Administracinė byla Nr. eA-58-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03532-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. M.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas asociacija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, asociacija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (SK-62) SPR-111 „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini) paskelbtos publikacijos“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad M. M. su 2017 m. gegužės 5 d. su skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – Tarnyba), ši Sprendimu nusprendė pripažinti M. M. skundą dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija) ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos pagrįstu, taip pat įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų Publikacijoje ir reikalauti juos pašalinti.
3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo rezoliucinė dalis neaiški, nes nėra nurodyta, ką konkrečiai pareiškėjas turi pašalinti. Be to, nors M. M. skunde prašė įpareigoti asociaciją panaikinti informaciją ir ją paneigti, tačiau Tarnyba pareikalavo, kad asociacija pažeidimus pašalintų.
4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo motyvu, kad citatomis „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeista M. M. garbė ir orumas. Pareiškėjo nuomone, tokiai nuomonei susidaryti buvo pagrindas, nes M. M. viešai pradėjo meluoti apie asociaciją ir jos narius, o tai, kad Publikacijoje nenurodyta nuomonių įvairovė, negali būti laikoma kaip garbės ir orumo pažeidimas ar nesąžiningas asociacijos elgesys. Asociacija nėra žiniasklaidos priemonė, kuri nepriklausomai skelbia aktualią informaciją. Tai yra visuomeninė organizacija, interneto svetainė sukurta pranešimams, susijusiems su asociacija ir jos nariais, skelbti, taip pat informuoti apie jos veiklą.
5. Pareiškėjas nesutiko, kad citata „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeista M. M. garbė ir privatus gyvenimas. Kiekviena situacija vertintina individualiai, analizuojant skelbiamos informacijos pobūdį, tikslą bei kontekstą. M. M. šią informaciją pats visiems paskleidė ir skleidžia. Žaislo turėjimas aprašytas UAB (duomenys neskelbtini) perleidimo aplinkybių kontekste, t. y. M. M. įmonę savo motinai antstolei R. M. galbūt perleido už žaislą. Dėl šios citatos M. M. nepareiškė vertinimo, tačiau Tarnyba žaislo turėjimą vertino kaip neigiamą dalyką. Taip pat nesutinka, kad citata „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeista M. M. garbė ir privatus gyvenimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nuotraukas M. M. pats viešai paskelbė, jos buvo paimtos siekiant iliustruoti aprašomo asmens veiksmus.
6. Pareiškėjo teigimu, Sprendime neatskleista garbės ir orumo pažeidimo sudėtis.
7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad teismų suformuotoje praktikoje teigiama, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeisti ne tik konstatuojamosios informacijos (žinių) sklaidos atveju, bet ir paskelbiant nuomonę, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas ir neturi objektyvaus pagrindo. Atsakovo vertinimu, teisėtai ir pagrįstai buvo konstatuotas VIĮ 19 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidimas.
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nėra žiniasklaidos priemonė, todėl jam negali būti taikomi visuomenės informavimo priemonei keliami VIĮ reikalavimai. Interneto tinklalapis (duomenys neskelbtini) tiek turiniu, tiek forma nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė, tačiau, atsakovas, įvertinęs sparčią informacinių technologijų plėtrą ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, padarė išvadą, kad, pagal informacijos viešumą, sklaidą, prieinamumą, veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, jis atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus.
10. Interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta informacija kaip Publikacija. Toks pasirinktas informacijos skleidimo būdas (publikacija), jos turinys parodo, kad informaciją visuomenei buvo siekta pateikti kaip patikimą, atitinkančią visuomenės informavimo standartus.
11. Pareiškėjo nuomonės apie M. M. faktinis pagrindas yra jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ (paskelbimo data – 2010 m. balandžio 4 d.) įkelta nuotrauka, kurioje jis su kitu asmeniu („(duomenys neskelbtini)“ – M. M. komentaras po savo nuotrauka), taip pat publikacijoje įdėta nuotrauka, kurioje pavaizduotas asmuo, laikantis žaislą (ponį). Publikacijoje buvo atskleista informacija apie M. M. turimą išsilavinimą, jo kelionę į (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjo veiksmai (privačios informacijos apie M. M. privatų gyvenimą („Facebook“) rinkimas, viešinimas (atskleidimas)) yra tiesioginis brovimasis į jo gyvenimą ir peržengia teisės skleisti informaciją ribas. Detalus M. M. privataus gyvenimo faktų, kurie nėra susiję su publikacija (M. M. išsilavinimas, kelionės vietos, jo draugai), paviešinimas, jų paniekinamas komentavimas (įterpiant asociatyvias nuotraukas) rodo ypatingą pareiškėjo nepagarbą šio žmogaus privačiam gyvenimui.
12. Atsakovo įsitikinimu, visų nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido konstatuoti, kad ginčo teiginiu buvo pažeistos VIĮ 14 straipsnio 1–2 dalių nuostatos.
13. Atsakovas pažymėjo, kad privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokia informacija lengvai prieinama socialiniuose tinkluose ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti atitinkamą informaciją, nuotraukas, kitus duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą. Tai, kad žmogus pats socialiniuose tinkluose viešai skelbia asmeninę informaciją, kad tokia informacija prieinama visiems (ne tik draugų statusą turintiems asmenims), nepakanka daryti išvadą, kad dėl to, kad jis turi viešą paskyrą socialiniuose tinkluose, praranda privatumo, garbės ir orumo apsaugos galimybes. Kadangi viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas buvo įžeisti M. M., sumenkinti jo asmenį visuomenės akyse, visų nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido konstatuoti, kad ginčo teiginiais (iliustruojant juos M. M. nuotraukomis) buvo pažeistos VIĮ 14 straipsnio 1–2 dalių, 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.
14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški ir nurodė, kad ji yra suformuluota remiantis įstatymu ir yra pagrįsta. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė su prašymu išaiškinti Sprendimo rezoliucinę dalį.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo pareiškėjas įspėtas dėl VIĮ 3 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d.) ir pareikalauta juos pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Teismas nustatė, kad:
17.1. Tarnyba 2017 m. gegužės 11 d. gavo M. M. skundą, kuriame jis nurodė, kad svetainėje (duomenys neskelbtini) yra paskelbtas apie jį straipsnis, kuriame pateikta informacija yra jį žeminanti, niekinanti, melaginga, šia informacija siekiama sumenkinti jo įvaizdį ir vardą. Be to, straipsnyje publikuotos jo nuotraukos, nors nėra davęs sutikimo jas įkelti į asociacijos tinklalapį, o jo atvaizdas lyginamas su beždžione. Straipsnyje pateikta informacija apie jo neva vartojamus vaistus, taip pat draugus ir pan. yra išgalvota ir siejama su tikrais faktais, t. y. kad mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete, lankėsi (duomenys neskelbtini). Publikuojant jo nuotraukas buvo pažeista teisė į atvaizdą, taip pat pažeistas VIĮ nustatytas draudimas skleisti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
17.2. M. M. skunde prašė Inspektoriaus išsiaiškinti, koks fizinis asmuo, veikdamas asociacijos vardu, sukūrė ir paskleidė melagingą ir šmeižiančią informaciją apie jį, taip pat įpareigoti asociaciją (duomenys neskelbtini) panaikinti paskleistą informaciją, ją paneigti ir įpareigoti sunaikinti visą informaciją, kurią ji turi surinkusi apie jį.
17.3. Tarnyba 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (SK-62)S-335 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ kreipėsi į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti paaiškinimus dėl skunde išdėstytų aplinkybių.
17.4. Paaiškinimus pateikė asociacijos pirmininkas H. K. (toliau – ir Pirmininkas). Jis teigė, kad nuotraukos buvo įkeltos tik tam, kad nuomonė būtų pateikta kartu su grafiniais vaizdais apie aprašomų asmenų veiksmus. Pirmininkas nurodė, kad citatos, su kuriomis nesutinka M. M., vertintinos viso pranešimo kontekste jų nevertinant atskirai. Nuomonė, kad jam labai patiko žaislinis ponis, kad turi draugą „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantį „(duomenys neskelbtini)“, nėra įžeidžianti, žeminanti garbę ir orumą. Pirmininkas pažymėjo, kad žodžio „diva“ reikšmė suprantama kaip primadona, žvaigždė. M. M., lankydamasis (duomenys neskelbtini), fotografavosi, pozavo, vėliau nuotraukas kėlė į socialinį tinklą „Facebook“, kad visi jas galėtų matyti ir komentuoti, todėl asociacija pagrįstai susidarė nuomonę, kad M. M. tapo (duomenys neskelbtini) diva.
17.5. Iš nuotraukos, kurioje M. M. tiesia ranką prie pilnos dėžės (duomenys neskelbtini), po kuria paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“, asociacija susidarė nuomonę, kad jis nutarė iš anksto pasirūpinti senatve, saujomis imdamas (duomenys neskelbtini). Pirmininkas nurodė, kad nuotraukas su savo paties atvaizdu M. M. socialiniame tinkle „Facebook“ įkėlė pats ir nustatė, kad jas galima rodyti viešai, taigi jas buvo galima peržiūrėti net neprisiregistravus socialiniame tinkle „Facebook“, be to, nuotraukos buvo darytos viešoje vietoje.
17.6. Pirmininkas nurodė, kad asociacija nepaskleidė informacijos, kurios pats M. M. socialiniame tinkle „Facebook“ nebūtų viešai paskleidęs ar teismas nebūtų viešai paskleidęs, išnagrinėjęs bylas. Šiuo atveju buvo pateikta asociacijos pozicija apie esamą ginčą tarp asociacijos ir narių su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) ir jos atstovais – akcininke R. M. ir M. M. Asociacija neturėjo pateikti kuo daugiau nuomonių apie situaciją, nes tokia VIĮ nuostata taikoma žiniasklaidos priemonėms, kurios teikia visuomenei informaciją apie Lietuvos ir pasaulio įvykius.
17.7. Tarnyba, išnagrinėjusi M. M. skundą, Sprendimu nusprendė pripažinti skundą pagrįstu, įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ – dėl VIĮ 3 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų Publikacijoje ir pareikalavo juos pašalinti.
18. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., 25 str.; VIĮ 3 str. 2 d., 14 str. 1–3 d.,19 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, konstatavo, kad viešojo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), o privataus asmens atveju tai galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Atsižvelgęs į viešojo asmens sąvoką, kuri nurodyta VIĮ 2 straipsnio 75 punkte, teismas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. M. nėra viešasis asmuo, kadangi nepatenka į minėto įstatymo 2 straipsnio 75 punkte išvardytų asmenų, kurie laikytini viešaisiais asmenimis, sąrašą, o prekybinė ir nurodyta kita veikla neturi reikšmės viešiems reikalams nurodytos įstatymo normos prasme.
19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad asociacija (duomenys neskelbtini) nepriskirta prie žiniasklaidos priemonių, todėl jai VIĮ nuostatos netaikytinos, teismas, vadovaudamasis VIĮ nuostatomis (1 str. 1 d., 2 str. 18 d., 76 d.), nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo valdomas tinklaraštis (duomenys neskelbtini) priskirtinas informacinės visuomenės priemonei, nes atitinka įstatymo reikalavimus, o tinklaraštis yra viešai prieinamas visiems juo pasinaudoti norintiems asmenims. Tai, kad prieiga prie tinklaraščio yra neatlygintino pobūdžio, neužkerta kelio šią prieigą traktuoti kaip visuomenės informavimo priemonę, teikiančią informacinės visuomenės paslaugas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjui taikomos VIĮ nuostatos.
20. Teismas nurodė, kad tinklaraštis (duomenys neskelbtini), kuriame paskelbta Publikacija, yra viešai prieinamas, skaitytojų ratas neapribotas, jame skelbiama populiaraus pobūdžio informacija apie pilietines iniciatyvas, socialinį aktyvumą, kultūrinius renginius ir pan. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl fakto, jog publikacijoje buvo paskelbta nuomonė, ginčo tarp šalių nėra.
21. Teismas, įvertinęs Publikacijoje pateiktas frazes („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) sąžiningumo ir etiškumo prasme, sutiko su Sprendimo argumentais, kad publikacijoje panaudotos užgaulios ir niekinančios, formuojančios neigiamą požiūrį į M. M. formuluotės. Paskelbiant nuomonę, nenurodyta, koks M. M. elgesys sudarė pagrindą tokiai nuomonei susidaryti, tačiau VIĮ ir nereikalauja, kad nuomonė turi būti grindžiama faktais, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti išreikšta sąžiningai ir etiškai. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo platinti informaciją, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidimą.
22. Teismas nurodė, kad teiginį iš Publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ Tarnyba vertino kartu su nuotraukomis iš M. M. socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, kurios buvo įkeltos į ginčo publikaciją. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atskleidė ir komentavo M. M. privataus gyvenimo aplinkybes, pavaizdavo jį kaip infantilų asmenį, turintį (žaidžiantį) su žaislais (rožiniu poniu), todėl pažeidė VIĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pagarbos žmogui principą bei 14 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl privataus pobūdžio informacijos, kurią draudžiama skelbti be asmens sutikimo, paskelbimo. Teismas nurodė, kad iš ginčijamos frazės matyti, jog pareiškėjas apie M. M. atsiliepė nepagarbiai. Pagarba paprastai suprantama kaip skaitymasis su kito asmens jausmais, poreikiais, mintimis, idėjomis, norais ir prioritetais, jų pripažinimas reikšmingais, vertais dėmesio, turinčiais kitokią vertę.
23. Teismas, sistemiškai aiškindamas VIĮ 2 straipsnio 45 dalies ir VIĮ 14 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima skelbti tik esant jo sutikimui. VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai tokią informaciją galima skelbti be žmogaus sutikimo, tačiau nagrinėjamu atveju nė vieno iš minėtoje normoje pateiktų pagrindų nėra.
24. Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėjas teigė, jog nuotraukas į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą M. M. įkėlė pats ir nustatė, kad jas galima rodyti viešai, todėl jas buvo galima peržiūrėti net prisiregistravus „Facebooke“, nuotraukos darytos viešoje vietoje, tačiau tai nepaneigia VIĮ įtvirtinto reikalavimo informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą skelbti tik esant jo sutikimui ir nepašalina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pareigos gauti sutikimą toliau viešinti tokią informaciją.
25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad žaislo (balto ponio su rožiniu ragu) turėjimas savaime neformuoja neigiamos, įžeidžiamos ar nepagarbios nuomonės apie žmogų, tačiau, įvertinus ginčo publikacijos, kuri galimai skirta pašiepti ir sudaryti neigiamą įspūdį apie M. M. ir kitus asmenis, turinį, sutiktina su Sprendimo argumentu, kad publikacijoje paskelbta nuomone siekta komentuoti jo privataus gyvenimo aplinkybes, jį pašiepti, o tai nesuderinama su sąžiningu visuomenės informavimu.
26. Teismas pažymėjo, kad, šiuo atveju, informacijos sklaida, kai nuomonė paskelbta remiantis nuotraukomis, kurias skelbti nebuvo gautas sutikimas, pažeidė M. M. teisę į jo privataus gyvenimo apsaugą, todėl Tarnyba pagrįstai konstatavo VIĮ 14 straipsnio 1–2 dalies nuostatų pažeidimą. Teismas konstatavo, kad iš Publikacijos turinio matyti, jog atskleidžiamos ir komentuojamos M. M. privataus gyvenimo aplinkybės, t. y. tai, kad jis laisvalaikį leido (duomenys neskelbtini), jo elgesys (duomenys neskelbtini) palygintas su (duomenys neskelbtini) divos, o atvaizdas – su beždžionėle. Įvertinęs publikacijos stilių, minčių dėstymo būdą ir teiginių formuluotes, teismas sutiko su Sprendimo argumentais, kad M. M. laisvalaikio leidimas (duomenys neskelbtini) pateiktas pašaipiai, siekiant jį įžeisti, sumenkinti visuomenės akyse, o tokia informacijos sklaida nėra sąžininga ir etiška, todėl buvo pažeistas VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas skleisti informaciją, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidimą.
27. Teismas, atsižvelgęs į publikacijoje aprašomą privatų asmenį M. M., pateiktos nuomonės apie jį turinį, konstatavo, kad buvo paskelbta privataus pobūdžio informacija, tačiau realus socialinis poreikis žinoti faktus apie jo privatų gyvenimą byloje neįrodytas.
28. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį, kurioje nustatytas VIĮ 14 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimas dėl to, kad ginčo publikacijoje buvo panaudota M. M. ir kitų asmenų nuotraukos iš teismo posėdžių salės, o jis nėra davęs sutikimo skelbti ar kitaip panaudoti šią nuotrauką, pažymėjo, kad fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai patenka į privataus gyvenimo sąvokos apibrėžimą, o skelbti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima tik gavus jo sutikimą. Byloje nėra duomenų, kad M. M. būtų davęs sutikimą skelbti savo atvaizdą nuotraukoje iš teismo posėdžių salės, todėl Tarnyba pagrįstai konstatavo VIĮ įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą.
29. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, nes nenurodyta, ką konkrečiai asociacija turi pašalinti, teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, taikytinomis teisės aktų nuostatomis, tinkamai motyvuotas, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalyje išvardyti VIĮ straipsniai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, o aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje nurodytos faktinės aplinkybės ir atskleistas šių straipsnių turinys, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad rezoliucinės Sprendimo dalies nesuprato, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl jos išaiškinimo.
III.
30. Pareiškėjas asociacija (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
31. Pareiškėjas nurodo, kad, tuo atveju, jei pareiškėjui taikomos VIĮ nuostatos, pareiškėjui turėtų būti taikomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos (CK 2.22–2.24 str.).
32. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VIĮ nuostatas ir teismų praktika.
33. Pasisakydamas dėl citatos „melagių melagis, gyvenantis pasaulyje ir nesiorientuojantis aplinkoje <...> M. M.“; M. M. eilinį kartą pademonstravo veidmainišką ir akiplėšišką elgesį, kuomet nemirksėdamas sapaliojo ir vapaliojo, t. y. skleidė erezijas ir melą“, pareiškėjas pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas teigia, kad neetiškai išsakyta nuomonė vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas (VIĮ 19 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią citatą, konstatavo, kad, paskelbiant nuomonę, nenurodyta, koks M. M. elgesys sudarė pagrindą tokiai nuomonei susidaryti, tačiau VIĮ ir nereikalauja, kad nuomonė turi būti grindžiama faktais, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti išreikšta sąžiningai ir etiškai. Pareiškėjas, vadovaudamasis VIĮ 2 straipsnio 36 ir 86 dalimis, nurodo, kad nesutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo ir atsakovo pozicijomis, kadangi, visu pirma, garbė ir orumas (dalykinė reputacija), konstatuojamosios informacijos (žinių) skleidimo atveju visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: žinių paskleidimo faktas; faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
34. Pareiškėjas akcentuoja, kad žeminančia laikytina tikrovės neatitinkanti informacija, kuri įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia garbę ir orumą (gerą vardą). Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Paskleistos informacijos žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai yra akivaizdžiai žeminantys.
35. Pareiškėjas pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo pozicija, kad nebuvo nurodytas pagrindas, kuris sudarė pagrindą susidaryti citatoje nurodytai nuomone, nes, nors publikacijoje ir nebuvo nurodytas minėtas pagrindas, tačiau jis nurodytas procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjas, nors publikacijos paskelbimo dieną, 2017 m. balandžio 13 d., nebuvo nurodžiusi koks M. M. elgesys sudarė pagrindą tokiai nuomonei susidaryti, tačiau pareiškėjas vėliau pateikė prieš teismui pradedant nagrinėti bylą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčitiną sprendimą turėjo atkreipti dėmesį į pareiškėjo veiksmus, padarytus prieš teismui pradedant nagrinėti bylą, nurodant nuomonės susidarymo pagrindą.
36. Pareiškėjas, aiškindamas citatas „melagių melagis, gyvenantis fantazijų pasaulyje ir nesiorientuojantis aplinkoje <...> M. M.“, „M. M. eilinį kartą pademonstravo veidmainišką ir akiplėšišką elgesį, kuomet nemirksėdamas sapaliojo ir vapaliojo, t. y. skleidė erezijas ir melą“ nurodo, kad jose kalbama apie tą patį, t. y. jog M. M. kiekvieną kartą meluoja apie pareiškėją ir jo narius bei aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo nariais, todėl pareiškėjas panaudojo hiperbolizaciją. Vien tai, kad, paskelbiant nuomonę, nenurodyta, koks M. M. elgesys sudarė pagrindą tokiai nuomonei (nurodytoms citatoms) susidaryti, negali būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimo faktas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad M. M. pirmosios instancijos teisme vėl melavo.
37. Pareiškėjas Publikacijoje nurodytą informaciją apie R. M. grindė nuotraukomis, įrodant, kad iš tiesų į teismo posėdį (2017 m. kovo 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-2079-259/2017) buvo atėjusi R. M. ir net mobiliuoju telefonu fotografavo Pirmininką.
38. Pareiškėjas, aiškindamas citatą „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujasi VIĮ nuostatomis (2 str. 45 d. ir 46 d., 3 str. 2d., 14 str. 1 d. ir 2 d.), taip pat „Facebook“ viešai paskelbtomis Paslaugų sąlygomis. Pareiškėjas akcentuoja, kad M. M. viešai socialiniame internetiniame puslapyje „Facebook“ skelbė ir iki šiol skelbia apie savo išsilavinimą, kada ir kur mokėsi, taip pat savo gimimo metus, keliones, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, duomenys apie M. M. studijas ir keliones nelaikytini slaptais asmeniniais duomenimis (faktais), dėl ko pareiškėjui pagarsinus pačio M. M. viešai paskleistus duomenis nėra pagrindo teigti, kad buvo privataus pobūdžio informacijos paskleidimas ir tokiu būtų atsirado privataus gyvenimo apsaugos pažeidimas.
39. Detalizuodamas savo aiškinimą dėl nurodytos citatos, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šios citatos dalyje („(duomenys neskelbtini)“) pareiškėjas tik nurodė turimą informaciją, kurią išgirdo iš pačios R. M. ir kitų asmenų, jog M. M. nuo vaikystės patinka rožiniai poniai ir kad jo mama R. M. nupirko jam ponį, kuomet R. M. tapo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. Pareiškėjas nurodo, kad tokios nuomonės pateikimu siekta pasisakyti apie tai, kokiais būdais M. M. savo turimas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) perleido savo motinai R. M., kad nebuvo siekta kaip nors įžeisti ar pažemint kurį nors asmenį, todėl, pareiškėjo nuomone, šios informacijos pateikimas nėra ir negali būti žeminantis, atskleidžiantis privataus gyvenimo detales. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, koks yra laikomas pažeidimas, kuomet pareiškėjas nurodė informaciją susijusią su poniu ir M. M., ar tai privataus gyvenimo pažeidimas ar (ir) garbės ir orumo pažeidimas.
40. Aiškindamas citatų „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“ turinį, pareiškėjas pažymi, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę šias citatas, konstatavo, kad buvo pažeistas VIĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvada, pareiškėjas nurodo, kad VIĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja CK 2.22 straipsniui. Be to, M. M. teismo procese patvirtino, kad nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas, darytos viešoje vietoje ir jų turiniai nežemina jo garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad pareiškėjas neturėjo teisės skelbti nuotraukas, būtina suformuoti praktiką dėl nuotraukų platinimo, gautų iš viešų anketų esančių „Facebook“ ir dėl įstatymų vienas kitam prieštaravimų. Pareiškėjas pažymi, kad nurodytos citatos nežemina M. M. garbės ir orumo, nes jose nurodytą informaciją patvirtina nuotraukos, t. y. pareiškėjas tiesiog aprašė nuotraukas ir tas nuotraukas kartu su ginčitinomis citatomis paskelbė Publikacijoje.
41. Pareiškėjas, atsakydamas į M. M. teiginius, kad Publikacijoje yra jo nuotraukos, kurias pareiškėjas gavo iš neaišku kur, kad jo atvaizdas yra lyginamas su beždžione, kad publikuojamos nuotraukos yra su M. M. atvaizdu, nors jokio sutikimo dėl nuotraukų įkėlimo į pareiškėjo internetinį puslapį nėra davęs, kad publikuojant nuotraukas su M. M. atvaizdu, buvo pažeista teisė į atvaizdą (CK 2.22 str.), nurodo, kad nesutinka, jog M. M. buvo lyginamas su beždžione. Publikacijoje aiškiai nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“. Publikacijoje prie minėtos citatos pateikta nuotrauka su M. M. atvaizdu, kurią pats M. M. viešai „Facebook“ paskelbė, taip pat pateikta beždžionėlės nuotrauka, tikslu, kad skaitytojai aiškiai galėtų įsitikinti, jog M. M. fotografavosi su raudona kepurėle, kurią arbų pasakoje „Aladinas ir stebuklinga lempa“ minimas personažas – beždžionėlė nešiojo irgi raudoną kepurėlę. Pareiškėjas akcentuoja, kad tokiu pasakymu nebuvo siekta M. M. palyginti su beždžionėle, o tik buvo siekta informuoti, kad jis fotografavosi su raudona kepurėle, kurią nešioja ir beždžionėlės. Pareiškėjas nurodo pavyzdį, kuomet visuomenėje rašoma, kad asmuo A pobūvyje vilkėjo suknelę, kurią praeitais metais vilkėjo asmuo B arba su kuria filme, filmavosi asmuo C. Šiuo atveju asmuo A nepalyginamas su asmenimis B ir C, o tik pasakoma apie jų bendrą veiksmą, todėl pareiškėjo įsitikinimu, aptariamu atveju laikytina, kad M. M. nepalyginamas su beždžionėle, o tik aptariama, kad abudu nešioja tokią pačią ar labai panašią kepurėlę.
42. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas laikytinas viešosios informacijos skleidėju, nes pareiškėjas gali būti laikomas visuomenės informavimo priemonė, bet ne viešos informacijos skleidėju, kadangi vieša informacija laikoma aktuali visai visuomenei, o šiuo atveju pareiškėjo informacija aktuali tik pareiškėjui ir su juo susijusiems subjektams. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė apie pareiškėjo priskyrimą prie viešos informacijos skleidėjo, o tik pasisakė apie pareiškėjo priskyrimą prie visuomenės informavimo priemonės.
43. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
44. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo valdomas tinklalapis (tinklaraštis) nėra informacinės visuomenės informavimo priemonė, todėl jam negali būti taikomi visuomenės informavimo priemonei VIĮ keliami reikalavimai, vadovaujasi VIĮ nuostatomis (49 str. 1 d., 2 str. 16 d., 17 d., 78 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje A261-641/2008; 2009 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-70/2009) ir akcentuoja, kad akivaizdu, jog interneto tinklalapio (tinklaraščio) (duomenys neskelbtini) valdytojas – pareiškėjas – savarankiškai valdo informacinę visuomenės informavimo priemonę ir daro įtaką jos turiniui, ja skleidžia viešąją informaciją, todėl laikytinas viešosios informacijos rengėju (skleidėju), o kadangi pareiškėjo valdomas tinklaraštis (duomenys neskelbtini) laikytinas informacinės visuomenės informavimo priemone, pareiškėjui taikomos VIĮ nuostatos.
45. Atsakovas akcentuoja, kad savo veikloje neturi pagrindo vadovautis visomis taisyklėmis, kurios taikytinos teismuose nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo gynimo. Konkrečiau, Atsakovas neturi pareigos nagrinėti civilines bylas dėl garbės ir orumo gynimo. Atsakovo kompetencija yra apibrėžta viešosios teisės normose, būtent pagrindinės taisyklės yra nustatytos VIĮ.
46. Atsakovo įsitikinimu, Sprendime trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamą informaciją buvo vertinama remiantis atsakovui įstatymų leidėjo priskirtina kompetencija (VIĮ 49, 50 str.).
47. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog Publikacijoje yra pateikta pareiškėjo nuomone. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-169/2006, Nr. 3K-3-667/2006, Nr. 3K-3-479/2012, Nr. 3K-3-586/2006, Nr. 3K-3-30/2014), pažymi, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeisti ne tik konstatuojamosios informacijos (žinių) sklaidos atveju, bet ir paskelbiant nuomonę, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas, neturi jokio objektyvaus pagrindo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo publikacijoje nurodytų aplinkybių kontekstą, t. y., publikaciją įvertinęs išsamiai ir kompleksiškai, o ne atsietai nuo jos konteksto, savo sprendime teisingai ir pagrįstai sutiko su Sprendime pateiktu skundžiamų teiginių vertinimu.
48. Atsakovo nuomone, Sprendime pateiktas ginčo teiginių („melagių melagis, gyvenantis fantazijų pasaulyje ir nesiorientuojantis aplinkoje <...> M. M.“, „M. M. eilinį kartą pademonstravo veidmainišką ir akiplėšišką elgesį, kuomet nemirksėdamas sapaliojo ir vapaliojo, t. y. skleidė erezijas ir melą“) įvertinimas yra visapusiškas, motyvuotas: pasisakyta dėl nuomonės etiškumo, kad pasirinktos raiškos priemonės (palyginimai) yra užgaulūs ir niekinantys („melagių melagis“, „gyvenantis fantazijų pasaulyje“, „nesiorientuojantis aplinkoje“, „skleidė erezijas ir melą“), formuojantys išimtinai neigiamą požiūrį į M. M., kaip amoralų asmenį, atliekanti tyčinius veiksmus; taip pat dėl nuomonės nesąžiningumo, nurodant, kad tik iš atsakovo tyrimo metu pareiškėjo teiktų duomenų nustatyta, kad nuomonė yra dėl M. M. veiksmų (pareiškimų institucijoms, parodymų, pasisakymų teisme) kitos, priešingos ginčo šalies (D. R., jo atstovo – asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininko H. K.) atžvilgiu; kad pačioje ginčo publikacijoje nėra pažymima, jog šios nuomonės yra būtent kitos, priešingos ginčuose su M. M. dalyvavusios šalies (atstovo) nuomonės; kad ginčo publikacijoje nėra pilnai atskleista / pažymėta, dėl kokio M. M. elgesio buvo paskleistos šios nuomonės, t. y., tokių nuomonių susidarymo (faktinis) pagrindas. Tokių nuomonių sklaida suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl M. M.. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir nuomonės raiškai keliamus kriterijus, Sprendime VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra konstatuotas teisėtai ir pagrįstai.
49. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi kiti argumentai dėl Publikacijos turinio redagavimo, atsiradę po Sprendimo priėmimo, išeina už skundo ribų.
50. Dėl teiginio „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo atsakovas pažymi, kad sistemiškai aiškinant VIĮ 2 straipsnio 45 dalies ir 14 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima skelbti tik esant jo sutikimui. VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai tokią informaciją galima skelbti be žmogaus sutikimo, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta nė vieno atvejo, kuris patektų į 14 straipsnio 3 dalyje išvardytą sąrašą.
51. Sprendime nustatyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai pažymėta, kad tokia informacija yra privataus pobūdžio ir jai skleisti pareiškėjas neturėjo M. M. sutikimo, nors jis buvo būtinas. Nors pareiškėjas teigia, kad nuotraukas į socialinio tinklo Facebook paskyrą „M. M.“ įkėlė pats M. M. ir nustatė, kad jas galima rodyti viešai, todėl jas buvo galima peržiūrėti prisiregistravus Facebook, nuotraukos darytos viešoje vietoje, visgi tai nepaneigia VIĮ įtvirtinto reikalavimo informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą skelbti tik esant jo sutikimui ir nepašalina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pareigos gauti sutikimą toliau viešinti tokią informaciją.
52. Dėl pareiškėjo argumento, kad M. M. ginčo teiginyje paskelbtus privačius duomenis pats visiems atskleidžia, atsakovas papildomai akcentuoja, kad privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai prieiti socialiniuose tinkluose ar kituose šaltiniuose, t. y., asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti atitinkamą informaciją, nuotraukas, kitus duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą. Ta aplinkybė, kad žmogus pats viešai paskelbia tam tikrą informaciją socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, nereiškia, kad jis duoda leidimą bet kam ir bet kur tokią informaciją platinti. Faktas, jog privatus asmuo savo paskyroje „Facebook“ ar kitame socialiniame tinkle paskelbė tam tikrą informaciją, nepašalina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pareigos gauti sutikimą tolimesniam tokios informacijos (ypač sudarančios privataus gyvenimo dalį) viešinimui. Aplinkybė, kad žmogus pats socialiniuose tinkluose viešai skelbia asmeninę informaciją, kad tokia informacija prieinama visiems (ne tik draugų statusą turintiems asmenims) nėra pakankama išvadai, kad dėl viešos paskyros socialiniuose tinkluose turėjimo toks asmuo praranda privatumo, garbės ir orumo apsaugos galimybes. Atsakovas šią poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2115-525/2016). Atsakovas taip pat remiasi EŽTT praktika (EŽTT 2004 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje Editions Plon prieš Prancūziją; EŽTT 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją; EŽTT 2007 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associes prieš Vokietiją).
53. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisėto visuomenės intereso skleisti tokią privataus pobūdžio informaciją, kadangi, kaip Sprendime nustatyta, Pareiškėjas nesiekė paskleisti naujos informacijos, kuri būtų susijusi su Publikacijos tema, bet atskleisti ir komentuoti būtent M. M. privataus gyvenimo aplinkybes. Detalus M. M. privataus gyvenimo faktų, kurie nėra susiję su Publikacija – M. M. išsilavinimo, kelionės vietų, jo draugų – paviešinimas, jų paniekinantis komentavimas (įterpiant asociatyvias nuotraukas su žaislu (rožiniu poniu)), rodo ypatingą pareiškėjo nepagarbą M. M. privačiam gyvenimui, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, pagarbos žmogui principo pažeidimus pagal VIĮ 14 straipsnio 1, 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalį.
54. Atsakovas pažymi, kad paskelbtais ginčo teiginiais yra išreikšta pareiškėjo nuomonė apie M. M. Nuomonės faktinis pagrindas – ginčo publikacijoje šiuos ginčo teiginius iliustruojant Trečiojo suinteresuoto asmens Facebook paskyroje „M. M.“ paskelbtomis nuotraukomis su jo atvaizdu iš lankymosi (duomenys neskelbtini). Sprendime buvo nustatyta, kad Sprendime nustatyta, jog tokia informacija yra privataus pobūdžio ir jai skleisti Pareiškėjas neturėjo Trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo. Akivaizdu, kad nebuvo ir teisėto visuomenės intereso skleisti tokią privataus pobūdžio informaciją, kadangi, kaip Atsakovo sprendime nustatyta, Pareiškėjas nesiekė paskleisti naujos informacijos, kuri būtų susijusi su publikacijos tema, bet atskleisti ir komentuoti būtent Trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo aplinkybes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokie pareiškėjo veiksmai, kuomet jis renka informaciją apie M. M. privatų gyvenimą („Facebook“), paviešina (atskleidžia) privačią informaciją apie jį, ją viešai komentuoja savo visuomenės informavimo priemonėje yra brovimasis į M. M. privatų gyvenimą ir peržengia teisės skleisti informaciją ribas.
