Civilinė byla Nr. 2-45-237/2014

(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00718-2013-6)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

116.1.; 77.4.2.; 78.2.1.;128.16.2.

S P R E N D I M A S

L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S  V A R D U

2014 m. vasario 7 d.

Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovei R. G., ieškovės atstovei advokatei L. Užubalienei,

atsakovui R. G.,

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. pareikštą ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, ir pagal atsakovo R. G. priešieškinį R. G. santuokos nutraukimo byloje,

n u s t a t ė :

ieškovė prašo nutraukti santuoką, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 19 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 97 tarp jos ir atsakovo R. G. dėl atsakovo kaltės, palikti jai G. pavardę. Nustatyti nepilnametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš R. G. išlaikymą E. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2013 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti R. G.. Nustatyti bendravimo su dukterimi tvarką, kad atsakovas bendraus su dukterimi E. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, šeštadienį, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., R. G. pasiima dukterį iš R. G. namų ir ją grąžina į motinos namus. Padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir jai priteisti miegamojo komplektą 400 Lt vertės, virtuvinį komplektą 400 Lt vertės, virtuvinį barą 450 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 100 Lt vertės, viryklę 500 Lt vertės, minkštą kampą 400 lt vertės, viso turto už 2250 Lt. R. G. priteisti žoliapjovę 1000 Lt vertės, filmavimo kamerą 800 lt vertės, viso turto už 1800 Lt. Asmenine atsakovo nuosavybe laikyti namų kino sistemą , lygintuvą , dulkių siurblį, televizorių, televizoriaus priedėlį, DVD grotuvą, dviratį, elektrinį galąstuvą, elektrinį diskinį pjūklą, karutį, du metalinius konteinerius, neapdirbtą metalo medžiagą, elektrinį grąžtą, įrankių stelažą. Skolą UAB „(duomenys neskelbtini)i" grąžina R. G..

Atsakovas R. G. priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, priteisti ieškovei kilnojamą turtą, o jam priteisti 9766 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

Ieškovė R. G. prašė tenkinti jos ieškinį (patikslintą) , o priešieškinio netenkinti. Ji paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2005 m. rugpjūčio 19 d., 2008 m. sausio 10 d. gimė duktė E.. Atsakovas nepakankamai rūpinosi šeima, girtavo, dėl girtavimo prarasdavo darbus, namuose smurtaudavo. Yra tekę į Raseinių policijos komisariatą dėl jo netinkamo elgesio šeimoje. Santuoka su atsakovu nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Ji taikytis nesutinka, jie kartu šiuo metu negyvena. Dukters gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, jos visą laiką gyvena kartu. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą dukteriai po 300 litų kas mėnesį nuo 2013-06-01, nes nuo tos dienos dukters išlaikyti nepadėjo, duktė serga bronchine astma, reikalingi papildomi vaistai ir gydytojų konsultacijos, prašomą sumą atsakovas gali mokėti, prašo daugiau nei pirminiu ieškiniu, nes įsitikino, kad mažesnės sumos dukters išlaikymui nepakanka. Ji leis bendrauti dukteriai su tėvu, mergaitė jo pasiilgsta, per visą laiką jis dukterį aplankė tik kartą. Ji  prašo nustatyti, kad tėvas bendraus su dukterimi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, šeštadienį, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., R. G. pasiima dukterį iš jos namų ir ją grąžina į namus atgal. Pavardę prašo palikti esamą. Ieškovė nurodo, kad yra paėmusi kreditą iš savo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)" ir po santuokos nutraukimo jį grąžins pati. Paaiškino, kad gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų buvo įgytas 2007 m. miegamojo komplektas 400 Lt., prieš tris metus virtuvinis komplektas 400 Lt, 2010 m. virtuvinis baras 450 Lt, prieš santuoką, bet jau gyvenant kartu, įgyta  mikrobangų krosnelė 100 Lt, viryklė  500 Lt ir minkštas kampas 400 Lt., šiuos daiktus prašo priteisti jai, šie daiktai yra pas ją. Be to, santuokoje buvo įgiję filmavimo kamerą 800 Lt ir žoliapjovę 1000 Lt. vertės, šiuos daiktus prašo priteisti atsakovui, juos pasiėmė išeidamas iš namų atsakovas. Ji nesutinka su atsakovo priešieškinyje nurodytu turto įvertinimu, nes jis nurodė nerealias kainas, jie tiek nemokėjo net už naujus daiktus, o daiktai visi buvo naudojami, susidėvėjo. Nesutinka mokėti kompensacijos atsakovui, daiktai kurie yra pas ją ir yra jos pirkti lizingu ir ji už juos yra išsimokėjusi, atsakovas jo pirktus lizingu daiktus pasiėmė. Ji sutinka, kad atsakovo iki santuokos įgyti daiktai yra jo asmeninė nuosavybė, tai yra namų kino sistema, lygintuvas, dulkių siurblys, televizorius, televizoriaus priedėlis, DVD grotuvas, dviratis, bei įrankiai : elektrinis galąstuvas, elektrinis diskinis pjūklas, karutis, du metaliniai konteineriai, neapdirbta metalo medžiaga, elektrinis grąžtas, įrankių stelažas. Šie jo daiktai yra likę pas ją, atsakovas neatvyksta jų pasiimti, šiuos daiktus ji sutinka jam atiduoti. Šiuos daiktus atsakovas yra įkainojęs taip pat neteisingai, jie verti mažiau. 

Atsakovas R. G. su ieškiniu sutiko iš dalies, jis sutiko, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su dukterimi tvarka, jis sutinka mokėti dukters išlaikymui po 200 litų kas mėnesį, nes daugiau mokėti negalėtų, jis moka išlaikymą dar vienai dukteriai. Jis paaiškino, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ieškovė su juo nebendraudavo, visus šeimos reikalus aptarinėdavo ne su juo, o su savo mama, išeidinėdavo iš namų, paprašius eiti namo, keldavo triukšmą, net kviesdavo policiją, nesirūpino šeima. Jis dirbo darbe ir papildomai, tvarkė ir remontavo jos tėvų namus, kuriuose gyveno, o jį išvarė iš šių namų be nieko. Jis nori bendrauti su dukterimi, bet ieškovė neleidžia net prisiartinti prie buvusių namų, neleido pasiimti asmeninių daiktų. Jis priešieškiniu prašo nustatyti su dukterimi bendravimo tvarką, turtą, įgytą santuokoje priteisti ieškovei, o  jam priteisti piniginę kompensaciją, daiktus jis įkainavo kiek jie ir verti, jie nėra susidėvėję, prašo priteisti ½ daiktų vertės . Pas ieškovę liko ir jo asmeniniai daiktai bei įrankiai, jis jų pasiimti negali, prašo priteisti piniginę kompensaciją ir už juos, viso 9766 Lt.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. K. patvirtino anksčiau duotą išvadą, kad nepilnametės E. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos mama, ji rūpinasi savo vaiku tinkamai, mergaitei sąlygos augti ir gyventi sudarytos.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos ir Norvegijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prieštaravimų dėl to, kad kreditą grąžins viena ieškovė, nepateikė. 

Iš santuokos liudijimo (b. l. 5) matyti, kad šalys susituokė 2005-08-19 Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 97. Iš gimimo liudijimo (b. l. 5) matyti, kad E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė ir atsakovas. Iš pažymos (b. l. 6) matyti, kad ieškovė savo gyvenamąją vietą su dukromis deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro (b. l. 7) pažymos matyti, kad R. G. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos. Iš pažymos (b. l. 8) matyti, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo uždarbis apie 1140 litų. Iš 2013-02-08 sutarties (b. l. 11) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei suteikė 2500 litų paskolą. Iš ataskaitos (b. l. 23, 24) matyti, kad atsakovas sumokėjo 1314 litų , jo aiškinimu, už lizingu pirktą filmavimo kamerą ir 1718 Lt už lizingu pirktą žoliapjovę ūkio banko lizingui. Iš verslo liudijimo (b. l. 25, 26) matyti, kad atsakovas nuo 2012-03-26 iki 2012-10-08 vertėsi individualia veikla. Iš Raseinių seniūnijos pažymos (b. l. 29) matyti, kad ieškovė charakterizuojama teigiamai. Iš Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ informacijos (b. l. 30) matyti, kad E. į darželį daugiausiai atveda mama, anksčiau atvesdavo ir tėtis. Iš mokėjimo nurodymų (b. l. 43, 44) matyti, kad atsakovas dukros išlaikymui 2013-09-23 ir 2013-09-13 pervedė po 200 litų. Iš Raseinių rajono policijos komisariato pažymų matyti (b. l. 45, 46) , kad policijoje 2010-10-11 buvo gautas ieškovės mamos pareiškimas dėl atsakovo sudrausminimo, ir, kad 2012-2013 jis vieną kartą baustas administracine tvarka , kad neblaivus pasirodė viešoje vietoje, o duomenų apie jo netinkamą elgesį šeimoje nėra. Iš gydytojo pažymos (b. l. 47) matyti, kad dukra E. serga bronchine astma. Iš pažymos (b. l. 48) matyti, kad atsakovas iki 2013 m. vasario mėnesio gaudavo apie 1000 litų darbo užmokesčio, nuo 2013 m. kovo mėnesio pinigų negauna. Iš išrašo medicininių dokumentų  ( b. l. 104) matyti, kad jis patyrė traumą darbe. Iš pateiktų dokumentų ( b.l. 88-100) matyti, kad jis turėjo kreditorių, iš pažymos ( b.l. 111), kad skolą sumokėjo. Iš pateiktų išperkamosios nuomos sutarčių matyti, kad 2012-06-14 ieškovės vardu lizingu įsigyti baldai 841 Lt. vertės, išmokėta 2013-06-20, 2010-03-02 – baldai 1439 Lt, mokėjimo pabaiga 2011-03-25.

Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys tenkintini dalinai.

Nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl jų santuokos iširimo, tačiau nei vienas nenurodė ir neįrodė , kad santuoka iširo būtent dėl vieno kurio nors kaltės. CK 3.60 str. 3 d. numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina . Tik įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 4 p.), tai yra, nustačius bent vienos iš CK 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi. Įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, tai yra, kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Tokių įrodymų nepateikė nei vienas. Negalima laikyti pakankamu įrodymu apkaltinančiu vien atsakovą dėl santuokos iširimo dėl to, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, kitų jokių įrodymų šalys neteikė.    Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, taip pat nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 str. 2 d.)

Nepilnametės dukters E. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, ji gyvena su mama, ši ja rūpinasi, išlaiko, sudariusi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas. Atsakovas sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Išvadą, kad vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su mama, teisme patvirtino ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Nustatytina bendravimo su dukterimi tvarka, kad atsakovas bendraus su dukterimi E. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, šeštadienį, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., R. G. pasiima dukterį iš R. G. namų ir ją grąžina į motinos namus. Su tokia ieškovės ieškinyje nurodyta tvarka atsakovas sutiko, jis priešieškinyje taip pat prašė nustatyti tvarką, tačiau konkretaus reikalavimo nepareiškė, savo priešieškinyje buvo pasisakęs dėl panašios tvarkos.

           Dalinai tenkintinas ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai priteisimo. Nustatyta, kad dukterį nuo 2013-06-01 išlaiko viena ieškovė, atsakovas yra pervedęs dukters išlaikymui 400 litų 2013 m. rugsėjo mėnesį ir daugiau išlaikymo neteikė. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Vaiko interesai yra pirmesni ir jis privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšos yra skirtos vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, vaiko maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, lavinimui ir kt.  Atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę skirti lėšas jų vaikų išlaikymui , mergaitės amžių bei poreikius, ieškovės prašoma išlaikymo suma po 300 litų kas mėnesį tinkama minimaliems mergaitės poreikiams tenkinti, mažinti išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo. Atsakovas dirba, gali skirti tokias lėšas dukters išlaikymui. Jo aiškinimu, kitai jo išlaikomai dukteriai jis taip pat moka po 300 litų kas mėnesį ( 200 Lt priteistos sumos ir po 100 Lt įsiskolinimo). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas tvarkyti R. G..         

Nustatyta, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo sekantį turtą: miegamojo kambario komplektą , virtuvinį komplektą su virtuvės baldais, virtuvinį barą, žoliapjovę, filmavimo kamerą . Prieš santuoką, vedant bendrą ūkį, ieškovės vardu jie įsigijo mikrobangų krosnelę ir viryklę, minkštą kampą. Šis turtas dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis, aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, nėra nustatyta. Abi šalys pripažino, kad tai yra jų santuokoje įgytas turtas ir turtas, įgytas bendrai iki santuokos. Yra kilęs ginčas tarp šalių dėl dalinamo turto vertės, atsakovas nurodė, jog miegamojo komplekto vertė apie 1500 Lt, virtuvinio komplekto apie 1800 Lt, virtuvinio baro  apie 900 Lt, žoliapjovės 1718 Lt, filmavimo kameros 1314 Lt , mikrobangų krosnelės ir viryklės apie 1000 Lt, minkšto kampo apie 1500 Lt. Ieškovė nurodo, kad daiktai yra seniai pirkti, jų vertė yra : miegamojo komplekto 400 Lt, virtuvinio komplekto 400 Lt, virtuvinio baro 450 Lt, žoliapjovės 1000 Lt, filmavimo kameros 800 Lt, mikrobangų krosnelės ir viryklės 600 Lt, minkšto kampo 400 Lt.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje ( CK 3.119 straipsnis). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, CPK 382 straipsnio 4 punktas). Iš pateiktų  išperkamosios nuomos sutarčių matyti, kad 2012-06-14 ieškovės vardu lizingu įsigyti baldai 841 Lt. vertės, 2010-03-02 – baldai 1439 Lt, mokėjimo pabaiga 2011-03-25. Iš atsakovo pateiktų ataskaitų matyti, kad  atsakovas sumokėjo 1314 litų , jo aiškinimu, už lizingu pirktą filmavimo kamerą 2008 m. ir 1718 Lt už lizingu pirktą žoliapjovę 2008-2009 m. Dėl kitų daiktų įsigijimo įrodymų nėra pateikta, šalių aiškinimu, miegamojo komplektas įsigytas prieš 6-7 metus, mikrobangų krosnelė ir viryklė, bei minkštas kampas iki santuokos sudarymo 2005 m. Visais prašomais daiktais šalys naudojosi gyvendami santuokoje, vertinti daiktus tokiomis kainomis, kaip nurodė atsakovas priešieškinyje, net ir didesnėmis, nei jie pirkti, nėra jokio pagrindo. Atsakovui pasiūlius pasiimti sau visus daiktus, o ieškovei išmokėti kompensaciją už juos, jis nesutiko, aiškindamas, kad sau nusipirko naujus daiktus, kas rodo, jog jis nurodydamas daiktų vertę nesiekė teisingo ir sąžiningo pasidalijimo. Šalys dėl turto vertės nesusitarė, įsivertinti turtą atsisakė. Teismas, nustatydamas dalijamo turto mastą vadovaujasi ieškovės nurodyta turto verte, kuri labiau atitinka rinkos kainas, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad dalinami ne nauji daiktai, panašios kainos nurodomos skelbimuose dėl dėvėtų daiktų pardavimo ieškovės pateiktuose laikraščių skelbimuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto vertė :  miegamojo kambario komplekto 400 Lt, virtuvinio komplekto su virtuvės baldais 400 Lt, virtuvinio baro 450 Lt,  žoliapjovės 1000 Lt,  filmavimo kameros 800 Lt, viso 3050 Lt ir prieš santuoką įgyto šalių bendrai įgyto turto - mikrobangų krosnelės ir viryklės vertė 600 Lt, minkšto kampo 400 Lt, viso 1000 Lt. Padalijant turtą tenkintinas ieškovės ieškinys, kuriuo prašo filmavimo kamerą ir žoliapjovę, esančius pas atsakovą, priteisti jam, tai yra turto už 1800 Lt, o daiktus, esančius pas ieškovę, tai yra turto už 2250 Lt , priteisti jai. Teismas sprendžia, kad šalys faktiškai jau buvo pasidalinusios turtą, nes daiktai yra pas abu, kartu jau negyvenančius sutuoktinius. Esant galimybei dalinti daiktus natūroje, nėra pagrindo, kaip priešieškiniu prašė atsakovas, vienam priteisti daiktus, o kitam kompensaciją už juos. Atsakovui priteistina iš ieškovės kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį – 450 Lt.

Abi šalys sutiko ir neginčijo, kad atsakovo prieš santuoką įgyti daiktai : namų kino sistema, lygintuvas, dulkių siurblys, televizorius, televizoriaus priedėlis, DVD grotuvas, dviratis bei įrankiai, nors ir įgyti santuokos metu : elektrinis galąstuvas, elektrinis diskinis pjūklas, karutis, du metaliniai konteineriai, neapdirta metalo medžiaga, elektrinis gręžtuvas, įrankių stelažas, esantys pas ieškovę, yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovė prašo juos priteisti atsakovui, atsakovas, teigdamas, kad jų ieškovė neatiduoda, prašo kompensacijos už juos. Nustatyta, kad daiktai natūroje yra , jie yra asmeninė atsakovo nuosavybė, priteistini natūra jam. Nėra pagrindo teisti už asmeninius daiktus kompensaciją iš ieškovės, kai daiktus atsakovas gali pasiimti. Šalys taip pat buvo susiginčiję dėl šių daiktų kainų, teismas jų nenustatinėja, tai yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ji ir atitenka jam, šis turtas tarp šalių nedalinamas.

           Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos turimos pavardės (CK 3.69 str.).

Atsakovas turėjo kreditorių, bet bylos nagrinėjimo metu su jais atsiskaitė, ieškovė savo kreditoriui skolą po santuokos nutraukimo mokės viena.

Kitose dalyse ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, pašto išlaidos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. ( CPK 88 str., 93 str., 96 str.) Atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio patenkinimą išlaidos mažintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 265, 268, 270, 282,  teismas,

n u s p r e n d ž i a :

R. G. ieškinį tenkinti iš dalies, R. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2005-08-19 Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 97, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pavardes po santuokos nutraukimo palikti – G., G.

Nustatyti nepilnametės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. G., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. G. išlaikymą  E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2013 m. birželio 1 d. iki mergaitės pilnametystės.

Materialinį išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti  R. G..

Nustatyti, kad atsakovas bendraus su dukterimi E. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, šeštadienį, nuo 11.00 val. iki 19.00 val. R. G. pasiima dukterį iš R. G. namų ir ją grąžina į motinos namus.

         Padalinti santuokoje įgytą turtą ir iki santuokos iš bendrų lėšų įgytą turtą ir priteisti R. G. miegamojo komplektą 400 Lt vertės, virtuvinį komplektą 400 Lt vertės, virtuvinį barą 450 Lt vertės, mikrobangų krosnelę ir viryklę 600 Lt vertės, minkštą kampą 400 Lt vertės, viso turto už 2250 Lt. R. G. priteisti žoliapjovę 1000 Lt vertės, filmavimo kamerą 800 Lt vertės, viso turto už 1800 Lt. Priteisti iš Rasos G. R. G. 450 litų kompensacijos .

Asmenine atsakovo R. G. nuosavybe laikyti namų kino sistemą, lygintuvą, dulkių siurblį, televizorių, televizoriaus priedėlį, DVD grotuvą, dviratį, elektrinį galąstuvą, elektrinį diskinį pjūklą, karutį, du metalinius konteinerius, neapdirbtą metalo medžiagą, elektrinį grąžtą, įrankių stelažą.

Nutraukus santuoką, R. G. iš savo asmeninių lėšų ar turto sumokės skolą UAB „(duomenys neskelbtini)i".

Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. G. 138 Lt žyminio mokesčio ir teismo turėtų pašto išlaidų , įmokant mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš R. G. 912 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Danutė Kregždienė