Civilinė byla Nr. 2A-326-153/2008
pirmos instancijos teismo
teisėja Diana Labokaitė
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 11.9.3;
11.9.8
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Galinos Blaževič,
kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio,
sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,
dalyvaujant
ieškovei A. M., jos atstovui advokatui V.
I., atsakovo AB „Sanitas“ atstovei A. N., adv. R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.
2-8564-638/2007 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui AB
„Sanitas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už
priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė A. M. ieškiniu teismo
prašė: pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo AB „Sanitas“ direktoriaus
įsakymu 2007-04-04 Nr. 34 „Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo“ ir 2007-04-04
įsakymu Nr. 22A „Dėl atleidimo iš darbo“, į darbą negrąžinti, priteisti keturių
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo
užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (b.l.2-4).
Ieškovė nurodė, kad iš darbo atleista nepagrįstai,
kadangi pažeidimą jeigu jį ir padarė, tai netyčia, dėl neatsargumo, todėl
nebuvo pagrindo jį laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Darbdavys AB
„Sanitas“ neįrodė, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, nuobauda yra
pagrįsta prielaidomis. Eksperto išvada byloje neatitinka įstatymo reikalavimų.
Atsakovas AB „Sanitas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė,
kad ieškovė buvo atsakinga, kad filtravimo procesas būtų atliekamas pagal
instrukcijas, tačiau dėl jos kaltės buvo pagamintas brokas. Tirpalo
koncentracijos sumažėjimas apie 10 proc. galėjo atsirasti tik dėl to, kad
ieškovė, atlikdama filtraciją, nuleido dalį tirpalo į drenažo sistemą, o
vietoje tirpalo pripylė vandens, dėl to atsakovas patyrė daugiau kaip 20 000
Lt nuostolių.
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 4 d.
sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės A. M. priteisė 8 Lt
pašto išlaidų valstybei. 2007 m. gruodžio 20 d. papildomu Kauno miesto
apylinkės teismo sprendimu iš ieškovės priteista atsakovui AB „Sanitas“ 800 Lt
ekspertizės išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė pas atsakovą dirba pagal
darbo sutartį nuo 1998-08-04, nuo 2001-06-01 injekcinių preparatų cecho
aparatininke (2t., b.l.91-92). Ieškovė supažindinta su mildronato 10 proc.
tirpalo injekcijoms 5 ml ampulėse gamybos instrukcijomis (2t., b.l.56-89).
2007-03-09 ieškovė atliko mildronato tirpalo filtravimo procedūrą pagal gamybos
protokolą 2-C04-GP-16-01-6 (1t., b.l.13-28). Atlikus tarpinio produkto analizę,
nustatyta, kad pagaminto tirpalo koncentracija yra 86,91 proc., kas neatitinka instrukcijos
reikalavimų (2t., b.l.166). Labiausiai tikėtina priežastis, kad tirpalas galėjo
būti atskiestas technologinio proceso metu prieš išpilstymą į ampules (1t.,
b.l.31), dalis tirpalo buvo nuleista drenažo vamzdžiu, o po to pripiltas
vandens kiekis iki reikiamo svorio (1 t., b.l.5). Atsakovas nustatęs, kad
netinkama produkcija buvo pagaminta dėl ieškovės netinkamai atliktų pareigų,
todėl 2007-04-04 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 34, ieškovei paskirta drausminė
nuobauda - atleidimas iš darbo (2 t., b.l.94) ir įsakymu Nr.22A ieškovė atleista
iš darbo pagal DK 136 str. 3 d.2 p.(2 t., b.l.103). Ieškovės manymu netinkama
produkcija: pagaminta dėl to, kad 1) jai buvo liepta pradėti filtravimo
procesą, kol dar nebuvo atvėsę vamzdynai, dėl ko vamzdynuose susikaupė vandens
kondensatas, kuris ir atskiedė tirpalą; 2) sklendė V16 ( 1t., b.l.29) buvo
užsukta įkaitusi, vėliau atvėso ir tapo nesandari, dėl ko į reaktorių G5 pateko
papildomas vandens kiekis, kuris ir atskiedė tirpalą.
Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytus argumentus
paneigia byloje atlikta ekspertizė ir liudytojų parodymai. Ekspertizė nustatė,
kad dėl vandens garų kondensato patekimo į tirpalą, jo koncentracija galėjo
padidėti tik 0,12 procento, sklendės sandarumas nepriklauso nuo reaktoriaus
temperatūros, tirpalo išsiliejimo ant grindų negalėjo būti, todėl filtravimo
etape buvo padarytas esminis pažeidimas (2 t., b.l. 189). Liudytojai D. G. ir I. Ž. patvirtino, kad pagal filtravimo
proceso protokolą po dezinfekavimo filtravimo agregatas buvo pripiltas
vandens ir buvo atšaldytas iki 21,3 laipsnių Celsijaus (2 t., b.l.136), todėl garų
likti negalėjo ir kondensato likti negalėjo. Ieškovė gavo išfiltruoti apie
818,6 kg (2 t., b.l.136). Medžiaga tirpalui buvo pasverta teisingai, tą rodo
svarstyklių spausdintuvo lapeliai, svarstyklės yra kruopščiai tikrinamos,
klaidos negalėjo būti (2t., b.l. 201). Jokio pertekliaus nebuvo. Jeigu į talpą
G5 būtų patekęs papildomas vandens kiekis, tai po filtravimo būtų gauta daugiau
tirpalo, negu pagal instrukciją turėjo būti. Ieškovė turėjo galimybę prileisti
papildomą kiekį vandens, nes ji matė, kiek tirpalo neteko (2 t., b.l. 200, II
pusė). Tirpale nustatyta apie 100 litrų daugiau vandens, negu turėjo būti,
todėl į tirpalą pateko papildomai apie 100 litrų vandens. Ieškovė buvo
atsakinga už filtravimo procesą, filtravimo patalpoje ji buvo viena, kiti
asmenys ten neleidžiami, filtravimo proceso metu leido patekti į gaminamą
produktą papildomam vandens kiekiui, nepažymėjo to gamybos protokole,
nepranešė meistrui, dėl ko buvo pagaminta netinkama produkcija. Atsakovas
pagrįstai ir teisingai kvalifikavo ieškovės padarytą pažeidimą kaip šiurkštų,
kadangi atsižvelgiant į atsakovo įmonės specifiką, ieškovės darbo pobūdį,
ieškovė gamino vaistus, kurie turi tiksliai atitikti aprašymą, bet kokie
nukrypimai nuo normos gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, nukentėtų
gamintojo vardas, galimi didžiuliai ieškiniai dėl netinkamu vaistu padarytos
žalos.
Teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai atliko savo
darbines pareigas, neįrodė, kad netinkama produkcija buvo pagaminta ne dėl jos
kaltės, atsakovo paskirta drausminė nuobauda yra teisinga.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. su
teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo 2007-12-04 sprendimą ir 2007-12-20
papildomą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti:
pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti atsakovo 2007-04-04
įsakymą Nr. 34 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ bei 2007-04-04 įsakymą Nr.
22A „Dėl atleidimo iš darbo“, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai keturių
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo
užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki
teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Ieškovė nesutiko su teismo
sprendimu dėl šių motyvų:
Dėl įrodinėjimo pareigos
netinkamo paskirstymo:
1) teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas,
nurodydamas, jog ieškovė neįrodė, kad netinkama produkcija buvo pagaminta ne
dėl jos kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) 2004 m. birželio 18
d. nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties
nutraukimą pagal LR darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus,
taikymo teismų praktikoje“ 5 p. darbuotojo drausminė atsakomybė yra tik
individuali. Darbuotojo kaltė, kuri gali būti tyčios arba neatsargumo formomis,
nėra preziumuojama. Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos
drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų
veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui“. Atsakovas AB
„Sanitas“ turėjo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos
ir ieškovė teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš darbo;
2) LAT 2002 m. lapkričio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-1388
nurodė, jog „darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada,
kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti
veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo
neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Vaistų
gamybos technologijos pažeidimas savaime nereiškia darbo drausmės pažeidimo,
kadangi vaistų gamybos technologija nėra įteisinta darbo teisės normomis. Atsakovas
