Civilinė byla Nr. e2-595-516/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00415-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.4.; 106.3.; 108

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, civilinėje byloje Nr. e2-505-267/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Raseinių hipodromas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“ dėl sutartinės kompensacijos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindo aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raseinių statyba“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 28 d. Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutartyje Nr. 1. įtvirtintą arbitražinę išlygą, priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Raseinių hipodromas“ 691 723,81 Lt skolos ir 13 005,36 Lt delspinigių, 7,23 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VšĮ „Raseinių hipodromas“ pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo UAB „Raseinių statyba“ 622 660,94 Lt (180 335,07 Eur) sutartinę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė atsakovui VšĮ „Raseinių hipodromas“ terminą iki 2015 m. vasario 9 d. sumokėti  žyminį mokestį ir jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Šiaulių apygardos teismui.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinį reiškia savo, o ne savivaldybės vardu, kompensaciją taip pat prašoma priteisti atsakovui, t. y. ginami išskirtinai atsakovo, kaip juridinio asmens, interesai. Teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas siekia apginti viešąjį ir / ar savivaldybės interesą, taigi nėra pagrindo ir pripažinti, kad atsakovas yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas VšĮ „Raseinių hipodromas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. VšĮ „Raseinių hipodromas“ nėra pelno siekianti įmonė. Hipodromą apeliantas statė panaudodamas dalininkų įnašus ir Europos fondų paramą. Ateityje apeliantas negalės vykdyti ekonominės veiklos hipodrome, nes tam prieštarauja VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, taigi likę apelianto įsiskolinimai turės būti dengiami dalininkų įnašais. 2015 m. sausio 31 d. privatūs asmenys turėjo 39,48 procentus įstaigos kapitalo, o Raseinių rajono savivaldybė – 60,52 procentus. Priešieškinyje keliamas reikalavimas tiesiogiai liečia Raseinių rajono savivaldybės 109 138,78 Eur prievolę, nes kompensacijos nepriteisimo atveju savivaldybė šią sumą turės įnešti į viešosios įstaigos kapitalą. Akivaizdus savivaldybės turtinis interesas lemia CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymą.
2. Apeliantas turi būti atleistas ir nuo žyminio mokesčio dalies, kuri liečia privačių dalininkų interesus, nes kontrolinę kapitalo dalį valdo savivaldybė ir jos balsų pakanka sprendimams priimti. Savivaldybė gali pati viena nuspręsti tiek bylinėtis dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo, tiek ir nesibylinėti.

Ieškovas UAB „Raseinių statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovas yra viešoji įstaiga, kuriai nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Atsakovas nenurodė, kokį viešąjį interesą gina šioje byloje ir koks teisės aktas suteikia jam tokią teisę. Ta aplinkybė, kad atsakovo dalininkė yra Raseinių rajono savivaldybė, nedaro įtakos atsakovo teisiniam statusui ir nesuteikia jam teisių ginti viešąjį interesą. Iš atsakovo atskirojo skundo ir priešieškinio matyti, kad atsakovas gina savo privatų interesą, siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti už atliktus rangos darbus.
2. Taikant CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, yra svarbus atsakovo teisinis statusas, o ne jo dalininkų teisinis statusas. Minėtu pagrindu nuo žyminio mokesčio gali būti atleidžiamos tik tokios valstybinės įmonės, kurioms įstatymu suteikta teisė ginti viešąjį interesą ir kurios faktiškai gina byloje viešąjį interesą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamojo byloje kilo ginčas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo. Apelianto įsitikinimu, jis, kaip viešoji įstaiga (užsakovas), kurios didžiausias dalininkas yra Raseinių rajono savivaldybė, reikšdamas ieškinį dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo (rangovo pagal Rangos sutartį), gina savivaldybės interesus ir turėtų būti atleistas nuo 2961,49 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi, kaip matyti iš normos turinio, nuo žyminio mokesčio valstybės ir savivaldybės institucijos ir / ar kiti asmenys atleidžiami ne bet kokiu atveju, o tik tada, kai šie subjektai pateikia ieškinį (priešieškinį), siekdami apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus. Savo ruožtu CPK 49 straipsnis papildomai išaiškina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems sutekta teisės aktų.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat jau buvo išaiškinęs, kad asmuo, prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieškinys, pareiškimas ar skundas paduotas dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymą, suteikiantį šiam asmeniui teisę reikšti tokį ieškinį, paduoti tokį pareiškimą ar skundą, ir, jeigu ši teisė yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti viešąjį interesą esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui. Ši nuostata reiškia, kad paduoti ieškinį, pareiškimą, prašymą ar skundą, siekiant apginti pažeistą viešąjį interesą, atitinkamos institucijos ar kiti asmenys gali tik tuomet, kai tai įsakmiai numatyta įstatyme (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2005). Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą ir atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslus, manytina, kad analogiškos taisyklės (nurodytos pirmiau minėtoje teismų praktikoje) taikytinos ir tuo atveju, kai asmuo nori ginti (pareiškia, kad gina) savivaldybės (valstybės) interesus.

Iš pirmiau nurodytų normų ir teismų praktikos sisteminės analizės darytina išvada, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti. Tuo tarpu ieškinį (priešieškinį) pareiškusio asmens tam tikros sąsajos su savivaldybės / valstybės institucijomis, nesant teisės aktų suteiktos teisės ginti savivaldybės / valstybės interesus, savaime nėra pakankamos CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktui taikyti.

Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei apelianto dėstomos aplinkybės apie didžiausią įstaigos dalininką – Raseinių rajono savivaldybę – nei tai, kad pats apeliantas negalės vykdyti ekonominės veiklos hipodrome, savaime nesudaro pagrindo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi šiuo atveju dalininko teisinis statusas automatiškai nereiškia, jog tikrai yra ginamas viešasis (savivaldybės) interesas, ir nepaneigia pirmiau įvardyto reikalavimo nurodyti teisės aktą, kuris suteikia asmeniui teisę reikšti ieškinius savivaldybės interesams apginti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia, apelianto priešieškinį bei atskirąjį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas gina išskirtinai jo, kaip juridinio asmens, o ne savivaldybės, interesus, siekdamas prisiteisti sau kompensaciją iš ieškovo (rangovo) už darbų užbaigimo laiko praleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, atskirajame skunde nurodydamas, jog Raseinių rajono savivaldybė iš esmės viena gali nuspręsti bylinėtis dėl kompensacijos priteisimo ar ne, nepateikė jokių duomenų apie pačios dalininkės poziciją (sprendimus) šiuo klausimu (apskritai jų egzistavimą), o tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik dar kartą netiesiogiai patvirtina atsakovo veikimą (priešieškinio pateikimą) išimtinai savo vardu ir interesais.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatant atsakovui naują terminą žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui viešajai įstaigai „Raseinių hipodromas“ (į. k. 301694687) terminą iki 2015 m. gegužės 14 d. (įskaitytinai) sumokėti 2 961,49 Eur dydžio žyminį mokestį ir jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja                                                                       Rasa Gudžiūnienė