Administracinė byla Nr. I-518-789/2014
Proceso Nr. 2-68-3-22114-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui A. K. (A. K.), pareiškėjo atstovui advokatui Viktorui Lavrinovičiui (Viktor Lavrinovič), atsakovo Lietuvos auditorių rūmų atstovei advokato padėjėjai Aldonai Lekšaitei, trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Audito ir apskaitos tarnybos atstovams Jovaldui Černiauskui ir Vaidai Verseckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams (trečiasis suinteresuotas asmuo BĮ Audito ir apskaitos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. K. 2013-07-02 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1–6). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-09 nutartimi (t. 1, b. l. 92), kurią Vilniaus apygardos teismas 2013-12-12 nutartimi (t. 3, b. l. 89–92) paliko nepakeistą, bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2014-01-31 pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (t. 4, b. l. 12–17), kuriame prašo panaikinti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo (toliau – ir Prezidiumas) sprendimą 2013-06-03, įformintą posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti pareiškėją, kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų BĮ Audito ir apskaitos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) atlikti atlikto audito tyrimą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Tarnyba 2011-04-20 pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus bankroto administratorių asociaciją „Inteka“ ir Z. J. arba auditorių A. K. suteikti Tarnybai galimybę susipažinti ir peržiūrėti UAB „Alvigdos auditas“ ir A. K. atliktų auditų darbo dokumentus. 2011-11-14 Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5425-340/2010 ieškinį atmetė. Tarnyba dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. 2012-10-31 Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu patenkino Tarnybos apeliacinį skundą ir įpareigojo pareiškėją suteikti Tarnybai galimybę susipažinti ir peržiūrėti tam tikrus dokumentus.
Tarnyba 2013-03-01 raštu Nr. (8.15)-2-208 kreipėsi į pareiškėją, prašydama įvykdyti minėtą teismo sprendimą, t. y. pateikti susipažinti ir peržiūrėti dokumentus. Pareiškėjas 2013-03-07 raštu nurodė, kad jis neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą, kadangi dokumentai galimai žuvo avarijos (rūsio užpylimo) metu 2011-08-25 d. Atsakovas 2013-04-29 Prezidiumo posėdžio Nr. 7 protokolu įformintu sprendimu atsižvelgė į Tarnybos 2013-04-18 raštą Nr. (8.15)-2-383 ir įpareigojo pareiškėją iki 2013-05-10 pateikti Tarnybai prašomus dokumentus, taip pat įspėjo pareiškėją, kad iki nurodytos datos nepateikus dokumentų bus stabdomas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas.
Atkreipė dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), Antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) imperatyvios normos patvirtina, kad Lietuvos auditorių rūmai neteisėtai ėmėsi teismo sprendimo vykdytojo vaidmens, bandydami priversti pareiškėją įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 583 str., 584 str., 585 str., 586 str. ir kt., Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. ir kt., Instrukcijos 1, 3 p. ir kitas imperatyvias normas. Dėl šių pažeidimų ginčijamas sprendimas neteisėtas ir naikintinas.
Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai 2013-07-19 (t. 1, b. l. 58–62) ir 2014-02-17 (t. 4, b. l. 33–36) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Be to, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas ėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 sprendimo vykdytojo vaidmens, nes Lietuvos auditorių rūmų veiklą reglamentuoja Audito įstatymas, kurio 13 str. 1 d. 4 p. nuostatas ir Lietuvos auditorių rūmams priskirtas funkcijas įgyvendinant buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
Pažymėjo, kad 2010-05-05 įsakymu Nr. VAA-32 Tarnyba nusprendė atlikti pareiškėjo atlikto audito tyrimą. Tarnyba 2010-05-06 raštu Nr. (8.15)-2-478 apie tai informavo pareiškėją ir paprašė pateikti detalią informaciją apie jo 2009 ir 2010 m. atliktus auditus. Tarnyba papildomai minėtos informacijos paprašė 2010-05-25 raštu Nr. (8.15)-2-529 ir informavo pareiškėją, kad, nesudarius sąlygų atlikti audito tyrimą, gali būti sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012 įpareigojo pareiškėją suteikti Tarnybai galimybę susipažinti ir peržiūrėti darbo dokumentus. 2013-04-18 Lietuvos auditorių rūmai gavo Tarnybos raštą Nr. (8.15)-2-383, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė audito darbo dokumentų. Pažymėjo, kad auditoriaus darbo dokumentų gavimas ir pateikimas yra Audito įstatymo 36 str. nustatyto audito tyrimo dalis ir šių dokumentų pateikimas yra būtinas siekiant sudaryti sąlygas tinkamai atlikti audito tyrimą.
Pabrėžė, kad 2013-04-29 Lietuvos auditorių rūmai priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėją iki 2013-05-10 sudaryti sąlygas Tarnybai atlikto audito tyrimą ir įspėti pareiškėją, kad iki 2013-05-10 nesudarius minėtų sąlygų bus stabdomas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Kadangi pareiškėjas nevykdė įpareigojimo, 2013-06-03 Lietuvos auditorių rūmai priėmė Audito įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. nurodytą sprendimą – sustabdyti pareiškėjo pažymėjimo galiojimą ir įspėti, kad pažymėjimo galiojimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo priimto sprendimo sustabdyti pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba 2013-07-22 (t. 1, b. l. 80–88) ir 2014-02-18 (t. 4, b. l. 23–30) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, vykdanti valstybės pavestą audito priežiūros funkciją, turi galimybę taikyti atitinkamas administracines poveikio priemones asmenims, trukdantiems ar nesudarantiems sąlygų Tarnybai vykdyti šią funkciją. Audito įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad Lietuvos auditorių rūmai savo sprendimu sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą auditoriui per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą, nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 36 str. nustatyto atlikto audito tyrimo. Taigi pagal įstatymų leidėjo nustatytas procedūras Tarnyba gali kreiptis į Lietuvos auditorių rūmus, kad šie sustabdytų auditoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu auditorius, kurio atliktų auditų tyrimas atliekamas, nepateikia prašomų audito darbo dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad 2010–2011 m. Tarnyba šia priemone pasinaudoti negalėjo, kadangi buvo nežinomas faktas, kur yra reikalaujami audito darbo dokumentai.
Paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas tenkino Tarnybos skundą ir 2012-10-31 sprendimu įpareigojo pareiškėją suteikti Tarnybai galimybę susipažinti ir peržiūrėti atliktų auditų darbo dokumentus. Tarnybos teigimu, teismas nustatė faktą, kad audito darbo dokumentai yra pas pareiškėją. Pabrėžė, kad nors ginčijamas sprendimas iš dalies gali sukelti pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau jis yra procedūrinio, tarpinio pobūdžio ir negali būti laikomas galutiniu. t. y. negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl ši administracinė byla nutrauktina. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis nevykdo Audito įstatyme nustatytos pareigos pateikti Tarnybai audito dokumentus. Pažymėjo, kad, teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus skundžiamą Lietuvos auditorių rūmų sprendimą, iš neteisėtų veiksmų kiltų teisėtos pasekmės – pareiškėjas galėtų nevykdyti Audito įstatyme nustatytos pareigos.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad civilinėje byloje teismas įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus, tačiau nesiaiškino aplinkybės, kur yra dokumentai. Atsakovas pritaikė pareiškėjui sankciją už sprendimo nevykdymą, tačiau nebuvo imtasi įstatymuose nustatytų priemonių sprendimui įvykdyti. Mano, kad atsakovas turėjo dėl teismo sprendimo vykdymo kreiptis į antstolį. Pažymėjo, kad sprendimu reikalaujama įvykdyti tai, kas neįmanoma, t. y. pateikti dokumentus, kurių auditorius neturi. Pabrėžė, kad nėra įrodymų, kad pareiškėjas klaidino Tarnybą.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko remdamasi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Audito įstatymu. Nurodė, kad pareiškėjas iš pradžių teigė, jog dokumentus perdavė bankroto administratoriui, o vėliau nurodė, kad jų neperdavė, tačiau jie galėjo žūti avarijos (rūsio užpylimo) metu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje su skundu nesutiko remdamiesi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl Prezidiumo sprendimo 2013-06-03, įforminto posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti pareiškėją, kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos direktorius 2010-05-05 įsakymu Nr. VAA-32 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ nurodė atlikti auditoriaus A. K. atlikto audito tyrimą ir pareiškėjo Tarnybos 2010-05-06 raštu buvo paprašyta iki 2010-05-18 raštu pateikti informaciją apie 2009 ir 2010 m. (iki 2010-04-30) atliktus auditus (t. 1, b. l. 63, 78). 2010-05-17 pareiškėjas atsakė Tarnybai, kad negali pateikti tikslių duomenų apie 2009 m. atliktus 14 auditų, nes nebedirba UAB „Alvigdos auditas“ bei pateikė duomenis apie 2010 m. atliktus 7 auditus (t. 4, b. l. 80–81). Tarnyba 2010-05-25 raštu atkreipė dėmesį, kad prašė pateikti reikalingą informaciją apie visus 2009–2010 m. atliktus auditus, ir prašė patvirtinti, ar minėtu laikotarpiu neatliko daugiau auditų, nei nurodyta 2010-05-17 rašte (t. 1, b. l. 64). Tarnyba 2010-08-27 informavo pareiškėją, kad 2010-08-31–2010-09-01 planuoja atvykti peržiūrėti 2010 m. atliktų auditų darbo dokumentų ir prašė sudaryti tam sąlygas (t. 4, b. l. 79). 2010-09-14 pareiškėjas perdavė Tarnybai atliktų auditų darbo dokumentų kopijas (t. 4, b. l. 74–75).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-11-14 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5425-340/2010 ieškovės Tarnybos ieškinį atsakovui A. K. atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-31 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012 Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Tarnybos ieškinys atsakovo A. K. atžvilgiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir įpareigoti auditorių A. K. suteikti Tarnybai pagal įstatymų nustatytas funkcijas galimybę susipažinti ir peržiūrėti šiuos atliktų darbo dokumentus: 1) UAB „MBR parduotuvių ir restoranų įranga“ 2008 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų audito; 2) UAB „LINAVOS servisas“ 2008 m. finansinių ataskaitų audito; 3) UAB „Šnipiškių ūkis“ 2008 m. finansinių ataskaitų audito (t. 1, b. l. 8–12). Tarnyba, vadovaudamasi minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, 2013-03-01 raštu Nr. (8.15)-2-208 kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2013-03-08 Tarnybai pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012 rezoliucinėje dalyje nurodytus dokumentus (t. 1, b. l. 13). 