Civilinė byla Nr. e2-4210-356/2020

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00916-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Elonai Mackutei,

dalyvaujant:

ieškovų A. K. ir L. K. atstovui advokatui Arkadij Freidenzon,

atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenka,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4210-356/2020 pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui Medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai A. K. ir L. K. ieškiniu atitinkamai prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio metu priimtą sprendimą dviem mėnesiams uždrausti ieškovui A. K. medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje, užfiksuotą 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 4 (Protokolo 1 p.); 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio metu priimtą sprendimą dviem mėnesiams uždrausti ieškovui L. K. medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje, užfiksuotą 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 4 (Protokolo 4 p.); 3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio metu priimtą sprendimą į Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2020 m. rugpjūčio 22 d., darbotvarkę įtraukti klausimą, nurodytą 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4, 9 punkto 7 papunktyje (dėl A. K. pašalinimo iš Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ arba balsavimo dėl nepasitikėjimo A. K. ir tikslingumo A. K. būti Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariu). 

Faktines aplinkybes ieškovai nurodė procesiniuose dokumentuose bei atstovas paaiškino, kad: ieškovas A. K. yra atsakovo narys ir valdybos narys, atsakovas be teisinio ir faktinio pagrindo jį, kaip valdybos narį, išregistravo iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės ir tik ieškovo prašymu ši klaida buvo ištaisyta, VĮ Registrų centre yra notaro patvirtinta protokolo, įrodančio išrinkimo valdybos nariu faktą, kopija; 2020-06-27 ieškovai ir kiti atsakovo nariai kreipėsi į atsakovo vadovą dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo ir pateikė susirinkimo darbotvarkės klausimus; prieš visuotinį susirinkimą turėjo įvykti valdybos posėdis, o jame patvirtinta prašyme nurodyta darbotvarkė ir nustatyta susirinkimo vieta, data ir laikas; atsakovo vadovas 2020-07-03 išplatino pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad atsakovo valdybos nariai E. M., S. B. B. ir A. V. pateikė siūlymus dėl visuotinio susirinkimo darbotvarkės, o valdybos posėdis vyks 2020-07­-10 nuotoliniu būdu; ieškovas A. K. el. paštu atsakovo vadovui pranešė, kad darbotvarkė suformuluota savavališkai, nes ją rengti galėjo atsakovo nariai arba atsakovo valdyba per valdybos posėdį, o taip pat išreiškė nesutikimą, kad atsakovo valdybos posėdis vyktų nuotoliniu būdu; 2020-07-10 ieškovai bei kiti atsakovo nariai el. paštu buvo informuoti, kad 2020-07-16 18.00 (duomenys neskelbtini) vyks atsakovo valdybos posėdis, tiksli vieta nebuvo nurodyta; ieškovui A. K. taip pat tapo žinoma, kad valdybos posėdis organizuojamas nuotoliniu būdu per „Viber“ mobiliąją programėlę, sukūrus joje specialią grupę, taip pažeidžiant atsakovo įstatus, nes nėra įteisinta valdybos posėdžių vedimo tvarka elektroninio ryšio priemonėmis ir ne visi valdybos nariai sutiko su tokia tvarka; ieškovas A. K. kreipėsi dėl prieigos jam suteikimo, kad galėtų dalyvauti ir balsuoti, jo prašymas buvo ignoruotas, posėdis vyko nuotoliniu būdu, buvo priimti atitinkami atsakovo valdybos sprendimai, kurie yra užfiksuoti protokole Nr. 4, šio protokolo turinys patvirtina, kad ieškovas A. K. nebuvo įtrauktas į „Viber" grupę, taigi iš ieškovo sąmoningai buvo atimta galimybė dalyvauti ir balsuoti 2020-07-16 posėdyje, o valdybos narys J. D. nesutiko ir pasitraukė iš posėdžio; per „Viber" mobiliąją programėlę perduoti tekstiniai pranešimai neužtiktina teksto apsaugos, neleidžia identifikuoti teksto autoriaus, protokole nėra posėdyje dalyvavusių asmenų parašų; valdybos posėdyje buvo priimta 11 sprendimų, ieškovai nesutinka ir ginčija tik tuos sprendimus, kurie neatitinka jų valios ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, t. y. susijusius su draudimu ieškovams atitinkamą laikotarpį medžioti atsakovo medžioklės plotų teritorijoje bei į visuotinio susirinkimo, vyksiančio 2020-08-22, darbotvarkę įtraukti klausimą dėl ieškovo A. K. pašalinimo iš Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)" arba balsavimo dėl nepasitikėjimo ieškovu A. K. ir tikslingumo jam būti Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)" nariu; jei valdybos posėdyje būtų dalyvavę ieškovas A. K. bei J. D., valdybos sprendimai ginčijamais klausimais galimai būtų kitokie; ginčijamais sprendimais nuobauda ieškovams skirta neteisėtai, protokolo 1 p. ir 4 p. tik abstrakčiai nurodyta, kad nuobauda skiriama „už Klubo valdymo organų teisėtų reikalavimų nevykdymą, Klubo įstatų nesilaikymą ir Etikos ir vidaus taisyklių pažeidimus.", nenurodyti jokie konkretūs veiksmai ar neveikimas, ieškovai nebuvo pakviesti į valdybos posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jų atsakomybės klausimas, jiems nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl kaltinimų, tuo atimta galimybė gintis; ieškovams paskirta tik papildoma nuobauda, kuri gali būti skiriama tik kartu su Klubo etikos ir vidaus taisyklių 6.1. punkte numatytomis nuobaudomis – pastaba, papeikimu arba griežtu papeikimu, kurios ieškovams nepaskirtos; ieškovai yra ilgamečiai atsakovo nariai, turi leidimus nešioti (laikyti) ginklus ir medžiotojo bilietus, yra sumokėję nustatytus mokesčius; atsakovo sprendimo į visuotinio susirinkimo, vyksiančio 2020 m. rugpjūčio 22 d., darbotvarkę įtraukti klausimą, nurodytą 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4, 9 punkto 7 papunktyje, neteisėtumą patvirtina ieškinyje jau nurodyti motyvai bei tai, kad šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, nurodytą 2020-06-27 prašyme, dauguma narių nepageidauja šio klausimo svarstyti; nors atsakovas priėmė sprendimą nuobaudų vykdymo nebetęsti, tačiau nuobaudų nepanaikino; ieškovas A. K. nėra teistas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jis perdavė dokumentus, tokį faktą patvirtina dokumentų perdavimo – priėmimo aktas. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, atstovas paaiškino, kad: remiantis atsakovo žinioje esančių 2018-05-12, 2018-10-06, 2019-03-30 atitinkamų dokumentų kopijų (originalų nėra) duomenimis, ieškovas A. K. buvo atsakovo vadovas, tačiau niekada nebuvo išrinktas atsakovo valdybos nariu; 2020-07-08 atsakovo vadovas informavo narius, kad neturi dokumentų, jog ieškovas A. K. būtų išrinktas valdybos nariu, apie tai ieškovas A. K. ir kiti nariai buvo informuoti 2020 m. sausio mėn., pats ieškovas A. K. tokių dokumentų nepateikė; iki 2020-08-19 atsakovas neturėjo 2019-04-27 visuotinio susirinkimo protokolo kopijos ar originalo (originalo neturi ir šiuo metu), gavus kopiją, atsakovas inicijavo protokolo dalies turinio pripažinimą negaliojančiu ir klaidingu; vadovo pareigas iki (duomenys neskelbtini) ėjęs ieškovas A. K. naujai išrinktam atsakovo vadovui S. B. 2020-01-31 perdavė tik dalį dokumentų, naujas vadovas įpareigojo revizijos komisiją iki 2020-02-25 pateikti valdybai finansinės veiklos patikrinimo rezultatus, išvadas bei pasiūlymus; (duomenys neskelbtini) valdyba gavo revizijos komisijos ataskaitą; atsakovas pateikė pasiūlymą ieškovui A. K. dėl padarytos žalos ir kitų pasekmių atlyginimo, nesulaukė jokio atsakymo, todėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teisėsaugą dėl ieškovo galimai nusikalstamų veikų, šiuo metu (duomenys neskelbtini). VPK KP ENTV atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo A. K. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje; be to, (duomenys neskelbtini) ieškovas A. K. tyčia sugadino atsakovo vadovo turtą, grasino vadovui, dėl ko šiuo metu (duomenys neskelbtini) policija atlieka ikiteisminį tyrimą; atsakovo vadovas turi teisę nuolat tikrinti narių dokumentus, todėl 2020-06-11 prašė visus narius pateikti el. paštu (duomenys neskelbtini) galiojančių – naudojamų medžioklėje leidimų laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės bilieto lapo su žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, nuotraukas iki 2020-06-17, 2020-06-22 pratęsė duomenų pateikimo terminą, tačiau ieškovai A. K. ir L. K. prašomų dokumentų nepateikė; 2020-07-16 įvyko nuotolinis klubo valdybos posėdis, kuris buvo protokoluojamas ir paskelbtas atsakovo nariams, patvirtinta visuotinio rinkiminio susirinkimo darbotvarkė ir data (2020-08-22), kuri, 2020-08-18 atsakovui gavus Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-08-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo atšaukta; nuo 2020 kovo mėnesio visi atsakovo valdybos posėdžiai buvo vykdomi nuotoliniu būdu ir šios gerosios praktikos pasėkoje atsakovas sėkmingai vykdo veiklą, ateityje posėdžiai taip pat vyks tik nuotoliniu būdu, to galiojantys įstatymai nedraudžia; atsakovas nepažeidė nei Įstatų, nei įstatymų imperatyvių normų, vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais; nenumatyta galimybė valstybei ir jos institucijoms įstatymų nenumatytais atvejais kištis į asociacijos vidaus veiklą ir jos vidaus reikalus; asociacijos sprendimai negali būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių; nedalyvavusių valdybos narių balsai nebūtų pakeitę rezultato; ieškovas A. K. nebuvo išrinktas valdybos nariu, todėl į posėdį nebuvo pakviestas; ieškovams už piktybišką vadovo nurodymo pateikti dokumentus nevykdymą buvo paskirtos tik papildomos nuobaudos, pagrindinės neskirtos; nuo 2020-09-16 atsakovas priėmė sprendimą nebetęsti nuobaudų ieškovams taikymo, apie tai ieškovams žinoma, kiti ieškinio reikalavimai taip pat nebėra aktualūs, tačiau ieškovai ieškinio neatsisakė, todėl, atsakovo nuomone, ieškovai piktnaudžiauja teise; prašė ieškinį atmesti, ieškovui skirti baudą bei priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas.

Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą, kuris yra visiems privalomas ir priverstinai vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18, 259 straipsniai). Toks įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa juridiniu faktu, pakeičiančiu asmenų teises ir pareigas.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovai privalo įrodyti jų teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovų reikalavimus, turi įrodyti atsakovas.

Dėl ieškinio 1-2 reikalavimų

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad šalys akcentavo esant konfliktiškus santykius tarp ieškovų ir šiuo metu atsakovo vadovo pareigas einančio S. B. B., atsakovas nurodė faktines aplinkybes, jog ieškovo A. K. atžvilgiu buvo/yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ieškovas A. K. pateikė pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kurios patvirtina, kad jis nėra teistas, bei (duomenys neskelbtini) prokuratūros atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, (duomenys neskelbtini) nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktas.   

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). EŽTT aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu (Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I). Be to, nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei teismui sprendimu civilinėje byloje nesuteikta teisė kvestionuoti įsiteisėjusio ir nustatyta tvarka nepanaikinto nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, turinį, laikant nutarimą nepakankamai teisėtu ar pagrįstu.

Taigi, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo A. K. atžvilgiu, nesant panaikinta nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra teisinio pagrindo civilinėje byloje remtis atsakovo nurodytais teiginiais apie galimai ieškovo A. K. padarytas nusikalstamas veikas.

Iš ieškovų pateikto Juridinių asmenų registro 2020-06-09 išplėstinio išrašo su istorija ir Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau – Įstatai), įregistruotų minėtame registre (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl asociacijos Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ kolegialaus valdymo organo – klubo valdybos priimtų sprendimų teisėtumo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 1 dalį, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti, be kitų, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovai yra Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai, taigi jie turi teisę ginčyti atsakovo priimtus sprendimus, ieškinį pareiškė nepraleidę 3 mėnesių ieškinio senaties termino (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). 

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Atsižvelgiant į klausimo dėl asociacijos nario teisių, kurios numatytos tiek teisės aktuose, tiek asociacijos įstatuose apribojimo svarbą bei individualią ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, sprendžiant klausimus dėl teisių apribojimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui, suteikiant teisę pasisakyti, pateikti atsikirtimus. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio teisių suvaržymo klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui, tačiau tiesiogiai neįtvirtina nuobaudų, kurias asociacija galėtų skirti savo nariams, rūšių ir nereglamentuoja jų skyrimo tvarkos. Kadangi šie klausimai yra tiesiogiai susiję su asociacijos veikla, jie reglamentuojami asociacijos įstatais. Taigi reikšmingi teisės aktai, kuriais turi vadovautis asociacijos, t.t. ir asociacija Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir asociacijos įstatai.

Nagrinėjamu atveju atsakovo Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) įregistruotų įstatų, be kita ko, 5.7.2. papunkčiu įtvirtinta, kad klubo nariams gali būti taikoma nuobauda – draudimas medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje iki vienerių metų ir nurodytas pagrindas – tokio pobūdžio nuobauda klubo nariui gali būti taikoma, jeigu jis piktybiškai nevykdo klubo valdymo organų teisėtų reikalavimų, vieną kartą šiurkščiai pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, daugiau kaip vieną mėnesį be pateisinamos priežasties nesumokėjo klubo visuotinio susirinkimo nustatyto nario mokesčio ar kitų tikslinių įmokų. Be šios nuobaudos, Įstatų 5.7.1. papunktyje yra numatyta nuobauda – narystės klube sustabdymas (atsiradus įstatų 5.6.1., 5.6.2. papunkčiuose išvardintoms aplinkybėms, t. y. pažeidus įstatymus, dėl kurių netenkama teisės medžioti ir metų bėgyje du ir daugiau kartų šiurkščiai pažeidus medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles). Įstatų 5.6. papunktis taip pat nustato ir pašalinimo iš klubo narių pagrindus, be jau nurodytų minėtuose 5.6.1. ir 5.6.2. papunkčiuose pagrindų, dar ir tuo atveju, jeigu klubo narys uždraustų medžioti jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje medžioklės plotų vienete arba klubo narys nesilaikytų Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų visuotinio susirinkimo sprendimu. Taigi Įstatais yra įtvirtintos dviejų rūšių nuobaudos (narystės klube sustabdymas; draudimas medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje iki vienerių metų) ir pati griežčiausia sankcija asociacijos nariui – pašalinimas iš klubo narių, dėl kurio sprendžia visuotinis narių susirinkimas.

Įstatų 6 punkte įtvirtinta, kad atsakovo valdymo organai yra visuotinis klubo narių susirinkimas, klubo valdyba ir klubo vadovas, kurių kompetencija apibrėžta Įstatų 7-9 punktuose. Įstatų 8.8.11. papunktis nustato, kad klubo valdyba skiria nuobaudas klubo nariams, o 5.9. papunktis nustato, kad klubo valdyba dėl nuobaudos klubo nariui skyrimo priima sprendimą.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) patvirtino Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ etikos ir vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios, kaip nustatyta 1.2. papunktyje, nustato etikos normas, medžioklės organizavimo tvarką klubo naudojamuose medžioklės plotuose bei medžioklės dalyvių atsakomybę už teisės aktų ir šių taisyklių nesilaikymą. Taisyklių 3.7. papunktis nustato, kad pažeidus teisės aktus, klubo įstatus, šias taisykles, klubo nariui gali būti skiriamos nuobaudos, jas skiria valdyba. Taisyklių 6.1. papunktis nustato, kad už nesilaikymą Klubo įstatų, šių taisyklių reikalavimų, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, Visuotinio susirinkimo ar valdybos nutarimų, gali būti taikomos nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš klubo, o kartu su pirmomis trimis nuobaudomis gali būti skiriamas draudimas medžioti klube nuo vieno iki dvylikos mėnesių, nuobaudas skiria valdyba, nuobaudos (išskyrus pašalinimą iš klubo) galioja vienerius kalendorinius metus. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovo Įstatų ir Taisyklių teisės normos, susijusios su nuobaudų rūšimis, jų taikymo pagrindais ir tvarka, tarpusavyje nesuderintos, neaiškios.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu kartu su Taisyklių 6.1. papunktyje numatytomis nuobaudomis ketinama skirti papildomą nuobaudą – draudimą medžioti klube atitinkamą laikotarpį, pagrindinės nuobaudos (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas) gali būti skiriamos nariui tik už pažeidimus, numatytus Įstatų 5.7.2. papunktyje ir už daugiau nei vieno reikalavimo piktybišką nevykdymą.

