Kadangi pagal BPK 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas, tik jis gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta ir nuspręsti, kad kaltinamasis tikrai yra kaltas dėl tos veikos padarymo, todėl ikiteisminio tyrimo metu atliekami veiksmai nelaikyti baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11K-455(11) yra ikiteisminio tyrimo dalis ir šiuo metu nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kadangi minėtoje išvadoje nurodyta pareiškėjos aplinkybė dėl datos suklastojimo buvo nagrinėta priimant Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir yra atmesta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Kadangi 1988 m. rugsėjo 2 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte, 1994 m. rugsėjo 27 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte esantys įrašai nei patvirtina, nei paneigia svarbių prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenų, nes tai yra tik neaišku kieno užfiksuota pastatų inventorizacijos atliktų darbų akte nurodyta informacija, teismas sprendė, kad nurodyta aplinkybė nelaikytina turinčia esminės reikšmės bylai. Teismas nurodė, kad 1994 m. liepos 8 d. Sodo teisinio registravimo išvadoje Nr. 3-95 esantys duomenys tik patvirtina teismo sprendimu nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjos žemės sklypas yra 576 kv.m. ploto ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, suteikiančia teisę atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja su specialisto išvada ir pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktais susipažino 2012 m. gegužės 17 d., sprendė, kad pareiškėja turėjo galimybę ir pakankamai laiko pateikti minėtus dokumentus apeliacinį skundą nagrinėjusiam teismui, dėl ko manė nesant pagrindo teigti, kad teismas, vertindamas šias aplinkybes, padarė esminę klaidą. Teismas nurodė, kad, priimant procesinius sprendimus byloje, UAB „Geomatininkų grupė“ 2013 m. sausio 23 d. žemės sklypo schema M1:500 ir 2013 m. sausio 23 d. žemės sklypo schema M1:500 neegzistavo, šių aplinkybių nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, todėl sprendė, kad jos negali būti laikomos pagrindu atnaujinti procesą byloje, kadangi tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri galėjo įtakoti teismo sprendimo esmės. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyti faktai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, galėjo Kauno apygardos teismui pateikti įrodymus, susijusius su Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-455(11), 1988 m. rugsėjo 2 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte, 1994 m. rugsėjo 27 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktais. Teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl jos užimtumo teisminiuose procesuose bei ikiteisminiame tyrime, dėl ko, pareiškėjos teigimu, ji anksčiau negalėjo pateikti minėtų duomenų teismui, nelaikė svarbia priežastimi praleistam terminui prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 2-23, t. 7) pareiškėja prašo panaikinti 2013 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.    Teismas nepagrįstai sprendė, jog kol ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė apie tai, kad „iš liudytojų parodymų nustatyta, kad aktas buvo surašytas 2009-05-27“ nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ji neturi esminės reikšmės bylai. 2012 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, į CPK 177 straipsnio 3 dalyje numatytą įrodinėjimo priemonių apribojimo taisyklės taikymo sferą nepatenka, o kadangi teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą gali naudoti visas įrodinėjimo priemones, laikytina, kad nustatytos aplinkybės reikšmingumas bylai negali būti priklausomas nuo jos patvirtinimo. Teismas, spręsdamas, kad nutarime nurodyti duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe tik dėl jos nepatvirtinimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą sampratą, kas laikytina naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, taip pažeisdamas proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias normas, o konkrečiai CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią pripažįstama, kad kituose baudžiamojo proceso tvarka priimtuose procesiniuose sprendimuose gali būti nustatytos aplinkybės, kurios yra bylos proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o taip pat, kad proceso atnaujinimo klausimo negalima spręsti formaliai.

2.    Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad 1988 m. rugsėjo 20 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte ir 1994 m. rugsėjo 27 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte esantys įrašai kaip nurodoma suinteresuoto asmens (atsakovo) J. Č. atsiliepime nei patvirtina, nei paneigia svarbių prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenų, kadangi tai yra tik neaišku kieno užfiksuota pastatų inventorizacijos atliktų darbų akte nurodyta informacija, nevykdė teismo prievolės ir nevertino pateiktų įrodymų, o vadovavosi suinteresuoto asmens pateiktu paaiškinimu. Kadangi minėti dokumentai yra surašyti kompetentingų institucijų darbuotojų, teismas nepagrįstai nurodė, kad jie yra surašyti neaišku kieno. Teismas nurodytos aplinkybės nevertino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta, dėl ko skundžiama nutartis turėtų būti naikinama. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 1994 m. rugsėjo 28 d. nuosavybės teise turėjo 600 kv.m. ir tai sudaro pagrindą apginti ieškovės pažeistą teisę naudotis 600 kv.m. ploto ginčo žemės sklypu, o teismui žinant šią aplinkybę teismas būtų priverstas daryti priešingas išvadas ir tenkinti ieškovės ieškinį.

3.    Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja turėjo galimybę apeliacinį skundą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui pateikti 2012 m. vasario 2 d. specialisto išvadą ir pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktus, kadangi pareiškėja nurodė aplinkybes, dėl kurių ji to negalėjo padaryti per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2010m. spalio 20 d. nuolat dalyvavo ikiteisminiame tyrime, teisminiuose procesuose, ruošė procesinius dokumentus, todėl per įstatymo nustatytą terminą neturėjo galimybės nei gauti leidimą atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, nei pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismo išvada, kad pareiškėja turėjo galimybę ir pakankamai laiko pateikti minėtus rašytinius įrodymus teismui yra neįrodyta, nepagrįsta, kadangi pareiškėja nurodė subjektyvią priežastį ir pateikė ją pagrindžiančius įrodymus. Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes ir reiškia analogiškus prašymus, kurie jau išnagrinėti, kadangi teismas netikrino pareiškime nurodytų naujų aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, o rėmėsi neaiškiomis neįvardintomis analogiškomis aplinkybėmis bei analogiškais prašymais, kurių pareiškėja nėra pateikusi.

4.    Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje esančių aplinkybių, nemotyvavo savo išvadų, vertino nurodytą aplinkybę tik formaliai, paviršutiniškai, dėl ko nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota, nepagrįstai sprendė, kad pateiktas įrodymas neatitinka reikalavimų, keliamų įrodymams ir naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kadangi naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti įrodinėjamos bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis, o minėtame dokumente esantys duomenys laikytini naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, patvirtinančia, kad paženklinimo-parodymo aktas parengtas neteisėtai, surašytas netinkamai, dėl ko yra pagrindas jį naikinti. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad minėtame dokumente nurodyta aplinkybė jau buvo nagrinėta priimant Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir pareiškėjos argumentai dėl jos yra atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi tai neatitinka trikovės ir yra nepagrįsta. Pareiškėja pateiktame prašyme nebuvo nurodžiusi, kad minėta aplinkybė buvo nagrinėjama priimant Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą, teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurių pareiškėja nebuvo nurodžiusi, dėl ko nutarties dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Kadangi pareiškėja su specialisto išvada susipažino tik 2012 m. gegužės 17 d., ji negalėjo pateikti Kauno rajono apylinkės teismui minėtos išvados, o kartu ir teismas dėl jos negalėjo pasisakyti, dėl ko argumentai negalėjo būti atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

5.    Teismas, pasisakydamas dėl 1994 m. liepos 8 d. sodo teisinio registravimo išvados, nepagrįstai nurodė, kad ji patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, jog ieškovės žemės sklypas yra 576 kv.m. ploto ir dėl to negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, suteikiančia teisę atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kadangi pareiškėja žemės sklypą įsigijo tik 1994 m. rugsėjo 28 d., tai nurodyta išvada negali patvirtinti, kad pareiškėjos žemės sklypas 1994 m. liepos 8 d. buvo 576 kv.m. ploto. Minėtas dokumentas papildo byloje esančius dokumentus ir leidžia spręsti, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas buvo 600 kv.m., dėl ko yra pagrindas pareiškėjai pripažinti teisę išsipirkti 24 kv.m. valstybinės naudojamos žemės plotą. Taip pat nepagrįstai sprendė, kad nurodyta išvada neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, o taip pat reikalavimų, keliamų naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Jei teismui būtų buvę žinomos nurodytos aplinkybės, tarp jų ir ta, kad 1994 m. liepos 8 d. sodo teisinio registravimo išvada Nr.3-95 surašyta atgaline data, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą.

6.    Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Geomatininkų grupės“ žemės sklypų schemos, nepagrįstai sprendė, kad šio dokumento nebuvimas priimant sprendimus negali būti pagrindas šio dokumento nepripažinimui naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, tuo labiau, kad aplinkybės apie sklypo Nr. 164 sumažėjimą ir apie tai, kad abu šie sklypai dengia vienas kitą egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Iš nurodytų dokumentų paaiškėjo nauja aplinkybė, patvirtinanti, kad žemės sklypo Nr. 163 ribų planas bei žemės sklypo Nr. 164 ribų planas yra neteisingai suformuoti, dėl ko yra pagrindas naikinti minėtų žemės sklypų ribų planus. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog minėtos schemos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir reikalavimų, keliamų naujoms aplinkybėms. Vien ta aplinkybė, kad minėtos schemos buvo parengtos po teismo sprendimų priėmimo, nesudaro pagrindo laikyti, kad jos nėra pagrindas procesui atnaujinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminė naujų aplinkybių reikšmė bylai yra tuomet, kai nustatomas akivaizdus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau nustatytų. Schemos nekeičia situacijos dėl sklypų ribų, kuri susiklostė atsakovui atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus, tačiau tik parodo kiek pasikeitė arba pasikeistų pareiškėjos sklypo forma ir dydis, jei ji norės atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus, dėl ko negalima spręsti, jog nurodyta aplinkybė neegzistavo bylos nagrinėjimo teisme metu.

7.    Teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai neįvertino pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo ir jį pagrindžiančių aplinkybių, taip pažeisdamas prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisykles, kurios įgalina teismą vertinti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą ir tik tuomet iš esmės spręsti, ar procesas byloje atnaujintinas. Pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas ir aplinkybės turėjo būti analizuojami visos bylos kontekste ir tik tokios analizės pagrindu turėjo būti daroma išvada apie pareiškėjos prašymo pagrįstumą, tačiau teismas to neatlikęs nepagrįstai sprendė, kad visi pareiškėjos nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis.

8.    Teismas, pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis laikydamas svarbesnėmis už proceso atnaujinimo instituto keliamus tikslus nukrypo nuo CPK ir kasacinio teismo proceso atnaujinimo procedūrų aiškinimo, elgėsi formaliai, nesiekdamas teisingumo ir nesivadovaudamas teisingumo kriterijumi.

9.    Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kadangi ne argumentai turi sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, dėl ko jie ir neatitinka minėtų CPK nuostatų.

10.          Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nesprendė ir nepasisakė dėl procesinio termino praleidimą lėmusių priežasčių svarbumo ir taip neįvykdė teismo prievolės įvertinti byloje pateiktus įrodymus bei išspręsti praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo klausimą. Teismas, spręsdamas procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalo aiškintis suinteresuoto asmens nurodytų priežasčių, dėl kurių terminas yra praleistas, svarbą. Teismas, nagrinėjęs bylą, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei juos pagrindžiančius įrodymus, tuo faktiškai užkirsdamas pareiškėjai kelią į proceso atnaujinimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių suvaržė pareiškėjos teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 27-33, t. 7) atsakovas J. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš pareiškėjos 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais motyvais:

1.    Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, o kartu ir atskirąjį skundą, siekia, kad jos ieškinys būtų patenkintas, tačiau pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas taikytinas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais. Be to, proceso atnaujinimo institutas aiškintinas taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pareiškėja proceso atnaujinimu tik siekia, kad būtų apginta jos teisė į 600 kv.m. ploto žemės sklypą, nors ji sutartimi įsigijo 576 kv.m. ploto sodo žemės sklypą. Pažymėtina, kad pareiškėja visas naujai paaiškėjusias aplinkybes neva sužinojo 2012m. gegužės 17 d., o kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2012 m. rugsėjo 17d., laikytina, kad pareiškėjai skundžiant visus procesinius sprendimus buvo žinomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, ji puikiai suvokė tokių aplinkybių svarbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismui, tačiau šių aplinkybių neteikė, kas tik dar kartą patvirtina, kad proceso atnaujinimo tikslas yra visai kitas, nei kad deklaruoja pareiškėja.

2.    Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kadangi nei viena iš nurodytų aplinkybių neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų sąlygų ir turinio.

3.    Pareiškėjos nurodytas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimas, kuriame, pareiškėjos teigimu, yra užfiksuota nauja aplinkybė, t. y. kad iš liudytojų parodymų nustatyta, kad aktas buvo surašytas 2009-05-27, yra panaikintas aukštesnės instancijos, ką nurodė ir pati pareiškėja, todėl jame nurodyta informacija negalima vadovautis, nes ji yra paneigta. Be to, nurodyta aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių procesui atnaujinti sąlygų viseto ir neturi esminės reikšmės bylai. Teismas pagrįstai nurodė, kad tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė tol, kol nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, neturi esminės reikšmės bylai.

4.    Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl specialisto išvadoje nurodytų duomenų, kad „2008-02-20 UAB „Inventora“ žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto egzemplioriuose yra pirminio turinio pakeitimų, atliktų uždažant kai kuriuos pirminius įrašus jų vietoje parašant dabar esančius įrašus arba nieko neparašant“ jau buvo keliama nagrinėjant bylą, tačiau šie pareiškėjos argumentai buvo atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Jei ieškovė mano esant pagrindą užvesti naują bylą, ji tą gali padaryti. Be to, net ir darant prielaidą, kad pareiškėja su paminėtu dokumentu susipažino 2012 m. gegužės 17 d., nors nėra tai patvirtinančių įrodymų, akivaizdu, kad pareiškėja turėjo visas galimybes pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir pateikti šią išvadą civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui. Nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes pareiškėja įrodymus apie ją galėjo pateikti teismui nagrinėjant bylą. Tą patvirtina ir pati pareiškėja, kuri teigia, kad dėl užimtumo nagrinėjant kitas bylas, intensyvaus skundų ir kitų procesinių dokumentų rašymo tiek ikiteisminiuose procesuose, tiek ikiteisminiame tyrime, ieškovė fiziškai nebeturėjo laiko, todėl nepaprašė prokuroro leidimo panaudoti šios ikiteisminio tyrimo medžiagos ir dėl to minėtų dokumentų nepateikė Kauno apygardos teismui. Be to, minėtas aktas yra nereikšmingas bei negali paneigti kitų bylos rašytinių įrodymų ir dokumentų.

5.    Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktuose esantys įrašai apie sklypo plotus negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių svarbių prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenų, kadangi tai yra tik pastatų inventorizacijos atliktų dabų akte nurodyta informacija, kurią neaišku kas užfiksavo. Be to, šios aplinkybės taip pat negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes jas pareiškėja sužinojo iki bylos išnagrinėjimo teisme, todėl jas patvirtinančius įrodymus galėjo pateikti teismui.

6.    Pareiškėjos nurodytoje 1994 m. liepos 8 d. Sodo teisinio registravimo išvadoje Nr. 3-95 esantis įrašas tik patvirtina teismų teisingai nustatytą faktą, jog ieškovei buvo paskirtas 576 kv.m. ploto žemės sklypas, kurį ji siekia paneigti teikdama nepagrįstus prašymus bei skundus.

7.    Pareiškėjos nurodytos UAB „Geomatininkų grupė“ parengtos Žemės sklypo schemos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kadangi neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių procesui atnaujinti sąlygų viseto. Minėtos schemos neegzistavo priimant tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui sprendimus byloje, todėl su šiomis civilinėmis bylomis nėra niekaip susiję ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Minėta aplinkybė negali būti laikoma esmine ar keliančia abejonių priimto teismo sprendimo pagrįstumu, kadangi neįtakojo priimto teismo sprendimo esmės.

8.    Pareiškėjos nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi jokios reikšmės užbaigtai civilinei bylai, kadangi ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad „iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų matyti, kad nėra ginčo dėl ieškovei priklausančio 576 kv.m. sklypo ribų bei tai, kad jai priklausančio minėto dydžio sklypo ribos nėra aiškios, o kyla ginčas tik dėl papildomų 24 kv.m. žemės naudojimo bei suteikimo. [...] ieškovė savavališkai naudojosi 24 kv.m. bendro naudojimo žeme, o byloje padaryta išvada, kad nėra surinkta objektyvių įrodymų, jog ieškovei įstatymų nustatyta tvarka būtų buvęs suteiktas 24 kv.m. žemės sklypas naudojimuisi ir kad būtų galimybė minėto dydžio žemės sklypą ieškovei parduoti, yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko teismas pagrįstai atmetė ieškovės G. V. reikalavimą pripažinti jai teisę išsipirkti 24 kv.m. valstybinės naudojamos žemės ploto, nustatant jo ribas bei įpareigoti Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių bei sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ įtvirtinti žemės sklypo Nr. 164 pakeitimus“. Kadangi pareiškėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo kasacine tvarka neskundė, spręstina, jog ji su teismo sprendimu sutiko, o visos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi jokios reikšmės priimtiems sprendimams, o yra ne kas kita, tik kaip siekis dar kartą nepagrįstai pasibylinėti.

9.    Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, ar įrodymo įrodomoji galia yra tokia pati, kaip ir byloje esančio, ar įrodymo turinys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su įrodinėjama aplinkybe, ar įrodymas, kurį pareiškėjas nori paneigti naujai pateiktu įrodymu, buvo vienintelis ir (ar) pagrindinis įrodymas šiai aplinkybei nustatyti.

Kitų byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje keliams civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina galioti.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš esmės, o teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumą ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertina pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nurodydama, kad paaiškėjo naujos bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir šių aplinkybių pagrindu byloje gali būti priimtas priešingas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą. Kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Pareiškėja (ieškovė) savo prašymą grindė šiuo proceso atnaujinimo pagrindu - naujai paaiškėjusiomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pripažinusi, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, prašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą dalyje dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 2 d. specialisto išvados Nr. 11K-455(11), kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. 164, priklausiusio J. D., 1988 m. rugsėjo 20 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akto, kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. 164, priklausiusio J. D., 1994 m. rugsėjo 27 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akto bei 1994 m. liepos 8 d. Sodo teisinio registravimo išvados Nr. 3-95 paduoti. Ieškovė nurodė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinti paduoti šių įrodymų atžvilgiu skaičiuotinas nuo 2012 m. gegužės 17 d., kurią pareiškėja susipažino su nurodytais dokumentais.

Pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį teigdama, jog teismas neišsprendė jos prašymo dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tačiau tuo pačiu teigia, kad teismas, spręsdamas, jog jos nurodytos priežastys nėra svarbios ir pakankamos praleistam terminui atnaujinti, prioritetą teikė priežastims, o ne siekiui įgyvendinti teisingumą byloje ir priimti teisingą sprendimą, o be to, neįrodė, kad pareiškėja per nurodytą terminą turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas neišsprendė pareiškėjos prašymo dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pačios pareiškėjos atskirojo skundo argumentų prieštaringumas susipažinus su skundžiama nutartimi leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė šį pareiškėjos pateiktą prašymą ir manė nesant pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nelaiko svarbia pareiškėjos nurodytą termino praleidimo priežastį (b.l. 129-136, t.6).

Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas yra procesinis, kurio atnaujinimo klausimas sprendžiamas remiantis CPK 78 straipsnio nuostatomis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali praleistą terminą atnaujinti. Taigi teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl priežasčių, dėl kurių asmuo yra praleidęs procesinį terminą, svarbumo ir tik teismas, įvertindamas nurodytas priežastis, objektyvųjį ir subjektyvųjį aspektus, gali priimti sprendimą dėl minėtų priežasčių. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas neįrodė savo padarytos išvados pagrįstumo, kad pareiškėja, esant jos nurodytoms aplinkybėms dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir kituose teisminiuose procesuose, dėl procesinių dokumentų rengimo, turėjo galimybę anksčiau, nei kad kreipėsi į teismą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad teismas neprivalo įrodinėti savo išvadų, tačiau nurodo argumentus, kuriais remdamasis padaro vienokią ar kitokią išvadą byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą minėtų įrodymų apimtyje prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi, sutinkant su teismo padaryta išvada, spręstina, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra tiek svarbios, kad galėtų pateisinti procesinio termino praleidimą. Pažymėtina, jog pareiškėja negalėjimą laiku kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo grindė savo pačios dalyvavimo ikiteisminiuose tyrimuose, dideliu užimtumu dalyvaujant kituose teisminiuose procesuose, daugelį paruoštų procesinių dokumentų, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja tinkamai dalyvavo ir procesinius dokumentus teikė būtent kituose procesuose, o ne šioje byloje, kokiu pagrindu prioritetą teikė kitoms byloms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme buvo gautas 2013 m. vasario 14 d., t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams nuo aplinkybių, kurios pareiškėjos manymu, yra svarbios teisingam sprendimui byloje priimti, paaiškėjimo. Toks nepateisinamai ilgas pareiškėjos delsimas, atsižvelgiant į kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus esant išnagrinėtam ginčui iš esmės ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, vien tik subjektyvus pareiškėjos apsisprendimas kurioje byloje, teisminiame ar ikiteisminiame procese ruošti procesinius dokumentus, negali būti pripažįstamas tinkamu ir teisėtu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo manymu, terminą atnaujinus dėl pareiškėjos nurodytos priežasties, būtų pažeidžiama kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė į teisinį apibrėžtumą jau esant įsiteisėjusiam ir neginčijamam teismo sprendimui, o taip pat ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Kaip jau buvo nurodyta, proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, tokius įrodymus teikiant įstatymo nustatytu terminu – per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o, be to, ir pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Pirmiau nurodytas pareiškėjos elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir aktyviu, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjai termino prašymui atnaujinti procesą dėl aplinkybių, nurodytų pirmiau paminėtuose dokumentuose. Teismo išvada dėl termino prašymui pateikti praleidimo yra pakankamas pagrindas prašymo dalį dėl termino atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu minėtų dokumentų apimtyje atmesti. Pripažinęs, jog nenustatyta viena iš dviejų CPK 370 straipsnio 3 dalyje įvardintų sąlygų, dėl kitų su šiuo procesu atnaujinimo pagrindu susijusių atskirajame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas ar nepagrįstumas neįtakoja teismo priimtos galutinės išvados atmesti prašymą atnaujinti procesą nurodytoje apimtyje teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nurodytuose įrodymuose esančios aplinkybės negali būti laikomos esminę reikšmę turinčiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kadangi jos ne tik kad neturi esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir buvo žinomos pareiškėjai civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1226-273/2012 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje civilinėje byloje buvo priimta 2012 m. rugsėjo 17 d., todėl laikytina, jog pareiškėjai minėtos aplinkybės tapo žinomos dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir, sutinkant su pirmosios instancijos teismu, pareiškėja, būdama sąžininga ir aktyvi teisinių santykių dalyvė, turėjo galimybę imtis visų reikiamų veiksmų bei priemonių šiems įrodymams apeliacinės instancijos teismui pateikti. Ta aplinkybė, jog pareiškėja dėl didelio užimtumo kituose procesuose neturėjo galimybės kreiptis į atsakingus asmenis dėl leidimo paviešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, nelaikytina svarbia priežastimi pareiškėjai nesilaikyti įstatymuose nustatytų procesinių veiksmų atlikimo terminų.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos naujai pateikto įrodymo, t. y. dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 212 m. lapkričio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ikiteisminio tyrimo metu, kuriame nurodyta nustatyta aplinkybė, kad „iš liudytojų parodymų nustatyta, kad aktas buvo surašytas 2009-05-27“, pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo motyvai dėl prejudicinės teismo nuosprendžio reikšmės yra teisingi ir pagrįsti, tačiau sutiktina, kad atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią pripažįstama, kad kituose baudžiamojo proceso tvarka priimtuose procesiniuose sprendimuose gali būti nustatytos aplinkybės, kurios yra bylos proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tačiau net ir šiuo atveju negalima pripažinti, kad minėtas baudžiamojo proceso tvarka priimtas procesinis sprendimas gali būti laikomas tokiu, kuris gali pagrįsti pareiškėjos nurodytą naujai paaiškėjusią aplinkybę. Atskirajame skunde pareiškėja tiksliai nurodo, kokiomis priemonėmis gali būti nustatinėjami faktiniai duomenys, kurias remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, nurodydama, jog viena iš jų yra rašytiniai įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, ką nurodė ir pati pareiškėja, ką pažymėjo ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, kad minėtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ikiteisminio tyrimo metu yra panaikintas 2012 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu panaikinti nutarimą (b.l. 89, t. 6), todėl negalima pripažinti, kad jame nurodytos aplinkybės gali būti laikomos teisingomis ir išsamiomis, leidžiančiomis daryti išvadą apie jame esančias naujai paaiškėjusias aplinkybes. Taigi, minėtam nutarimui esant panaikintam negalima sutikti, kad jame nurodyta aplinkybė, jog „iš liudytojų parodymų nustatyta, kad aktas buvo surašytas 2009-05-27“ gali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia aplinkybe. Taigi pirmosios instancijos teismas nors ir ne tais pačiais motyvais, tačiau pagrįstai sprendė, jog minėtas rašytinis įrodymas negali būti laikomas tinkamai patvirtinančiu pareiškėjos manymu naujai paaiškėjusią aplinkybę.

Taip pat pažymėtina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog minėtame nutarime nurodyta aplinkybė apie galimai paaiškėjusią parodymo akto datą yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi remdamasi argumentu dėl šio akto suklastojimo pareiškėja prašė jį pripažinti negaliojančiu, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog nurodyta aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu, o tas faktas, kad pareiškėja galimai neturėjo įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nedaro šios aplinkybės naujai paaiškėjusia aplinkybe. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, teismai ieškovės reikalavimą dėl UAB „Inventora“ sudaryto 2008 m. vasario 20d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto panaikinimo atmetė remdamiesi ta aplinkybe, kad pareiškėja civilinėje byloje atsisakė įtraukti į bylą UAB „Inventora“ atsakove, dėl ko minėtai įmonei esant materialiojo teisinio santykio dalyvei, tačiau netraukiant jos atsakove byloje, teismas neturėjo pagrindo tenkinti šio pareikšto reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje tokį teismo sprendimą šio reikalavimo atžvilgiu paliko nepakeistą ir laikė jį teisėtu bei pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, net ir tuo atveju, jei šioje dalyje aptariamas nutarimas nebūtų panaikintas, spręstina dėl to, ar esant nurodytai situacijai byloje jis galėtų turėti esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir ar teismas turėtų pagrindą remiantis nurodyta aplinkybe keisti priimtą teismo sprendimą šio reikalavimo apimtyje.

Atskirajame skunde ginčijamas ir teismo sprendimas nelaikyti naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir aplinkybių, paaiškėjusių iš UAB „Geomatininkų grupės“ sudarytų žemės sklypų schemų. Pareiškėjos teigimu, vien ta aplinkybė, kad šių dokumentų nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimus, negali būti laikoma pagrindu šio dokumento nepripažinti naujai paaiškėjusia aplinkybe, juo labiau, kad aplinkybės apie sklypo Nr. 164 sumažėjimą ir apie tai, kad abu šie sklypai dengia vienas kitą egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Pareiškėjos teigimu, iš šių dokumentų paaiškėjo nauja aplinkybė, patvirtinanti, kad žemės sklypo Nr. 163 ribų planas bei žemės sklypo Nr. 164 ribų planas yra neteisingai suformuoti, dėl ko yra pagrindas naikinti minėtų žemės sklypų ribų planus. Pareiškėjos teigimu, schemos nekeičia situacijos dėl sklypų ribų, kuri susiklostė atsakovui atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus, tačiau tik parodo kiek pasikeitė arba pasikeistų pareiškėjos sklypo forma ir dydis, jei ji norės atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus, dėl ko negalima spręsti, jog nurodyta aplinkybė neegzistavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog vien tas faktas, kad pateiktas naujas įrodymas, negali būti lemiamas sprendžiant, ar jis laikytinas naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe. Pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tačiau sprendžiant dėl šio įrodymo, kaip patvirtinančio naujas aplinkybes, pažymėtina, kad aplinkybės, jog, kaip nurodo pareiškėja, kad sklypas Nr. 164 yra sumažėjęs dėl sklypo Nr. 163 paskaičiavimo ir kad šie sklypai dengia vienas kitą, egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, ši aplinkybė pareiškėjai jau buvo žinoma civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi pareiškėja, remdamasi šia aplinkybe, grindė savo reikalavimus, o teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nurodžiusi, jog šiuo metu sklypas Nr. 163 ir sklypas Nr. 164 dengiasi, todėl kyla ginčas tarp sklypų savininkų (b.l. 36, t. 4). Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad pareiškėjai nurodyta aplinkybė apie sklypų persidengimą buvo žinoma jau teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėja tik vėliau, t. y. jau pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui gavo tai patvirtinančius įrodymus, dėl ko negalima laikyti, kad ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Pripažįstama, kad vien tik naujų dokumentų, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu, pateikimas per se nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Kadangi pirmiau nurodytas žemės sklypo schemas, kaip kad galima spręsti, UAB „Geomatininkų grupė“ parengė pareiškėjos užsakymu, jos iniciatyva, spręstina, jog minėti įrodymai galėjo būti pateikti ir anksčiau, nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, tačiau tikėtina, tik dėl pareiškėjos kaltės, jos neatsakingo požiūrio į šios bylos procesą, nebuvo gauti tinkamu laiku.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe apskųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka, nors tuo metu jos turimi duomenys, pareiškėjos manymu, kaip tik patvirtino teismo sprendimo neteisėtumą. Toks pareiškėjos elgesys, kai ji, manydama, kad priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje yra neteisėtas, nesinaudoja jai suteiktomis procesinėmis galimybėmis apskųsti jį, o nepateisinamai ilgai delsus kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, leidžia spręsti apie galimą pareiškėjos netinkamą naudojimąsi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimą piktnaudžiavimą jomis.

Teismui nustačius, jog aplinkybės, kuriomis prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi ieškovė, bylos nagrinėjimo metu jai negalėjo būti nežinomos, pareiškėjai neįrodžius, jog egzistavo objektyvios kliūtys, trukdžiusios jai gauti su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktus dokumentus dar civilinės bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog prašymo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka įvardintoms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vertintinas kaip neatitinkantis CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestinas. Dėl kitų su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų dokumentų turiniu susijusių ieškovės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas ar nepagrįstumas neįtakoja teismo priimtos galutinės išvados atmesti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Atsakovas J. Č. prašo priteisti iš pareiškėjos 700 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, atsakovui iš jos priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                     Rūta Palubinskaitė