2013-03-07 pareiškėjas Tarnybai atsakė, kad prašymo įvykdymas yra neįmanomas (t. 1, b. l. 14). Lietuvos auditorių rūmuose 2013-04-18 gautas Tarnybos prašymas įpareigoti pareiškėją iki 2013-05-10 sudaryti sąlygas Tarnybai atlikti Audito įstatymo 36 str. nustatytą atlikto audito tyrimą, t. y. pateikti Tarnybai nurodytus audito darbo dokumentus ir įspėti pareiškėją, kad iki 2013-05-10 nesudarius tokių sąlygų bus sustabdytas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas (t. 1, b. l. 16–19).
Prezidiumas 2013-04-29 posėdyje nutarė įpareigoti pareiškėją iki 2013-05-10 sudaryti sąlygas Tarnybai atlikti Audito įstatymo 36 str. nustatytą atlikto audito tyrimą, t. y. pateikti Tarnybai nurodytus audito darbo dokumentus) ir įspėti pareiškėją, kad iki 2013-05-10 nesudarius tokių sąlygų bus sustabdytas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas (t. 1, b. l. 20–21). Pareiškėjas apie minėtą sprendimą buvo informuotas Lietuvos auditorių rūmų 2013-05-02 raštu (t. 1, b. l. 15). 2013-05-09 pareiškėjas atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė paaiškinimus dėl įpareigojimo įvykdyto negalimumo (t. 1 , b. l. 22–23). 2013-06-03 Prezidiumas priėmė skundžiamą sprendimą, įformintą posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti pareiškėją, kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą (t. 1, b. l. 25–29), apie kurį pareiškėjas buvo informuotas atsakovo 2013-06-07 raštu (t. 1, b. l. 24).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir teismo posėdyje pateikė prašymą administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai ir remiasi tuo, kad ginčijamas sprendimas yra tik tarpinis (procedūrinis) aktas ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013).
Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu buvo sustabdytas pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Pagal Audito įstatymo 13 str. 2 d. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditą pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu, tačiau jam galioja Audito įstatymo 28 str. 1 d. nustatyta pareiga kelti profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Prezidiumo sprendimas, kuriuo sustabdytas pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, panaikina pareiškėjo teisę atlikti auditą pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu, t. y. tiesiogiai lemia jo teisės atlikti auditą panaikinimą tam tikrą laiko tarpą. Taigi teismas, atsižvelgęs į Administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Prezidiumo sprendimas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste yra laikytinas administraciniu aktu, nes jame yra subjekto patvarkymas pareiškėjo atžvilgiu, t. y. jis panaikina pareiškėjo teisę atlikti auditą, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai yra nepagrįstas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Audito įstatymas, kurio 13 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad Lietuvos auditorių rūmai savo sprendimu sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą auditoriui per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nesudarius sąlygų atlikti Audito įstatymo 34 str. nustatytos atlikto audito kokybės peržiūros ir (arba) Audito įstatymo 36 str. nustatyto atlikto audito tyrimo. Auditorių ir audito įmonių audito viešąją priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga (42 str. 1 d.), kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-08-20 nutarimo Nr. 802 1 p. yra Tarnyba. Auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra – visuma priemonių, kuriomis Įstaiga siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą (Audito įstatymo 2 str. 6 d.). Viena iš viešosios priežiūros funkcijos įgyvendinimo priemonių yra auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimas, kurį Tarnyba atlieka pagal Audito įstatymo 36 str.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Tarnyba, atlikdama auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimą, turi teisę gauti finansinių ataskaitų audito darbo dokumentus ir kad pareiškėjas jų Tarnybai nepateikė. Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad Lietuvos auditorių rūmai neteisėtai ėmėsi teismo sprendimo vykdytojo vaidmens, bandydami priversti pareiškėją įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012. Teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012 ir Tarnybos 2013-03-01 rašto Nr. (8.15)-2-208 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ turinį, konstatuoja, kad Tarnyba minėtame rašte suformulavo analogišką reikalavimą pateikti dokumentus, kuriuos pareiškėją įpareigojo pateikti Lietuvos apeliacinis teismas. Iš Prezidiumo 2013-04-29 ir 2013-06-03 protokolų matyti, kad atsakovas, vadovaudamasis Audito įstatymo 13 str. 1 d. 4 p., sustabdė pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėjo dėl galimo pažymėjimo panaikinimo iš esmės už tai, kad pareiškėjas nevykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012, t. y. nepateikia Tarnybai minėto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų atliktų auditų darbo dokumentų.
Teismas nekvestionuoja Prezidiumo teisės sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą auditoriui per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nesudarius sąlygų atlikti Audito įstatymo 36 str. nustatyto atlikto audito tyrimo. Tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad Tarnyba, nežinodama, kur yra tyrimui reikalingi dokumentai, 2011 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama įpareigoti pareiškėją pateikti reikalingus tyrimui dokumentus, t. y. dėl dokumentų pateikimo kilo ginčas. Teismui išsprendus ginčą ir įpareigojus pareiškėją pateikti tam tikrus dokumentus, trečiasis suinteresuotas asmuo 2013-03-01 raštu ėmėsi teismo sprendimo vykdytojo pareigų, o atsakovas už teismo sprendimo nevykdymą pritaikė pareiškėjui sankciją – sustabdė pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą.
Pažymėtina, kad pagal CPK 586 str. 1 d. vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 2 d.). CPK 588 str. 1 d. nustatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. Antstolis vykdo CPK 587 str. nurodytus vykdomuosius dokumentus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 624 str. 1 d., jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 634 1–2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl dokumentų pateikimo kilęs ginčas buvo išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, teismo nuomone, Tarnyba nepagrįstai nepasinaudojo įstatyme nustatyta sprendimo vykdymo procedūra, t. y. nepagrįstai nesikreipė į antstolį su vykdomuoju dokumentu.
Taigi teismas, atsižvelgęs į tai, kad Tarnyba Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012 vykdymo procese neišnaudojo teisės aktų nustatytų galimybių gauti tyrimui reikalingus dokumentus, daro išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis Audito įstatymo 13 str. 1 d. 4 p., negalėjo priimti sprendimo sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimo ir įspėti jo dėl galimo auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo iš esmės už tai, kad pareiškėjas nevykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti jį dėl galimo auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo yra nepagrįstas. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to pareiškėjo skundas tenkintinas ir naikintinas ginčijamas Prezidiumo sprendimas 2013-06-03, įformintas posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti pareiškėją, kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str., 2014-01-09 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdytas Prezidiumo priimto sprendimo, įforminto 2013-06-03 posėdžio protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti auditorių A. K., jog jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per du mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų Tarnybai atlikti audito tyrimą, galiojimas, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naikintina.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtinas ne atsakovo naudai, nėra teisinio pagrindo tenkinti Lietuvos auditorių rūmų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas skunde prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismo posėdyje pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2014-06-04 atstovavimo sutartį (t. 4, b. l. 68), PVM sąskaitos faktūros ir banko mokėjimo nurodymų kopijas (t. 4, b. l. 82–88). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Pareiškėjui išaiškintina teisė ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą raštu dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjui pateikus detalų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jis bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, dėl to bus priimta atskira teismo nutartis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 71 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą tenkinti.
Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo priimto sprendimo, įforminto 2013-06-03 posėdžio protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti auditoriaus A. K. (A. K.) auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti auditorių A. K. (A. K.), jog jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per du mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. (A. K.) pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų Audito ir apskaitos tarnybai atlikti audito tyrimą, galiojimą.
Panaikinti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo sprendimą 2013-06-03, įformintą posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42, sustabdyti auditoriaus A. K. (A. K.) auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti auditorių A. K. (A. K.), kad jo auditoriaus pažymėjimas bus panaikintas, jeigu jis per 2 mėnesius nuo Prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. (A. K.) auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarys sąlygų BĮ Audito ir apskaitos tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą.
Priimant sprendimą, nespręsti išlaidų atlyginimo klausimo. Išaiškinti pareiškėjui teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą raštu dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Halina Zaikauskaitė