Atsakovo 2020 m. liepos 16 d. nuotolinio valdybos posėdžio protokolu Nr. 4 užfiksuota, kad atsakovo valdybos posėdžio metu nutarta ieškovams A. K. ir L. K., remiantis Įstatų 5.7.2 p. ir Taisyklių 3.7 p., 6.1 p., skirti nuobaudas – 2 mėnesiams uždrausti medžioti atsakovo medžioklės plotų teritorijoje už atsakovo valdymo organų teisėtų reikalavimų nevykdymą, Įstatų nesilaikymą ir Taisyklių pažeidimus. Pažeidimai, kurių padarymu kaltinami abu ieškovai – atsakovo vadovo nurodymo pateikti galiojančius leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės bilieto lapą su žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, piktybiškas nevykdymas. Atsakovo atstovo teigimu, nuobaudos ieškovams paskirtos tik už šiuos konkrečius pažeidimus ir skirtos tik papildomos nuobaudos, o pagrindinės, atsižvelgus į tam tikras ieškovus charakterizuojančias aplinkybes, nebuvo skiriamos.

Atsakovo teigimu, vadovas turi teisę nuolat tikrinti narių dokumentus, todėl 2020-06-11 prašė visus narius el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikti galiojančių – naudojamų medžioklėje leidimų laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės bilieto lapo su žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, nuotraukas iki 2020-06-17, 2020-06-22 pratęsė duomenų pateikimo terminą, tačiau nei vienas iš ieškovų prašomų dokumentų nepateikė ir iki 2020 m. liepos 16 d. vykusio nuotolinio valdybos posėdžio, taigi nurodymo nevykdė piktybiškai.

Kaip patvirtino liudytojas J. D., atsakovo narys ir valdybos narys, anksčiau nebuvo praktikuojama ir reikalaujama minėtus dokumentus pateikti tik tokiu būdu, t. y. teikiant jų nuotraukas, nes užteko parodyti dokumentus, o atsakingas už tai atsakovo valdybos narys A. V. duomenis pažymėdavo savo pildomuose dokumentuose. Kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas (7 puslapis), 2019-03-20 atsakovo taryba protokolu įpareigojo tarybos narius sistemingai tikrinti klubo narių duomenis (adresus, medžiotojo bilieto Nr., saugaus elgesio medžioklės žymų datas ir kt.), o (duomenys neskelbtini) patvirtintų Taisyklių 2.1 papunktyje nustatyta, kad teisę medžioti turi nariai, kurie turi medžiotojo bilietą, galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Nors atsakovo atstovas ieškovų atstovo pateiktą 2019-03-20 atsakovo tarybos protokolo kopiją nurodė esant kaip nepatikimą įrodymą, nes tokio protokolo originalo atsakovas neturi, tačiau, kaip jau minėta, pats rėmėsi sau palankiais šio protokolo duomenimis. 2019-03-20 atsakovo tarybos protokolu ieškovai ketino įrodyti, kad ne atsakovo vadovas, o valdybos narys A. V. turi teisę ir pareigą reikalauti minėtų dokumentų, nes tokias pareigas jam buvo pavesta eiti, todėl ieškovai nevykdė ir neketino vykdyti atsakovo vadovo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovai, nors į bylą pateikė atsakovo vadovo reikalautų pateikti dokumentų kopijas, tačiau nenurodė ir neįrodinėjo, kad šiuos dokumentus būtų savalaikiai pateikę valdybos nariui A. V., jeigu buvo tos nuomonės, kad tik šiam valdybos nariui suteikta teisė reikalauti pateikti tokius dokumentus. Teismas, atsižvelgęs į Įstatų 9.3 papunktį, kad klubo vadovas organizuoja klubo veiklą ir jam vadovauja, į Įstatų 3.3 papunkčio nuostatas, kad klubo nariai turi ne tik teises, bet ir pareigas, t. t. pareigą laikytis teisėtų klubo vadovo nurodymų, laikytis etikos normų ir tarpusavio pagarbos principų, daro išvadą, kad atsakovo vadovo reikalavimą pripažinti neteisėtu pagrindo nebūtų nei dėl to, kad pareiga sistemingai tikrinti dokumentus pavesta konkrečiam valdybos nariui, nei dėl to, kad dokumentus buvo reikalaujama pateikti tik vienu būdu, nors buvo susiklosčiusi ir kitokia praktika (pateikiama tik apžiūrai). Teismų praktikoje vertinama, kad paprastai asociacijų narius sieja geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai, kurie pasižymi neformalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Todėl priimami sprendimai neturėtų būti formalūs ir griežti, o nuobaudos taikytinos tik išskirtiniais atvejais, išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, informavus ir įspėjus narį apie galimus padarinius. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovams paaiškino, jog buvo pakeista dokumentų pateikimo tvarka ir būdas, ar atsirado kitokių aplinkybių, dėl kurių dokumentus privalu teikti tik vadovui ir tik jo nurodytu būdu.

