Administracinė byla Nr. A-2339-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01323-2017-2

                                          Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinės žalos ir 20 Eur už pašto ir kanceliarines išlaidas atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. vasario 16 d. iki 2011 m. sausio 1 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, dėl kurių patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas. Pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurių apšvietimas, temperatūra neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, buvo pelėsio, nuo sienų byrėjo tinkas, nebuvo langų. Kamerose nebuvo vietos visiems atsisėsti prie stalo, nebuvo įrengti arba neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai. Sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo bendro kameros ploto, jais naudojantis nebuvo užtikrintas privatumas, juose nebuvo veidrodžio ir lentynos higienos priemonėms susidėti. Dušų patalpos buvo prastos būklės, jose buvo pelėsis, byrėjo tinkas ir dažai, naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo persirengimo kambario. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos nelygios, apipelijusios, grindys duobėtos, kiemeliuose įrengti suoleliai sulūžę, nėra šiukšlių dėžių.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo 1,68 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
4. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo P. K. skundą atmetė, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 20 Eur bylinėjimosi išlaidas ir netenkino atsakovo prašymo priteisti iš pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismui surašė tik 2017 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 metams nuo savo teisių galimo pažeidimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šį daugiau kaip 6 metų laikotarpį būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl svarbių aplinkybių egzistavimo, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų prisiteisti.
8. Teismas vertino kritiškai pareiškėjo nurodytų išgyvenimų pajautimą įvykiui (kalinimui) pasibaigus, nes neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio.
9. Teismas sprendė, kad nenustačius objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (lot. pagal pareigas).
10. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti 20 Eur turtinę žalą už pašto ir kanceliarines išlaidas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, ir aplinkybę, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas atmetamas, netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
11. Teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti 1,68 Eur patirtų išlaidų už pateiktos medžiagos kopijų rengimą kaip nepagrįstą, kadangi su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl teismas sprendė, kad atsakovas realių dokumentų kopijų darymo išlaidų nepatyrė. Be to, su ginču susijusią medžiagą atsakovas turėjo teikti vykdant teismo nurodymą, nes šie dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą. Todėl teismas atsisakė taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatas, kuriomis rėmėsi atsakovas, prašydamas priteisti nurodytas išlaidas.

III.

12. Pareiškėjas P. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 126).
13. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl ABTĮ 57 straipsnio, 81 straipsnio pažeidimų.
14. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nenurodė jokių motyvų dėl jo pateiktų priežasčių, kodėl jis negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, t. y. kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose nebuvo tuo metu jokios reikalingos informacijos, kaip ir į kokį teismą kreiptis dėl pažeistų teisių, taigi jis nežinojo, kaip ginti savo teises.
15. Jam išėjus į laisvę ir sužinojus, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, jis iš karto kreipėsi į teismą su skundu. Todėl pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė skundo priėmimo klausimą ir visapusiškai neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, taigi toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. 
17. Nurodo, jog pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, jis pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nėra konkretumo dėl šios žalos, kuo ji pasireiškė pareiškėjui, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nurodytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir objektyviai įvertino situaciją. Pareiškėjas nepateikė kartu su apeliaciniu skundu naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu ir vertintinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2009 m. vasario 16 d. iki 2011 m. sausio 1 d. jis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.
21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.124–1.131 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjas surašė ir pateikė teismui skundą tik 2017 m. balandžio 25 d. (b. l. 1-8), t. y. praleidęs senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ex officio (lot. pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio (skundo) senaties terminą.
22. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose jo kalinimo metu nebuvo jokios reikalingos informacijos, kaip ir į kokį teismą kreiptis dėl pažeistų teisių, todėl nežinojo, kaip ginti savo teises.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus dėl senaties taikymo negalimumo ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).
24. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-349-756/2018; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vertinti senaties termino eigos pradžią kitaip, nei jis nustatytas skundžiamame sprendime. Todėl pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį, kuriam jau buvo pasibaigęs senaties terminas.
26. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nežinojo, kur kreiptis ir kaip ginti savo pažeistas teises, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimą reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 ir 6.250 str.), kuri pareiškėjui turėjo būti žinoma. Tačiau pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis neturėjo galimybės susipažinti su aktualiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris buvo paskelbtas viešai. Todėl pareiškėjo argumentai yra atmestini, nes teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama neatsižvelgiant į jo teisinį statusą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kad jam buvo trukdoma ar kitaip buvo realiai apribota jo teisė kreiptis į teismą, taip pat byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad pareiškėjas dar iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
29. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių aplinkybes, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu ar vėliau dar iki sueinant senaties terminui (CK 1.125 str. 8 d.) būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas gauti informaciją, susijusią su jo kalinimo sąlygomis ir galbūt pažeistų jo teisių gynimu, kad būtų prašęs su tuo susijusios pagalbos, t. y. byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis anksčiau, dar nesuėjus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam ieškinio senaties terminui, būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas ginti savo galimai pažeistas teises.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos priteisimo už pareiškėjo nurodytą laikotarpį.
31. Pirmosios instancijos teismui nepripažinus, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundas atmestas pagrįstai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų.
32. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų ir jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. K. (P. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                            Audrius Bakaveckas

                                                                                        Gintaras Kryževičius

                                                                                        Skirgailė Žalimienė