Civilinė byla Nr. 2-548-236/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00420-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PASTATAS“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PASTATAS“ ieškinį atsakovams R. T., R. S., R. V. ir V. Š. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „PASTATAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. T., R. S., R. V. ir V. Š., prašydama priteisti 60 602,61 Eur žalos atlyginimą, CK6.263 straipsnio pagrindu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. sausio 30 d. iki bylos iškėlimo teisme bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu nusprendė UAB „PASTATAS“ ieškinį atmesti, iš ieškovės UAB „PASTATAS“ priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams tokia tvarka: R. T. – 665,50 Eur, R. S. – 302,50 Eur, R. V. – 302,50 Eur, V. Š. – 302,50 Eur, iš ieškovės UAB „PASTATAS“ priteisti 1 529,74 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
3. Ieškovė UAB „PASTATAS“, nesutikdama su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės UAB „PASTATAS“ atsakovui R. T. – 181,50 Eur, atsakovui R. S. – 181,50 Eur, atsakovui R. V. – 181,50 Eur, atsakovei V. Š. – 181,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Ieškovė UAB „PASTATAS“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl valstybei ir atsakovams teismo sprendimu bei nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų, bendroje sumoje 3 828,74 Eur mokėjimo išdėstymo dalimis, t. y. išdėstant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Prašyme nurodė, jog jos, kaip bylos nelaimėjusio asmens, pajamos neleidžia sumokėti priteistų sumų, šiuo metu nėra išmokėtas darbo užmokestis dirbantiems nuo 2019 metų birželio – liepos mėnesio, darbo užmokesčio skola darbuotojams 11 615,85 Eur, skola VMI – 1872 Eur, bendrovė sumoka tik mokesčius VSDFV nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. 2018 metais ir 2019 metais bendrovė dirbo nuostolingai.
6. Atsakovai R. T., R. S., R. V. ir V. Š. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė ieškovės prašymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „PASTATAS“ prašymo dėl valstybei priteisto žyminio mokesčio bei kitų išlaidų ir atsakovams R. T., R. S., R. V. ir V. Š. priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis netenkinti, iš ieškovės UAB „PASTATAS“ priteisti R. T. 60,50 Eur, R. S. 60,50 Eur, R. V. 60,50 Eur, V. Š. 60,50 Eur.
8. Teismas nustatė, kad atsakovų patirtos priteistos bylinėjimosi išlaidos iš viso yra 2 299 Eur, o valstybei – 1 529,74 Eur, kurias turi sumokėti ieškovė UAB „PASTATAS“.
9. Teismas nurodė, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015).
10. Teismas pažymėjo, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
11. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
12. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nepakanka įvertinti vien tik ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau turi būti įvertintas turimas turtas, gaunamos pajamos bei siekis pagerinti savo turtinę padėtį ateityje ar bent iš dalies vykdyti teismo sprendimą.
13. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, kad ieškovė turi darbo užmokesčio skolą darbuotojams bei VMI, 2018 metais bei 2019 metais dirbo nuostolingai, nėra pagrindas konstatuoti esant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo išdėstymui. Atsakovai (fiziniai asmenys) bei valstybė, kurių naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, jas patyrė dėl ieškovės pareikšto ieškinio, kuris buvo atmestas, todėl nėra pagrindo ieškovei suteikti pranašumą prieš juos.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek reikšdama ieškinį, tiek teikdama apeliacinį skundą, ieškovė UAB „PASTATAS“ prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo (reiškiant ieškinį), po to – iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (teikiant apeliacinį skundą). Ieškovė įrodinėjo, jog jos turtinės padėties pablogėjimas yra laikinas ir teismo sprendimo priėmimo dieną bei apeliacinio skundo atmetimo dieną ji turės galimybę susimokėti žyminį mokestį, iš esmės teikdama tuos pačius dokumentus, kuriais grindžia ir šį prašymą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės ieškinys Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas dar 2017 m. spalio 6 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus, todėl ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, apdairiu verslo subjektu, prisiimdama riziką ieškinio ir apeliacinio skundo netenkinimo atveju patirti papildomas išlaidas (atsakovų patirtas atstovavimo išlaidas), turėjo ir pasirūpinti tuo, juolab, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo atidėjus 1 512 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, buvo aiški ir konkreti suma, kurią ji turės sumokėti.
15. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė UAB „PASTATAS“ nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant atsakovų sutikimo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymą, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų atsakovų ir valstybės, kaip kreditorių, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
16. Teismas pažymėjo, kad šalims nedraudžiama tartis dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo dalimis vykdymo procese.