Byloje šalių pateiktus įrodymus įvertinus skyrium ir jų visetą, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes dėl konfliktiškų santykių tarp ieškovo A. K. (galimai ir ieškovo L. K.) ir atsakovo vadovo S. B. B., nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovai piktybiškai nevykdė atsakovo vadovo nurodymo pateikti el. paštu (duomenys neskelbtini) galiojančių – naudojamų medžioklėje leidimų laikyti (nešiotis) ginklus ir medžioklės bilieto lapo su žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, nuotraukas. Nenustačius, kad ieškovai piktybiškai nevykdė vieno iš atsakovo valdymo organo – vadovo teisėto nurodymo, jų atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Įstatų 5.7.2 papunkčio ir Taisyklių 3.7 papunkčio, 6.1 papunkčio nuostatas ir skirti papildomas nuobaudas – 2 mėnesiams uždrausti medžioti atsakovo medžioklės plotų teritorijoje. Atsakovo sprendimas paskirti ieškovams tik papildomas nuobaudas, neskiriant pagrindinės, negali būti pripažintas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Taisyklėse (6.1. papunktis) aiškiai nurodyta, kad papildoma nuobauda gali būti skiriama tik kartu su pagrindine nuobauda. Duomenų, kad pagrindinės nuobaudos ieškovams buvo paskirtos, tačiau nuo jų vykdymo jie buvo atleisti, nėra.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad neturint/praradus teisę medžioti, ar neturint tik žymos, įrašytos medžiotojo biliete apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus, medžioti draudžiama pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnis, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.1., 58.2., 58.7. papunkčiai), taigi ieškovams, jeigu jie neturėtų minėtų dokumentų, būtų draudžiama medžioti ir nesant atsakovo sprendimo tuo klausimu. Už atsakovo vadovo reikalavimo pateikti minėtų dokumentų nuotraukas nevykdymą ieškovams paskirtos nuobaudos vertintinos kaip neatitinkančios proporcingumo reikalavimo. 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys skirtingai interpretuoja Įstatų 8.3 papunktį, kuris nustato, kad: „Klubo valdybą sudaro 5 (penki) nariai, iš kurių vienas de fakto yra Klubo vadovas, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas“.

Pažymėtina, kad Įstatai buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) asociacijos Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame narių susirinkime ir (duomenys neskelbtini) įregistruoti Juridinių asmenų registre, kaip įregistravimo pagrindas VĮ Registrų centrui buvo pateikta 2019-04-27 visuotinio narių susirinkimo protokolo notaro M. S. patvirtinta kopija. Protokolo duomenys patvirtina, kad, be kita ko, buvo svarstomas klausimas ne tik dėl Įstatų keitimo ir tvirtinimo, bet ir dėl valdymo organų (vadovo ir valdybos) nustatymo. Buvo nustatyta, kad klubo vadovas yra ieškovas A. K., o valdybos (iki to buvo taryba) nariai: A. K., A. V., J. D., S. B., E. M. Šiame susirinkime dalyvavo ir šiuo metu atsakovo vadovo pareigas einantis S. B. B., duomenų, kad dėl protokolo būtų pareikšta pastabų, nėra, nurodyta, kad vienbalsiai balsavo visi dalyvavę nariai. Taigi 2019-04-27 visuotinio narių susirinkimo metu, protokolo turinį aiškinant pažodžiui, atsakovo valdybos nariai nebuvo renkami, o tik nustatoma, kad iki to buvęs atsakovo kolegialus valdymo organas – taryba tampa valdyba, o buvę tarybos nariai – valdybos nariais. Nesant pateikta ankstesnio atsakovo visuotinio susirinkimo, kuriame buvo renkami tarybos nariai, protokolo, remiantis Įstatų 8.3 papunkčio nuostatomis, negalima patvirtinti arba paneigti, ar ieškovo A. K. narystės kolegialiame valdymo organe – taryboje pagrindas buvo jo išrinkimas tarybos nariu, ar juo de fakto tapo išrinkus jį vadovu. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas A. K. neperdavė visų Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Kaip matyti iš 2020-01-31 dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2, buvo perduota byla Nr. 6 (59 lapai), kurioje turėtų būti susirinkimų protokolai, tačiau konkrečiai neįvardyta, už kuriuos metus. Kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas, jo žinioje esančių 2018-05-12, 2018-10-06, 2019-03-30 visuotinių susirinkimų dokumentų kopijų duomenimis, ieškovas A. K. buvo atsakovo vadovas, tačiau niekada nebuvo išrinktas atsakovo valdybos nariu.  

Nors atsakovo VĮ Registrų centrui 2020-01-02 pateikto aiškinamojo rašto pagrindu buvo panaikintas įrašas apie tai, kad ieškovas A. K. yra atsakovo valdybos narys, tačiau ieškovui A. K. 2020-05-21 pateikus prašymą dėl duomenų ištaisymo Juridinių asmenų registre, jie, pripažinus, kad išregistruota nesant tam pagrindo, 2020-06-08 buvo ištaisyti, t. y. buvo atstatyti 2020-01-02 klaidingai išregistruoti duomenys. Taigi Juridinių asmenų registre nuo 2020-06-08 jau buvo duomenys apie tai, kad ieškovas nuo 2019 m. gegužės 24 d. yra atsakovo valdybos narys, taigi atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovas A. K. nuo tada, kai pasitraukė iš vadovo pareigų, nebegali būti laikomas valdybos nariu, nes juo nebuvo išrinktas, grindžiami tik prielaidomis. Juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, taigi prieš imantis veiksmų, galinčių kitiems asociacijos nariams sukelti neigiamas pasekmes, atsakovas privalėjo išnaudoti visas įmanomas galimybes gauti patikimus duomenis, o jų negavus, vadovautis viešojo registro duomenimis arba juos nuginčyti. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro išrašas iš Juridinių asmenų registro CPK 197 straipsnio 2 dalies teisės normų prasme yra laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.

Įstatais toks atvejis, kuomet valdybos narys, jeigu jis buvo ir klubo vadovas, netenka klubo valdybos nario įgaliojimų nuo tada, kai nustoja eiti vadovo pareigas, neįtvirtintas. Valdybos narių įgaliojimai pasibaigia toliais pagrindais: atšaukus ar pašalinus iš klubo narių, išstojus iš klubo narių (8.10 – 8.11 papunkčiai). Klubo valdybos narius atšaukia klubo narių visuotinis susirinkimas (Įstatų 7.6.2. papunktis). Kaip numatyta Įstatų 9.8. papunktyje, klubo vadovas, šių Įstatų 5.5 papunktyje numatyta tvarka išstojęs iš klubo narių, taip pat Įstatų 5.6. papunkčio tvarka pašalintas iš klubo narių, nuo išstojimo ar pašalinimo momento netenka klubo vadovo statuso. Taigi toks teisinis reglamentavimas leidžia padaryti išvadą, kad tik netekęs narystės klube vadovas nebegalėtų toliau būti klubo valdybos nariu.

