Civilinė byla Nr. e2-1206-516/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01827-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Danijos bendrovės „Artlight“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. e2-2228-431/2016 pagal ieškovės Danijos bendrovės „Artlight“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos langas“ (trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „PharmaVisuals“) dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo grąžinti turtą natūra, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovė Danijos bendrovė „Artlight“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Reklamos langas“ 81 296,46 Eur nuostolių atlyginimo, 6 916,77 Eur palūkanų, 880,95 Eur nuostolių, patirtų sprendžiant ginčą ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei įpareigoti atsakovę grąžinti jai perduotą įrangą ieškovei.
3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį 89 094,18 Eur vertės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovei atsiskaityti su ieškove bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus, taip pat areštavo ieškovei priklausančią, nutartyje išvardintą, kompiuterinę įrangą, esančią pas atsakovę UAB „Reklamos langas“ arba pas trečiuosius asmenis.
4. Atsakovė pateikė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 49 253 Eur sumai.
5. Atsakovė nurodė, kad pritaikius areštą piniginėms lėšoms, ji neturi galimybės vykdyti komercinės veiklos, gauti pajamas. Atsakovės patiriami nuostoliai yra ne tik galimi, tikėtini, tačiau realūs, jau dabar patiriami, kurie kasdien vis didėja. Atsakovė paaiškino, kad jos kontrahentai nutraukia bendradarbiavimo sutartis, šią dieną atsakovė beveik jokios veiklos nebevykdo. Per daugiau nei pusę metų, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo trečdaliu, o atsakovės rezultatai suprastėjo daugiau nei penkis kartus. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuolat gauna pranešimus apie nutraukiamas sutartis, yra pagrįsta manyti, jog atsakovės rezultatai tik prastės, bus gaunamos vis mažesnės įplaukos, o nuostoliai tik didės. Be to, dauguma kontrahentų papildomai skaičiuoja delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovės įsitikinimu, jos nuostoliai sudaro ne mažiau nei 49 253 Eur (27 518 (2015 m. nuostolis) + 21 735 (2014 m. pelnas, planuotas gauti ir 2015 m.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymą tenkino ir pareikalavo, kad Danijos bendrovė „Artlight“ per 14 dienų procesinį terminą pateiktų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą 49 253 Eur sumai, bei nurodė, jog šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
7. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo, Lietuvoje neturintis jokio turto, išskyrus ginčo įrangą, nevykdantis veiklos Lietuvoje, atsakovės patirtų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių realus išieškojimas bus apsunkintas.
8. Teismas nustatė, kad buvo areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos (banko sąskaitos), o pinigai yra pagrindinė atsiskaitymo tarp įmonių priemonė, be kurios normali komercinė ūkinė veikla sunkiai įmanoma. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog areštavus jos banko sąskaitas, pinigines lėšas, atsakovės veikla iš esmės yra paralyžuota. Negalėdama sumokėti nuomos mokesčio už reklamos plotą gydymo įstaigoms, taip pat atsiskaityti su kitais tiekėjais, atsakovė neturi galimybės vykdyti komercinės veiklos, gauti pajamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovė Danijos bendrovė „Artlight“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl nuostolių atyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Neegzistuoja ir atsakovė nepagrindė nei vienos iš aplinkybių, būtinų taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Aplinkybė, kad ieškovė yra Danijos Karalystėje įsteigta individuali įmonė, kurios savininkas yra Danijos Karalystės pilietis C. P., pati savaime nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Ieškovė yra Europos Sąjungoje registruotas juridinis asmuo, todėl atsakovei ginti savo teises nebūtų sunkiau, nei yra ieškovei, kreipiantis į teismą Lietuvoje.
2. Nutartyje nurodytą aplinkybę, kad areštavus atsakovės banko sąskaitas, jos veikla yra paralyžiuota, paneigia antstolio pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas, kuris pagrindžia, jog atsakovė vykdo mokėjimus su antstolio leidimu. Atsakovė jokių įplaukų į atsiskaitomąją sąskaitą negauna, tačiau moka atlyginimus darbuotojams, o tai pagrindžia, kad atsakovė iš veiklos gaunamas pajamas, tikėtina, paslepia arba nukreipia į kitą bendrovę, todėl elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai. Be to, antstoliui vykdant nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia buvo areštuotas atsakovės kilnojamasis turtas, o tik po to piniginės lėšos, todėl priemonės buvo pritaikytos atsižvelgiant į ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
3. Informacija apie UAB Connective Media vykdomą veiklą skelbiama interneto svetainėje www.sveikatosekranai.lt. Šioje interneto svetainėje pateikta informacija apie teikiamas paslaugas yra analogiška tai, kurias anksčiau teikė atsakovė. Remiantis 2015 m. vasario 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, interneto svetainėje www.sveikatosekranai.lt buvo skelbiama analogiška informacija apie atsakovės veiklą. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė veiklą perkėlė į kitą bendrovę ir  nesąžiningai siekia išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, šios aplinkybės paneigia argumentus, kad atsakovė jokios veiklos nebevykdo dėl esą pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
4. Teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių, kad 49 253 EUR suma, kurią buvo įpareigota į teismo sąskaitą įmokėti ieškovė, sudaro tikėtinus ir realiai prognozuotinus atsakovės nuostolius. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tikėtinus ir realius jos nuostolius. Atsakovės pelno (nuostolio) ataskaitose pateikti apibendrinti duomenys apie jos pelną (nuostolį) nepagrindžia atsakovės nuostolių realumo ir priežastinio ryšio su šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovei 2015 m. birželio 29 d. pareiškus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė pradėjo vykdyti veiklą per kitą bendrovę, todėl atsakovės 2015 metais patirti nuostoliai, tikėtina, buvo nulemti pačios atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų siekiant paslėpti jos turtą. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė nuo 2012 metų nėra pateikusi nei vienos finansines ataskaitos, todėl šie atsakovės pateikti duomenys laikytini nepatikimais ir remiantis jais negalima nustatyti tikėtinų ir realių nuostolių.
5. Procesinis proporcingumo principas neturi būti suprantamas kaip savaime sudarantis pagrindą taikyti nuostolių atlyginimo institutą, kai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad šioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos arba pateiktas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartyje atsakovei išaiškino šias procesines teises, tačiau ji jomis nepasinaudojo.
10. Atsakovė UAB „Reklamos langas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Ieškovės pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota įranga priklauso atsakovei, o ne ieškovei. Antstolis negali fiksuoti aplinkybių, kad įranga priklauso vienam ar kitam subjektui, kadangi antstoliui, kaip matyti iš protokolo, nebuvo pateikti jokie nuosavybės teisę pagrindžiantys dokumentai. Iš protokolo matyti, kad taip pat buvo fiksuojamas svetainės www.sveikatosekrainai.lt vaizdas, tačiau iš pridedamų fotofiksacijų nėra jokios galimybės spręsti dėl fotofiksacijų turinio (dėl labai prastos priedų kokybės). Svetainės www.sveikatosekranai.lt tinklapyje iš tiesų nurodyti tam tikrose gydymo įstaigose ekranai, tačiau nėra aišku, kaip su šiais ekranais yra susijusi atsakovė. Be to, net jei svetainėje ir būtų tam tikros nuorodos į atsakovę, minima atsakovės darbinė patirtis, tai nesuponuoja išvados, kad svetainė priklauso atsakovei ir (ar) atspindi jos veiklą kažkokioje kitoje įmonėje ir juo labiau, šis tinklapis nebuvo naudojamas iki ginčo su ieškove. Taigi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad www.sveikatosekranai.lt yra susijęs su atsakove ar kita įmone, kuri priklauso atsakovei ar yra su ja susijusi. Atsakovė nėra niekaip susijusi su UAB Connective Media.
2. Vien dėl to, kad atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ji neturėtų atleisti iš darbo visus darbuotojus ir (ar) jiems nemokėti darbo užmokesčio. Priešingai nei teigia ieškovė, iš atsakovės banko sąskaitos matyti, kad ji gauna įplaukų, tačiau šios įplaukos yra kritiškai sumažėjusios, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, jų vos pakanka darbuotojų darbo užmokesčiui bei mokesčiams sumokėti.
3. Atsakovės pateikti 2014 – 2015 metų finansiniai dokumentai yra pasirašyti, patvirtinti, todėl nėra pagrindo jų kvestionuoti dėl to, kad ataskaitos nėra pateiktos registruoti VĮ Registrų centrui. Registrų centro funkcija yra išviešinti duomenis, o tam tikrų duomenų registravimas ar neregistravimas VĮ Registrų centre nelemia fakto, kad duomenys galioja ar negalioja, yra teisingi ar neteisingi. Atsakovė taip pat yra pateikusi į bylą detalų atsiskaitymų žiniaraštį, iš kurio matyti, jog atsakovės rezultatai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suprastėjo daugiau nei penkis kartus. Atsakovė, sėkmingai nuo 2000 metų vykdžiusi veiklą, užsitarnavusi pripažinimą ir pasitikėjimą Lietuvos poliklinikų ir ligoninių vadovų, farmacijos bendrovių, šiuo metu yra nepajėgi atsiskaityti su kontrahentais, su ja yra nutraukiamos sutartys, taigi yra padaryta didžiulė žala bendrovės dalykinei reputacijai, prarandamas pasitikėjimas atsakove, užtarnautas geras vardas per daugelį veiklos vykdymo metų.
4. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakovas, prašydamas nuostolių užtikrinimo, neprivalo tiksliai apskaičiuoti ir nurodyti nuostolių dydžio. Atsakovė generavo 21 735 Eur pelną 2014 metais, t. y. dar iki pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, o 2015 metus užbaigė fiksuodama 27 518 Eur nuostolį, nors prognozavo, kad rezultatai bus ne prastesni nei 2014 metais. Atsakovės nuostoliai sudarys ne mažiau nei 49 253 Eur (27 518 (2015 m. nuostolis) + 21 735 (2014 m. pelnas, planuotas 2015 m. pelnas).
5. Nuostolių išieškojimas iš ieškovės neabejotinai būtų apsunkintas – ieškovė Lietuvoje neturi turto, įmonės savininkas ir vadovas C. P. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, internete nėra jokių duomenų apie ieškovės vykdomą veiklą, t. y. nėra galimybės spręsti, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna pajamas, turi turto. Iš internete pateikiamų duomenų matyti, kad ieškovės buveinė yra registruota daugiabučiame name, miegamajame rajone, kas kelia pagrįstų abejonių, ar yra vykdoma kokia nors veikla. Be to, ieškovės savininkas ir vadovas C. P. yra taip pat ir trečiojo asmens UAB „PharmaVisuals“ akcininkas. Tačiau šiai bendrovei yra iškelta bankroto byla. Be to, atsakovei teikiant ieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, dokumentai turėtų būti verčiami į danų kalbą, įteikiami Danijoje, kas nežinia ar pavyktų, o atsakovei nėra žinoma, kad ieškovės vadovas turėtų gyvenamąją vietą Lietuvoje.
11. Trečiasis asmuo BUAB „PharmaVisuals“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovės prašymą atmesti. Trečiasis asmuo nurodė sutinkantis su ieškovės atskirojo skundo argumentais ir pažymėjo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė nepatiria jokių nuostolių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė atsakovės UAB „Reklamos langas“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė neįrodė nė vienos iš šiam institutui taikyti būtinų sąlygų, nes vien tik ta aplinkybė, kad ieškovė yra Danijos Karalystės bendrovė nereiškia, jog nuostolių atlyginimas ateityje bus apsunkintas, o veiklos atsakovė nebevykdo ir pajamų negauna ne dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet dėl to, kad perkėlė savo veiklą į kitą bendrovę ir taip nesąžiningai siekia išvengti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
14. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
15. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtina nustatyti dvi aplinkybes: pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, jog nuostoliai jau yra atsiradę, ir, antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2014; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015 ir kt.).
16. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2014). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015).
17. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo, atsakovė po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (atsakovės kilnojamojo turto ir pinginių lėšų arešto) nebevykdo jokių mokėjimų, išskyrus tuos, kuriuos leista atlikti teismo nutartimi, todėl, areštavus atsakovės lėšas, jau ilgą laiką nebeatsiskaitoma su atsakovės tiekėjais ir kitais kontrahentais, kurie, kaip matyti iš atsakovės su prašymu taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą pridėtų įrodymų, teikia atsakovei pretenzijas, raštus dėl įsipareigojimų nevykdymo bei įspėjimus dėl sutarčių nutraukimo. Dalis kontrahentų, nepaisant atsakovės paaiškinimų apie negalėjimą sumokėti skolas dėl lėšoms pritaikyto arešto, jau yra nutraukę sutartinius santykius su atsakove. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės ūkinė komercinė veikla faktiškai buvo paralyžuota ir jos nuostoliai ne tik galimi (atsirasiantys ateityje), bet ir realūs, jau faktiškai atsiradę, nes atsakovės gaunamos pajamos šiais metais daugiau nei penkis kartus mažesnės nei pajamos tuo pačiu lyginamu laikotarpiu 2015 metais, kai laikinosios apsaugos priemonės dar nebuvo pritaikytos.
18. Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė veiklos nebevykdo ir pajamų negauna dėl to, jog UAB „Reklamos langas“ faktiškai veiklą vykdo per kitą įmonę ir į kitą įmonę (o ne į savo sąskaitą) nukreipia gaunamas lėšas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų tokiam argumentui pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
19. Visų pirma pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, iš pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo už 2015 m. rugsėjo 17 d. – 2016 m. kovo 31 d. laikotarpį matyti, jog atsakovė net ir po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gauna pajamas į areštuotą banko sąskaitą, tačiau tų sumažėjusių sumų, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, iš esmės vos užtenka būtiniems mokėjimams atlikti, t. y. darbo užmokesčiui, mokesčiams į biudžetus sumokėti. Savo ruožtu ta aplinkybė, kad atsakovė ir toliau moka atlyginimus savo darbuotojams, nors ir pripažindama, jog jos gaunamos pajamos iš esmės sumažėjo ir veikla beveik paralyžuota, skirtingai nei interpretuoja ieškovė, savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovė savo įplaukas nukreipia į kitą įmonę. Bet kuri įmonė, siekdama išlaikyti veiklą ir savo darbuotojus, kurie galėtų dirbti, išsisprendus teisminiam ginčui, privalo mokėti tokiems darbuotojams atlyginimą, nepriklausomai nuo turimų finansinių sunkumų, todėl darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimas šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vertintinas kaip sąžiningas darbdavio elgesys, o ne įrodymas apie tariamą pajamų slėpimą.
20. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės darbuotojų skaičius iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svyravo nuo 7 iki 9, o po apsaugos priemonių taikymo sumažėjo iki 4 darbuotojų. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik dar kartą pagrindžia atsakovės poziciją, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymas itin neigiamai paveikė atsakovės ūkinę komercinę veiklą.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos fotofiksacijos patvirtina, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, savo veiklą perkeldama į kitą įmonę (UAB Connective Media) ir jos pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuotas nuostolis nulemtas pačios atsakovės veiksmų, siekiant paslėpti turtą kitoje bendrovėje, o ne laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės akcentuojamose fotofiksacijose ir pateiktose interneto svetainės www.sveikatosekranai.lt skelbiamos informacijos kopijose nėra duomenų, leidžiančių tikėtinai konstatuoti atsakovės veiklos perkėlimą. Tai, kad atsakovė kartu su UAB Connective Media paminėta kaip viena iš įmonių, kurios vienos pirmųjų pradėjo vystyti informacinių ekranų tinklą gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, ir (ar) tai, jog kitos įmonės skelbiama informacija yra panaši (bet neidentiška) į atsakovės skelbtą, nesuponuoja išvados, kad būtent atsakovei priklauso konkreti svetainė ir minėtame tinklalapyje įvardyti ekranai (beje, niekaip neidentifikuoti) yra susiję su atsakove. Be pirmiau nurodytų samprotavimų apie tinklalapyje skelbiamos informacijos panašumą į atsakovės skelbtą informaciją, ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių UAB „Reklamos langas“ sąsajas su UAB Connective Media, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo pripažinti ieškovės argumentus pagrįstais.
22. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tikėtinus ir realius nuostolius. Visų pirma, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagal teismų praktiką užtikrinami ne tik realūs nuostoliai, bet tikėtini ir realiai prognozuotini nuostoliai, be to, kaip minėta pirmiau cituotoje teismų praktikoje, atsakovė nėra įpareigota tiksliai apskaičiuoti ir nurodyti nuostolių sumą – užtenka pagrįsti preliminarų tokių tikėtinų, realiai prognozuotinų nuostolių dydį. Antra, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad atsakovės į bylą pateikti balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos nebuvo pateiktos juridinių asmenų registrui, savaime nereiškia, jog teismas negali jais vadovautis nagrinėjamoje byloje, nes minėti dokumentai yra pasirašyti ir patvirtinti, ieškovė nepateikė juose įtvirtintus duomenis paneigiančių įrodymų, o teisės aktai numato atsakomybę už apgaulingos apskaitos vedimą, tuo tarpu minėtų dokumentų nepateikimas VĮ Registrų centui nelemia jų negaliojimo. Kaip pažymėta pirmiau, ieškovė neįrodė teiginių, kad atsakovė perkėlė veiklą į kitą įmonę ir jos balanse užfiksuotas nuostolis atsirado dėl pačios atsakovės nesąžiningų veiksmų, todėl, atsižvelgęs į nurodytus argumentus ir atsakovės pateiktuose dokumentuose užfiksuotus jos debeto bei atitinkamai pelno (nuostolių) po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pakitimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pagrįsta manyti, jog atsakovės nuostoliai preliminariai sudarys 49 253 Eur sumą.
23. Galiausiai, nors ieškovė teisi, teigdama, jog vien tik ta aplinkybė, kad ieškovė yra Danijos Karalystės individuali įmonė, kurios savininkas yra Danijos Karalystės pilietis, pati savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog nuostolių išieškojimas, nepritaikius jų atlyginimo užtikrinimo, pasunkės, pažymėtina, kad atsakovei pateikus duomenis, jog ieškovė neturi jokio turto Lietuvoje, viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose nėra jokių duomenų apie ieškovės vykdomą veiklą Danijoje, jos turimas pajamas ir turtą, bei atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (analogiškai ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo) taikymo, paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014), bei įvertinus, jog būtent ieškovei yra lengviau įrodyti jos turtinę padėtį bei paneigti galimą nuostolių išieškojimo pasunkėjimą, o pastaroji jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma nėra jai didelė ir (ar) atsakovės nuostolių išieškojimas iš ieškovės nebūtų apsunkintas, nepateikė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant ir antrajai nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti būtinai sąlygai.
24. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad ta aplinkybė, jog atsakovė neprašė pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neeliminuoja pastarosios teisės pasinaudoti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutu, kai įrodomos šiam institutui taikyti būtinos sąlygos.
25. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nuostolių atlyginimo užtikrinimui pateikti buvo nustatytas 14 dienų procesinis terminas, nenurodant nuo kokio momento minėtas terminas yra skaičiuojamas, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nutarties proceso koncentruotumą ir vykdymo aiškumą, mano esant tikslinga patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad 14 dienų terminas skaičiuotinas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo (t. y. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo) dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad Danijos bendrovė „Artlight“ turi pateikti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos langas“ 49 253 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą per 14 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teisėja                                                                       Rasa Gudžiūnienė