17. Teismas nustatė, kad pateiktu atsiliepimu atsakovai R. T., R. S., R. V. ir V. Š. prašė priteisti iš UAB „PASTATAS“ po 60,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į prašymą pateikimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
18. Teismas nurodė, kad atsakovai, gindami savo interesus, byloje naudojosi advokato paslaugomis, kuris parengė atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Dėl to teismas sprendė, kad kiekvienas iš atsakovų patyrė po 60,50 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir šios išlaidos nėra akivaizdžiai per didelės.
19. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymo netenkinus, iš jos atsakovams priteistina po 60,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.
III. Atskirojo skundo argumentai
20. Ieškovė UAB „PASTATAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.
21. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo tikėdamasi sėkmingo jos reikalavimo išnagrinėjimo.
21.2. Ieškovė, kreipdamasis į teismą informavo apie jos sunkią finansinę padėtį, apie tai teismui buvo žinoma ir tuomet, kai ieškovė teikė apeliacinį skundą. Be to, ieškovė, tikėdamasis teisių gynimo, kreipėsi į teismą ne tam, kad didintų bylinėjimosi išlaidas, bet tam, kad būti apgintos jos pažeistos teisės ir teisėti interesai.
21.3. Ieškovė teismą informavo, jog šiuo metu įmonės lėšomis iš karto padengti visas išlaidas, nepadarant žalos įmonės darbuotojų interesams, kurių alga minimali, nėra galimybės, nes įmonės pajamos yra minimalios.
21.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo, motyvuodamas tuo, jog ieškovė galėjo prognozuoti nesėkmingą bylos baigtį ir tokiai baigčiai iš anksto ruoštis. Teismas neįvertino visų aplinkybių ir ieškovės argumentų, o formaliai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama galutinio sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl BUAB „ROTONDA“
24. Byloje nustatyta, kad teikiant ieškinį trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje buvo BUAB „ROTONDA“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Euroteisės biuras“.
25. VĮ Registrų centro duomenimis BUAB „ROTONDA“ išregistruota.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
26. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
27. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
28. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.
29. Apeliacinis teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių interesus, nesuteikdamas nei vienai jų nepagrįsto pranašumo.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien aplinkybė, kad ieškovė turi darbo užmokesčio skolą darbuotojams bei VMI, 2018 metais bei 2019 metais dirbo nuostolingai, nėra pagrindas konstatuoti esant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo išdėstymui. Atsakovai (fiziniai asmenys) bei valstybė, kurių naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, jas patyrė dėl ieškovės pareikšto ieškinio, kuris buvo atmestas, todėl nėra pagrindo ieškovei suteikti pranašumą prieš juos.
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė UAB „PASTATAS“ tiek reikšdama ieškinį, tiek teikdama apeliacinį skundą, prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo (reiškiant ieškinį), po to – iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (teikiant apeliacinį skundą).
32. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė atidėti žyminio mokesčio, t. y. 1512 Eur, jį išdėstant dviem mėnesiams, arba atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „PASTATAS“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinti ir atidėti ieškovei žyminio mokesčio, t. y. 1512 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
33. Ieškovė UAB „PASTATAS“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „PASTATAS“ ieškinys. Ieškovė prašė atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. atleisti ieškovę nuo pareigos sumokėti žyminio mokesčio dalį sumoje 1000 Eur, o likusią 512 Eur žyminio mokesčio dalį atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „PASTATAS“ prašymą tenkinti iš dalies, nustatyti ieškovei UAB „PASTATAS“ terminą iki 2018 m. gruodžio 21 d. sumokėti 462 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
34. Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškovės ieškinys Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas dar 2017 m. spalio 6 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus, todėl ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, apdairiu verslo subjektu, prisiimdama riziką ieškinio ir apeliacinio skundo netenkinimo atveju patirti papildomas išlaidas (atsakovų patirtas atstovavimo išlaidas), turėjo ir pasirūpinti tuo. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo atidėjus 1 512 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, buvo aiški ir konkreti suma, kurią ji turės sumokėti.
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė UAB „PASTATAS“ nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant atsakovų sutikimo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymą, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų atsakovų ir valstybės, kaip kreditorių, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
36. Be to, laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalims nedraudžiama tartis dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo dalimis vykdymo procese.
37. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės UAB „PASTATAS“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
38. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso baigties
39. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
40. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „PASTATAS“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.