Civilinė byla Nr. e2A-674-555/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14847-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.12;

3.3.1.18.1; 3.3.1.19.1; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1303-717/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „LITESKO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 356,06 Eur skolą, 7,09 Eur delspinigių, 15,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už registrų išrašų gavimą) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos-butas, esančios (duomenys neskelbtini). Nors su atsakovu nėra sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, tačiau ieškovė į atsakovui priklausančias gyvenamąsias patalpas tiekia šilumos energiją, o atsakovas ta paslauga naudojasi. Atsakovui priklausantis butas yra prijungtas prie centrinės šildymo sistemos. Atsakovas nėra įstatymų nustatyta tvarka atsisakęs centralizuotai tiekiamos šilumos energijos gyvenamosioms patalpoms-butui, bet laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. nėra atsiskaitęs su ieškove už patiektą šilumos energiją. Skola sudaro 356,06 Eur. Atsakovas praleido terminą savalaikiai atsiskaityti su ieškove už patiektą šilumos energiją, todėl jai turėtų sumokėti priskaičiuotus 7,09 Eur delspinigius bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o jei skola būtų priteista – jos mokėjimą išdėstyti dalimis po 20,00 Eur per mėn. Atsakovas nurodė, kad anksčiau butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė jo motinai. Motinai mirus, šį turtą paveldėjo atsakovas. Jis nėra su ieškove sudaręs šilumos tiekimo paslaugų sutarties, nepageidauja, kad į butą būtų tiekiama šilumos energija, nes nei jis, nei kas nors kitas tame bute negyvena. Atsakovas nėra parengęs projekto atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos ir nėra pateikęs ieškovei prašymo dėl tokio atsijungimo. Kad atsakovui būtų neteisingai priskaičiuota skola už patiektą šilumos energiją, atsakovas įrodymų nepateikė, jam priskaičiuotos skolos sumos neginčijo, nes jis bendrai ginčijo ieškovės teisę be jo valios teikti šilumos energija į jam priklausančias patalpas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovo 356,06 Eur skolą, 7,09 Eur delspinigių, viso 363,15 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (356,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,87 už išrašų iš registrų gavimo išlaidas, viso 15,87 Eur.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos-butas, esančios (duomenys neskelbtini), į kurias ieškovė centralizuotu būdu tiekia šilumos energiją. Atsakovas nėra apmokėjęs ieškovei už jos patiektą šilumos energiją 356,06 Eur laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Šios sumos teisingumo atsakovas neginčijo. Už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovė priskaičiavo atsakovui 7,09 Eur delspinigių. Atsakovas šios delspinigių sumos taip pat neginčijo. Ieškovė 2019 m. birželio 30 d. išsiuntė atsakovui raginimą sumokėti skolą geruoju, tačiau atsakovas gera valia skolos nesumokėjo.

6.       Teismas nurodė, kad nors tarp šalių nebuvo sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, tačiau konkliudentiniai veiksmai rodo, kad ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, bet atsakovas už patiektą šilumos energiją ieškovei nesumokėjo. Šie konkliudentiniai veiksmai rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai.

7.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, jog jis nepageidavo, kad ieškovė į jam priklausančias patalpas tiektų šilumos energiją, dėl ko jis neturi už ją mokėti. Atsakovas, priimdamas turtą (po motinos mirties priimdamas palikimą), priėmė gyvenamąsias patalpas (butą), esančias (duomenys neskelbtini), kurios buvo prijungtos prie centrinės šildymo sistemos. Atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos reguliuoja atitinkami įstatymai, todėl atsakovas, nenorėdamas, kad jo patalpos būtų apšildomos iš centrinės šildymo sistemos, turi įstatymų nustatyta tvarka parengti atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos projektą, jį suderinti su šilumos tiekėju bei kitomis kompetentingomis institucijomis ir tik tuomet atsijungus nuo bendros šildymo sistemos savarankiškai rūpintis patalpų šildymu. Kol tokie veiksmai neatlikti – šilumos tiekimas tęsiamas, o nekilnojamojo turto savininkai privalo už tai atsiskaityti su šilumos tiekėju.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniais skundais atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.       Pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukė jo sutuoktinės A. J., nes žinojo, jog priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, nesant tarp jų sudarytai po vedybinei sutarčiai, kadangi visas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju turi būti pripažintas absoliutus negaliojimo pagrindas, priimtu sprendimu pasisakius dėl neįtrauktos A. J. teisių ir pareigų.

1.2.       Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes teisėja O. V. dėl savo vertybių sistemos, kuri laikytina prosovietine, prookupacine, probolševikine, neturėjo teisės nagrinėti šitos civilinės bylos: neleidžiant atsakovui teikti su byla susijusių įrodymų; iš anksto grasinant neleisti teikti su byla susijusių įrodymų, nepagrįstai nurodant CPK 159 straipsnio ir 162 straipsnio nuostatas, ir atsakovą įvardijant kaip „tvarkos pažeidėją“, tokiu būdu parodant akivaizdų nešališkumą, pažeidžiant lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus; neleidžiant susipažinti su bylos medžiaga; diskriminuojant atsakovą dėl jo antisovietiškų, antibolševikinių įsitikinimų ir pan.; į bylą neišreikalavus civilinės bylos Nr. 2-473-301/2019.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas: protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus; nenustatė išlaidų dydžio ir kitų reikalavimų dydžio, nepagrindė jų faktais bei teisės aktais; nepagrįstai pritaikė CK 6.383 straipsnio 1 dalį; atsakovas ginčijo ir ginčija skolos dydį ir kitus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad neginčijo; atsakovas su ieškove nebuvo sudaręs šilumos energijos tiekimo sutarties, bet nebuvo ir jokių konkliudentinių veiksmų tokią sutartį sudaryti, atsakovas neprašė, kad jo paveldėtas butas būtų šildomas, kadangi centrinė šildymo sistema yra sovietinis, bolševikinis reliktas; atsakovas neprivalo mokėti duoklės ieškovei dėl monopolinės jos padėties – pažeista atsakovo apsisprendimo valia; ieškovė nėra įrengusi atsakovo paveldėtame bute tiekiamos šilumos energijos apskaitos prietaisų; nėra pateikusi energijos kiekio, suderinto energijos rėžimo, rodmenų.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą, nesant išnagrinėtam jo atskirajam skundui dėl prašymo išreikalauti įrodymus netenkinimo; nepagrįstai netenkino visų atsakovo prašymų (dėl duomenų išreikalavimo iš (duomenys neskelbtini) administracijos, iš ieškovės jos nuostatų, įstatų, reikalavimų atsakovui dėl mokėjimų ir pan.). Teismas iš atsakovo neteisėtai atėmė replikos teisę, ją suteikė tik ieškovei.

9.       Ieškovė UAB „LITESKO“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinius skundus, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi argumentai:

2.1.       Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotos šilumos energijos kiekis namo šilumos vartotojams yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 taisykles (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir šiuo metu pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles). Pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas šilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu šilumos skaitikliu. Visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis šio įvadinio skaitiklio parodymais. Kadangi atsakovas už jam patiektą šilumos energiją neatsiskaitė, todėl jis netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už suvartotą energiją.

2.2.       Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).

2.3.       Ieškovė nesutinka su atsakovu, kad šilumos tiekėjas turi rūpintis jam priklausančio buto atjungimu nuo centralizuotos šildymo sistemos. Toks atsakovo dėstymas yra nelogiškas, nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Apeliantui atlikus buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos įteisinimo veiksmus teisės aktuose nustatyta tvarka, konkliudentiniais veiksmais sudaryta tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis galės būti teisėtai ieškovų nutraukta CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pagrindu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.       CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantas pats dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, atsakovas (toliau ir – apeliantas) neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, netenkina apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

13.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos sumokėti susidariusį įsiskolinimą už ieškovės teiktą šilumos energiją, t. y. butą paveldėjęs asmuo (apeliantas) neigia savo prievolę mokėti komunalinius mokesčius.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamoji patalpa-butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (apeliantui). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų sutarties, dėl šių paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo už jas, buto savininkas su paslaugų teikėju nesudarė.

15.       Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Energetikos įstatymas (toliau – EĮ), Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ), Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas).

16.       Energija, tai – i) elektros energija ir (ar); ii) šilumos energija (energija yra laikoma preke) (EĮ 2 straipsnio 14 dalis). Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos reguliavimo principus (EĮ 3 straipsnio 2 dalis). Karštas vanduo – iš geriamojo vandens paruoštas, pašildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatūros, vanduo (ŠŪĮ 2 straipsnio 11 dalis). Šilumos energijos sąvoka teisės aktuose nepateikta, tačiau šilumos tiekimai, tai – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (ŠŪĮ 2 straipsnio 46 dalis). Buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms (ŠŪĮ 2 straipsnio 9 dalis).

17.       Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).

18.       Taisyklės reguliuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 1 punktas). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos numatytos Apraše (Taisyklių 7.1 papunktis, Taisyklių 1 priedo 15 punktas), o karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos numatytos Taisyklių 8 priede (Taisyklių 7.8 papunktis).

19.       Byloje nustatyta, šioje byloje šalys to neginčija, kad tarp šalių rašytinė šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, todėl yra pagrindas spręsti, kad karštas vanduo ir šiluma atsakovo butui buvo tiekti pagal standartines (bendrąsias) sąlygas, todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, ar jomis nesinaudoja, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis – buto savininkas, privalo sumokėti už butui teiktą šiluminę energiją. Tokia išvada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008).

20.       Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, nes teisėja O. V. dėl savo vertybių sistemos neturėjo teisės nagrinėti šitos civilinės bylos, neleido atsakovui teikti su byla susijusių įrodymų.

21.       Apelianto argumentai dėl neteisėtos teismo sudėties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra nepagrįsti. Viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Šio reikalavimo turinį sudaro ne tik įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64-66 straipsniai).

22.       Neteisėtos sudėties teismas yra toks teismas, kuris – arba sudarytas iš šališkų ir (ar) priklausomų teisėjų; arba sudarytas nesilaikant tokio teismo paskyrimo reikalavimų (procesinių taisyklių). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

23.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą išnagrinėjusia teisėja. Apelianto argumentai, susiję su teisėjos byloje atliktu procesinių veiksmų atlikimu ar procesinių sprendimų priėmimu negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjos nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas teisėjui tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

24.       Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukė jo sutuoktinės A. J..

25.       Įstatyme konkrečiai įvardyti atvejai, kurie pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Šie atvejai – proceso teisės normų pažeidimai – iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso, todėl ir jų ištaisyti aukštesnės instancijos teisme neįmanoma. Jei aukštesnės instancijos teismas taisytų tokius pažeidimus, tai reikštų, kad bylos šalys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kiekvienoje byloje (esant teismo sprendimui (nutarčiai), apskųstam apeliacine ar kasacine tvarka) patikrinimas, nepriklausomai nuo skundo turinio, ex officio priklauso teismui; konstatavus tokius pagrindus, sprendimas visada naikinamas (nors skunde šalys to ir neprašo), o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

26.       Vienu iš įstatyme pripažintų absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Esant tokiam proceso teisės normų pažeidimui, objektyviai neįmanoma šio pažeidimo bei jo sukeltų padarinių pašalinti bylos negrąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes, nusprendus dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (asmenų) materialiųjų teisių ir pareigų, toks asmuo apskritai netenka galimybės pasinaudoti visomis jam proceso pirmosios instancijos teisme suteikiamomis teisėmis.

27.       Nagrinėjamos bylos situacija, kai teisminis ginčas vyko dėl atsiskaitymo už ieškovės teiktą šilumos energiją gyvenamajai patapai – butui, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė jokių materialiųjų reikalavimų apelianto sutuoktinei nereiškė, o pirmosios instancijos teismo sprendime, kaip jau minėta nustačius, kad apeliantas nuosavybės teise butą įgijo paveldėjimo būdu, dėl apelianto sutuoktinės teisių ir pareigų tiesiogiai nepasakyta bei nenuspręsta. Visa tai įgalina konstatuoti, kad apeliaciniame skunde įvardintas kaip absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris galėtų atitikti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto atvejį, nebuvo nustatytas.

28.       Apeliacinio skundo motyvai susiję su atsisakymu išreikalauti įrodinėjimo priemones ir ribojamu pasinaudoti replikos teise taip pat pripažinti nepagrįstais. Iš bylos medžiagos matyti, jog CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis apeliantas naudojosi aktyviai – pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose.

29.       CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė būtinybės išreikalauti jo prašomus duomenis. Be to, jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, kadangi iš teismo posėdžio informacinės pažymos ir šio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad po atsakovo baigiamosios kalbos, ieškovės atstovė nepageidavo pasisakyti antrą kartą, todėl atsakovo teisė, reaguoti į procese dalyvaujančio asmens dalyvio pasakytas mintis, buvo realizuota atsakovo baigiamojo pasisakymo metu (CPK 253, 254 straipsniai).

30.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl skolos, susidariusios už atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui tiektą šilumos energiją, priteisimo, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir materialiosios teisės normas bei nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apelianto V. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       Apelianto V. J. apeliacinio skundo netenkinus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu ieškovė į bylą nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl išlaidų atlyginimo jai iš apelianto nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32.       Kadangi Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi apeliantui V. J. buvo atidėtas 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, paduodant apeliacinį skundą, iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl netenkinus jo apeliacinio skundo, ši suma priteisiama valstybės naudai iš apelianto V. J. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus apelianto apeliacinio skundo, valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Egidijus Tamašauskas