Taigi atsakovas, prieš priimdamas ieškovų ginčijamus sprendimus, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kiek šiuo atveju buvo būtina, savo žinioje neturėjo patikimų įrodymų, kad ieškovas A. K. yra netekęs ne tik klubo vadovo, bet ir valdybos nario statuso, nesivadovavo viešojo registro duomenimis, todėl savo veiksmais prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką. Tokie atsakovo vadovo kaip vieno iš asociacijos valdymo organų veiksmai neatitiko teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.  

Įstatų 8.8.1 papunktis nustato, kad klubo valdybos darbo tvarka – posėdžiai. Įstatų 8.5 papunktis numato, kad valdyba gali priimti sprendimus, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 3 valdybos nariai, tarp kurių privalo būti valdybos pirmininkas. Jau minėta, kad klubo valdybos narių turi būti penki.

Kaip nurodė atsakovas, atsakovo vadovas, kuris yra ir klubo valdybos pirmininkas, nusprendė valdybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu. Kaip matyti iš 2020-07-16 nuotolinio valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 (toliau – ir Protokolas) turinio, siekiant užtikrinti tinkamą tiesioginį valdybos posėdį sukurta „Viber“ grupė, pavadinimu „valdybos posėdis“, ir į ją įtraukti valdybos nariai: E. M., S. B. B., A. V. ir J. D..Taigi ieškovas A. K., atsakovo vadovui jo nelaikant valdybos nariu, į sukurtą „Viber“ grupę, pavadinimu „valdybos posėdis“, įtrauktas dalyvauti nebuvo. Liudytoju apklaustas valdybos narys J. D. patvirtino, kad jis nesutiko nuotoliniu būdu dalyvauti valdybos posėdyje, nes nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti ir diskutuoti, o tik atsakinėti į klausimus („taip“ arba „ne“), jo nuomonės dėl posėdžio organizavimo tokiu būdu neklausė, tiesiog buvo nurodyta, kad posėdis vyks nuotoliniu būdu. Kad liudytojas nuotoliniame valdybos posėdyje atsisakė dalyvauti, buvo užfiksuota posėdžio protokole. Liudytojui taip pat yra žinoma, kad ir valdybos narys A. V., nors ir dalyvavo, tačiau nesutiko su valdybos posėdžio organizavimu tokiu būdu. Be to, kaip paaiškino liudytojas J. D., tuo metu jis negebėjo dalyvauti valdybos posėdyje nuotoliniu būdu, dėl tos priežasties nedalyvavo ir kituose posėdžiuose, jam buvo liepta pasiaiškinti, šiuo metu jis jau išmoko ir geba tai daryti, todėl dėl valdybos posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu, ypač karantino metu, neprieštarauja.

Taigi atsakovas turėjo ne visų 5 valdybos narių sutikimą valdybos posėdį organizuoti kitokiu, nei numatyta Įstatų 8.8.1 papunktyje, būdu. Nepateikta įrodymų, kad buvo ir kada pakeistas/papildytas Įstatų 8.8.1 papunktis, kad posėdžiai gali būti organizuojami ir nuotoliniu būdu.

Nors ieškovui A. K., svarstant jo ir ieškovo L. K. atsakomybės klausimą, būtų tikslinga nusišalinti nuo balsavimo, tačiau atsakovas nebuvo atleistas nuo pareigos ieškovui A. K. pranešti apie valdybos posėdį, paklausti nuomonės dėl posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu bei jį įtraukti į sukurtą „Viber“ grupę, pavadinimu „valdybos posėdis“. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad į valdybos posėdį, kuris vyko 2020 m. liepos 16 d., ieškovas A. K. nebuvo kviečiamas, jam nebuvo sudaryta galimybė posėdyje dalyvauti, jo prašymas suteikti prieigą buvo ignoruojamas tuo pagrindu, kad, kaip minėta, atsakovas laikė ieškovą neturint valdybos nario statuso. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdyje, be ieškovų atsakomybės klausimo, buvo svarstomi ir kiti klausimai, taigi buvo pažeista ieškovo A. K. teisė dalyvauti valdybos posėdyje ir balsuoti darbotvarkės klausimais (Įstatų 8.8. papunktis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimus dėl asociacijos nario teisių suvaržymų, apribojimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) ne tik asociacijos nariams, kurių atsakomybės klausimas svarstomas, bet ir visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui, suteikiant teisę pasisakyti, pateikti atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ne tik ieškovai nebuvo kviečiami ir neturėjo galimybės pasisakyti, apsiginti, tačiau ir valdybos nariai galėjo balsuoti tik „taip“ arba „ne“, o galimybė diskutuoti darbotvarkės klausimais sudaryta nebuvo. Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas nusprendė dėl ieškovams nuobaudų paskyrimo neįvertinus ir neištyrus visų faktinių aplinkybių.

Teismas vertina, kad, nors atsakovo Įstatuose tiesiogiai ir nėra įtvirtinta asociacijos narių, svarstant jų atsakomybės klausimą, teisė dalyvauti valdybos posėdyje ir pareiga juos kviesti, tačiau tik sudarius realias sąlygas visiems suinteresuotiems nariams pasisakyti, atsikirsti, būtų galima pripažinti, kad atsakovui 2020 m. liepos 16 d. organizuojant valdybos posėdį nuotoliniu būdu, nebuvo pažeistos asociacijos narių teisės ir Įstatai.

Kaip matyti iš 2020-07-10 klubo vadovo pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo siūloma ieškovams paskirti minėto pobūdžio nuobaudą 3 mėnesių laikotarpiui, o tuo atveju, jeigu iki valdybos posėdžio pateiktų reikalaujamus dokumentus – vieno mėnesio laikotarpiui. Nuobauda ieškovams paskirta 2 mėnesių laikotarpiui. Protokole Nr. 4, pastabose, nurodyta, kad vienas klubo valdybos narys siūlė paskirti nuobaudą ne 3, o 1 mėnesio laikotarpiui. Nors Protokole nurodyta, kad už ieškovui A. K. nuobaudos paskyrimą 3 iš 4 valdybos narių balsavo „taip“, vieno nario balso nesulaukė, o už nuobaudos ieškovui L. K. paskyrimą 3 iš 3 valdybos narių balsavo „taip“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad balsuoti buvo galima tik „taip“ arba „ne“, pripažinti, kad valdybos nariai vienbalsiai balsavo už tai, kad nuobauda ieškovams būtų paskirta 2 mėnesių laikotarpiui, nėra pagrindo.

Nepaneigiant atsakovo kaip asociacijos teisės spręsti dėl posėdžių formos kitaip (ypač karantino laikotarpiu), nei yra įtvirtinta Įstatais, pažymėtina, kad tokiu atveju privalu imtis visų priemonių, kad sprendimai būtų priimami laikantis visų procedūrinių sprendimų priėmimo reikalavimų.  

Atsakovas pateikė įrodymus, kad priėmė sprendimą nuo 2020-09-16 nebetęsti nuobaudų ieškovams taikymo ir triplike nurodė, kad apie tai ieškovams žinoma, kiti ieškinio reikalavimai taip pat nebėra aktualūs, tačiau ieškovai ieškinio neatsisakė, todėl, atsakovo nuomone, ieškovai piktnaudžiauja teise, todėl prašė ieškinį atmesti, ieškovui skirti baudą.

Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu – laisvu proceso dalyvių disponavimu jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis CPK 13 straipsnis. Vadovaujantis šiuo principu į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ieškinio pagrindas bei dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Pakeisti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Pažymėtina, kad atsakovo sprendimas nebetęsti nuobaudų ieškovams taikymo galioja tik į ateitį, taigi atsakovas nenusprendė dėl ieškovų ginčijamų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, ko ieškovai siekė ieškiniu. Taigi nėra pagrindo laikyti, kad ieškinyje suformuluoti ieškovų reikalavimai buvo patenkinti ir nebeliko ginčo objekto, o ieškovai nebeturi materialiosios reikalavimo teisės. Atsakovui priėmus sprendimą nebetęsti nuobaudų ieškovams taikymo, ieškovai reikalavimų nepakeitė, jų neatsisakė, todėl pagrindo nutraukti civilinę bylą nėra. Ginčijamų sprendimų priėmimas galėjo sukelti atitinkamas teisines pasekmes ateityje, todėl nėra pagrindo nenagrinėti ankščiau priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo.

Dėl ieškinio 3 reikalavimo 

Nagrinėjamu atveju taip pat buvo ginčijama ir prašoma pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdyje priimtą sprendimą į Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2020 m. rugpjūčio 22 d., darbotvarkę įtraukti klausimą, nurodytą 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4, 9 punkto 7 papunktyje (dėl A. K. pašalinimo iš Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ arba balsavimo dėl nepasitikėjimo A. K. ir tikslingumo A. K. būti Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariu).

Įstatų 7.3. papunktis įtvirtina pareigą klubo vadovui sušaukti per mėnesį neeilinį susirinkimą, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/2 klubo narių arba 2/3 klubo valdybos narių. Neeilinio klubo visuotinio susirinkimo iniciatoriai turi pateikti klubo vadovui susirinkimo darbotvarkės klausimus. Įstatų 8.8.9 papunktyje nurodyta, kad klubo valdyba parengia klubo narių visuotiniam susirinkimui darbotvarkę, nustato susirinkimo vietą, datą ir laiką.

Ieškovas A. K. pateikė rašytinius įrodymus, kad 2020-06-27 ieškovai ir kiti atsakovo nariai, iš viso 10 narių, kreipėsi į atsakovo vadovą dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo ir pateikė susirinkimo darbotvarkės klausimus. Prieš visuotinį susirinkimą turėjo įvykti valdybos posėdis, o jame patvirtinta prašyme nurodyta darbotvarkė ir nustatyta susirinkimo vieta, data ir laikas. Atsakovo vadovas 2020-07-03 išplatino pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad aktyvūs atsakovo valdybos nariai E. M., S. B. B. ir A. V. pateikė siūlymus dėl visuotinio susirinkimo darbotvarkės, o valdybos posėdis vyks 2020-07­-10 nuotoliniu būdu. Ieškovas A. K. el. paštu atsakovo vadovui pranešė, kad darbotvarkė savavališkai suformuluota, nes ją rengti galėjo atsakovo nariai arba atsakovo valdyba per valdybos posėdį, o taip pat išreiškė nesutikimą, kad atsakovo valdybos posėdis vyktų nuotoliniu būdu. 2020-07-10 ieškovai bei kiti atsakovo nariai el. paštu buvo informuoti, kad 2020-07-16 18.00 (duomenys neskelbtini) vyks atsakovo valdybos posėdis, kurio vieta nebuvo nurodyta. Ieškovui A. K. taip pat tapo žinoma, kad valdybos posėdis organizuojamas nuotoliniu būdu, per „Viber“ mobiliąją programėlę, sukūrus joje specialią grupę, nors Įstatais nėra įteisinta valdybos posėdžių vedimo tvarka elektroninio ryšio priemonėmis ir ne visi valdybos nariai sutiko su tokia tvarka.

Nepaisant to, kad ieškovas A. K. ir, kaip jau nustatyta, valdybos narys J. D., o pastarojo teigimu, ir valdybos narys A. V., nesutiko dalyvauti valdybos posėdyje nuotoliniu būdu, 2020-07-16 atsakovo valdybos posėdis buvo organizuotas ir įvyko nuotoliniu būdu, jo metu buvo priimtas ieškovo A. K. ginčijamas sprendimas dėl jau minėto klausimo įtraukimo į 2020 m. rugpjūčio 22 d. vyksiančio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. Taip pat, kaip nustatyta, nesant tam teisėto pagrindo, ieškovas A. K. nebuvo kviečiamas dalyvauti 2020-07-16 atsakovo valdybos posėdyje. Be to, kaip matyti iš Protokolo Nr. 4 turinio, vienas iš valdybos narių turėjo kitokių pasiūlymų ir dėl visuotinio narių susirinkimo surengimo kartu su rinkiminiu susirinkimu – siūlė nagrinėti atskira tvarka. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad posėdyje dalyvavę valdybos nariai ir dėl ieškovo A. K. ginčijamos sprendimo dalies nutarė vienbalsiai.

Teismo 2020-08-05 nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė  – uždrausta Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniam narių susirinkimui, įvyksiančiam 2020 m. rugpjūčio 22 d., balsuoti darbotvarkės klausimais, nurodytais Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4, 9 punkto 7 papunktyje, tai yra visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės 7 punkte nurodytais klausimais (dėl ieškovo A. K. pašalinimo iš Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ arba dėl nepasitikėjimo ieškovu A. K. ir tikslingumo ieškovui A. K. būti Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariu), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2020-10-01 nuotolinio valdybos posėdžio protokolo Nr. 7, buvo svarstytas klausimas dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, 2020-08-22 visuotiniam narių susirinkimui neįvykus, esant draudimui minėtą klausimą svarstyti tik konkrečią datą – 2020-08-22, nuspręsta šį klausimą svarstyti 2020-10-03. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo A. K. reikalavimą patenkino priėmus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas prieina prie išvados ir laiko nustatytu, kad ieškovai įrodė, jog jiems nuobaudos paskirtos ne tik neįvertinus ir neištyrus faktinių aplinkybių, bet ir pažeidus procedūrinius sprendimų priėmimo reikalavimus ir materialines teisės normas, o sprendimas dėl ieškovo A. K. ginčijamo   darbotvarkės klausimo, kurį atsakovo valdybos nariai turėjo svarstyti 2020 m. rugpjūčio 22 d. visuotiniame susirinkime, įtraukimo priimtas pažeidžiant procedūrinius sprendimų priėmimo reikalavimus.

Esant nustatytoms aplinkybėms (CPK 12, 178 straipsniai), vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalies teisės normomis, ieškovų ginčijami atsakovo valdybos sprendimai pripažintini negaliojančiais, nes prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentui – Įstatams bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, ieškinys tenkinamas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Esminis ieškovų interesas, kuriam apginti buvo pradėta ši civilinė byla, pasiektas, ieškovai yra šalis, kurių naudai priimtas teismo sprendimas, todėl turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Ieškovai už advokato teisines paslaugas iš viso 2020 m. IV ketvirtyje turėjo 1 778,70 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą. Ieškovų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.3, 8.17, 8.19 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 398,50 EUR, teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovų atstovas, truko 5 val., pripažintina, kad ieškovų realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, ieškovų turėtos išlaidos – 1 778,70 EUR yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms, pagrindo jas mažinti nėra. Kiekvienam ieškovui iš atsakovo priteistina po 889,35 EUR už advokato teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai).

Kiekvienas ieškovas ieškinio reikalavimus apmokėjo 75 EUR žyminiu mokesčiu, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 EUR žyminiu mokesčiu, iš viso ieškovai sumokėjo po 113 EUR. Ieškinio reikalavimai tenkinami, be to, ieškovo A. K. reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovui A. K. priteistina 94 EUR žyminio mokesčio, o ieškovui L. K. – 75 EUR.

Ieškovai nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus (advokato išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą), kad turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų – už VĮ Registrų centro pažymą advokatui sumokėjo 22 EUR, tačiau nėra pateikti įrodymai, kad tokia suma advokato apmokėta VĮ Registrų centrui už minėto dokumento išdavimą. Teismas vertina, kad nepateikti visi reikiami įrodymai šias išlaidas pripažinti ieškovų turėtomis kitomis pagrįstomis išlaidomis, numatytomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte, todėl iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos.   

Byloje susidarė 3,77 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismo 2020-08-05 nutartimi Nr. e2-4210-356/2020 taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina nuo sprendimo priėmimo, ieškovų reikalavimas, susijęs su šia laikinąja apsaugos priemone, atsakovo patenkintas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 16 d. valdybos sprendimą dviem mėnesiams uždrausti ieškovui A. K. medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje, užfiksuotą 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 4 (Protokolo 1 p.).

Pripažinti negaliojančiu atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 16 d. valdybos sprendimą dviem mėnesiams uždrausti ieškovui L. K. medžioti klubo medžioklės plotų teritorijoje, užfiksuotą 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 4 (Protokolo 4 p.).

Pripažinti negaliojančiu atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 16 d. valdybos priimtą sprendimą į Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2020 m. rugpjūčio 22 d., darbotvarkę įtraukti klausimą, nurodytą 2020 m. liepos 16 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 4, 9 punkto 7 papunktyje (dėl A. K. pašalinimo iš Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ arba balsavimo dėl nepasitikėjimo A. K. ir tikslingumo A. K. būti Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariu). 

Priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „ (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 889,35 EUR už advokato teisines paslaugas, 94 EUR žyminio mokesčio.  

Priteisti iš atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 889,35 EUR už advokato teisines paslaugas, 75 EUR žyminio mokesčio.  

Teismo 2020-08-05 nutartimi Nr. e2-4210-356/2020 taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti nuo sprendimo priėmimo.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                                                         Vijolė Vitienė