Administracinė byla Nr. AS-609-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01102-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. S. 2021 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-21-NT-375-3325; 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21R2-128(AG2-68/17-2021).

Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisijos 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21R2-128(AG2-68/17-2021) gavo 2021 m. birželio 26 d. Pareiškėjo teigimu, jis pastaruoju metu turi ruošti daug procesinių dokumentų, todėl dėl laiko stokos negali jų laiku paruošti. Be to, dėl sveikatos būklės kreipėsi į šeimos gydytoją, tačiau pažymos apie sveikatos būklę negavo.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Teismas nustatė, kad ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-21-NT-375-3325 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo buvo nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 21R2-128(AG2-68/17-2021) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Teismas pažymėjo, kad skundo dėl Komisijos sprendimo padavimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams terminas skaičiuotinas ne nuo sužinojimo apie tokį sprendimą dienos, o nuo jo priėmimo dienos, todėl nagrinėjamu atveju paskutinė diena skundui paduoti laikytina 2021 m. liepos 18 d. Kadangi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus pareiškėjas kreipėsi 2021 m. liepos 27 d., teismas sprendė, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas yra praleistas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai ilgą terminą skundui parengti. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas ne kartą su skundais kreipėsi į teismą panašaus pobūdžio bylose. Skundas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-21-NT-375-3325 panaikinimo, nėra išskirtinis, lyginant su pareiškėjo skundais kitose analogiško pobūdžio bylose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl jo sveikatos būklės, nenurodė kilusių kliūčių gauti šią informaciją (pvz., atsisakymų pateikti prašomą informaciją ar dokumentus). 

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, esktraordinariomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai užkirto jam kelią kreiptis į teismą, neatskleidęs visų aplinkybių. Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant, Komisijos sprendimas jam išsiųstas paprastu laišku, kurį jis gavo 2021 m. birželio 26 d. Pareiškėjas paaiškina, kad jo sveikatos būklė buvo kritiškai bloga, jis turėjo parengti daug procesinių dokumentų, o skundą parengė pagal galimybes. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisėja L. J. netenkino nei vieno jo skundo, susijusio su teisine pagalba, priimami sprendimai yra nemotyvuoti, teisėja nenusišalino nuo bylų ir tokiais veiksmais trikdė pareiškėjo sveikatą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pareiškėjas negali laiku paruošti procesinių dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, ginčydamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21R2-128(AG2-68/17-2021), kuriuo išnagrinėtas jo skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-21-NT-375-3325 panaikinimo, į teismą kreipėsi 2021 m. liepos 27 d.

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, motyvuodamas tuo, kad jo sveikatos būklė buvo kritiška, jis turėjo parengti daug procesinių dokumentų, Komisijos sprendimą gavo tik 2021 m. birželio 26 d. Pareiškėjas atskirajame skunde papildomai nurodo, kad Komisija jo skundą nagrinėjo jam nedalyvaujant, teisėja jo atžvilgiu buvo šališka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo teiginius apie sveikatos būklę, šiuos teiginius nepatvirtina ir kartu su atskiruoju skundu pateikta 2020 m. gruodžio 2 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopija. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Komisija bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant, tačiau šia aplinkybe pareiškėjas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti negrindė. Be to, iš byloje pateikto Komisijos sprendimo matyti, jog byla Komisijoje išnagrinėta 2021 m. birželio 16 d. posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, dalyvaujant, be kita ko, pareiškėjui J. S.. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendimą jis gavo 2021 m. birželio 26 d., neturi teisinės reikšmės, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nes Komisijos sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas ne nuo jo įteikimo, o nuo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjo teiginio, kad teisėja jo atžvilgiu buvo šališka, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nešališkumo ir nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė