Civilinė byla Nr.2-514-372/2013

                                                                                   Teisminio proceso Nr.2-58-3-00633-2012-5

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                    44.2; 113.1; 113.9; 116.1; 116.9; 126.8                                                                    

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Linui Blažulioniui,

atsakovui A. V., jo ir atsakovų A. T. ir M. M. atstovui adv. E. S.,

atsakovei N. P., jos atstovui adv. S. Š.,

atsakovui T. B., jo atstovui adv.M. Š.,

              žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios UAB „ATR transport“ patikslintą ieškinį atsakovams A. V., A. T., T. B., N. P., M. M., trečiajam asmeniui A. V., dėl žalos priteisimo ir

n u s t a t ė :

              Šalių ir jų atstovų paaiškinimai ir argumentai

              Ieškovo atstovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 170735 Lt žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad tikrinant įmonės dokumentus po bankroto bylos iškėlimo, konkrečiai – sudarant 2012-05-10 balansą, nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonė turėjo trumpalaikio turto už 249256 Lt. Iš šios sumos 8992 Lt sudarė išankstiniai apmokėjimai, 74040 Lt nebaigtos vykdyti sutartys, 42936 Lt – pirkėjų įsiskolinimai ir 87703 Lt – kitos gautinos sumos. Bankroto administratoriui perduoti dokumentai, patvirtinantys tik balanse nurodytus pirkėjų įsiskolinimus 42936 Lt, o likusiai sumai 170735 balanse nurodytas trumpalaikis turtas nebuvo perduotas. Analizuojant pelno nuostolių ataskaitą  bei balansą, sudarytą 2012-05-10, matyti, kad bendrovė nuo 2011-12-31 jokios veiklos nevykdė, kadangi pajamų negavo. Trumpalaikis turtas nuo 2012-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo taip pat nesikeitė. Įmonė registruota 2009-10-26. Nuo to laiko direktoriais dirbo T. B. ( nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26), A. T. (nuo 2011-08-29 iki 2012-01-16), A. V. (nuo 2012-01-16 iki bankroto bylos iškėlimo). Nuo 2011-08-26 iki 2011-08-29 direktoriaus nebuvo, faktiškai įmonę valdė M. M., save įvardinusi akcininke, tačiau ši aplinkybė viešame registre nebuvo įregistruota. Keičiantis už įmonės valdymą atsakingiems asmenims, turto ir kasoje esančių pinigų inventorizacija nebuvo atliekama. Tuo atsakovai

pažeidė LRV 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr.179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktą ir LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 ir 9 punktus. Atsakovams neperdavus įmonės turto bankroto administratoriui, neužtikrinus turto išsaugojimo, BUAB „ATR transport“ patyrė tiesioginę turtinę žalą, lygią neperduoto turto vertei. Šios lėšos gali būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Tarp atsakovų neveikimo ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Jeigu atsakovai būtų tinkamai atlikę savo pareigas ir perdavę turtą administratoriui, įmonė nebūtų patyrusi 170735 Lt žalos.  Atsakovai atsako solidariai, kadangi visi sąmoningai leido jai atsirasti.

              Atsakovas T. B. nurodė, kad jam ieškinys pareikštas, remiantis balansu, solidariai visiems atsakovams. Turtą ir dokumentus jis nurodė perdavęs M. M., tačiau trumpalaikio turto neskaičiavo. Kasos perduoti nebuvo kam, nes V. jau buvo atleistas. Kol atsakovas atostogavo, banko sąskaitos pultelis buvo pas M. M.. 2011-08-26 atsakovas dar atostogavo, todėl perdavimo-priėmimo aktą pasirašė 2011-09-13. Iš darbo jis buvo atleistas prievarta, akcininkų sprendimu. Jis nuo 2011-08-04 atostogavo JAV, tuo metu įmonei vadovavo M. M., tačiau jokio įsakymo nebuvo priimta. Ji tuo metu išrašinėjo sąskaitas. Dokumentai buvo perduoti tvarkingai.

              Atsakovo T. B. atstovas nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi žala kildinama iš neteisingai sudaryto balanso duomenų. A. V. paaiškino, kokiu būdu buvo sudarytas 2012-05-10 balansas, todėl remtis juo kaip patikimu įrodymu negalima.

              Atsakovas A. V. nurodė, kad jis buvo paskutinis įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo. Kai jis vadovavo įmonei, buhalterio jau nebuvo. Balansą, kurio reikalavo bankroto administratorius, jis sudarė pats, padedant mamai. Jis turi vidurinį išsilavinimą. Direktoriumi jį paskyrė M. M., esanti jo kaimyne. Ji pasakė, kad įmonė yra neveikianti, reikia ruoštis bankrotui. Kokie duomenys įrašyti balanse, atsakovas nebežino, jį ruošė pirmą kartą. Gali būti, kad duomenis ėmė iš ankstesnio balanso. Jis yra sudarytas tik dėl to, kad reikalavo bankroto administratorius, už duomenis jis negali būti tikras. Jokių lėšų jis iš viso negalėjo paimti, kadangi tuo metu jau buvo areštuotos įmonės sąskaitos bankuose.

              Atsakovų M. M., A. T. ir A. V. atstovas nurodė, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka. Jis nurodė, kad jo atstovaujamieji nei turto, nei kasos neperėmė, todėl jokios žalos įmonei negalėjo padaryti. Netgi balansą A. V. darė pats, kadangi nebuvo lėšų samdyti buhalterį. Įmonei buvo 4 automobiliai, tačiau apie jų buvimo vietą bankroto administratorius buvo informuotas, jam vienas automobilis buvo perduotas. Reikalaudamas žalos pagal 2012-05-10 balansą, ieškovas rėmėsi netinkamais paskaičiavimais ir elgėsi nesąžiningai.

              Atsakovė N. P. nurodė, kad ji dirbo įmonėje vyr.finansininke, iš įmonės išėjo kartu su direktoriumi T. B.. Tuo metu įmonės banko sąskaitos pultelis buvo pas M. M.. Išeidama iš darbo, atsakovė kartu su T. B. surašė visus segtuvus ir viską paliko tvarkingai. Pinigų kasoje pastoviai nebuvo, tačiau kai jų atsirado, atsakovė pasiūlė M. M. išmokėti darbuotojams seniai nemokėtus  atlyginimus. Tie pinigai skubiai buvo pervesti M. M. vyro brolio įmonei UAB „Magrista“. M. M. vyras pradėjo labai vadovauti įmonei, o M. M. jau tada ruošėsi T. B. nušalinimui. Jai perduoto priėmimo –perdavimo akte yra 6 lapų suvestinė. Jos pagrindu buvo galima sudaryti teisingą balansą. Iš kur gauti A. V. sudaryto balanso duomenys, atsakovei neaišku. Jai atrodo, kad 2012-05-10 balansas, kurį pasirašė A. V., yra visiška nesąmonė, žmogus nesuprato, ką daro ir pasirašo. Balansas yra suvestinis dokumentas, sudaromas iš pirminių įmonės dokumentų. Atsakovė nurodė, kad išeidama iš darbo, ji negalėjo sudaryti balanso, kadangi nežinojo visų likučių, iš kurių jis turėjo būti daromas. 2011-09-07 dar galėjo būti nenurašytas kuras, kadangi automobiliai tuo metu dar važinėjo, naudojo kurą.

              Atsakovės N. P. atstovas prašo ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad paaiškėjo, jog 2012-05-10 balansas buvo sudarytas tik dėl to, kad to reikalavo bankroto administratorius. Pastarasis neturi pagrindo reikalauti žalos, nes duomenys balanse neteisingi. Ieškovui buvo siūloma pagalba suvesti duomenis, kad matytųsi tikroji įmonės finansinė padėtis, tačiau

administratorius pagalbos atsisakė. Nė vienas iš įmonės vadovų nėra parašęs įsakymą dėl inventorizacijos skyrimo, nebuvo sudaryta inventorizacinė komisija, todėl kaltinti atsakovę dėl to nėra jokio pagrindo.

              Trečiasis asmuo A. V. patvirtino, kad jis dirbo įmonėje transporto vadovu. Iš darbo jis buvo atleistas 2011 metų liepos mėnesį. 6 mėnesius iki išėjimo iš darbo buvo paskirtas kasininku. Jis nurodė, kad kasos dokumentus pasirašinėjo, tačiau kasos niekam neperdavė, nes ir jam niekas nebuvo perdavęs. Pas ką realiai buvo pinigai, jis nežino. M. M. įtakos nebuvo, viskam vadovavo M..

              Teismo padarytos išvados ir argumentai

              Ieškinys atmestinas.

              Kaip jau yra nustatyta, ieškovas reikalauja atlyginti bankrutuojančiai įmonei padarytą žalą ir šį savo reikalavimą grindžia 2012-05-10  BUAB „ATR transport“ balansu (1 t., b.l.27-28). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonei padarytos žalos priteisimo iš įmonės vadovų yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

              Padarytos žalos faktas ir dydis yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Žala dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) atlyginama tik tuo atveju, jeigu ji yra tų veiksmų (neveikimo) pasekmė. Pats faktas, kad atsakovas A. V. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą (šiuo atveju - sudarė galutinį bankroto administratoriui perduotą balansą) savaime nesuponuoja turtinės žalos bendrovei padarymo. Ieškovas turi tiksliai įrodyti padarytos žalos dydį. Atsižvelgdama į aplinkybes, kad ieškovas negali įvardyti, kokie konkretūs turto vienetai nebuvo perduoti administratoriui, ir į aplinkybę, kad ieškovas reikalavimą priteisti žalą grindė į balansą įrašytais neteisingais duomenimis, teismas sprendžia, kad reikalaujama priteisti žala yra neįrodyta.

              Teismas sprendžia, kad 2012-05-10 balansas, kuriuo remiasi ieškovas, nėra tas įrodymas, kuriuo gali būti grindžiamas reikalavimas priteisti žalą jo pagrindu. Visų pirma, pats atsakovas A. V. patvirtino, kad jis turi tik vidurinį išsilavinimą, o įmonės finansininkė buvo atleista iš darbo 2011 metų rugsėjo mėnesį. Bankroto administratoriaus reikalaujamą balansą atsakovas patvirtino ruošęs pats, iš esmės naudodamasis nepakeistais ankstesnių metų balansų

duomenimis. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės N. P. parodymais, kad išeidama iš darbo, pati sau sudarė 2011 m. rugsėjo 7 d. balansą (6 t., b.l.76-77). Ji nurodė, kad matė, kaip įmonėje perėmė vadovavimą pašaliniai asmenys, skubiai iš darbo atleidę T. B.. Atsakovo A. V. ir atsakovės N. P. sudaryti balansai yra absoliučiai skirtingi. Bankroto administratoriui privalėjo sukelti abejonių jau ir tokie faktai, kaip sutampantys praeitų finansinių ir einamųjų finansinių metų duomenys. N. P. patvirtino, kad jos ruoštas balansas buvo pagrįstas įmonės apskaitos dokumentų analize, kaip ir privalu daryti (6 t.,b.l. 78-94). Ji taip pat nurodė, kad įmonėje galimai nenurašytas kuras, todėl duomenys gali nesutapti, tačiau ne tiek, kiek nurodyta paskutiniame bankroto administratoriui perduotume balanse, sudarytame A. V.. Teismas ne kartą siūlė ieškovui atlikti paskutinio įmonės balanso ekspertizę, tačiau šio siūlymo ieškovas atsisakė. Kad balansas, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovas, yra netinkamas, galima spręsti ir iš to fakto, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvę įmonės vadovai kaltinami didelės vertės turo pasisavinimu, sukčiavimu, apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir kt. (2 t., b.l.66-117). Teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovo argumentą, kad baudžiamoji byla yra susijusi su kitu laikotarpiu, nei yra pateikti reikalavimai atsakovams šioje byloje. Įmonės balansai yra neatsiejamai susiję, paskutinis balansas turi sutapti su ankstesniais balansais, jie eina nuoseklia eile. To tinkamai nepadarius, negalima remtis paskutinio balanso duomenimis kaip pagrindu reikalauti žalos iš paskutinių 2 vadovų. Trečiasis asmuo A. V. patvirtino, kad jis niekada realiai nebuvo kasininkas, kieno iniciatyva buvo išiminėjami pinigai, jis nežino, tačiau M. M. įtakos tuo metu nebuvo, faktiškai įtaką darė M.. Atsakovas T. B. patvirtino, kad jis buvo pašalintas iš vadovo pareigų, neleidus atlikti įmonės turto inventorizacijos.

              Nors atsakovais buvo įtraukti akcininkė M. M., buvusi finansininkė N. P., buvęs įmonės vadovas T. B., iš ieškovo patikslinto ieškinio argumentų matyti, kad jis žalos atlyginimo faktiškai reikalauja iš paskutinių dviejų buvusių vadovų – A. V. ir A. T.. Pastarasis jokio balanso nėra pasirašęs, o įmonės turtą iš buvusio vadovo T. B. perėmė pagal Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b.l.66-64). Atsakovas A. V. praktiškai tuos pačius dokumentus ir turtą perdavė bankroto administratoriui (1 t., b.l.67-68). ĮBĮ nuostatos nurodo, kad balanse užfiksuotą turtą bankroto administratoriui privalo perduoti įmonės vadovas, o ne visi buvę vadovai, akcininkai ar vyr.finansininkai.

              Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovas jau yra pateikęs ieškinius A. V. ir T. B., todėl negalima nuginčyti to fakto, kad iš jų reikalaujama žala jau įtraukta į balansą, juolab, kad balansai, kaip jau pripažino teismas, yra suvestinis ir tęstinis visos finansinės veiklos dokumentas.

              Ieškovas teigia, kad visų atsakovų solidari žala atsirado dėl to, kad  buvo neatliekamos įmonės turto inventorizacijos. Tokiu atveju būtų privalu vertinti, kaip šios pareigos neįvykdymas padarė žalą įmonei, o tuo pačiu ir kreditoriams. Vertinant priežastinio ryšio egzistavimą, visų pirma  nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Po to nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp žalos, kurios, be kita ko, neįrodė ieškovas, yra labai nutolęs nuo neteisėtų veiksmų (neatliktos inventorizacijos). Nepriklausomai nuo to, ar buvo daroma inventorizacija, įmonės vadovas privalėjo perduoti įmonei turtą, tačiau jokiu būdu bankroto administratorius negali jos reikalauti, neįrodydamas pačio jos dydžio, o juo labiau – jos faktinės apimties natūra. Visos aplinkybės, kurios susiję su automobiliais, gali būti nagrinėjamos atskirose bylose, pateikiant ieškinius. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bankroto administratorius jau pateikė ieškinius UAB „Migresta“ bei UAB „Šiaulių banko lizingas“. Teismui yra pateikta ieškinių ir kitiems debitoriams.

              Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas  savo pareigos neįvykdė. Teismas pripažįsta, kad bankroto byloje yra viešojo intereso, tačiau teismas negali būti tiek aktyvus, kad už ieškovą rinktų įrodymus. Tokiu atveju būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, teismas taptų ieškovo advokatu, o tai yra absoliučiai neįmanoma.

              Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, tačiau ji negali būti atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių dėl jos pateikto, tačiau teismo pripažinto nepagrįstu, ieškinio. Tokiu atveju iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurių turėjo atsakovė N. P., naudodamasi advokato pagalba. Jos sudaro 2500 Lt (6 t., b.l.95-96, 7 t., b.l.23,114-115). Ši suma yra protinga ir sąžininga, kadangi advokatas ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė turėtų kreiptis į bankroto administratorių dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą.

              Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Atmesti ieškovės bankrutuojančios UAB „ATR transport“ patikslintą ieškinį atsakovams A. V., A. T., T. B., N. P., M. M., trečiajam asmeniui A. V., dėl žalos priteisimo.

              Priteisti iš ieškovės BUAB „ATR transport“ (įmonės kodas 302450305) atsakovei N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.             

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                                          Birutė Simonaitienė