turėjo teismui įrodyti, o teismas ištirti ir nustatyti ne tik vaistų gamybos
technologijos pažeidimo faktą, bet ir konkrečią darbo teisės normą (įstatyminę
ar lokalinę), kurią pažeidė ieškovė, susieti ieškovės padarytą darbo pareigų
pažeidimą su vaistų gamybos technologijos pažeidimu bei nurodyti, kuo
pasireiškė ieškovės kaltė - tyčia ar neatsargumu. Teismas nenurodė, kurią darbo
teisės normą ir joje įtvirtintą darbo pareigą pažeidė ieškovė, apsiribojo tik
bendru paminėjimu, jog ieškovė leido patekti į gaminamą produktą papildomam
vandens kiekiui, nepažymėjo to gamybos protokole. Tuo teismas pažeidė CPK 270
str. 4 d. 4 p. Nei drausminės nuobaudos skyrimo metu nei bylos nagrinėjimo metu
nebuvo nustatyta, kurią darbo teisės normą, reglamentuojančią ieškovės pareigas
ji pažeidė, todėl laikytina, jog atsakovas neįrodė visų būtinųjų drausminės
atsakomybės atsiradimo sąlygų;
3) atsakovas neįrodė nei vienos iš šių aplinkybių:
a)
kad tirpalo brokas įvyko
injekcinių preparatų ceche ruošiant bei filtruojant tirpalą;
b)
jog dalis tirpalo buvo nuleista
drenažo vamzdžiu;
c)
ieškovė į talpą, kuriame buvo
ruošiamas tirpalas, pripylė injekcinio vandens iki reikiamo svorio.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dalis tirpalo
buvo nuleista drenažo vamzdžiu ir ieškovė į talpą, kurioje buvo ruošiamas
tirpalas, papildomai pripylė injekcinio vandens iki reikiamo svorio. Apklausti liudytojai
parodė, kad tokia įvykių seka, atsižvelgiant į šių vaistų gamybos technologiją,
yra labiausiai tikėtina. Atsakovas galėjo pateikti filmuotą medžiagą, kadangi
gamybinės patalpos filmuojamos. Papildomai atsakovo nurodytas pripildomas (apie
100 litrų) injekcinio vandens kiekis turėjo būti užfiksuotas svarstyklėmis,
kadangi visos operacijos ruošiant ar filtruojant tirpalą yra fiksuojamos
pasveriant, o svėrimo rezultatai atspausdinami;
4) byloje esanti ekspertizės išvada negali būti
laikoma įrodymu šioje byloje, nes neatitinka šiems įstatymų reikalavimams,
todėl negali būti laikoma įrodymu:
pirma, ekspertizės formai keliamiems reikalavimams. Ekspertizės
akte nėra šių privalomų duomenų: ekspertizės surašymo datos ir vietos; nėra
nurodyti ekspertizei pateikti klausimai; nėra nurodytas eksperto išsilavinimas;
nėra nurodyta tyrimų pradžia bei pabaiga; nėra pažymėta, jog ekspertas įspėtas
apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą;
antra, ekspertizės turiniui keliamiems reikalavimams. Ekspertas
nebuvo nuvykęs į tirpalo gamybos vietą ir neatliko nei vieno tyrimo bei
nenustatė nei vieno naujo fakto, o apsiribojo tik civilinės bylos ir joje
esančios atsakovo pateiktos rašytinės medžiagos perskaitymu. Ekspertas tyrė
atsakovo darbuotojų pateiktas tikėtinas versijas dėl tirpalo koncentracijos
sumažėjimo, o ne savarankiškai nustatinėjo tikrąsias tirpalo koncentracijos
sumažėjimo priežastis. Eksperto išvada prieštarauja atsakovo sudarytos
komisijos, tyrusios Mildronato tirpalo neatitikties atsiradimo priežastis,
išvadoms. Atlikto eksperimento metu nustatyta, jog dėl temperatūrinių skirtumų
injekcinis vanduo galėjo patekti į talpą G5 ir atskiesti tirpalą. Eksperimento
rezultatai iš esmės patvirtino ieškovės poziciją.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo AB“Sanitas“ atstovas
advokatas R. P. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį
atmesti, teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus, dėl šių
motyvų:
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo
1) ieškovė nusižengė darbo drausmei netinkamai
vykdydama savo pareigas, nustatytas jos darbą reglamentuojančiuose dokumentuose
- procedūrose ir instrukcijose. Pagal instrukcijos Nr. 2-C04-DI-01-1 „Darbo su
svarstyklėmis laminare ir tirpalų ruošimo ir filtravimo sistema „Millipore“
Injekcinių preparatų ceche instrukcijos“ 2.1 p. cecho aparatininkas yra
atsakingas už pagaminto produkto kokybę, taip pat už teisingai atsvertą
pradinių medžiagų kiekį, teisingą svarstyklių eksploatavimą, tirpalo paruošimą
ir filtravimą. Procedūroje „Tirpalų ruošimo ir filtravimo sistemos „Millipore“
valymas sistemos CIP/SIP injekcinių preparatų ceche“ nurodyta, jog
aparatininkas yra atsakingas už kokybiškų tirpalų ruošimą ir filtravimo
sistemos plovimą bei garinimą. Tačiau ieškovė netinkamai atliko savo
tiesiogines pareigas, neužtikrino pagaminto produkto kokybės, kaip
to reikalauja jos darbą reglamentuojantys dokumentai, ir pagamino 10 proc.
mažesnės koncentracijos tirpalą, dėl ko įmonė ne tik patyrė daugiau kaip 20 000
Lt nuostolių, bet ir kilo pavojus žmonių sveikatai ir įmonės reputacijai dėl
nekokybiškų vaistų;
2) ieškovė nepagrįstai
teigia, jog atsakovas privalėjo nurodyti konkrečią darbo teisės normą ir joje
nurodytą darbo pareigą, kurią ieškovė pažeidė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu
nurodė aukščiau minimas lokalinių teisės aktų nuostatas, kurias ieškovė pažeidė
neužtikrindama gaminamo produkto kokybės. Pareiga užtikrinti gaminamo produkto
kokybę yra tiesioginė ieškovės pareiga, aiškiai įtvirtinta įmonės lokalinių
teisės aktų normose, kurias ieškovė pažeidė;
3) LAT senato 2004-06-18 nutarime
Nr. 45 išaiškinta, koks darbuotojo darbo pareigų pažeidimas gali būti laikomas
šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., t.y. šiurkščiu
darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas kituose norminiuose arba
lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse
nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama
darbo tvarka, taip pat kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 str. 2
d. 1 - 10 p. išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės
pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir
kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo
šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Pastaruoju atveju nusižengimą kvalifikuoti
šiurkščiu turi teisę pats subjektas, skiriantis drausminę nuobaudą. Ieškovė
netinkamai atlikdama savo pareigas prarado dalį tirpalo ir filtravimo proceso
metu leido patekti į gaminamą produktą papildomam vandens kiekiui, dėl ko
pasikeitė koncentracija, tačiau apie tai nepažymėjo protokole, nepranešė
meistrui, o įmonė dėl to patyrė daugiau nei 20 000 Lt materialinę žalą. Ieškovė
gamino vaistus, kurie turi tiksliai atitikti aprašymą, nes bet kokie nukrypimai
nuo normos gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, nukentėtų gamintojo vardas,
galimi didžiuliai ieškiniai dėl netinkamu vaistu padarytos žalos. Atsižvelgiant
į įmonės patirtą žalą bei į nesąžiningą, neatsakingą ir nerūpestingą ieškovės
elgesį po įvykdyto nusižengimo (ji apie tai niekam nepranešė, nepažymėjo to
gamybos protokole, o priešingai, bandydama nuslėpti prarastą tirpalą, leido
patekti didesniam kiekiui vandens), taip pat į tai, jog Ieškovė jau ne pirmą
kartą netinkamai atlieka savo pareigas (2004-01-23 ieškovė taip pat prarado
dalį tirpalo), darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai kvalifikavo tokį darbo
drausmės pažeidimą kaip šiurkštų ir teisėtai pritaikė drausminę nuobaudą -
atleidimą iš darbo be įspėjimo;
Dėl įrodymų
vertinimo
1) ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai
paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismo sprendimo pabaigoje esantis teiginys jog ieškovė
neįrodė, kad netinkama produkcija buvo pagaminta ne dėl jos kaltės visiškai
nereiškia neteisingo įrodinėjimo pareigos dėl atleidimo iš darbo teisėtumo
perskirstymo, nes įrodinėjimo pareiga dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir
įrodinėjimo pareiga dėl pagaminto broko yra visiškai skirtingos sąvokos.
