Baudžiamoji byla Nr. 1-3406-908/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47428-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Gitanai Šimkutei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. S. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 22.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad buvo išgėręs alaus ir užsimanė į tualetą. Jo draugė buvo užtrukusi, todėl nusprendė nuvažiuoti į kolonėlę pats, kadangi miesto nepažįsta, tualeto nerado ir grįžo atgal į parduotuvę. Prieš vairuodamas automobilį išgėrė 2 butelius pilstomo alaus. Labai gailisi, kad padarė tokį dalyką. Nurodė, kad yra jūreivis, 4 mėnesius praleidžia jūroje, o 2 mėnesius Lietuvoje. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo teigimu, su mama, kuri už jį laiduoja, juos sieja artimas ryšys, jis nėra vedęs, tad daug bendrauja su mama, kuri gyvena šalia, visada klauso jos.

Laiduotoja I. S. teisme nurodė, kad yra kaltinamojo mama. Jai sūnus atrodo suaugęs žmogus. Mano, kad jam buvo per griežta, kaip motina, todėl jis „nutrūko“ ir padarė tokį įvykį. Ji buvo šoke – tokio įvykio nesitikėjo. Sūnus paskambino jai iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė apie tai. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). A. didžiąją dalį gyvenimo praleidžia jūroje. Jis neįsigilinęs į Lietuvos įstatymus, nes jie dažnai keičiasi. Mano, kad tą kartą jis tiesiog sukvailiojo. Įtaką ji, kaip mama, daryti gali. Kai jis grįžta iš reiso, daugiausiai būna namuose. A. – normalus žmogus, geras vyras. Taip tiesiog gavosi. Visi daro klaidas. Jiedu pasitarė, ji sūnų išbarė, pasakė, kad negalima taip elgtis. Tiki, kad jis nedarys tokios klaidos. Ji mama, sūnus turi klausyti jos nuomonės, bet gali ir neklausyti. Ji žino, kad klausys (b. l. 105).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), namuose išgėrė apie 1 l pilstomo „Vilniaus“ alaus, 5,2 laipsnių stiprumo. Po to, apie 21 val., nuvažiavo kartu su sugyventine J. F. jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos reikalais kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Tikslaus adreso jis nežino. Kadangi buvo neblaivus, automobilį tuo metu vairavo J. Kol laukė J., apie 21 val., tikslaus laiko jis neprisimena, sėdėdamas automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė dar du litrus to paties alaus. Išgėręs alaus labai užnorėjo į tualetą, o J. dar reikėjo laukti apie valandą. Jis, apie 21.30 val., atsisėdęs už minėto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairo, išvažiavo. Pavažiavo apie 150 m, iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės ir sustojo. Tik jam užgesinus variklį, privažiavo policijos ekipažas. Jie pasakė, kad yra įtariamas vairavęs automobilį neblaivus ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas ir jis buvo sulaikytas. Visiškai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi (b. l. 57-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad jis dirbo kartu su vyr. patruliu J. G., pagal iš anksto patvirtintą grafiką, tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patruliuodami 2019 m. lapkričio 6 d., apie 21.50 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas yra neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Jis su kolega nedelsiant reagavo į gautą iškvietimą. Netrukus atvykus nurodytu adresu, jie pastebėjo minėtą automobilį, stovintį aikštelėje šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Šalia minėto automobilio stovėjo vairuotojas A. S., Jis su kolega priėjo prie A. S., prisistatė, paaiškino situaciją ir paprašė pateikti dokumentus. Tuo metu prie jų priėjęs pranešėjas K. K. nurodė, kad būtent šitas vyras vairavo automobilį, kuris vingiavo po kelią. Pranešėjas nurodė, kad iš akiračio vairuotojo nebuvo pametęs. Bendraujant su A. S. jam iš burnos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jam patikrino girtumą ir nustatė 2.24 promiles. A. S. neneigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jis dar kartą patikrino A. S. girtumą ir nustatė 2.05 promiles. A. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS patalpas (b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d., apie 21.45 val., vairuodamas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į garažus, esančius prie namo (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad prie minėto namo stovintį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie namo švietė gatvės žibintai. Prie minėto automobilio atėjo vyras, apsirengęs juodos spalvos striuke ir džinsais. Jis atrodė gerokai neblaivus, svirduliavo. Vyriškis atsisėdo į „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vietą ir nuvairavo automobilį link (duomenys neskelbtini). Įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, pranešė BPC ir sekė paskui „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) ir atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės aikštelę, sustojo. Išlipo iš vairuotojo vietos ir tuo pat metu privažiavo policijos pareigūnai. Jie sulaikė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją. Pareiškėjas priėjo prie pareigūnų ir parašė paaiškinimą. Matė, kad vairuotojas pūtė į alkotesterį. Visą laiką nuo tada, kai pastebėjo vairuotoją, iki tada, kai pareigūnai jį sulaikė, nebuvo išleidęs automobilio ir vairuotojo iš akiračio. Iki policijos atvykimo šis nieko negėrė ir nevalgė (b. l. 44-46).

2019 m. lapkričio 6 d. A. S. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti jo neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 9).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 6 d., 22.07 val., A. S. nustatytas 2.24 prom. girtumas, o 22.27 val. – 2.05 prom. (b. l. 10).

VĮ Regitra duomenimis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. S. (b. l. 17).

VšĮ Emprekis duomenimis vidutinė „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. gamybos, rinkos kaina Lietuvoje, 2019 m. lapkričio mėnesį, sudarė 3512 Eur be PVM (b. l. 19).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. V., K. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad A. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, A. S. nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, kuris viršija BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumą. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis bei jo mama I. S. pateikė rašytinius prašymus perduoti kaltinamąjį motinos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja savo prašymus palaikė. Teisiamajame posėdyje A. S. akcentavo, kad mama daro jam teigiamą įtaką, nes jiedu šalia gyvena, jis klauso mamos. 

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato BK 40 straipsnis. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaip matyti iš bylos duomenų A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Laikytina, kad asmuo nusikaltimą padarė pirmą kartą, nes teistumas yra išnykęs (praeityje teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-09-14 nuosprendžiu pagal tuo metu galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį, BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidedant dvejiems metams). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu (pvz., nusikaltimo metu vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai tuo metu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Vadinasi, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, yra svarbios tiek paties teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek ir kaltininko elgesys iki pažeidimo padarymo. Aukščiau nurodytos aplinkybės, vertinant jas padaryto nusikaltimo kontekste, duoda pagrindą išvadai, kad A. S. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam nebuvo atsitiktinis, neapdairus kaltinamojo elgesys, nes patvirtina tam tikrą teisės normų ignoravimo sistemingumą. Pažymėtina tai, kad A. S. 2019-11-06 automobilį vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti, kuri iš jo buvo atimta 24 mėnesiams. Už tai jis buvo nubaustas 2019-11-13 pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir susimokėjo jam skirtą 300 Eur baudą (b. l. 90). Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. S., nepaisant to, jog 2006-03-21 jam buvo atimta teisė vairuoti, 2018-11-14 baustas už automobilio, kurio savininkas yra, statymą mokamoje vietoje (baudą sumokėjo) (b. l. 64). Jo asmenybę apibūdina ir tai, kad asmuo praeityje yra baustas už viešosios rimties ir kitų asmenų poilsio trikdymą (b. l. 64-65). Kaltinamojo mama teigė, kad tikisi sūnui padaryti teigiamą įtaką, nes jis geras žmogus, gyvena netoliese, didžiąją laiko dalį praleidžia jūroje. Vis dėlto, teismo šie argumentai neįtikina. A. S. daugiau nei keturiasdešimt metų. Kaltinamasis yra susiformavęs kaip asmenybė, turi tam tikras vertybines nuostatas. Jis gyvena atskirai nuo motinos, dirba, be to didžiąją laiko dalį dėl savo darbo specifikos praleidžia jūroje. Dėl šių objektyvių priežasčių vertintina, kad mama, kuri byloje esančiais duomenimis nors ir yra apibūdinama teigiamai, negali daryti žymesnės įtakos kaltinamojo elgesiui. A. S. nurodė, kad šeimos nėra sukūręs, artimai bendrauja su mama, jos klauso, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis turi sugyventinę. Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad A. S. šiuo metu nedirba, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės 2019-11-25 charakteristika patvirtina, kad asmuo nuolat dirba minėtoje įmonėje (į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms priimamas konkretaus reiso laikotarpiui). Iš teisme duotų I. S. paaiškinimų matyti, kad ir pati motina abejojo savo įtaka sūnui, teigdama, kad jis gali jos klausyti, o gali ir neklausyti. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo mama nepadarė įtakos ir kur kas jaunesnio amžiaus A. S. elgesiui, nes praeityje jis buvo teistas už apysunkių nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausme, ją atidedant (teistumas išnykęs) (b. l. 67). Apklausiama I. S. nurodė, kad sūnui sunku orientuotis Lietuvos įstatymuose, sekti jų pakeitimus, tačiau akivaizdu, kad net pastoviai ilgam laikui išvykstantis iš Lietuvos kaltinamasis žinojo, jog negali vairuoti automobilio, neturėdamas teisės jį vairuoti, tuo labiau vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus. Manytina, kad kaltinamojo mama turėjo pakankamai laiko padaryti sūnui teigiamą įtaką, užkertančią kelią jo neteisėtam elgesiui, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jo veiksmus nusikaltimo padarymo metu nulėmė kiti veiksniai.