55. Atsakovas pažymi, kad iš Publikacijos turinio matyti, kad atskleidžiamos ir komentuojamos M. M. privataus gyvenimo aplinkybės, t. y., tai, kad jis laisvalaikį leido (duomenys neskelbtini), jo elgesys (duomenys neskelbtini) palygintas su (duomenys neskelbtini) divos, o atvaizdas – su beždžionėle. M. M. laisvalaikio leidimas (duomenys neskelbtini) pateiktas pašaipiai, siekiant jį įžeisti, sumenkinti visuomenės akyse, o tokia informacijos sklaida nėra sąžininga ir etiška.
56. Dėl paviešintų nuotraukų iš teismo salės atsakovas paaiškina, kad Sprendime taip pat nustatytas VIĮ 14 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimas dėl to, kad Publikacijoje buvo panaudotos M. M. ir kitų asmenų nuotraukos iš teismo posėdžių salės, o M. M. nėra davęs sutikimo skelbti ar kitaip panaudoti šią nuotrauką. Atsakovas pažymi, kad nors nuotrauka ir daryta teismo posėdžių salėje, tačiau, kaip matyti iš fotografavimo pobūdžio, fotografuota slapčia, M. M. neturint galimybės išreikšti savo sutikimo / nesutikimo dėl fotografavimo. Kaip matyti iš Publikacijos, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimų, teisminiai ginčai tarp pareiškėjo ir M. M. – šių asmenų civiliniai tarpusavio ginčai. M. M. nėra įtariamasis / kaltinamasis / nuteistasis nusikalstamų veikų darymu. M. M. taip pat nėra viešasis asmuo pagal VIĮ 2 straipsnio 77 dalį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
57. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (SK-62) SPR-111 „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (2017-04-13, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos publikacijos“, pagrįstumo ir teisėtumo.
58. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Inspektorius skundžiamą Sprendimą priėmė pagal jam suteiktą kompetenciją, ir atmetęs pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas nepagrįstai prilyginamas viešosios informacijos skleidėjui.
59. Pareiškėjas prašydamas panaikinti pirmosios instancijos tesimo sprendimą apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės taikymu ginčo santykiams.
60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės dėl faktinių aplinkybių nustatymo apimties ginčo nėra, todėl remiamasi šioje byloje nustatytais faktais atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
61. Pareiškėjas nurodo, kad jis gali būti laikomas visuomenės informavimo priemonė, bet nesutinka, kad jis yra viešosios informacijos skleidėjas. Tai pagrindžiančių argumentų bei įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina bendrus viešosios informacijos skleidėją nustatančius požymius.
62. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalimi buvo nustatyta , kad. viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą. (ginčui aktuali 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1731 redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. spalio 1 d.).
63. Vertinant apelianto argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes panašioje byloje ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pripažino, kad Inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas). Interneto svetainė gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone, tai iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Tokioms publikacijoms, kaip nagrinėjamu atveju, yra taikomos VIĮ nuostatos, o Inspektorius iš esmės yra kompetentingas nagrinėti skundą dėl jų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018).
64. Vadovaujantis viešosios informacijos skleidėjo sąvoka (žr. nutarties 62 punktą) bei minėta teismų praktika, suformuota panašioje byloje, daroma išvada, jog pareiškėjas valdomojoje visuomenės informavimo priemonėje asociacijos (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje viešai paskleidęs šioje byloje ginčijamą informaciją yra atsakingas už jos teisėtumą.
65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad savo nuomones pareiškimui panaudojo duomenis, publikuotus paties M. M. internetiniame puslapyje „Facebook“, kuris yra viešai prieinamas.
66. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę visiškai išnagrinėjo ir pagrindė, todėl sutiktina, jog „Facebook“ paskyroje jos naudotojo patalpinta informacija yra privati ir jos platinimui taikoma apsauga, draudžianti kitiems asmenims be informacijos savininko sutikimo tokią informacija viešinti. Todėl pagrįstai atsakovas pripažino, kad pareiškėjas pažeidė VIĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalimi nustatytą teisę į privataus gyvenimo apsaugą, skelbdamas M. M. internetiniame puslapyje „Facebook“ patalpintą informaciją bei fotonuotraukas apie jo privatų gyvenimą.
67. Tokios pat nuostatos privataus gyvenimo apsaugai taikomos ir publikuojant privataus asmens fotonuotraukas, kadangi jos pagal VIĮ 2 straipsnio 46 dalį sudaro privataus gyvenimo turinį.
68. Žurnalistų etikos inspektoriaus pagal jam suteikta kompetenciją nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (VIĮ 50 str. 1 d.). Šio ginčo atveju Inspektorius savo kompetencijos ribose pilnai ištyrė pareiškėjo publikacijas ir turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas reikšdamas nuomonę dėl M. M. interneto paskyroje „Facebook“ publikuotų fotonuotraukų pažeidė VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą skleisti informaciją įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, kadangi pateikta informacija ir palyginimai dėl publikuotų fotonuotraukų yra sumenkinantį bei žeminantį kitą asmenį.
69. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo asociacijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė