ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 16 d.   

Šiauliai

     Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SROS“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15357-650/2019.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

2020-01-07 teisme gautas atsakovės UAB „SROS“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė 2019-10-11, t. y. dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė teikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Kadangi ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą ir kreipėsi dėl skolos priteisimo pagal apmokėtą sąskaitą faktūrą, ieškovė elgėsi nesąžiningai ir prašoma ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 2000,00 Eur baudą, iš jos 50 proc. priteisiant atsakovei.

Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovei turėjo būti žinoma, kad 2019-09-30 atsakovė buvo skolinga ieškovei ne tik pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, bet ir pagal anksčiau išrašytas sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skolos suma siekė 95315,17 Eur. Sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo terminas nebuvo suėjęs (pagal jungtinės veiklos sutarties (duomenys neskelbtini) p. atsakovas visų pirma turėjo gauti mokėjimus iš užsakovo ir juos nedelsiant paskirstyti partneriams). Dengti ginčo sąskaitą atsakovės lėšomis ieškovė sutikimo nedavė. Atitinkamai gautos lėšos teisėtai buvo ieškovės panaudotos eilės tvarka dengti anksčiau atsiradusioms skoloms pagal tą pačią jungtinės veiklos sutartį. Iš (duomenys neskelbtini) šalių pasirašyto skolų suderinimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma yra neapmokėta.

Lietuvos Respublikoje CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai į parengiamąjį ar teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str.). Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti buveinės adresu ir pasirašytinai įteikti personalo skyriaus vadovei A. S. (25 b. l.), t. y. vertintina, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai ir atsakovė turėjo viskas galimybes laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei to nepadarius, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

Atsakovė pareiškime nurodo, kad sprendimu už akių nepagrįstai priteista skola pagal jau apmokėtą PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškinys buvo visiškai nepagrįstas. Atsakovė pateikė mokėjimo pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad 2019-10-11 atsakovė ieškovei atliko 16619,358 Eur lėšų pervedimą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama pagal 2019-09-30 dokumentą (duomenys neskelbtini). Vis dėlto ieškovė pateikė rašytinius duomenis, kad 2020-01-14 pasirašė skolų suderinimą, iš kurio matyti, kad šalys abipusiais parašais suderino 116311,19 Eur skolą pagal nurodytas sąskaitas faktūras, į kurias įtraukta ir (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti skolą, atsakovė skolą pagal nurodytą sąskaitą faktūrą patvirtino (duomenys neskelbtini) skolų suderinimo akte; be to ieškovė pagrįstai nurodo, kad LR CK 6.55 straipsnio imperatyvios nuostatos nustato, jog skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios vykdymo terminas dar nesuėjo, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs, todėl darytina išvada, kad atsakovės į bylą pateiktas dokumentas neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir skola ieškovei iš atsakovės priteista pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas. Taip pat teismas nemano, kad ieškovės procesinius veiksmus šioje byloje reiktų vertinti kaip šalies piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis, todėl neturi pagrindo tenkinti ir atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo pagal CPK 95 straipsnio nuostatas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė tenkinti. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo grindžiama šiais esminiais argumentais:

Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti buveinės adresu ir pasirašytinai įteikti personalo skyriaus vadovei A. S., t. y. vertintina, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai ir atsakovė turėjo viskas galimybes laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei to nepadarius, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

Atsakovė pareiškime nurodo, kad sprendimu už akių nepagrįstai priteista skola pagal jau apmokėtą PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškinys buvo visiškai nepagrįstas. Atsakovė pateikė mokėjimo pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei atliko 16 619,358 Eur lėšų pervedimą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama pagal (duomenys neskelbtini) dokumentą (duomenys neskelbtini). Vis dėlto ieškovė pateikė rašytinius duomenis, kad (duomenys neskelbtini) pasirašė skolų suderinimą, iš kurio matyti, kad šalys abipusiais parašais suderino 116 311,19 Eur skolą pagal nurodytas sąskaitas faktūras, į kurias įtraukta ir (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti skolą, atsakovė skolą pagal nurodytą sąskaitą faktūrą patvirtino (duomenys neskelbtini) skolų suderinimo akte; be to, ieškovė pagrįstai nurodo, kad LR CK 6.55 straipsnio imperatyvios nuostatos nustato, jog skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios vykdymo terminas dar nesuėjo, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs, todėl darytina išvada, kad atsakovės į bylą pateiktas dokumentas neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir skola ieškovei iš atsakovės priteista pagrįstai.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „SROS“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15357-650/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės UAB „SROS“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovė nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina suma sudaro 18 799,52 Eur (be PVM), iš kurios 1 879,95 Eur šalių susitarimu nėra suėję mokėjimo terminai. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė UAB „SROS“ PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo iš dalies ir ieškinio pateikimo dieną pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolinga 13 984,49 Eur. Pažymėtina, kad nei kartu su ieškiniu, nei teikiant atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nepateikė jokių duomenų apie dalinį skolos sumokėjimą pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikė tik (duomenys neskelbtini) aktą dėl skolų suderinimo, kuriame atsakovės UAB „SROS“ atstovas ranka įrašė, kad šiame akte nurodytos netinkamos sumos, ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei nesumokėta yra 51 500,31 Eur. Be to, būtina pastebėti, kad ieškovės pateiktame (duomenys neskelbtini) akte dėl skolų suderinimo pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atliktas mokėjimas. O ieškinyje nurodoma, kad pagal šią PVM sąskaitą faktūrą skola sudaro 18 799,52 Eur (be PVM) ir nesumokėta yra 13 984,49 Eur. Tai akivaizdžiai prieštarauja ieškovės minėtam (duomenys neskelbtini) aktui dėl skolų suderinimo.

Ieškovei šioje civilinėje byloje teigiant, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu sumokėta 16 919,58 Eur suma buvo įskaityta ne mokėjimo pavedime nurodytai (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitai faktūrai Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėti, o kitoms PVM sąskaitoms faktūroms, tarp kurių nurodyta ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-305-569/2020, tarp šalių kyla ginčas dėl konkrečių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo ir esant prieštaringiems teiginiams, sprendimas už akių, kaip teismo baigiamasis aktas, turėtų būti peržiūrimas.

Atsakovė UAB „SROS“ pirmosios instancijos teismui pateikė banko sąskaitos išrašą, kuris akivaizdžiai patvirtina, kad minėta PVM sąskaita faktūra dar (duomenys neskelbtini) buvo apmokėta. Šiuo atveju ieškovei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prieš pateikiant ieškinį teismui 2019-11-22 turėjo būti žinoma apie skolos apmokėjimą pagal šią PVM sąskaitą faktūrą. Mokėjimo nurodymo paskirtyje buvo aiškiai nurodyta, kad apmokama pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju ieškovė reikšdama ieškinį šioje byloje dėl skolos priteisimo pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą nenurodė apie minėtą mokėjimą ir jo paskirstymą. Be to, atsakovei atlikus mokėjimą ir mokėjimo paskirtyje nurodžius, kad apmokama pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė niekada atsakovei nenurodė, jog atsakovės (duomenys neskelbtini) mokėjimas skiriamas kitoms PVM sąskaitoms faktūroms padengti. Be to, ieškovė neįvardijo, kokioms konkrečiai PVM sąskaitoms faktūroms padengti buvo skirtas šitas mokėjimas. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovė (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo paskirtyje aiškiai nurodė, kad apmokama pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė vienareikšmiškai nurodė konkrečios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios kildinama ginčo PVM sąskaita faktūra, (duomenys neskelbtini) punkto nuostata, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). apmokėjimo terminas buvo suėjęs. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nė viename procesiniame dokumente neįvardija konkretaus minėtos PVM sąskaitos faktūros mokėjimo suėjimo termino, tik nurodo jungtinės veiklos sutarties (duomenys neskelbtini) punktą, kuris numato, kad mokėjimai iš užsakovės nedelsiant paskirstomi partneriams.

Ieškovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės UAB „SROS“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 23 d. priimtą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovė teismui pateikė abiejų šalių (duomenys neskelbtini) pasirašytą skolų suderinimo laikotarpio iki 2019-12-31 aktą, iš kurio matyti, kad abi šalys pripažįsta skolos buvimą pagal ginčo sąskaitą. Ieškovė taip pat nurodė esamos padėties buhalterinėje apskaitoje teisinį pagrindą – LR CK 6.55 str., imperatyviai nustatantį, kad skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios terminas dar nesuėjo, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs.

Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė atsakovės buhalterinėje apskaitoje fiksuojamą skolų ieškovei detalizavimą. Vadovaujantis LR CK 6.55 str., šiuo konkrečiu atveju yra svarbi ne atsakovės vedama skolų mokėjimo apskaita, o ieškovės vedama gautų mokėjimų apskaita. Būtent todėl bylai nėra reikšmingas atsakovės pateiktas dokumentas – paties atsakovės vedamas skolų ieškovei detalizavimas. Šiuo konkrečiu atveju didesnę įrodomąją galią turi šalių pasirašytas aktas dėl skolų suderinimo.

Atsakovė skunde nurodo, kad akte dėl skolų suderinimo yra atsakovės atstovo įrašas, jog nurodytos sumos yra netinkamos, tačiau paaiškintina, kad lentelėje yra nurodyta skola pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą ir visa skolų pagal išrašytas sąskaitas faktūras suma – 116 311,19 Eur. Atsakovės atstovo prierašas tas sumas tik detalizuoja – sulaikyti pinigai – 37 598,27 Eur, pinigai, kuriuos už atsakovą mokės trečiasis asmuo – 27 212,61 Eur, nesumokėta skola 51 500,31 Eur, ir tai bendrai sudaro 116 311,19 Eur.

Ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo suma yra mažesnė nei suma, nurodyta sąskaitoje faktūroje ir skolų sudarymo akte. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad reikalaujamos 13 984,49 Eur skolos mokėjimo terminai nėra suėję ir ieškovė neturi teisėto pagrindo reikšti tokio reikalavimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Konkrečiu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai nurodo, kad sprendimu už akių nepagrįstai priteista skola pagal jau apmokėtą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė pateikė mokėjimo pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei atliko 16 619,58 Eur lėšų pervedimą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama pagal (duomenys neskelbtini) dokumentą (duomenys neskelbtini). Atsakovės manymu, ieškovei šioje civilinėje byloje teigiant, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu sumokėta 16 919,58 Eur suma buvo įskaityta ne mokėjimo pavedime nurodytai (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitai faktūrai Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėti, o kitoms PVM sąskaitoms faktūroms, tarp kurių nurodyta ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-305-569/2020, tarp šalių kyla ginčas dėl konkrečių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo ir, esant prieštaringiems teiginiams, kyla abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis turėtų būti peržiūrimas.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys (duomenys neskelbtini) pasirašė skolų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad šalys abipusiais parašais suderino 116 311,19 Eur pagal nurodytas sąskaitas faktūras, tarp kurių įtraukta ir (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios aplinkybės spręstina, kad šalys pripažino skolos pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvimą jau po atsakovės minėto (duomenys neskelbtini) ieškovei atlikto 16 619,58 Eur lėšų pervedimo. Iš to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei turėjo būti žinoma, jog ieškovė atsakovės sumokėtą 16 919,58 Eur sumą įskaitė kitoms PVM sąskaitoms faktūroms padengti ir šiuo atveju pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiskaityta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovei atliktu 16 619,58 Eur lėšų pervedimu galės gintis nuo dalies reikalavimų kitoje tarp šalių nagrinėjamoje byloje Nr. e2-305-569/2020, todėl šiuo atveju užbaigiant šalių ginčą dėl skolos pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bus užtikrinamas tiek proceso koncentruotumas, tiek atsakovės teisių apsauga.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovės atskirojo skundo iš atsakovės UAB „SROS“ priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „SROS“ (j. a. k. 144696222) 500 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (j. a. k. 144662024).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.        

Teisėja                         Danutė Burbulienė