Civilinė byla Nr. 2-890/2010

                     Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. liepos 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M., J. K. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų A. M., J. K. ir V. R. turto areštą civilinėje byloje Nr. 2-4012-553/2010, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tefire“ ieškinį atsakovams A. M., J. K. ir V. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lakis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Orion Global pet“. 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Tefire“ ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų A. M., J. K. ir V. R. 1 887 185,64 Lt žalos atlyginimo bei procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad sudarė statybos rangos sutartis su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Orion Global pet“ (toliau - Užsakovas). Pagal šias sutartis ieškovas atliko sutartus darbus ir priėmimo-perdavimo aktais įformino darbų perdavimą Užsakovui. Užsakovas pagal jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 426 646,75 Lt. Naujajam ieškovo vadovui pareikalavus, kad Užsakovas apmokėtų už atliktus darbus, paaiškėjo, jog Užsakovas mokėjimus už atliktus darbus 1 887 185,64 Lt sumai atliko trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Lakis“. Šią įmonę įsteigė atsakovas A. M. ir po įsteigimo dalį akcijų perleido atsakovams J. K. ir V. R., kurie tuo metu dirbo pas ieškovą. Ieškovo vardu prašymą dėl piniginių sumų už ieškovo atliktus darbus pervedimą UAB „Lakis“ Užsakovui pateikė ieškovo regiono vadovas A. M., veikęs pagal V. R. išduotą įgaliojimą. Šiuos dokumentus taip pat pasirašė UAB „Lakis“ atstovas J. K. V. R. tuo metu jau buvo atleistas iš ieškovo vadovo pareigų. Ieškovas pažymėjo, jog nei UAB „Tefire“ akcininkas, nei naujasis įmonės vadovas nedavė sutikimo tokiam teisių perleidimo įforminimui. Ieškinyje pabrėžiama, kad dėl nesąžiningai veikusių ir fiduciarines pareigas pažeidusių atsakovų veiksmų ieškovas neteko galimybės disponuoti pinigų suma, kurią Užsakovas sumokėjo UAB „Lakis“. Todėl atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui už padarytą žalą.

 Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –  areštuoti atsakovų turtą 1 887 185,64 Lt  sumai. Prašyme nurodė, kad ginčo suma yra labai didelė, atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas areštavo atsakovams A. M., J. K. ir V. R. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis 1 887 185,64 sumai. Nesant ar nepakankant šio atsakovų turto reikalavimų įvykdymui užtikrinti, teismas areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 1 887 185,64 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas nutartį grindė tuo, kad ieškinio suma didelė, atsakovai yra fiziniai asmenys, jų turtinė padėtis nežinoma. Šios aplinkybės gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsakovai A. M., J. K. ir V. R. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)      Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes negali būti atsakingi ieškovui. Be to, pareikštiems reikalavimams pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų.

2)      Ieškovas reikalavimus kildina iš sutartinių prievolinių teisinių santykių, tačiau žalą prašo priteisti delikto pagrindu. Tokie reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Ginčas turėtų būti sprendžiamas tarp ieškovo, Užsakovo ir UAB „Lakis“.

3)      Tokio reikalavimo pareiškimas – tai tam tikras spaudimas atsakovams, kurie paprašė atnaujinti procesą tarp šalių kasacine tvarka išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009. Be to, šioje byloje, kurią kasacinis teismas perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ieškovo prašymu atsakovų turtui jau taikomi žymūs suvaržymai. Turtiniai apribojimai atsakovu patrauktam V. R. taikomi ir pagal ieškovo prašymu pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamąja tvarka.

4)      Dėl teismo nustatytų suvaržymų atsakovai neturi pragyvenimo šaltinio, negali mokėti mokesčių valstybei, taip pat už komunalines paslaugas, teikti savo vaikams išlaikymą, vykdyti įsipareigojimų kredito įstaigoms. Teismas nepaisė ir CPK 668 straipsnyje įtvirtintų skolininko teisių apsaugai taikomų reikalavimų. Būtų neteisinga taikyti tam tikrus ribojimus dėl juridinių asmenų turto arešto, o netaikyti dėl fizinių asmenų turto arešto.

 

Ieškovas UAB „Tefire“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1)      Ieškinio suma didelė, atsakovai yra fiziniai asmenys, jų turtinė padėtis nežinoma. Šios aplinkybės gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, išrašai iš hipotekos registrų įrodo, kad atsakovai aktyviai dalyvauja civilinėje apyvartoje, perka-parduoda nekilnojamuosius daiktus.

2)      Įstatymai nevaržo asmens teisės pasirinkti tinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą. Ieškovas pasirinko, jo manymu, tinkamiausią subjektinių teisių gynimo būdą. Atsakovų argumentai dėl šios teisės netinkamo įgyvendinimo nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

3)      Lietuvos apeliaciniame teisme pakartotinai nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-430/2010 pareikšti reikalavimai atsakovams nėra tapatūs. Ikiteisminis tyrimas V. R. atžvilgiu taip pat pradėtas kitu pagrindu. Žalą iš šio asmens prašoma priteisti dėl jo nepagrįsto naudojimosi ieškovo lėšomis asmeniniams poreikiams tenkinti.

4)      Procesas kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009 nėra atnaujintas.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi  reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).

Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamiesi dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (CPK 13 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovais pasirinko tris fizinius asmenis – buvusius ieškovo darbuotojus. Ieškovas ieškinyje įrodinėja atsakovų solidarią pareigą atsakyti pagal jiems pareikštus reikalavimus dėl pinigų priteisimo. Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad neturi jokių prievolinių įsipareigojimų ieškovui, o reikalavimas turėtų būti reiškiamas kitiems asmenims; be to, tarp proceso šalių nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje pareikšti reikalavimai kildinami iš tapačių teisinių santykių ir kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo tinkamumo, prievolės rūšies ir skolininko pareigos pobūdžio klausimai yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 45 str., 265 str., CK 6.5 str.). Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl apeliantų turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei pagrįstumo, šioje proceso stadijoje neturi pagrindo analizuoti, ar atsakovais patraukti asmenys yra atsakingi už ieškovui galimai padarytą žalą, jeigu taip, ar jie turi solidarią pareigą atlyginti šią žalą ir pan. Tuo pačiu pastebėtina, kad pareikštas ieškinys nėra tapatus tam, kuris apeliacine tvarka išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2A-430/2010 (skiriasi proceso šalys, ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas).

Byloje pareikštas reikalavimas dėl 1 887 185,64 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš fizinių asmenų. Tokia pinigų suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2008, 2009 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-813/2009). Atsakovai turi teisę pateikti įrodymus, kurie paneigtų poreikį užtikrinti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymą, pavyzdžiui, įrodyti, kad ieškinio suma jų atžvilgiu iš tiesų nėra didelė (CPK 12 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes,  atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.

Nagrinėjamoje byloje apeliantai nepateikė įrodymų apie savo itin gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pinigų suma, kurią iš jų prašo priteisti ieškovas, jiems nėra didelė.

Teismui pagal ieškovo pareikštą didelės ieškinio sumos piniginį reikalavimą areštavus apeliantų, patrauktų kaip solidariąją prievolę turinčių bendraatsakovų, turtą, ir apeliantams neįrodžius, jog jų atžvilgiu ieškinio suma nėra didelė ir nėra poreikio taikyti jų turto arešto, jeigu ieškinys būtų patenkintas, keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo teisėtos bei pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Teisėjų kolegija pastebi, kad asmens turto areštas neapima turto, iš kurio negali būti išieškoma, arešto (CPK 668 str.). Jeigu teismo nutartį vykdantis antstolis areštuotų tokį atsakovų  turtą, jie CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka apylinkės teismui galėtų teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Tuo tarpu, jeigu antstolis tinkamai įvykdytų teismo nutartį, bet areštuotų visą apeliantų turtą ir jie netektų pragyvenimo šaltinio, tai sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 146, 150 str.). Be to, šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo ir kad nebūtų ignoruojami nei vienos šalies interesai (CPK 17 str.). Atsakovai atskirajame skunde nurodė, kad teismas areštavo visą jų turtą ir jie neteko pragyvenimo šaltinio, negali vykdyti iš įstatymų bei sutarčių kylančių įsipareigojimų kitiems asmenims, tačiau nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (b.l. 29-33). Atsakovams įrodymais nepagrindus savo išdėstytų teiginių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasinaikinti ar keisti savo priimtą nutartį (CPK 12 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantams išaiškinama galimybė pasinaudoti taip pat ir kitomis proceso įstatymo suteikiamomis teisėmis: prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, (CPK 147 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovai, vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai:

Artūras Driukas                Danutė Milašienė                Donatas Šernas