Darbuotojo kaltė dėl netinkamos produkcijos pagaminimo darbo teisėje paprastai
suvokiama ne baudžiamosios teisės kategorijomis, o darbuotojas pripažįstamas
kaltu, jei esant normalioms darbo sąlygoms pagaminta netinkama produkcija;
2) pagal CPK 410 str. darbo
bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK
ir kituose įstatymuose numatytas išimtis. Tai nurodyta ir LAT senato 2004-06-18
nutarime Nr. 45. Atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos (operatyvumo)
ir įrodymų pakankamumo principus, kiekviena proceso šalis turi teisę pateikti
įvairius įrodymus savo nuožiūra, tačiau nė viena proceso šalis neturi pagrindo
nurodyti kitai šaliai, kokiomis priemonėmis pastaroji privalo įrodinėti
konkretų faktą. Pati šalis nusprendžia, kokiomis priemonėmis ji imsis įrodinėti
konkrečių faktinių duomenų buvimą, šiuo atžvilgiu teismas, vadovaudamasis
laisvo įrodymų vertinimo principu ir teisėjo nepriklausomumo principu,
sprendžia dėl įrodymų pakankamumo, tikrumo, sąsąjumo ir leistinumo;
3) nėra pagrindo teigti,
jog tam tikri faktiniai duomenys nėra įrodyti dėl to, jog nebuvo naudojama tam
tikra įrodinėjimo priemonė. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog atsakovas neįrodė
ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, nes nepateikė
vaizdo įrašų bei nesinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Vaizdo įrašai įmonėje
yra fiksuojami trumpam laikotarpiui, jie apima ribotą matomumo plotą ir yra
automatiškai perrašomi nauja vaizdo medžiaga. Atsakovui nustačius nekokybišką
produkciją, duomenų laikmenose jau buvo nauji įrašai, todėl nėra jokios
galimybės peržiūrėti tų įrašų, kurie užfiksuoti netinkamos produkcijos
pagaminimo metu;
4) remiantis civilinio
proceso laisvo įrodymų vertinimo principu, ar tam tikros aplinkybės, susijusios
su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių
pusiausvyros principu. LAT (2002-04-15 nutartis c.b.Nr. 3K-3-569/2002) nurodė,
kad nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių
buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą
apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam
tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių Įrodymų,
leidžia manyti esant tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas
įvertino bylos medžiagą, liudytojų parodymus, eksperto išvadą, nustatė, jog šių
įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė netinkamai atliko
savo darbines pareigas, filtravimo proceso metu leido patekti į gaminamą
produktą papildomam vandens kiekiui, nepažymėjo to protokole, nepranešė
meistrui dėl ko buvo pagaminta netinkama produkcija;
5) ekspertizės aktas
surašytas tik pateikiant atsakymus į klausimus, todėl šie trūkumai nesuteikia
pagrindo abejoti eksperto (ekspertizę atlikti buvo pavesta prof. A. S., Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto
Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjui, profesoriui,
habilituotam daktarui) atsakymų į jam pateiktus klausimus teisingumu. Teismas
vertino ekspertizės aktą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė
tvirtina, jog ekspertas nebuvo nuvykęs į tirpalo gamybos vietą, tačiau nenurodo
ir neįrodo, kuo remdamasi ieškovė daro tokią prielaidą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo
taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose.
Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms
išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis
įrodinėjimo taisyklėmis. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi
laisvo įrodymų vertinimo principo, t.y. teismas byloje esančius įrodymus
vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str.). Pareiga įvertinti byloje esančius
įrodymus palikta būtent teismo kompetencijai, laikantis tos nuostatos, kad nė vienas
įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios. Teismo funkcija pasireiškia
tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų
įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar
nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas
konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių
egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, todėl
negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas
neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Kolegija sutinka su atsakovo
AB,,Sanitas,, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad teismo sprendimo
teiginys, jog ieškovė neįrodė, kad netinkama produkcija buvo pagaminta ne dėl
jos kaltės visiškai nereiškia neteisingo įrodinėjimo pareigos dėl atleidimo iš
darbo teisėtumo perskirstymo, nes įrodinėjimo pareiga dėl atleidimo iš darbo
teisėtumo ir įrodinėjimo pareiga dėl pagaminto broko yra visiškai skirtingos
sąvokos. Darbuotojo kaltė dėl netinkamos produkcijos pagaminimo darbo teisėje paprastai
suvokiama ne baudžiamosios teisės kategorijomis, o darbuotojas pripažįstamas
kaltu, jei esant normalioms darbo sąlygoms pagaminta netinkama produkcija.
Kolegija sutinka su apeliantės motyvu, kad bylas pagal darbuotojo (ieškovo),
atleisto iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, ieškinį dėl
atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas nagrinėja laikydamasis
bendrųjų CPK taisyklių bei atsižvelgdamas į CPK XX skyriuje numatytas išimtis
(CPK 410 straipsnis). Bei su tuo, kad šiose bylose darbdaviui (atsakovui) tenka
pareiga įrodyti darbuotojo (ieškovo) ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo
teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas ieškovės
nurodytas situacijas, kurios tariamai sąlygojo brokuotų vaistų pagaminimą,
įstatymo reikalavimų nepažeidė. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas
pateikė teismui visus turimus įrodymus ir nepažeidė rungimosi principo (CPK 12
str.). Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovė netinkamai atliko savo
darbą, nusižengė darbo drausmei, netinkamai vykdydama savo pareigas, nustatytas
jos darbą reglamentuojančiuose dokumentuose - procedūrose ir instrukcijose.
