Baudžiamoji byla Nr.1-127-308/2017

                 Teisminio proceso Nr.1-01-1-12283-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1;2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1;1.1.7.2.5

(S)

                                          Varėnos  rajono apylinkės teismas

                                                      NUOSPRENDIS             

                            LIETUVOS   RESPUBLIKOS  VARDU

                                         2017 m.lapkričio 9 d.

                                                  Varėna

  Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,

dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,   

nukentėjusiajam A. B. ,

gynėjai adv.Nijolei Raulušaitienei

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje

  R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis,lietuvis, gyv.vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta-(duomenys neskelbtini),nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2012-02-23 Kauno m apylinkės teismo pagal LR BK 180 str.2d.,178 str.2d.laisvės atėmimu 1 m 6 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str..bausmės vykdymą atidedant 2 m,

2) 2012-11-11-15 Kauno m apylinkės teismo pagal LR BK 22 str.1d.,180 str.,1d.,180 str.1d.,178 str.2d. ir subendrinus su 2012-02-23 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m  2 mėn.,

3) 2015-05-19 Druskininkų m apylinkės teismo pagal LR BK 180 str.1d.laisvės atėmimu 1 m 2 mėn.,vadovaujantis LR BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėn.,

4) 2016-03-18 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str.2d.laisvės atėmimu 10 mėn.,bausmę atlikęs,iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2016-12-01,

teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal LR BK 138 str.1d.

n u s t a  t ė :

R. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. kovo 13 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) prie R. D. gyvenamojo namo, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius kastuvu, laužtuvu, pagaliu į veidą, rankas, kojas A. B., tuo padarydamas jam muštines žaizdas smakro dešinėje pusėje, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, tarpuakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio dilbio srityje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kairio klubo sąnario srityje, odos nubrozdinimą kairės plaštakos IV piršto srityje, dešinės pėdos IV padikaulio lūžimą, bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pėdos IV padikaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajam A. B. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais veiksmais R. D. padarė nusikaltimą,numatytą LR BK 138 str.1 d.

Kaltinamasis R. D. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs pilnai kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Prokuroras, nukentėjusysis ir gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko.

Vadovaujantis BPK 273 str. 1 d. atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi R. D. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, apklausus kaltinamąjį, atvykusį nukentėjusįjį A. B. ir įvykdžius BPK 291 straipsnio 1d. reikalavimus, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.

Apklaustas kaltinamuoju R. D. savo kaltę pripažino pilnai.Parodė,kad 2017 m kovo 13 d.buvęs (duomenys neskelbtini),kur girtavęs.Po to autobusų stotelėje su drauge I. laukęs,kad kas  nors pavežtų  į (duomenys neskelbtini). Prisimenantis, kad I. susistabdžiusi automobilį Audi 100, kur vairuotojas automobilyje buvo vienas. I. atsisėdo  priekinėje keleivio sėdynėje, jis už vairuotojo ant galinės sėdynės,bei dar įsėdo ir D. Ž.. Kai įsėdęs į automobilį, tai pamatė, kad ant galinės sėdynės buvo padėta kažkokia rankinė,bei važiuojant užsikišęs ją už vežtos su savimi garso kolonėlės. Prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo paprašęs  sustoti,kur visi trys:jis, I. ir D. parėję į namus. Truputį paėjus  mažesnėje rankinėje radęs  penkiolika eurų, bei matėsi dar kažkokių kortelių .Greitai prie namo atvažiavo tas vairuotojas,kuris juos pavežė ir pradėjo reikalauti grąžinti jo rankinę su dokumentais.Kadangi buvęs girtas,tai kilusi kokia tai mintis tuokart neatiduoti tų daiktų,o vairuotoją išvaryti nuo kiemo.Todėl griebęs šone buvusį laužtuvą,su kuriuo pradėjęs mušti tą vairuotoją bei sudavęs kelis smūgius.Po to dar sudavęs smūgius su kastuvu,o vairuotojui nubėgant prie mašinos dar sudavęs su mediniu pagaliu.Visko gerai dėl buvusio girtumo ir praėjus nemažai laiko dabar gerai neprisimenantis.Atsimena,kad po to policijai atidavęs rankinę su dokumentais.Neatsimenantis,kad būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam į kojos pėdos sritį  ir kiek abejojantis,ar galėjęs sulaužyti kojos padikaulį.Su nukentėjusiojo ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo sutinkantis iš dalies dėl negauto atlyginimo dalies-telefono vertės ir turėtų kelionės išlaidų kompensavimo priteisimo .Dėl neturtinės žalos priteisimo sutinkantis,kad padaręs neturtinę žalą ,bei sutinkantis atlyginti 500 Eur neturtinę žalą.Dėl nusikaltimo gailisi ir prašo skirti švelnesnę bausmę,nusikaltimą padaręs tik dėl buvusio girtumo,kadangi būdamas girtas nekontroliavęs savęs.

Nukentėjusysis A. B. parodė,kad 2017-03-13 d. savo automobiliu Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val. prie (duomenys neskelbtini) žiedo jo automobilį sustabdė nepažįstama moteris. Jis sustojęs,moteris paprašė pavežti link (duomenys neskelbtini). Stotelėje sėdėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris irgi įsėdo važiuoti kartu su moterimi. Sėdant į automobilį pribėgo dar vienas nepažįstamas jaunuolis. Moteris atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, jaunuoliai ant galinės sėdynės. Pavažiavus apie 3-4 km keleiviai pasiprašė išleidžiami, nes čia gyvena, namas miške. Jis sustabdęs automobilį, visi trys keleiviai išlipo. Pavažiavęs apie pusę kilometro jis pastebėjo, kad nėra ant galinės sėdynės buvusio jo krepšio. Buvo pavogta piniginė- 3 eurų vertės, su pinigais- 15 eurų, jo dokumentais- LR pasu, vairuotojo pažymėjimu, bankų „Swedbank“ ir „Šiaulių“ kortelėmis, dar krepšyje buvo butelis konjako- 10 eurų vertės. Jis grįžęs prie to namo, kur išleido jaunuolius, pasibeldęs į duris. Duris atidarė aukštesnis jaunuolis,t.y.kaltinamasis, o antras atėjo iš už namo. Pasakęs kaltinamajm grąžinti piniginę su dokumentais, o butelį pasilikti. Žodis po žodžio jis susibaręs su kaltinamuoju,kadangi tas nenorėjo grąžinti daiktų. Po to kaltinamamssis paėmė į rankas kastuvą ar laužtuvą ir metė į jį, pataikė į dešinės kojos blauzdą. Jis iš savo automobilio buvo pasiėmęs srieginį varžtą, galvojo tuo daiktu pabaidyti jaunuolį. Su tuo varžtu jis nesudavė smūgių. Kaip tik tuo momentu jaunuolis bandė kastuvu jam suduoti per galvą, jis užsidengė ranka, todėl smūgio išvengė. Tada jaunuolis kieme rastu pagaliu trenkė jam per kaktą ir per smakrą. Jis, matydamas, kad gali blogai baigtis, sėdo į automobilį ir išvažiavęs,nes veidas labai kraujavo,buvo prakirstos žaizdos veide.Iš pakeleivingo automobilio vairuotojo telefono paskambinęs policijai,kadangi jo telefonas buvo sugadintas. Po to kreipęsis į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam suteikė med.pagalbą. Gydytojai nustatė kaktos, smakro sužalojimus, kairės rankos ir dešinės kojos sumušimą, gydęsis ambulatoriškai.Dėl sužalojimo lyg 31 dieną turėjęs nedarbingumą,kur dėl to negavęs 20 proc.atlyginimo,o SODRA jam išmokėjo 330 Eur nedarbingumo kompensaciją. Suduotų smūgiu jam buvo sugadintas mobilus telefonas 50 Eur vertės.Dar 4 kartus turėjęs samdyti kitą žmogų,kad atvežtų į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus ar į policiją pagal kvietimą,bei už kiekvieną pavežimą sumokėjęs po 20 Eur. Dėl tokio kaltinamojo elgesio buvęs labai šokiruotas,po įvykio veidas buvo visas kruvinas,veide buvo žaizdos.Po to visą mėnesį negalėjęs laisvai vaikščioti,kadangi ant kojos buvo uždėta langetė ir galėjęs vaikščioti tik su lazdų pagalba.Todėl buvo apribotos jo galimybės judėti,dirbti darbą ir dėl to iš kaltinamojo priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamojo  kaltė be jo pilno kaltės pripažinimo patvirtinama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje  ištirtais įrodymais:

Liudytojo D. Ž. parodymais,kad R. D.- jo draugas. 2017 m. kovo 13 d. dienos metu jis su R. pas savo kaimynus J. išgėrė kartu alaus, tada R. su savo drauge I. susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Abu išėjo. Jis pagalvojo, kad irgi važiuos kartu, nes sugalvojo važiuoti pas savo mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Išėjo paskui juos. Pamatė, kaip autobusų stotelėje R. su I. sėda į mašiną, pribėgo, pasakė, kad važiuos iki (duomenys neskelbtini), o paskui į (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad automobilis buvo Audi 100, vairuotojas buvo vienas, vairuotoją matė pirmą kartą. I. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jis už I., o R. už vairuotojo. Jis nežiūrėjo, ką važiuojant darė R., dairėsi pro langą. Kai įsėdo į automobilį, tai matė, kad ant galinės sėdynės buvo kažkas padėta, pridengta kažkuo. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo R. pasakė, kad vairuotojas sustotų, pasakė, kad jis liptų kartu. Išlipo visi trys: I., R. ir jis. Truputį paėjus R. ištraukė iš striukės rankovės alkoholio butelį. Tada parodė juodos spalvos krepšį ir  pasakė, kad tuos daiktus paėmė iš mašinos, kuria važiavo. Netoli R. močiutės namo R. iš krepšio ištraukė mažesnį juodos spalvos krepšį su ilga rankena. R. pasakė, kad rado penkiolika eurų, bet nesakė, kur buvo pinigai. R. jam nerodė jokios piniginės, dokumentų, banko kortelių. Apie tai R. nieko nesakė. Jis matė, kad pinigus R. įsidėjo į savo piniginę. Tada pasigirdo automobilio variklio garsas, R. metė krepšį kažkur už spintos. Jis išgirdo, kaip vyriškas balsas kieme pasakė, kad atiduotų daiktus. Jis suprato, kad atvažiavo tas pats vairuotojas, kuris vežė ir kurio daiktus pavogė R. R. atidarė namo duris paėmęs į rankas laužtuvą. Jis matė, kaip R. sudavė tuo laužtuvu vairuotojui į galvą. Tas vyras (vairuotojas) atsitraukė nuo R. Matė, kaip vairuotojas paėmė ten buvusį kastuvą, kuriuo sudavė R. vieną kartą per ranką ir vieną kartą per pečius. Tada vairuotojas nubėgo prie mašinos, atsisėdo, užsidarė dureles, R. atidarė dureles ir vieną kartą spyrė vairuotojui į galvą. Vairuotojas užsidarė dureles ir jau važiavo iš kiemo. Tada R. paėmė beržinę malką ir ja daužė į priekinį automobilio stiklą vairuotojo pusėje. Tada vairuotojas išvažiavo. Kai visa tai vyko tarp R. ir vairuotojo, jis kelis kartus R. pasakė, kad tas atiduotų daiktus, bet R. jo neklausė. Paskui R. jau sutiko su juo, kad reikia pavogtus daiktus atiduoti. Tada abu pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Pavogtame krepšyje rado kažkokį telefono numerį, R. paskambino, bet tai buvo ne vairuotojas, o kažkoks šio draugas, kuris pasakė vairuotojo telefono numerį. R. paskambino vairuotojui ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) degalinėje gali atgauti savo daiktus. R. davė du eurus jo broliui V. ir paprašė, kad tas nuneštų krepšį iki (duomenys neskelbtini) degalinės. Brolis taip ir padarė. Palikęs krepšį brolis parbėgo į namus. Greitai atvažiavo policija, jį su R. rado netoli jo namų ir sulaikė. Jis nedalyvavo vagystėje, vairuotojui nesudavė nei vieno smūgio, jis nematė to momento, kai R. pavogė iš automobilio daiktus.( t.1. b.l. 90-91)

Liudytojos I. T. parodymais,kad nuo 2017 m.pradžios ji gyvena pas savo draugą R. D. (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena R. močiutė R. 2017-03-13 d. apie 10 val. ji su R. pėsčiomis nuėjo į (duomenys neskelbtini) mstl., kur pas pažįstamus girtavo R. močiutė. Tų žmonių pavardžių ji nežino, pažįsta tik iš matymo. Pas tuos žmones ji praleido visą dieną. Ten buvo ir D. Ž., kuris yra geras jos ir R. pažįstamas. Apie 16 val. ji įkalbėjo R. eiti į namus. Siūlė kartu eiti ir D., bet tas atsisakė. Ji su R. nuėjo prie stotelės, esančios už degalinės. Ji stabdė prvažiuojančius automobilius. Apie 16.30 val. sustojo automobilis „Audi“, sidabrinės spalvos, automobilį vairavo nepažįstamas vyras, kuris važiavo vienas. Jai belipant į priekinę keleivio sėdynę, R. paprašė vairuotojo palaukti, nes nuo degalinės pamatė atbėgantį D. Ž.. Vairuotojas palaukė, R. su D. atsisėdo ant galinės sėdynės. Pavažiavus apie 5 km iki (duomenys neskelbtini) kaimo, ji paprašė vairuotojo išleisti prie namų. Vairuotojui sustojus, ji, R. ir D. išlipo, vairuotojas nuvažiavo. Ji ėjo pirma, o R. su D. šiek tiek nuo jos atsilikę. Tada ji pamatė, kad R. nešasi ne tik garso kolonėlę, kurią su savimi turėjo dar (duomenys neskelbtini), bet ir vyrišką rankinę, kurios anksčiau, įlipdamas į automobilį, neturėjo. Ji klausė R., ką jis nešasi. R. atsakė, kad iš automobilio pavogė vyrišką rankinę. R. apžiūrinėjo rankinę, ji su Ž. buvo šalia. Rankinė buvo juodos spalvos. Toje rankinėje buvo dar viena, mažesnė, juodos spalvos rankinė, kurioje buvo odinė, juoda piniginė. Iš piniginės R. išėmė 15 eurų, buvo viena kupiūra 10 eurų ir viena 5 eurų, pinigus R. įsidėjo į savo striukės kišenę. Ji matė, kad piniginėje buvo kažkokių kortelių. Bet nežino, ar tai buvo banko kortelės. R. viską sudėjo atgal į rankinę ir ją padėjo kambaryje. R. iš rankinės paėmė tik pinigus. Tuoj pat į kiemą įvažiavo automobilis. Ji suprato, kad atvažiavo tas pats vyras, kuris juos pavežė ir kuris buvo apvogtas. Į kiemą išėjo vienas R., ji su D. liko kambaryje. Būdama kambaryje ji girdėjo triukšmą kieme. Bet į kiemą nėjo ir nematė, kas ten vyko. Iš garsų suprato, kad vyksta barnis, gal net ir mušasi.Konfliktas vyko apie 10 min. Triukšmui nutilus ji išėjo į kiemą, o Ž. liko kambaryje. Išėjus ji pamatė R. stovintį kieme prie namo, vyro ji nematė, automobilis stovėjo užvestu varikliu. Ji nuėjo miško takeliu link asfaltuoto kelio, nes supyko ant R. dėl vagystės, ir galvojo eiti į (duomenys neskelbtini) pas R. močiutę. R. D. ją pasivijo ir prašė grįžti. Ji pasakė, kad R. kažkokiu būdu turi grąžinti tam vyrui pavogtus daiktus. Tada R. nuėjo link močiutės namų, o ji link pagrindinio kelio. R. ji laukė apie 20 min., bet taip ir nesulaukė. Apie 18 val. prie jos privažiavo policijos pareigūnai. Kur tuo metu buvo R. D. ir D. Ž.- ji nežino. ( t.1. b.l. 78-80)

Liudytojo V. Ž. parodymais,kad  jis neprisimena tikslios datos, bet tai galėjo būti 2017 m. kovo 13 d. Buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kieme buvo jo brolis D., su kuriuo buvo ir R. D.. Jis išėjo į kiemą, R. paprašė jo nueiti į degalinę, nunešti krepšį, kurį padėti prie pat įėjimo, sušukti ir palikus krepšį nueiti. Aišku, jam tai pasirodė keista, bet jis neklausinėjo R., kodėl taip reikia daryti, kieno tas krepšys, kas tame krepšyje, iš kur R. gavo tą krepšį. Jis neklausinėjo, o R. jam nieko nepasakojo. Už tai R. jam pažadėjo du eurus. Kai R. jam sakė, ką turėtų daryti, buvo ir jo brolis D., kuris irgi jam nieko nepasakojo. Nežino kelinta valanda buvo, prisimena, kad buvo vakaras. Jis nuėjo į degalinę (duomenys neskelbtini) mstl., priėjo prie įėjimo durų, padėjo ten tą krepšį, sušuko, atrodo, kažką panašaus į "ei", ir nubėgo. Matė, kad degalinės teritorijoje stovėjo "fura", neprisimena, ar buvo kokių žmonių. Prisimena, kad pamatė žmogų su bėgančiu šunimi, išsigando ir pabėgo. Krepšys buvo odinis, juodos spalvos, atrodo, kad su viena ilga rankena. Jis nežiūrėjo, kas buvo krepšio viduje, bet krepšys nebuvo lengvas. R. jam davė du eurus. Jis nieko nežinojo apie tai, kad tą pačią dieną R. ir D. iš (duomenys neskelbtini) kažkoks vairuotojas pavėžėjo iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kad R. pavogė vairuotojo krepšį, o paskui tą vairuotoją sumušė. Apie tai išgirdo visai neseniai, bet nieko konkretaus apie tai pasakyti negali. ( t.1. b.l. 82-83)

Liudytojo Ž. Š. parodymais,kad 2017-03-13 d. dirbo kartu su kolega- vyriausiuoju patruliu V. G.. Apie 17.30 val. buvo gautas pranešimas, kad vairuotojas, pavežęs nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) tris pakeleivius, šiems išlipus pasigedo savo rankinės, kurioje buvo pinigai, asmens dokumentai, banko mokėjimo kortelės. Nuvyko į vietą, esančią prie A4 kelio Vilnius- Varėna- Gardinas, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Ten stovėjo automobilis „Audi 100“, kurio vairuotojas paaiškino, kad važiuojant iš (duomenys neskelbtini) automobilį sustabdė nepažįstami žmonės- mergina ir du jaunuoliai, paprašė pavežti. Pavežus tuos asmenis apie 4-5 km, šie paprašė sustoti. Išlipę nuėjo į sodybą, o vairuotojas pasigedo ant galinės sėdynės buvusių savo daiktų- rankinės su pinigine, pinigais, banko kortelėmis. Vairuotojas sakė nuvažiavęs į sodybą ir prašęs grąžinti pavogtus daiktus, bet daiktų niekas neatidavė, o vienas iš jaunuolių sudavė smūgius, apgadino automobilį. Vairuotojas sakė rašys pareiškimą dėl minėto įvykio. Vairuotojo parodyta sodyba buvo tuščia, namas užrakintas, žmonių nebuvo. Apvaikščiojo visur aplinkui, bet žmonių nerado. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, vairuotojo nurodytos sodybos kiemą, rado kastuvą, ant kurio koto buvo rausvos spalvos dėmių, laužtuvą, srieginį strypą. Daiktus paėmė, parvežė į Varėnos rajono policijos komisariatą, jis surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Tą pačią dieną jau vakare vyko į (duomenys neskelbtini) miestelio degalinę, nes buvo gautas pranešimas, kad vairuotojui skambino asmuo, kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) degalinėje atiduos pavogtus daiktus. Kadangi buvo gauta informacija, kad galimai veiką padarė D. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), tai buvo nuvažiavę į šio asmens namus. Namuose D. Ž. nebuvo, ieškojo kieme. Įtariamo asmens ieškojo ir su savo šunimi. Pavyko lauko tualete rasti du asmenis, iš kurių vienas buvo D. Ž.. Asmenis pristatė į Varėnos rajono policijos komisariatą. ( t.1. b.l. 87-88).

2017-05-17 d. akistata tarp nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo R. D..Akistatos metu A. B. parodė, kad: 2017-03-13 d. jo automobilį netoli (duomenys neskelbtini) susistabdė mergina, kuri paprašė pavežti. Sutiko pavežti. Į jo mašiną įlipo mergina, ji atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, ir du jaunuoliai, iš kurių vienas buvo šitas, jaunuoliai atsisėdo ant galinės sėdynės. Visus tris jis pavežė iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kai jaunuoliai išlipo, jis apžiūrėjo, kad nuo galinės sėdynės dingusi jo rankinė, kurioje buvo, piniginė su pinigais, dokumentais, kortelėmis. Jis matė, į kurį namą nuėjo trijulė, todėl nuvažiavo prie to namo. Pasibeldė, iš pradžių niekas neatidarė durų. Jis garsiai sakė, kad atiduotų jo dokumentus. Iš savo automobilio atsinešė metalinį ilgą varžtą, kurį laikė rankose. Tiesiog suprato, kad niekas geruoju jo daiktų neatiduos. Tada duris atidarė prieš jį sėdintis jaunuolis, kuris liepė jam dingti, jis prašė atiduoti daiktus. Jaunuolis stvėrė jį už drabužių kaklo srityje, abu susistumdė. Jaunuoliui pavyko išsisukti iš jo rankų, jis pamatė, kad jaunulis paėmė kastuvą ir laužtuvą. Šitais daiktais jaunuolis tiesiog taikėsi suduoti jam smūgius. Taikė suduoti į galvą, bet jis prisidengė ranka, todėl jaunuolis pataikė į ranką, sužalojo ranką, sudavė smūgius ir kastuvu, ir laužtuvu, sudavė per rankas, per kojas, per šoną ( klubą). Jis suprato, kad geruoju nesibaigs, rankomis bandė iš šito jaunuolio atimti kastuvą ir laužtuvą, kažkaip pavyko tą padaryti. Jis tiksliai nežino, bet gal atiminėdamas kastuvą su laužtuvu, šitam jaunuoliui ir sudavė kokį kartą. Kai atėmė daiktus, juos numetė ir pradėjo bėgti link savo automobilio, jaunuolis tada paėmė beržinį pagalį, buvusį kieme, ir dar jam sudavė tuo pagaliu vieną kartą į kaktą, o antrą kartą į barzdą ( smakrą). Tada jis atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Neskaičiavo, kiek smūgių jam sudavė šitas jaunuolis, bet tų smūgių buvo suduota tikrai daugiau nei penki. Smūgius jam sudavė tik šitas jaunuolis, kaip dabar žino, R. D..

Akistatos metu R. D. patvirtino A. B. parodymus, prisipažino sudavęs A. B. smūgius ir taip jį sužalojęs. ( t. 1. b.l. 50-52)

2017-04-28 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 266/ 2017 (06), kuria nurodoma, kad A. B. nustatytos muštinės žaizdos smakro dešinėje pusėje, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, tarpuakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio dilbio srityje, kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kairio klubo sąnario srityje, odos nubrozdinimas kairės plaštakos IV piršto srityje, dešinės pėdos IV padikaulio lūžimas galėjo būti padaryta tiek kieto buko, tiek kieto buko turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kastuvu, tiek ir metaliniu laužtuvu; mažai tikėtina, kad A. B. galėjo susižaloti pats krisdamas kieme ant žemės padengtos žole; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pėdos IV padikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; visi likusieji sužalojimai tiek kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. ( t.1. b.l. 46-47).

Įvykio vietos apžiūros protokolu(t.1b.l.19-28),iš kurio matyti,kad buvo apgadinta nukentėjususiojo automobilio vairuotojo durelių rankena,prie namo buvo išimti kastuvas,metalinis strypas ir srieginis strypas su varžtu.

Iš surinktų įrodymų byloje visumos teismas daro išvadą,kad kaltinimas R. D. pagal LR BK 138 str.1d. pasitvirtino pilnai,kadangi jis nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi . Kaltinamojo R. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi pats kaltinamasis pripažįsta, kad šią veiką padarė tik dėl buvusio jo girtumo.

Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 4 kartus,paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs 2016-12-01,teistumas nėra išnykęs ar panaikintas,bei šį nusikaltimą vėl padarė per trumpą laiką po paskirtos bausmės atlikimo,jo veikoje yra recidyvas.Tai rodo,kad jis nedaro tinkamų išvadų ir švelnesne bausmės rūšimi nebūtų sulaikytas nuo naujų nusikaltimų darymo. Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ( LR BK 41 str.). Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei bausmės dydį atsižvelgia ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes,kur matosi,kad kaltinamojo elgesys buvo gan ciniškas,kur prieš tai nukentėjusiajam padarius paslaugą kaltinamajam, pastarasis į nukentėjusiojo reikalavimą grąžinti pagrobtus daiktus atsakė smurtu.Teismas laiko,kad kaltinamajam paskirtina laisvės atėmimo bausmė ,kuri galėtų padaryti teigiamą poveikį kaltinamajam daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.

Bausmės dydis nustatytinas vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, bei atsižvelgus į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes,skirtina numatyta bausmė atitinkanti sankcijoje numatytai vidutinei bausmei.

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t.1 b.l.54-56) prašydamas priteisti iš kaltinamojo jam padarytą 528 Eur turtinę ir 5000 Eur neturtinę žalą.Iš nukentėjusiojo parodymų matyti,kad reali turtinė žala jam buvo padaryta dėl 20 proc.darbo užmokesčio netekimo.Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pateiktų dokumentų matosi,kad nukentėjusaiajam buvo kompensuota 80 proc.prarasto darbo užmokesčio -330 Eur,kur 20 proc.sudarytų 66 Eur (330x0,20 ).Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti,kad įvykio metu buvo sugadintas jo mobilaus ryšio telefonas 50 Eur vertės,bei jis patyręs 80 eur išlaidų vykti pas gydytojus ir į policiją.Todėl nukentėjusysis pagrindžia jam padarytą turtinę žalą 196 eur sumai.Kiti daiktai ir 15 eurų nukentėjusiajam buvo sugrąžinti ikiteisminiuo tyrimo metu.

LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas , turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR Sveikatos sistemos įstatymo (1994 07 19 Nr. I-552) 2 str. pateikiamas sveikatos apibrėžimas ir nurodoma, kad sveikata tai yra asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Teismas įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes,itin cinišką kaltinamojo elgesį nukentėjuiajam pareikalavus  grąžinti jo pavogtus daiktus,nukentėjusiojo patirtus nepatogumus dėl jam padaryto kūno sužalojimo, laiko,kad neturtinė žala priteistina 1000 Eur dydžio.

Civilinis ieškovas-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį(t.1 b.l.59-72),kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. D. 330 Eur žalos atlyginimo ,kadangi nukentėjusiajam dėl jo laikino nedarbingumo buvo išmokėta 330 Eur nedarbingumo pašalpa.

CK 6.263 str.1 d.numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais –  ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo   (CK 6.263 str.2 d). Kaltinamasis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia – sumušė ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį ( CK 6.246 str.1d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 str.). Iš civilinio ieškovo pateiktų įrodymų,kad jis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nukentėjusiajam A. B. išmokėjo 330 Eur laikino nedarbingumo pašalpos ir tuo patyrė nuostolius (CK 6.249 str.) .Kadangi civilinis ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo kito asmens nusikaltimu padarytą žalą,tai civilinis ieškovas turi atgręžtiunio reiklavimo tesię į kaltinamąjį dėl šių nuostolių išieškojimo (CK 6.280 str.).Todėl sutinkamai su LR CK 6.290 str.1d.,ši suma turi būti išieškota iš asmens,dėl kurio kaltų veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą.Civilinis ieškinys pagrindžiamas pateiktais įrodymais ir tenkintinas pilnai.

Daiktiniai įrodymai, kurie pagal pakvitavimą ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti nukentėjusiajam A. B.: piniginė, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelė „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo ( traktorininko) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), a/m Audi100, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Maxima LT“ pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Maxima“ nuolaidų kortelė „ačiū“ Nr. (duomenys neskelbtini) „Norfa“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Aibė“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Camelia vaistinė“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Staginis“ kliento kortelė Nr.(duomenys neskelbtini), „Lukoil“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai- viena 10 ( dešimt) eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena 5 ( penkių) eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), krepšys- rankinė, medžiaginis elastinis bintas, binto pakuotė, pakuotę elektros izoliacinė juosta, maža rankinė,po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini nukentėjusiajam A. B. . ( t.1. b.l. 143-147)

Daiktiniai įrodymai-kastuvas, laužtuvas, metalinis strypas, saugomi Alytaus AVPK Varėnos rajono PK ( kabinete Nr. 10, M.K.Čiurlionio g.53, Varėna),nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini     ( t.1. b.l. 148-152).

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti,kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo,nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-308 str.,

n u s p r e n d ė:

R. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str.1d. ir nuteisti  laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 641 str.paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. galutinai paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metamas,bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš R. D. a.k(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. B. 196(vieną šimtą devyniasdešimt šešis) Eur turtinės ir  1000(vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo,iš viso  1196(vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt šešis) Eur.

              Priteisti iš R. D. a.k(duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui-Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos Alytaus skyriui(jurid.asmens kodas 1888677775) 330 (tris šimtus trisdešimt) eurų žalos atlyginimo .

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                   Kęstutis Lukošiūnas