Kaip jau minėta, nusikalstamą veiką padariusiam ir atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato galimybę koreguoti jo tolimesnį elgesį autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūroje, esant pagrindui manyti, kad toks asmuo padarys teigiamą įtaką, jog nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Vis dėlto, susipažinus su bylos medžiaga ir teisme apklausus kaltinamąjį ir laiduotoją I. S. kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar mama kritiškai vertina savo suaugusio ir subrendusio keturiasdešimtmečio sūnaus elgesį (teisme teigė, kad A. tą kartą „nutrūko“, jam taip „tiesiog gavosi“, kad „visi daro klaidas“) ir daryti jam įtaką, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, mamos įtaka jo iki šiol nesustabdė tiek nuo administracinių nusižengimų darymo, tarp jų ir vairavimo neturint teisės vairuoti, tiek nusikalstamos veikos padarymo. Naujų aplinkybių, kaip ketina teigiamai įtakoti suaugusio, dirbančio ir atskirai gyvenančio sūnaus, kuris didelę laiko dalį praleidžia išvykęs iš (duomenys neskelbtini), elgesį laiduotoja nenurodė. Aptartų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju netaikytinas, nes nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam netaikytinos BPK 40 straipsnio nuostatos.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – asmuo dirbantis, anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (b. l. 67-68), baustas administracine tvarka (b. l. 64-65). Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą aktualaus straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 6 d. 22.07 val. iki 2019 m. lapkričio 7 d. 14.32 val. (b. l. 49, 71), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. 

Bylos duomenimis A. S. 2019 m. lapkričio 7 d. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis A. S. vairuodamas neblaivus padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajai toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija A. S. kraujyje žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamajam A. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas artimesnis draudimo naudotis specialia teise vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 7 d. (b. l. 60-61).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. S. yra konfiskuotinas.

Kaltinamajam A. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 20-24).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 60-61) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 54 BNBD (buvęs MGL) (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 36 BNBD (buvęs MGL) (1800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 6 d. 22.07 val. iki 2019 m. lapkričio 7 d. 14.32 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti A. S. neatlikusiu 34 BNBD (buvęs MGL) (1 700 Eur) dydžio baudos.

Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti A. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Eglė Gruodienė