Pagal instrukcijos Nr. 2-C04-DI-01-1 „Darbo su svarstyklėmis laminare ir
tirpalų ruošimo ir filtravimo sistema „Millipore“ Injekcinių preparatų ceche
instrukcijos“ 2.1 p. cecho aparatininkas yra atsakingas už pagaminto produkto
kokybę, taip pat už teisingai atsvertą pradinių medžiagų kiekį, teisingą
svarstyklių eksploatavimą, tirpalo paruošimą ir filtravimą. Procedūroje „Tirpalų
ruošimo ir filtravimo sistemos „Millipore“ valymas sistemos CIP/SIP injekcinių
preparatų ceche“ nurodyta, jog aparatininkas yra atsakingas už kokybiškų
tirpalų ruošimą ir filtravimo sistemos plovimą bei garinimą. Visas nurodytas
aplinkybes teismo sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas.
Atmestinas ieškovės motyvas jog atsakovas neįrodė
ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, nes nepateikė
vaizdo įrašų bei nesinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip nustatyta
byloje ieškovė aiškina, kad netinkama produkcija pagaminta dėl netobulo
technologinio proceso, tame tarpe dėl nepriklausančių nuo ieškovės veiksmų
priežasčių ( filtravimo procesas buvo atliktas, kol dar nebuvo atvėsę
vamzdynai, dėl ko vamzdynuose susikaupė vandens kondensatas, kuris ir atskiedė
tirpalą; sklendė V16 buvo užsukta įkaitusi, vėliau atvėso ir tapo nesandari,
dėl ko į reaktorių G5 pateko papildomas vandens kiekis, kuris ir atskiedė
tirpalą). Atsižvelgiant į gamybos procesą tame tarpe į ieškovės paaiškinimą
dėl pagaminto broko, sprendžiama, kad ieškovės paaiškinimui patikrinti vaizdo
įrašai jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi vaizdo įrašai nefiksuoja
vamzdynų temperatūros pasikeitimus, sklendžių sandarumą, skysčių patekimą į
talpas ir vamzdžius. Kolegija konstatuoja, kad pateikti byloje įrodymai pilnai
patvirtina atsakovo išvadas dėl injekcinio tirpalo gamybos pažeidimo. Atsakovo
išvados pagrįstos praktiniu patikrinimu- injekcinių tirpalų gamybos procese,
kuriame taip pat dalyvavo pati ieškovė, eksperto išvada, tyrimo išvada
tikrinant ieškovės paaiškinimą dėl pagaminto broko, tame tarpe liudytojų
paaiškinimais ir laboratoriniais tyrimais (b.l.96-97,98-99,189,198-202,2t.).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl ieškovės darbo
drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo. Darbo drausmės
pažeidimo faktas vaistų gamybos procese, šiuo atveju ieškovė nuleido drenažo
vamzdžiu dalį tirpalo, o vėliau papildė tirpalo trūkumą vandeniu, nustatytas
kruopščiai tikrinant vaistų gamybą, analizuojant visą vaistų gamybos procesą
pagal atskirus etapus, pažymėtina, kad šiame patikrinime taip pat dalyvavo
ieškovė (2t.,b.l.98-99), todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad atsakovas
nesinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad
atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė konkrečią darbo teisės normą (įstatyminę
ar lokalinę), kurią pažeidė ieškovė, nesusiejo ieškovės padaryto darbo pareigų
pažeidimo su vaistų gamybos technologijos pažeidimu bei nenurodė, kuo
pasireiškė ieškovės kaltė - tyčia ar neatsargumu. Byloje nustatyta, kad ieškovė
dirba nuo 2001-06-01 injekcinių preparatų cecho aparatininke injekcinių tirpalų
ruošimui (2t.,b.l.91-92). Ieškovės darbą atsakovo įmonėje reglamentuoja instrukcijos
Nr. 2-C04-DI-01-1 „Darbo su svarstyklėmis laminare ir tirpalų ruošimo ir
filtravimo sistema „Millipore“ Remiantis Injekcinių preparatų ceche
instrukcijos“ 2.1 p. ieškovė (cecho aparatininkas) yra atsakinga už pagaminto
produkto kokybę, taip pat už teisingai atsvertą pradinių medžiagų kiekį,
teisingą svarstyklių eksploatavimą, tirpalo paruošimą ir filtravimą.
Procedūroje „Tirpalų ruošimo ir filtravimo sistemos „Millipore“ valymas
sistemos CIP/SIP injekcinių preparatų ceche“ nurodyta, jog ieškovė
(aparatininkas) yra atsakinga už kokybiškų tirpalų ruošimą ir filtravimo
sistemos plovimą bei garinimą. Visi paminėti instrukcijų reikalavimai ieškovei
buvo žinomi, kadangi ieškovė dalyvavo mokymuose, tai patvirtina ieškovės parašai
žurnaluose. Ieškovė netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, pažeidė
AB,,Sanitas,, darbo tvarkos taisyklių 25p. reikalavimus, dirbti dorai ir
sąžiningai. Ieškovė neužtikrino pagaminto produkto kokybės, kaip to
reikalauja jos darbą reglamentuojantys dokumentai, ir pagamino 10 proc.
mažesnės koncentracijos tirpalą, dėl ko įmonė ne tik patyrė daugiau kaip 20 000
Lt nuostolių (2t.,b.l.104), tačiau dėl nekokybiškos produkcijos pagaminimo,
kilo pavojus žmonių sveikatai ir įmonės reputacijai. Byloje nėra duomenų, kad
ieškovė tyčia nuleido dalį tirpalo į drenažinį vamzdį, todėl neesant kitų
įrodymų ieškovės veiksmai vertinami kaip aplaidumas. Vėliau ieškovė norėdama
nuslėpti tirpalo trūkumą pripildė (apie 100 litrų) injekcinio vandens, šiuos veiksmus ieškovė atliko tyčia. Visos nurodytos aplinkybės
išsamiai išaiškintos ir ištirtos pirmosios instancijos teisme.
Atmestinas ieškovės motyvas, kad papildomai
pripildyto vandens kiekis turėjo būti užfiksuotas svarstyklėmis, kadangi visos
operacijos ruošiant ir filtruojant tirpalą yra fiksuojamos pasveriant, o
svėrimo rezultatai atspausdinami. Kaip matyti iš pateiktų byloje svarstyklių
naudojimo instrukcijų, tirpalo gamybos aprašymo,naudojamos tirpalo gamyboje
svarstyklės savaime nefiksuoja visų naudojamų gamybos procese medžiagų kiekio,
duomenims užfiksuoti reikalingi aparatininko veiksmai. Ieškovė privalo įjungti
svarstykles, nustatyti parodymus į ,,0‘‘ padėtį, tokie pat reikalavimai galioja
ir vandens skaitikliui, jo parodymai pradinėje stadijoje taip nustatomi į ,,0,,
padėtį, o svėrimo rezultatai įrašomi ir spausdinami tik tuo atveju, jeigu
operatorius įjungia atitinkamas programas, tokiems veiksmams atlikti. Taigi
duomenis apie panaudotų gamybai medžiagų kiekį yra įrašomi paties operatoriaus,
šiuo atveju ieškovės. Atspausdinus svėrimo rezultatus būtent operatorius
klijuoja jų rezultatus į gamybos protokolą. Akivaizdu, kad duomenų įrašymas
gamybos protokole apie panaudotą vandens kiekį tirpalui pagaminti, tiesiogiai
priklauso nuo darbuotojo padaryto įrašo ir gali būti atitinkamai modeliuojamas
- nefiksuojant visų duomenų apie papildomai įpiltą į tirpalą vandenį.
Sutinkamai su CPK 177 straipsnio 1 dalimi,
įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis
teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias
šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės
bylai spręsti, arba jų nesant.Vienas iš tokių įrodymų gali būti ir pateikta
šioje byloje ekspertizės išvada (CPK 197 str.1d.216 str.). Negalima sutikti su
apelianto motyvais, kad ekspertizės išvada neatitinka ekspertizės formai
keliamiems reikalavimams. Ekspertizės aktas pateiktas kartu su raštu
(b.l.188,2t.), kuris yra sudėtinė ekspertizės akto dalis, šiame rašte nurodyta
data ir miestas. Iš ekspertizės akto teksto aiškiai matyti, kad ekspertas
atsako į teismo nutartyje pateiktus klausimus, teismo nutartis yra šalims
žinoma, tame tarpe šalims žinomi klausimai į kuriuos atsako ekspertas. Kadangi
ekspertizė atlikta ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos
tekstas (2t.,b.l.184) yra ekspertizės akto sudėtinė dalis (CPK 217 str. 1d.). Ekspertizės
akte nurodytas atlikusio ekspertizę asmens mokslinis laipsnis- KMU Vaistų
technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjas prof. A.
