Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-326-153-2008].doc
Bylos nr.: 2A-326-153/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-326-153/2008

pirmos instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 11.9.3; 11.9.8

 (S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                        2008 m. kovo 19 d.

 Kaunas

 

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų  Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio,

sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui V. I., atsakovo AB „Sanitas“ atstovei A. N., adv. R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8564-638/2007 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui AB „Sanitas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką  priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

  Ieškovė  A. M. ieškiniu teismo prašė: pripažinti  neteisėtu jos atleidimą iš darbo AB „Sanitas“ direktoriaus įsakymu 2007-04-04 Nr. 34 „Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo“ ir 2007-04-04 įsakymu Nr. 22A „Dėl atleidimo iš darbo“, į darbą negrąžinti, priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (b.l.2-4).

Ieškovė nurodė, kad iš darbo atleista nepagrįstai, kadangi pažeidimą jeigu jį ir padarė, tai netyčia, dėl neatsargumo, todėl nebuvo pagrindo jį laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Darbdavys AB „Sanitas“ neįrodė, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, nuobauda yra pagrįsta prielaidomis. Eksperto išvada byloje neatitinka įstatymo reikalavimų.

Atsakovas  AB „Sanitas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė  buvo atsakinga, kad filtravimo procesas būtų atliekamas pagal instrukcijas, tačiau dėl jos kaltės buvo pagamintas brokas. Tirpalo koncentracijos sumažėjimas apie 10 proc. galėjo atsirasti tik dėl to, kad ieškovė, atlikdama filtraciją, nuleido dalį tirpalo į drenažo sistemą, o vietoje tirpalo pripylė vandens, dėl to atsakovas patyrė  daugiau kaip 20 000 Lt nuostolių.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės A. M. priteisė  8 Lt pašto išlaidų valstybei. 2007 m. gruodžio 20 d. papildomu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovės priteista atsakovui AB „Sanitas“ 800 Lt ekspertizės išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovė pas atsakovą dirba pagal darbo sutartį nuo 1998-08-04, nuo 2001-06-01 injekcinių preparatų cecho aparatininke (2t., b.l.91-92). Ieškovė supažindinta su mildronato 10 proc. tirpalo injekcijoms 5 ml ampulėse gamybos instrukcijomis (2t., b.l.56-89). 2007-03-09 ieškovė atliko mildronato tirpalo filtravimo procedūrą pagal gamybos protokolą 2-C04-GP-16-01-6 (1t., b.l.13-28). Atlikus tarpinio produkto analizę, nustatyta, kad pagaminto tirpalo koncentracija yra 86,91 proc., kas neatitinka instrukcijos reikalavimų (2t., b.l.166). Labiausiai tikėtina priežastis, kad tirpalas galėjo būti atskiestas technologinio proceso metu prieš išpilstymą į ampules (1t., b.l.31), dalis tirpalo buvo nuleista drenažo vamzdžiu, o po to pripiltas vandens kiekis iki reikiamo svorio (1 t., b.l.5). Atsakovas nustatęs, kad netinkama produkcija buvo pagaminta dėl ieškovės netinkamai atliktų pareigų, todėl 2007-04-04 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 34, ieškovei paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (2 t., b.l.94) ir įsakymu Nr.22A ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d.2 p.(2 t., b.l.103). Ieškovės manymu netinkama produkcija: pagaminta dėl to, kad 1) jai buvo liepta pradėti filtravimo procesą, kol dar nebuvo atvėsę vamzdynai, dėl ko vamzdynuose susikaupė vandens kondensatas, kuris ir atskiedė tirpalą; 2) sklendė V16 ( 1t., b.l.29) buvo užsukta įkaitusi, vėliau atvėso ir tapo nesandari, dėl ko į reaktorių G5 pateko papildomas vandens kiekis, kuris ir atskiedė tirpalą.

Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytus argumentus paneigia byloje atlikta ekspertizė ir liudytojų parodymai. Ekspertizė nustatė, kad dėl vandens garų kondensato  patekimo į tirpalą, jo  koncentracija galėjo padidėti tik 0,12 procento, sklendės sandarumas nepriklauso nuo reaktoriaus temperatūros, tirpalo išsiliejimo ant grindų negalėjo būti, todėl  filtravimo etape buvo padarytas esminis pažeidimas (2 t., b.l. 189). Liudytojai D. G. ir I. Ž. patvirtino, kad pagal filtravimo proceso protokolą  po dezinfekavimo filtravimo agregatas  buvo pripiltas vandens ir buvo atšaldytas iki 21,3 laipsnių Celsijaus (2 t., b.l.136), todėl garų likti negalėjo ir kondensato likti negalėjo. Ieškovė gavo išfiltruoti apie 818,6 kg (2 t., b.l.136). Medžiaga tirpalui buvo pasverta teisingai, tą rodo svarstyklių spausdintuvo lapeliai, svarstyklės yra kruopščiai tikrinamos, klaidos negalėjo būti (2t., b.l. 201). Jokio pertekliaus nebuvo. Jeigu į talpą G5 būtų patekęs papildomas vandens kiekis, tai po filtravimo būtų gauta daugiau tirpalo, negu pagal instrukciją turėjo būti. Ieškovė turėjo galimybę prileisti papildomą kiekį vandens, nes ji matė, kiek tirpalo neteko (2 t., b.l. 200, II pusė).  Tirpale nustatyta apie 100 litrų daugiau vandens, negu turėjo būti, todėl  į tirpalą pateko papildomai apie 100 litrų vandens. Ieškovė buvo atsakinga už filtravimo procesą, filtravimo patalpoje ji buvo viena, kiti asmenys ten neleidžiami, filtravimo proceso metu leido patekti į gaminamą produktą papildomam vandens kiekiui,  nepažymėjo to gamybos protokole, nepranešė meistrui, dėl ko  buvo pagaminta netinkama produkcija. Atsakovas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo ieškovės padarytą pažeidimą kaip šiurkštų, kadangi atsižvelgiant į atsakovo įmonės specifiką, ieškovės darbo pobūdį, ieškovė gamino vaistus, kurie turi tiksliai atitikti aprašymą, bet kokie nukrypimai nuo normos gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, nukentėtų gamintojo vardas, galimi didžiuliai ieškiniai dėl netinkamu vaistu padarytos žalos.

Teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai atliko savo darbines pareigas, neįrodė, kad netinkama produkcija buvo pagaminta ne dėl jos kaltės, atsakovo paskirta drausminė nuobauda yra teisinga.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo 2007-12-04 sprendimą ir 2007-12-20 papildomą sprendimą  panaikinti, priimti naują sprendimą -  ieškinį tenkinti: pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti atsakovo 2007-04-04 įsakymą Nr. 34 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ bei 2007-04-04 įsakymą Nr. 22A „Dėl atleidimo iš darbo“, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Ieškovė nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

Dėl įrodinėjimo pareigos netinkamo paskirstymo:

1) teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, nurodydamas, jog ieškovė neįrodė, kad netinkama produkcija buvo pagaminta ne dėl jos kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal LR darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 5 p. darbuotojo drausminė atsakomybė yra tik individuali. Darbuotojo kaltė, kuri gali būti tyčios arba neatsargumo formomis, nėra preziumuojama. Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui“. Atsakovas AB „Sanitas“ turėjo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos ir ieškovė teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš darbo;

2) LAT 2002 m. lapkričio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-1388 nurodė, jog „darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Vaistų gamybos technologijos pažeidimas savaime nereiškia darbo drausmės pažeidimo, kadangi vaistų gamybos technologija nėra įteisinta darbo teisės normomis. Atsakovas turėjo teismui įrodyti, o teismas ištirti ir nustatyti ne tik vaistų gamybos technologijos pažeidimo faktą, bet ir konkrečią darbo teisės normą (įstatyminę ar lokalinę), kurią pažeidė ieškovė, susieti ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą su vaistų gamybos technologijos pažeidimu bei nurodyti, kuo pasireiškė ieškovės kaltė - tyčia ar neatsargumu. Teismas nenurodė, kurią darbo teisės normą ir joje įtvirtintą darbo pareigą pažeidė ieškovė, apsiribojo tik bendru paminėjimu, jog ieškovė leido patekti į gaminamą produktą papildomam vandens kiekiui, nepažymėjo to gamybos protokole. Tuo teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 4 p. Nei drausminės nuobaudos skyrimo metu nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kurią darbo teisės normą, reglamentuojančią ieškovės pareigas ji pažeidė, todėl laikytina, jog atsakovas neįrodė visų būtinųjų drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygų;