S.. Todėl jokių abejonių, dėl šio asmens išsilavinimo ir kvalifikacijos
byloje nėra. Eksperto išvada yra pagrįsta eksperto žiniomis, mokslinė
literatūra, abejoti eksperto išvada vien dėl to, kad ekspertas neatvyko į tirpalo
gamybos vietą nėra pagrindo. Apelianto motyvai, kad ekspertas padarė išvadas
tik civilinės bylos pagrindu prieštarauja eksperto išvadai, kurioje nurodyta,
kad ekspertas naudojosi mokslinė literatūra ir kt. šaltiniais (b.l.189, 2t.).
Apelianto motyvas, kad ekspertas nenustatė nei vieno naujo fakto yra
abstraktus. Ekspertui buvo pateikti konkretus klausimai į šiuos klausimus
ekspertas surašė atsakymus, tame tarpe ekspertas ištyrė situaciją dėl vandens
patekimo į tirpalą. Todėl eksperto išvados yra susijusios su ginču objektu
šioje byloje ir su iškeltomis versijomis dėl tirpalo koncentracijos sumažėjimo.
Ekspertas surašydamas ekspertizę savo nuožiūra pasirinko kylančių byloje klausimų
išaiškinimo būdą, nes tai priskirta eksperto kompetencijai. Todėl nepagrįstas
apeliantės motyvas, kad ekspertas nedirbdamas savarankiškai, netinkamai
išaiškino pateiktus ekspertui klausimus. Atsižvelgiant į specifinius vaistų
gamybos saugumo reikalavimus, pašalinių asmenų dalyvavimas vaistų gamybos
procese yra praktiškai neįmanomas, toks įpareigojimas ekspertui taip pat nebuvo
nustatytas teismo nutartyje. Byloje nėra nustatytas faktas, kad ekspertas tiesiogiai
nedalyvaudamas vaistų gamybos procese (AB,,Sanitas,, ieškovės darbo vietoje) negalėjo
atlikti išsamios analizės technologinių procesų ir įrengimų, atsakyti į teismo
klausimus, vien dėl to, kad neatvyko į tirpalo gamybos vietą. Visiškai
nepagrįstas apeliantės motyvas, jog eksperto išvados prieštarauja, komisijos tyrusios
Mildronato tirpalo neatitikimo atsiradimo priežastį išvadai. Tiek eksperto
išvadoje, tiek atliekant eksperimentą gamyboje buvo nustatyta, kad likęs po
vamzdynų sterilizacijos sočiųjų garų kiekis negali sumažinti medžiagos
koncentracijos 10 procentų. Ekspertas išvadoje nurodė, kad Mildronato tirpalo
gamybos etape buvo padarytas esminis pažeidimas, kuris nulėmė vaistinės
medžiagos koncentracijos sumažėjimą žemiau leistinos normos. Eksperto išvada
atitiko atsakovo darbuotojų tarnybinius paaiškinimus, tyrimo rezultatus Visi
nurodyti įrodymai patvirtina, kad vaistinės medžiagos koncentracijos
sumažėjimas galėjo atsitikti, tik dėl tirpalo nutekėjimo į drenažą ir
papildomai pripilto injekcinio vandens iki reikiamo tirpalo svorio, tai
pavirtino ir atliktas eksperimentas, kuriuo metu paaiškėjo, kad į G5 įmanoma
pripilti 900 l tirpalo (b.l.189,2t.,1t.,b.l.10-11,12,31,32, 48). Pažymėtina,
kad ir anksčiau buvo nustatytas analogiškas gamybos pažeidimas dalyvaujant
ieškovei (b.l.45,1t.).
Kolegija sutinka su
pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog darbuotojos (ieškovės) padarytas
darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, taip pat pagrįstai ieškovės veiksmai
įvertinti kaip nesąžiningi ir pavojingi žmonių sveikatai galintis sukelti
turtines pasekmes gamintojui.
Kolegija konstatuoja,
kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl
panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 328 str.). Esant tokioms
aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas
(CPK. 326 str.1d.1p.).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m.
gruodžio 4 d. sprendimo nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Galina
Blaževič
Raimondas Buzelis