3) atsakovas  neįrodė nei vienos iš šių aplinkybių:

a)     kad tirpalo brokas įvyko injekcinių preparatų ceche ruošiant bei filtruojant tirpalą;

b)     jog dalis tirpalo buvo nuleista drenažo vamzdžiu;

c)     ieškovė į talpą, kuriame buvo ruošiamas tirpalas, pripylė injekcinio vandens iki reikiamo svorio.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dalis tirpalo buvo nuleista drenažo vamzdžiu ir ieškovė į talpą, kurioje buvo ruošiamas tirpalas, papildomai pripylė injekcinio vandens iki reikiamo svorio. Apklausti liudytojai parodė, kad tokia įvykių seka, atsižvelgiant į šių vaistų gamybos technologiją, yra labiausiai tikėtina. Atsakovas galėjo pateikti filmuotą medžiagą, kadangi gamybinės patalpos filmuojamos. Papildomai atsakovo nurodytas pripildomas (apie 100 litrų) injekcinio vandens kiekis turėjo būti užfiksuotas svarstyklėmis, kadangi visos operacijos ruošiant ar filtruojant tirpalą yra fiksuojamos pasveriant, o svėrimo rezultatai atspausdinami;

4)  byloje esanti ekspertizės išvada negali būti laikoma įrodymu šioje byloje, nes neatitinka šiems įstatymų reikalavimams, todėl negali būti laikoma įrodymu:

pirma, ekspertizės formai keliamiems reikalavimams. Ekspertizės akte nėra šių privalomų duomenų: ekspertizės surašymo datos ir vietos; nėra nurodyti ekspertizei pateikti klausimai; nėra nurodytas eksperto išsilavinimas; nėra nurodyta tyrimų pradžia bei pabaiga; nėra pažymėta, jog ekspertas įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą; 

antra, ekspertizės turiniui keliamiems reikalavimams. Ekspertas nebuvo nuvykęs į tirpalo gamybos vietą ir neatliko nei vieno tyrimo bei nenustatė nei vieno naujo fakto, o apsiribojo tik civilinės bylos ir joje esančios atsakovo pateiktos rašytinės medžiagos perskaitymu. Ekspertas tyrė atsakovo darbuotojų pateiktas tikėtinas versijas dėl tirpalo koncentracijos sumažėjimo, o ne savarankiškai nustatinėjo tikrąsias tirpalo koncentracijos sumažėjimo priežastis. Eksperto išvada prieštarauja atsakovo sudarytos komisijos, tyrusios Mildronato tirpalo neatitikties atsiradimo priežastis, išvadoms. Atlikto eksperimento metu nustatyta, jog dėl temperatūrinių skirtumų injekcinis vanduo galėjo patekti į talpą G5 ir atskiesti tirpalą. Eksperimento rezultatai iš esmės patvirtino ieškovės poziciją.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo AB“Sanitas“ atstovas advokatas R. P. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus, dėl šių motyvų:

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo

1) ieškovė nusižengė darbo drausmei netinkamai vykdydama savo pareigas, nustatytas jos darbą reglamentuojančiuose dokumentuose - procedūrose ir instrukcijose. Pagal instrukcijos Nr. 2-C04-DI-01-1 „Darbo su svarstyklėmis laminare ir tirpalų ruošimo ir filtravimo sistema „Millipore“ Injekcinių preparatų ceche instrukcijos“ 2.1 p. cecho aparatininkas yra atsakingas už pagaminto produkto kokybę, taip pat už teisingai atsvertą pradinių medžiagų kiekį, teisingą svarstyklių eksploatavimą, tirpalo paruošimą ir filtravimą. Procedūroje „Tirpalų ruošimo ir filtravimo sistemos „Millipore“ valymas sistemos CIP/SIP injekcinių preparatų ceche“ nurodyta, jog aparatininkas yra atsakingas už kokybiškų tirpalų ruošimą ir filtravimo sistemos plovimą bei garinimą. Tačiau ieškovė netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas,  neužtikrino  pagaminto   produkto    kokybės,    kaip  to reikalauja jos darbą reglamentuojantys dokumentai, ir pagamino 10 proc. mažesnės koncentracijos tirpalą, dėl ko įmonė ne tik patyrė daugiau kaip 20 000 Lt nuostolių, bet ir kilo pavojus žmonių sveikatai ir įmonės reputacijai dėl nekokybiškų vaistų;

2) ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas privalėjo nurodyti konkrečią darbo teisės normą ir joje nurodytą darbo pareigą, kurią ieškovė pažeidė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė aukščiau minimas lokalinių teisės aktų nuostatas, kurias ieškovė pažeidė neužtikrindama gaminamo produkto kokybės. Pareiga užtikrinti gaminamo produkto kokybę yra tiesioginė ieškovės pareiga, aiškiai įtvirtinta įmonės lokalinių teisės aktų normose, kurias ieškovė pažeidė;

3) LAT senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45 išaiškinta, koks darbuotojo darbo pareigų pažeidimas gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., t.y. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, taip pat kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 str. 2 d. 1 - 10 p. išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Pastaruoju atveju nusižengimą kvalifikuoti šiurkščiu turi teisę pats subjektas, skiriantis drausminę nuobaudą. Ieškovė netinkamai atlikdama savo pareigas prarado dalį tirpalo ir filtravimo proceso metu leido patekti į gaminamą produktą papildomam vandens kiekiui, dėl ko pasikeitė koncentracija, tačiau apie tai nepažymėjo protokole, nepranešė meistrui, o įmonė dėl to patyrė daugiau nei 20 000 Lt materialinę žalą. Ieškovė gamino vaistus, kurie turi tiksliai atitikti aprašymą, nes bet kokie nukrypimai nuo normos gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, nukentėtų gamintojo vardas, galimi didžiuliai ieškiniai dėl netinkamu vaistu padarytos žalos. Atsižvelgiant į įmonės patirtą žalą bei į nesąžiningą, neatsakingą ir nerūpestingą ieškovės elgesį po įvykdyto nusižengimo (ji apie tai niekam nepranešė, nepažymėjo to gamybos protokole, o priešingai, bandydama nuslėpti prarastą tirpalą, leido patekti didesniam kiekiui vandens), taip pat į tai, jog Ieškovė jau ne pirmą kartą netinkamai atlieka savo pareigas (2004-01-23 ieškovė taip pat prarado dalį tirpalo), darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai kvalifikavo tokį darbo drausmės pažeidimą kaip šiurkštų ir teisėtai pritaikė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo be įspėjimo;

Dėl įrodymų vertinimo

1) ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismo sprendimo pabaigoje esantis teiginys jog ieškovė neįrodė, kad netinkama produkcija buvo pagaminta ne dėl jos kaltės visiškai nereiškia neteisingo įrodinėjimo pareigos dėl atleidimo iš darbo teisėtumo perskirstymo, nes įrodinėjimo pareiga dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir įrodinėjimo pareiga dėl pagaminto broko yra visiškai skirtingos sąvokos. Darbuotojo kaltė dėl netinkamos produkcijos pagaminimo darbo teisėje paprastai suvokiama ne baudžiamosios teisės kategorijomis, o darbuotojas pripažįstamas kaltu, jei esant normalioms darbo sąlygoms pagaminta netinkama produkcija;

2) pagal CPK 410 str. darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK ir kituose įstatymuose numatytas išimtis. Tai nurodyta ir LAT senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45. Atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos (operatyvumo) ir įrodymų pakankamumo principus, kiekviena proceso šalis turi teisę pateikti įvairius įrodymus savo nuožiūra, tačiau nė viena proceso šalis neturi pagrindo nurodyti kitai šaliai, kokiomis priemonėmis pastaroji privalo įrodinėti konkretų faktą. Pati šalis nusprendžia, kokiomis priemonėmis ji imsis įrodinėti konkrečių faktinių duomenų buvimą, šiuo atžvilgiu teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu ir teisėjo nepriklausomumo principu, sprendžia dėl įrodymų pakankamumo, tikrumo, sąsąjumo ir leistinumo;

3) nėra pagrindo teigti, jog tam tikri faktiniai duomenys nėra įrodyti dėl to, jog nebuvo naudojama tam tikra įrodinėjimo priemonė. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog atsakovas neįrodė ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, nes nepateikė vaizdo įrašų bei nesinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Vaizdo įrašai įmonėje yra fiksuojami trumpam laikotarpiui, jie apima ribotą matomumo plotą ir yra automatiškai perrašomi nauja vaizdo medžiaga. Atsakovui nustačius nekokybišką produkciją, duomenų laikmenose jau buvo nauji įrašai, todėl nėra jokios galimybės peržiūrėti tų įrašų, kurie užfiksuoti netinkamos produkcijos pagaminimo metu;

4) remiantis civilinio proceso laisvo įrodymų vertinimo principu, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. LAT (2002-04-15 nutartis c.b.Nr. 3K-3-569/2002) nurodė, kad nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių Įrodymų, leidžia manyti esant tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas įvertino bylos medžiagą, liudytojų parodymus, eksperto išvadą, nustatė, jog šių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė netinkamai atliko savo darbines pareigas, filtravimo proceso metu leido patekti į gaminamą produktą papildomam vandens kiekiui, nepažymėjo to protokole, nepranešė meistrui dėl ko buvo pagaminta netinkama produkcija;

5) ekspertizės aktas surašytas tik pateikiant atsakymus į klausimus, todėl šie trūkumai nesuteikia pagrindo abejoti eksperto (ekspertizę atlikti buvo pavesta prof. A. S., Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjui, profesoriui, habilituotam daktarui) atsakymų į jam pateiktus klausimus teisingumu. Teismas vertino ekspertizės aktą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė tvirtina, jog ekspertas nebuvo nuvykęs į tirpalo gamybos vietą, tačiau nenurodo ir neįrodo, kuo remdamasi ieškovė daro tokią prielaidą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t.y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str.). Pareiga įvertinti byloje esančius įrodymus palikta būtent teismo kompetencijai, laikantis tos nuostatos, kad nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Kolegija sutinka su atsakovo AB,,Sanitas,, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad teismo sprendimo teiginys, jog ieškovė neįrodė, kad netinkama produkcija buvo pagaminta ne dėl jos kaltės visiškai nereiškia neteisingo įrodinėjimo pareigos dėl atleidimo iš darbo teisėtumo perskirstymo, nes įrodinėjimo pareiga dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir įrodinėjimo pareiga dėl pagaminto broko yra visiškai skirtingos sąvokos. Darbuotojo kaltė dėl netinkamos produkcijos pagaminimo darbo teisėje paprastai suvokiama ne baudžiamosios teisės kategorijomis, o darbuotojas pripažįstamas kaltu, jei esant normalioms darbo sąlygoms pagaminta netinkama produkcija. Kolegija sutinka su apeliantės motyvu, kad bylas pagal darbuotojo (ieškovo), atleisto iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų CPK taisyklių bei atsižvelgdamas į CPK XX skyriuje numatytas išimtis (CPK 410 straipsnis). Bei su tuo, kad šiose bylose darbdaviui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti darbuotojo (ieškovo) ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas ieškovės nurodytas situacijas, kurios tariamai sąlygojo brokuotų vaistų pagaminimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas pateikė teismui visus turimus įrodymus ir nepažeidė rungimosi principo (CPK 12 str.). Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovė netinkamai atliko savo darbą, nusižengė darbo drausmei, netinkamai vykdydama savo pareigas, nustatytas jos darbą reglamentuojančiuose dokumentuose - procedūrose ir instrukcijose. Pagal instrukcijos Nr. 2-C04-DI-01-1 „Darbo su svarstyklėmis laminare ir tirpalų ruošimo ir filtravimo sistema „Millipore“ Injekcinių preparatų ceche instrukcijos“ 2.1 p. cecho aparatininkas yra atsakingas už pagaminto produkto kokybę, taip pat už teisingai atsvertą pradinių medžiagų kiekį, teisingą svarstyklių eksploatavimą, tirpalo paruošimą ir filtravimą. Procedūroje „Tirpalų ruošimo ir filtravimo sistemos „Millipore“ valymas sistemos CIP/SIP injekcinių preparatų ceche“ nurodyta, jog aparatininkas yra atsakingas už kokybiškų tirpalų ruošimą ir filtravimo sistemos plovimą bei garinimą. Visas nurodytas aplinkybes teismo sprendime  nustatė pirmosios instancijos teismas.

Atmestinas ieškovės motyvas jog atsakovas neįrodė ginčijamo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, nes nepateikė vaizdo įrašų bei nesinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip nustatyta byloje ieškovė aiškina, kad netinkama produkcija pagaminta dėl netobulo technologinio proceso, tame tarpe dėl nepriklausančių nuo ieškovės veiksmų priežasčių ( filtravimo procesas buvo atliktas, kol dar nebuvo atvėsę vamzdynai, dėl ko vamzdynuose susikaupė vandens kondensatas, kuris ir atskiedė tirpalą;  sklendė V16  buvo užsukta įkaitusi, vėliau atvėso ir tapo nesandari, dėl ko į reaktorių G5 pateko papildomas vandens kiekis, kuris ir atskiedė tirpalą). Atsižvelgiant į gamybos procesą  tame tarpe į ieškovės paaiškinimą dėl pagaminto broko, sprendžiama, kad ieškovės paaiškinimui patikrinti vaizdo įrašai jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi vaizdo įrašai nefiksuoja vamzdynų temperatūros pasikeitimus, sklendžių sandarumą, skysčių patekimą į talpas ir vamzdžius. Kolegija konstatuoja, kad pateikti byloje įrodymai pilnai patvirtina atsakovo išvadas dėl injekcinio tirpalo gamybos pažeidimo. Atsakovo išvados pagrįstos praktiniu patikrinimu- injekcinių tirpalų gamybos procese, kuriame taip pat dalyvavo pati ieškovė, eksperto išvada, tyrimo išvada tikrinant ieškovės paaiškinimą dėl pagaminto broko, tame tarpe liudytojų paaiškinimais ir laboratoriniais tyrimais (b.l.96-97,98-99,189,198-202,2t.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo. Darbo drausmės pažeidimo faktas vaistų gamybos procese, šiuo atveju ieškovė nuleido drenažo vamzdžiu dalį tirpalo, o vėliau papildė tirpalo trūkumą vandeniu, nustatytas kruopščiai tikrinant vaistų gamybą, analizuojant visą vaistų gamybos procesą pagal atskirus etapus, pažymėtina, kad šiame patikrinime taip pat dalyvavo ieškovė (2t.,b.l.98-99), todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad atsakovas nesinaudojo kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

        Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė konkrečią darbo teisės normą (įstatyminę ar lokalinę), kurią pažeidė ieškovė, nesusiejo ieškovės padaryto darbo pareigų pažeidimo su vaistų gamybos technologijos pažeidimu bei nenurodė, kuo pasireiškė ieškovės kaltė - tyčia ar neatsargumu. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba nuo 2001-06-01 injekcinių preparatų cecho aparatininke injekcinių tirpalų ruošimui (2t.,b.l.91-92). Ieškovės darbą atsakovo įmonėje reglamentuoja instrukcijos Nr. 2-C04-DI-01-1 „Darbo su svarstyklėmis laminare ir tirpalų ruošimo ir filtravimo sistema „Millipore“ Remiantis Injekcinių preparatų ceche instrukcijos“ 2.1 p. ieškovė (cecho aparatininkas) yra atsakinga už pagaminto produkto kokybę, taip pat už teisingai atsvertą pradinių medžiagų kiekį, teisingą svarstyklių eksploatavimą, tirpalo paruošimą ir filtravimą. Procedūroje „Tirpalų ruošimo ir filtravimo sistemos „Millipore“ valymas sistemos CIP/SIP injekcinių preparatų ceche“ nurodyta, jog ieškovė (aparatininkas) yra atsakinga už kokybiškų tirpalų ruošimą ir filtravimo sistemos plovimą bei garinimą. Visi paminėti instrukcijų reikalavimai ieškovei buvo žinomi, kadangi ieškovė dalyvavo mokymuose, tai patvirtina ieškovės parašai žurnaluose. Ieškovė netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, pažeidė AB,,Sanitas,, darbo tvarkos taisyklių 25p. reikalavimus, dirbti dorai ir sąžiningai. Ieškovė neužtikrino  pagaminto   produkto    kokybės,  kaip  to reikalauja jos darbą reglamentuojantys dokumentai, ir pagamino 10 proc. mažesnės koncentracijos tirpalą, dėl ko įmonė ne tik patyrė daugiau kaip 20 000 Lt nuostolių (2t.,b.l.104), tačiau dėl nekokybiškos produkcijos pagaminimo, kilo pavojus žmonių sveikatai ir įmonės reputacijai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė tyčia nuleido dalį tirpalo į drenažinį vamzdį, todėl neesant kitų įrodymų ieškovės veiksmai vertinami kaip aplaidumas. Vėliau ieškovė norėdama nuslėpti tirpalo trūkumą  pripildė (apie 100 litrų) injekcinio vandens, šiuos veiksmus ieškovė atliko tyčia. Visos nurodytos aplinkybės išsamiai išaiškintos ir ištirtos pirmosios instancijos teisme.

         Atmestinas ieškovės motyvas, kad papildomai pripildyto vandens kiekis turėjo būti užfiksuotas svarstyklėmis, kadangi visos operacijos ruošiant ir filtruojant tirpalą yra fiksuojamos pasveriant, o svėrimo rezultatai atspausdinami. Kaip matyti iš pateiktų byloje svarstyklių naudojimo instrukcijų, tirpalo gamybos aprašymo,naudojamos tirpalo gamyboje svarstyklės savaime nefiksuoja visų naudojamų gamybos procese medžiagų kiekio, duomenims užfiksuoti reikalingi aparatininko veiksmai. Ieškovė privalo įjungti svarstykles, nustatyti parodymus į ,,0‘‘ padėtį, tokie pat reikalavimai galioja ir vandens skaitikliui, jo parodymai pradinėje stadijoje taip nustatomi į ,,0,, padėtį, o svėrimo rezultatai įrašomi ir spausdinami tik tuo atveju, jeigu operatorius įjungia atitinkamas programas, tokiems veiksmams atlikti. Taigi duomenis apie panaudotų gamybai medžiagų kiekį yra įrašomi paties operatoriaus, šiuo atveju ieškovės. Atspausdinus svėrimo rezultatus būtent operatorius klijuoja jų rezultatus į gamybos protokolą. Akivaizdu, kad duomenų įrašymas gamybos protokole apie panaudotą vandens kiekį tirpalui pagaminti, tiesiogiai priklauso nuo darbuotojo padaryto įrašo ir gali būti atitinkamai modeliuojamas - nefiksuojant visų duomenų apie papildomai įpiltą į tirpalą vandenį.

      Sutinkamai su CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti, arba jų nesant.Vienas iš tokių įrodymų gali būti ir pateikta šioje byloje ekspertizės išvada (CPK 197 str.1d.216 str.). Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad ekspertizės išvada neatitinka ekspertizės formai keliamiems reikalavimams. Ekspertizės aktas pateiktas kartu su raštu (b.l.188,2t.), kuris yra sudėtinė ekspertizės akto dalis, šiame rašte nurodyta data ir miestas. Iš ekspertizės akto teksto aiškiai matyti, kad ekspertas atsako į teismo nutartyje pateiktus klausimus, teismo nutartis yra šalims žinoma, tame tarpe šalims žinomi klausimai į kuriuos atsako ekspertas. Kadangi ekspertizė atlikta ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas (2t.,b.l.184) yra ekspertizės akto sudėtinė dalis (CPK 217 str. 1d.). Ekspertizės akte nurodytas atlikusio ekspertizę asmens mokslinis laipsnis- KMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjas prof. A. S.. Todėl jokių abejonių, dėl šio asmens išsilavinimo ir kvalifikacijos byloje nėra. Eksperto išvada yra pagrįsta eksperto žiniomis, mokslinė literatūra, abejoti eksperto išvada vien dėl to, kad ekspertas neatvyko į tirpalo gamybos vietą nėra pagrindo. Apelianto motyvai, kad ekspertas padarė išvadas tik civilinės bylos pagrindu prieštarauja eksperto išvadai, kurioje nurodyta, kad ekspertas naudojosi mokslinė literatūra ir kt. šaltiniais (b.l.189, 2t.). Apelianto motyvas, kad ekspertas nenustatė nei vieno naujo fakto yra abstraktus. Ekspertui buvo pateikti konkretus klausimai į šiuos klausimus ekspertas surašė atsakymus, tame tarpe ekspertas ištyrė situaciją dėl vandens patekimo į tirpalą. Todėl eksperto išvados yra susijusios su ginču objektu šioje byloje ir su iškeltomis versijomis dėl tirpalo koncentracijos sumažėjimo. Ekspertas surašydamas ekspertizę savo nuožiūra pasirinko kylančių byloje klausimų išaiškinimo būdą, nes tai  priskirta eksperto kompetencijai. Todėl nepagrįstas apeliantės motyvas, kad ekspertas nedirbdamas savarankiškai, netinkamai išaiškino pateiktus ekspertui klausimus. Atsižvelgiant į specifinius vaistų gamybos saugumo reikalavimus, pašalinių asmenų dalyvavimas vaistų gamybos procese yra praktiškai neįmanomas, toks įpareigojimas ekspertui taip pat nebuvo nustatytas teismo nutartyje. Byloje nėra nustatytas faktas, kad ekspertas tiesiogiai nedalyvaudamas vaistų gamybos procese (AB,,Sanitas,, ieškovės darbo vietoje) negalėjo atlikti išsamios analizės technologinių procesų ir įrengimų, atsakyti į teismo klausimus, vien dėl to, kad neatvyko į tirpalo gamybos vietą. Visiškai nepagrįstas apeliantės motyvas, jog eksperto išvados prieštarauja, komisijos tyrusios Mildronato tirpalo neatitikimo atsiradimo priežastį išvadai. Tiek eksperto išvadoje, tiek atliekant eksperimentą gamyboje buvo nustatyta, kad likęs po vamzdynų sterilizacijos sočiųjų garų kiekis negali sumažinti medžiagos koncentracijos 10 procentų. Ekspertas išvadoje nurodė, kad Mildronato tirpalo gamybos etape buvo padarytas esminis pažeidimas, kuris nulėmė vaistinės medžiagos koncentracijos sumažėjimą žemiau leistinos normos. Eksperto išvada atitiko atsakovo darbuotojų tarnybinius paaiškinimus, tyrimo rezultatus Visi nurodyti įrodymai patvirtina, kad vaistinės medžiagos koncentracijos sumažėjimas galėjo atsitikti, tik dėl tirpalo nutekėjimo į drenažą ir papildomai pripilto injekcinio vandens iki reikiamo tirpalo svorio, tai pavirtino ir atliktas eksperimentas, kuriuo metu paaiškėjo, kad į G5 įmanoma pripilti 900 l tirpalo (b.l.189,2t.,1t.,b.l.10-11,12,31,32, 48). Pažymėtina, kad ir anksčiau buvo nustatytas analogiškas gamybos pažeidimas dalyvaujant ieškovei (b.l.45,1t.).

 Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog darbuotojos (ieškovės) padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, taip pat pagrįstai ieškovės veiksmai įvertinti kaip nesąžiningi ir pavojingi žmonių sveikatai galintis sukelti turtines pasekmes gamintojui.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 328 str.). Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK. 326 str.1d.1p.).

 

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  331 straipsniu,

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

            Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo nekeisti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Galina Blaževič

  

Kolegijos teisėjai                                                                                                     Evaldas Burzdikas                                         

                                                                                                                                                                  

                                                                                                                   Raimondas Buzelis